T. Ž. pagal BK 145 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-374/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18701-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. Ž. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino bylos įrodymus, jų visumą ir tarpusavio ryšį, todėl nepagrįstai sprendė, kad T. Ž. veiksmuose yra visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Byloje nustatyta, kad grasinimas pasireiškė tik nepagarbių ir grasinančių žodžių išsakymu per atstumą, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tuo metu teismo posėdžių salėje nuteistasis buvo saugomas policijos pareigūnų, t. y. atskirtas nuo ten esančių žmonių, ir neturėjo jokios realios galimybės nužudyti ar sunkiai sutrikdyti valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės sveikatą. Kasatorius su savimi neturėjo jokių daiktų, tinkančių žmogui žaloti, po teismo posėdžio iš karto konvojumi buvo išvežtas į bausmės atlikimo vietą, 2022 m. spalio 26 d. buvo paleistas į laisvę, gyveno Plungėje, tačiau prokurorės neieškojo, nepersekiojo. Kita vertus, jis keikėsi ir įžeidinėjo visus teismo posėdžių salėje esančius žmones iki prokurorei įeinant į posėdžių salę.

Nuteistojo teigimu, jis neturėjęs tiesioginės tyčios sukelti prokurorei baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą ir net negalėjo pagalvoti, kad prokurorė jo išsakytus žodžius gali suprasti, kaip realų grasinimą. Šiuo atveju prokurorė tiesiog nori pasinaudoti situacija ir parodyti savo galią prieš T. Ž. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog prokurorė iš tikrųjų patikėjo grasinimų realumu.

Pasak nuteistojo, jam yra diagnozuotas nerimo sutrikimas ir įvykio metu jis nevartojo vaistų, todėl buvo piktas. Psichiatro išvadoje nurodyta, kad dėl ligos (mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo) T. Ž. nekontroliuoja savo emocijų, yra agresyvus, sunkiai valdo emocijas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas abejoti išsakyto grasinimo realumu. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, nesant argumentų, pagrindžiančių byloje padarytą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą ar netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų.

Iš teismui pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. Ž., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, tik formaliai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis nepateikia jokių teisinių argumentų dėl ginčijamų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų ir įvykio situacijos vertinimu bei jų pagrindu padarytomis teisinėmis išvadomis, pateikiant subjektyvų byloje nustatytų aplinkybių interpretavimą ir nuomonę, kaip teisiškai turi būti vertinamos skunde akcentuojamos aplinkybės, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme, todėl nenagrinėtini kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas