L. M. pagal BK 304 str., 182 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-379/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26237-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties išteisintojo L. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ž. Šiurna prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, tinkamai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, nepašalino esminių prieštaravimų, suteikė pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neištaisė prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas ir procesinius pažeidimus. Išvada, kad tarp šalių susiklostę ginčytini santykiai gali būti išspręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, padaryta neišanalizavus visų L. M. kaltę pagrindžiančių duomenų. R. S. pagal pateiktą dokumentaciją, matininkų parengtą detalaus plano projektą negalėjo suvokti, kad jai realizuojamas vienas iš dviejų pastatų nėra projektuojamame ir iš valstybės nuomojamame sklype. Teismai ignoravo faktinius duomenis, patvirtinančius L. M. išankstinį žinojimą, kad R. S. realizuojamas pastatas – stoginė Nr. 7F1p nėra detaliu planu formuojamame sklype Nr. 10, kad neįregistruotam pastatui – garažui tikslingai priskiriamas stoginės Nr. 7F1p statusas ir formuojamas atskiras sklypas. Taip pat teismai ignoravo, kad R. S. nuo 2004 metų disponavo suformuotame sklype esančiu turtu kaip savo, tačiau iki veikos padarymo nevykdė didesnių rekonstrukcijos statybų, kad L. M. 2016 metais praradęs (Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu) dėl pastato Nr. 9F1p sklypo nuomos teisę ir žinodamas bei aiškiai suprasdamas, jog minėtas objektas yra visiškai kitoje vietoje, nei R. S. išnuomotas sklypas, matydamas Nekilnojamojo turto registrų centro išrašuose, jog stoginė pažymėta Nr. 7F1p sunaikinta, ėmėsi apgaulės perimti sau disponuoti registruose neregistruotą pastatą–garažą ir įgyti viso ar dalies sklypo, kuris išnuomotas R. S., nuomos teisę. L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo ir nėra šio pastato faktinis ar juridinis savininkas, jis tai aiškiai suvokė, tačiau siekė apgaule jį įgyti ir juo disponuoti kaip savo. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. M. pasikėsino įgyti R. S. faktiškai parduotą pastatą – stoginę, pažymėtą plane 7F1p, bet esantį (duomenys neskelbtini).

Pasak kasatoriaus, L. M., neturėdamas nuosavybės teisės į pastatą-garažą, ėmėsi apgaulės pakeisti kadastro duomenis ir inicijavo civilinį procesą, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstų savo tariamą klydimą. Teismas, spręsdamas L. M. atsakomybės pagal BK 304 straipsnį klausimą, nepagrįstai sureikšmino matininkės R. R. suklydimą, atliekant matavimus pagal L. M. prašymą, neatsižvelgdamas į jos parodymų turinį.

Priešingai negu konstatavo teismai, nėra galimybės apginti nukentėjusiosios pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes L. M. apgaule realizuotas juridiškai neegzistuojantis turtas, pasinaudojus kadastro duomenų neatitikimu faktinei pastatų būklei ir nukentėjusiosios vangiu įgyto bei nuomojamo turto disponavimu. Taigi ištirti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad L. M. veiksmuose yra visi nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį L. M., kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas L. M. atsakomybės klausimus. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nenustatė pagrindo abejonėms dėl to, kaip šis teismas vertino įrodymus, aiškino baudžiamųjų įstatymų turinį ir motyvavo savo išvadas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas