J. U. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-60-303/2018

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00511-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.1.;

1.1.6.2.;

1.2.29.1.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

nuteistųjų gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui, Linui Belevičiui, Aivarui Alimui,

nuteistiesiems J. U., R. R., N. Ž.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. U., R. R. ir N. Ž. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu J. U., R. R. išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, o N. Ž. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria J. U. ir R. R. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o N. Ž. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteisti:

J. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) bauda, sumokant ją per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo,

R. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) bauda, sumokant ją per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo,

N. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (ištaisius 2012 m. birželio 2 d. nutartimi rašymo apsirikimą – BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį) 150 MGL (5649 Eur) bauda, sumokant ją per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, priimtu panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, J. U., R. R., N. Ž. nuteisti už tai, kad J. U., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), R. R., būdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (duomenys neskelbtini), veikdami kaip organizatoriai bendrininkų grupe su UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – UAB VAATC) (duomenys neskelbtini) O. M., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, UAB VAATC (duomenys neskelbtini) N. Ž., UAB „K“ direktoriumi J. V., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, bei M. Č., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y.:

1.1. UAB VAATC turint tikslą išsinuomoti dalį Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0067:21), esančio Vilniuje, Jočionių g. 13 (toliau – UAB VAATC ketinama išsinuomoti sklypo dalis), J. U. ir R. R., būdami valstybės tarnautojai, betarpiškai susitikdami su O. M., N. Ž., M. Č., J. V. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, bei kitose vietose Vilniaus mieste, daugkartinių telefoninių pokalbių su šiais asmenimis metu, nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., organizavo ir kontroliavo tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, reikalavo suklastoti dokumentus bei juos pateikti, o J. V., N. Ž., O. M. ir M. Č. minėtu laikotarpiu atliko veiksmus suklastojant 2012 m. balandžio 19 d. deklaraciją Nr. (23.35)1 apie tariamai UAB VAATC baigtą 4 aikštelių statybą UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje (toliau – deklaracija) ir UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies planą su jame faktiškai neegzistuojančiais statiniais – keturiomis 6438,43 kv. m, 5029,55 kv. m, 4963,52 kv. m, 5051,37 kv. m ploto asfaltbetonio dangos aikštelėmis, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojant, t. y. deklaraciją ir sklypo dalies planą pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 9, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25, o suklastotą sklypo dalies planą pateikiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, esančiam Vilniuje, Kalvarijų g. 147.

1.2. UAB VAATC vykdant projektą,,Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninis biologinis apdorojimas“, ketinant savo veiklai išsinuomoti dalį žemės sklypo, esančio Vilniuje, Jočionių g. 13, 2011 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „O“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo darbų atlikimo, UAB „O“ šios sutarties pagrindu atliko kadastrinius-geodezinius matavimus, o šios bendrovės geodezininkė J. Z., dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nubraižė UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies planą be jokių jame esančių statinių, nes žinojo, kad toje sklypo dalyje jokių statinių nėra.

1.3. 2012 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. balandžio 17 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3 (toliau – savivaldybės patalpos), (duomenys neskelbtini) aukšte, R. R. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), J. U. ir R. R., dalyvaujant O. M., žinodami, kad UAB „O“ parengti dokumentai nesuteikia teisinio pagrindo valstybei priklausančio sklypo dalies nuomai, taip pat žinodami, kad UAB VAATC ar kiti ūkio subjektai naujų statinių – aikštelių nurodytame žemės sklype nestatė ir tokių aikštelių UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje nėra, neteisėtai pareikalavo iš J. Z. ir kartu su ja atvykusio UAB „O“ direktoriaus J. B. sklypo plane įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis – nubraižyti UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje ir pažymėti asfaltbetonio dangos aikštelių parametrus ir žymėjimo ženklus. J. Z. ir J. B. atsisakius tokį reikalavimą vykdyti, J. U. pareiškus, kad UAB „O“ paslaugos daugiau nebereikalingos, 2012 m. balandžio 27 d. buvo surašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį UAB „O“ šios bendrovės parengtą UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies planą popieriniu variantu bei skaitmeninėje laikmenoje ir kadastrinių matavimų bylą perdavė UAB VAATC (duomenys neskelbtini) O. M.

1.4. 2012 m. balandžio 18 d. savivaldybės patalpų pirmo aukšto foje J. U. supažindino UAB VAATC (duomenys neskelbtini) N. Ž., taip pat žinojusį, kad UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje asfaltbetonio aikštelių nėra, su J. V., kaip su asmeniu, kuris parengs pageidaujamos išsinuomoti sklypo dalies planą su asfaltbetonio aikštelėmis. N. Ž. šią informaciją bei J. V. mobiliojo ryšio telefono numerį perdavė O. M., žinojusiam, kad UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje asfaltbetonio aikštelių nėra, o pastarasis, vykdydamas J. U. ir R. R. nurodymus, 2012 m. balandžio 26–27 d. perdavė J. V. UAB „O“ geodezininkės J. Z. parengtus UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies kadastrinius dokumentus ir sklypo dalies planą skaitmeninėje laikmenoje.

1.5. Žinodami, kad UAB VAATC ar kiti ūkio subjektai iki 2012 m. balandžio 19 d. naujų statinių – keturių asfalto / betono aikštelių UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje nestatė ir tokių aikštelių nurodytame sklype faktiškai nėra, vykdydami J. U. ir R. R. nurodymus, 2012 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. balandžio 19 d., Vilniaus mieste UAB „K“ direktorius J. V. ir UAB VAATC (duomenys neskelbtini) N. Ž. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 19 d. deklaraciją Nr. (23.35)1 apie statybos užbaigimą, kurioje J. V. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie trijų asfaltbetonio aikštelių naujos statybos užbaigimą UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje, ir ją N. Ž. patvirtino savo parašu bei UAB VAATC antspaudu.

1.6. Taip pat 2012 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. balandžio 19 d., UAB „K“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), J. V., žinodamas, kad UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti žemės sklypo dalyje jokių asfalto ar betono aikštelių nėra, suklastojo šios sklypo dalies planą – UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti žemės sklypo dalyje pažymėjo tariamai naujai pastatytus statinius – tris aikšteles simboliais „b102“ (6438,43 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-1100), „b103“ (5029,55 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-1086), „b104“ (4963,52 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-1097), reiškiančiais asfaltbetonio dangą, nurodė, kad planas sudarytas 2012 m. balandžio 1 d., ir šiuose dokumentuose nurodęs rengėją – UAB „K“ geodezininką M. M., pats pasirašė prie šio asmens pavardės bei tokį planą patvirtino UAB „K“ antspaudu. Žinodamas, kad jokios asfalto / betono aikštelės UAB VAATC ketinamame išsinuomoti žemės sklype įrengiamos ar statomos nebuvo ir tokių aikštelių minėtame žemės sklype nėra, turėdamas J. V. surašytą ir N. Ž. patvirtintą 2012 m. balandžio 19 d. UAB VAATC deklaraciją Nr. (23.35)1 apie statybos užbaigimą bei J. V. parengtą sklypo dalies planą su jame pažymėtais neegzistuojančiais statiniais – trimis asfaltbetonio aikštelėmis, žinodamas, jog šie dokumentai yra suklastoti, J. U. panaudojo juos 2012 m. balandžio 19 d. pateikdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, be to, būdamas šio skyriaus patalpose, 2012 m. balandžio 19 d. į minėtą deklaraciją asmeniškai įrašė neteisingus duomenis, neva aikštelių statybos projekto numeris yra,,2011/3“, 2011 m.“, reikalavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. G. ir šio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto D. Č. šiuos dokumentus užregistruoti be statinio projekto, nesant statybą leidžiančių ir nuosavybės teisę į aikšteles patvirtinančių dokumentų.

1.7. Dėl nurodytų asmenų bendrų veiksmų 2012 m. balandžio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriuje buvo užregistruota VAATC deklaracija Nr. (23.35)1 apie statybos užbaigimą, suteikiant deklaracijai numerį SUD-00-120419-00476, informacinėje sistemoje,,Infostatyba“ UAB VAATC vardu įregistruoti trys neva naujai pastatyti statiniai – asfaltbetonio aikštelės, nors nei ši bendrovė, nei kiti ūkio subjektai naujų statinių – aikštelių nurodytame žemės sklype nestatė.

1.8. UAB VAATC (duomenys neskelbtini) N. Ž., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad UAB VAATC ar kiti ūkio subjektai iki 2012 m. balandžio 19 d. naujų statinių – trijų asfalto / betono aikštelių UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti sklypo dalyje nestatė ir tokių aikštelių nurodytame sklype faktiškai nėra, turėdamas 2012 m. balandžio 19 d. UAB VAATC deklaraciją Nr. (23.35)1 apie statybos užbaigimą, užregistruotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriuje numeriu SUD-00-120419-00476, taip pat J. V. parengtą sklypo dalies planą su jame pažymėtais neegzistuojančiais statiniais – trimis asfaltbetonio aikštelėmis, žinodamas, jog šie dokumentai yra suklastoti, 2012 m. balandžio 20 d. šiuos dokumentus panaudojo, pateikdamas juos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui su prašymu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir įregistruoti juridinio asmens – UAB VAATC nuosavybę į statinius – tris 6438,43 kv. m, 5029,55 kv. m ir 4963,52 kv. m ploto asfaltbetonio dangos aikšteles.

1.9. Veikdamas bendru susitarimu su pirmiau nurodomais asmenimis, tęsdamas bendro nusikalstamo susitarimo realizavimą, 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus mieste J. V. pagamino UAB VAATC ketinamo išsinuomoti sklypo dalies planą jau ne su trijomis, o su keturiomis asfalto / betono aikštelėmis, šias aikšteles pažymint simboliais „b102“ (6438,43 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-1100), „b103“ (5029,55 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-1086), „b104“ (4963,52 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-1097), „b105“ (5051,37 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-2339-2728), reiškiančiais asfaltbetonio dangą, nurodė, kad planas sudarytas 2012 m. balandžio 1 d., ir šiuose dokumentuose nurodęs rengėją – UAB „K“ geodezininką M. M., pats pasirašė prie šio asmens pavardės bei tokį planą patvirtino UAB „K“ antspaudu. Be to, turėdamas vieną 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos Nr. (23.35)1 apie statybos užbaigimą egzempliorių su gavimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriuje spaudu ir registracijos numeriu SUD-00-120419-00476, minėtame dokumente J. V. papildomai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ketvirtos asfaltbetonio aikštelės (unikalus Nr. 4400-2348-2728) naujos statybos užbaigimą UAB VAATC ketinamame išsinuomoti žemės sklype, nors tokia aikštelė statoma taip pat nebuvo. Tokiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis papildytus suklastotus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir sklypo dalies planą J. V. panaudojo tą pačią dieną, t. y. 2012 m. balandžio 24 d. pateikdamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kur suklastoto sklypo dalies plano ir suklastotos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu 2012 m. balandžio 24 d. viešame VĮ Registrų centro registre buvo įregistruotos UAB VAATC nuosavybės teisės į faktiškai neegzistuojančius statinius – keturias asfaltbetonio aikšteles (unikalus Nr. 4400-2339-1100, Nr. 4400-2339-1086, Nr. 4400-2339-1097, Nr. 4400-2348-2728), neva esančias sklypo Vilniuje, Jočionių g. 13, dalyje, kurią išsinuomoti ketino UAB VAATC.

1.10. Veikdamas bendrai su pirmiau minimais asmenimis, siekdamas, kad jam žinomai suklastotų nurodomų deklaracijos apie statybos užbaigimą ir sklypo plano dalies pagrindu būtų kuo skubiau įregistruotos UAB VAATC nuosavybės teisės į neegzistuojančias asfaltbetonio aikšteles UAB VAATC ketinamame išsinuomoti žemės sklype, M. Č. 2012 m. balandžio mėnesį iki 2012 m. balandžio 24 d. keletą kartų lankėsi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, kur bendraudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir darydamas jiems poveikį reikalavo kuo skubiau įregistruoti UAB VAATC nuosavybės teises į neegzistuojančius statinius.

1.11. 2012 m. balandžio 24 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atlikus neva naujai įrengtų, tačiau realiai neegzistuojančių keturių asfaltbetonio aikštelių nuosavybės teisinę registraciją UAB VAATC vardu, J. V. ir M. Č., kuriam taip pat buvo žinoma, kad UAB VAATC ketinamame išsinuomoti žemės sklype jokių asfaltbetonio aikštelių nėra, veikdami bendrai ir vykdydami J. U. ir R. R. nurodymus, žinomai suklastotą dokumentą – UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies planą su jame faktiškai neegzistuojančiais statiniais – keturiomis asfaltbetonio dangos aikštelėmis, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. panaudojo, pateikdami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, iš šio skyriaus darbuotojų reikalaudami kuo skubiau pateiktų dokumentų pagrindu parengti įsakymą ir sutartį dėl minėto sklypo išnuomojimo UAB VAATC. O. M., žinodamas apie suklastotų dokumentų pateikimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, 2012 m. gegužės 7 d. nurodė K. K. nuvykti į minėtą instituciją, patvirtinti O. M. žinomai suklastotą UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies planą savo parašu ir UAB VAATC antspaudu, ką pastarasis ir įvykdė.

1.12. O. M., veikdamas UAB VAATC vardu, žinodamas, kad UAB VAATC ketinamoje išsinuomoti žemės sklypo dalyje jokių asfaltbetonio aikštelių nėra, teikdamas J. V. priemones dokumentams klastoti, vykdydamas J. U., M. Č., J. V. nurodymus ir rengdamas dokumentus, kuriais valstybės institucijoms buvo pateikiama suklastota deklaracija apie statybos užbaigimą ir UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies planą, užtikrindamas nedelstiną šių dokumentų patvirtinimą UAB VAATC antspaudu bei K. K. parašu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje O. M. žinomai suklastoto UAB VAATC ketinamos išsinuomoti sklypo dalies plano, padėjo kitiems įtarime nurodomiems asmenims klastojant dokumentus bei juos panaudojant.

1.13. Dėl J. U., R. R., N. Ž., J. V., O. M., M. Č. bendro veikimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su UAB VAATC 2012 m. gegužės 11 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-/14.49.57/-141, kuria UAB VAATC neteisėtai buvo išnuomota dalis Lietuvos Respublikai priklausančios žemės, t. y. 77 292 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniuje, Jočionių g. 13 (kadastro Nr. 0101/0067:21, unikalus Nr. 0101-0067-0021).

2. Panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priimdama J. U., R. R., N. Ž. apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad J. U., R. R., N. Ž. veikose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis J. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. išteisinamąjį nuosprendį.

4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.1. Kasatorius teigia, kad jo veika nebuvo pavojinga, ja nebuvo padaryta žalos normaliai dokumentų teisinei apyvartai, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 300 straipsnį. Duomenų apie aikštelių egzistavimą, jų statybos pabaigą neatitiktis tikrovei šioje byloje nėra akivaizdi, o susijusi su kadastrinių duomenų ir teisinių jų registravimo taisyklių aiškinimu. Iš J. V., O. M., A. K., R. L., R. L. parodymų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2011 m. lapkričio 15 d. prašymo (priedas – Nekilnojamojo turto registro išrašas), Nekilnojamojo turto registro 2012 m. sausio 30 d. ir 2012 m. balandžio 17 d. išrašų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. liepos 12 d. rašto, statinio tyrimo 2013 m. sausio 14 d. akto Nr. 12-123T, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. lapkričio 12 d. protokolo matyti, kad 2012 m. aikštelės sklype buvo, buvo išlikusi dalis jų asfaltbetonio dangos. Aplinkybė, kad aikštelės buvo įrengtos 1983 m. ir pagal teisės aktus tokių aikštelių gyvavimo laikas yra penkiolika metų, nesuteikia pagrindo išvadai, kad po penkiolikos metų aikštelės, kaip nekilnojamasis turtas, nustojo egzistuoti. Dėl to, kasatoriaus nuomone, išlikusių aikštelių pavaizdavimas plane neiškreipė tikrovės, negalėjo sukelti ir nesukėlė jokios žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Vertinant veikos pavojingumą, byloje buvo būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarinius. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 9 d. UAB VAATC ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria UAB VAATC buvo išnuomotas tas pats sklypas, kurį buvo bandoma išnuomoti 2012 m., šiame sklype yra pastatyta atliekų perdirbimo gamykla, kaip ir buvo numatyta projekte. Šis faktas rodo, kad 2011–2012 m. gamyklai buvo parinkta tinkama vieta, procesas buvo vykdomas tinkamai, valstybei ir visuomenei naudingai. Nors priemonės, kuriomis buvo siekiama įgyvendinti šį visuomenei naudingą projektą, gali būti kritikuojamos, tačiau šiomis priemonėmis, įvertinus tolesnius įvykius įgyvendinant projektą, jokios žalos valstybei ir visuomenei nebuvo padaryta. Kasatorius nurodo, kad vertinant jo veikos pavojingumą svarbūs ir veikos padarymo motyvas bei tikslas. Atlikdamas veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu, jis siekė užtikrinti, kad savivaldybei, valstybei ir visuomenei svarbus projektas būtų laiku įgyvendintas, jokios asmeninės naudos iš šių veiksmų neturėjo, taigi darydamas veiksmus jis siekė visuomenei naudingo tikslo.

4.2. Kasatorius pažymi, kad nenustatyta ir jo tyčia suklastoti dokumentus bei juos panaudoti, todėl apeliacinės instancijos teismas BK 300 straipsnio 1 dalį taikė netinkamai. Visi kaltinime nurodyti jo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstami tik tada, jei būtų nustatyta, kad jis žinojo, jog žemės sklypo dalyje, kurią buvo siekiama išnuomoti UAB VAATC, jokių aikštelių su kietąja danga tikrovėje nebuvo, kad J. V. sklypo planuose ir deklaracijoje įrašė žinomai neteisingus duomenis, o jis, žinodamas, kad disponuoja J. V. suklastotais dokumentais, pateikė juos kitoms institucijoms. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra nustatyta, jog jis žinojo apie planuose ir deklaracijoje nurodytos informacijos neatitiktį tikrovei. Priešingai, byloje nustatyta, kad jis buvo nuvykęs į planuojamą išnuomoti UAB VAATC sklypą, matė jame ožinius kranus, šalia kurių turi būti daromos aikštelės su tvirta danga, todėl dėl turimos asmeninės ir profesinės patirties, taip pat dėl matininko kvalifikaciją turinčio J. V. patvirtinimo buvo įsitikinęs, kad aikštelės su tvirta danga yra tikros ir gali būti atvaizduotos dokumentuose. Dėl to, nenustačius, kad jis žinojo, jog planuose ir deklaracijoje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, negalėjo būti konstatuota, kad jis veikė tyčia.

4.3. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį nusikaltimo organizatoriumi, nors jis neatliko jokių organizatoriui būdingų veiksmų, netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį. Įrašus dokumentuose, kurie įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės, padaręs J. V. teisme nurodė, kad jokių nurodymų dėl dokumentų rengimo ar jų registravimo tvarkos iš J. U. nėra gavęs. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti kasatoriaus veiksmai, kaip atliekų perdirbimo gamyklos projekto įgyvendinimo problemų sprendimas, bendravimas su atitinkamais specialistais, negali būti laikomi nusikaltimo organizavimu, nes šiuos veiksmus jis atliko vykdydamas tarnybines pareigas, o ne organizuodamas nusikaltimą. Atsižvelgus į liudytojo J. V. parodymus teisme, nėra nustatyta ir tai, kad jis žinojo ar galėjo žinoti, kad J. V. parengtuose dokumentuose yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad, žinodamas apie tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymą dokumentuose, pateikė juos kitoms institucijoms. Ne šioje byloje priimti teismų baigiamieji aktai dėl J. V., O. M., M. Č. baudžiamosios atsakomybės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neturi prejudicinės galios šioje byloje sprendžiant kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės klausimus, nes priimant šiuos teismų baigiamuosius aktus jokie įrodymai pagal BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus nebuvo ištirti. Dėl to darytina išvada, kad jis neatliko veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nusikaltimo organizavimu, nenustatyta jo tyčia organizuoti inkriminuojamą nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai, kad jis buvo kitos rūšies bendrininkas, kad jo tyčia apėmė kitų asmenų įvykdytą tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą. Dėl to šioje byloje, nenustačius bendrininkavimo ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, jis yra nuteistas už kitų asmenų nusikalstamas veikas ir pripažintas jų organizatoriumi.

5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų.

5.1. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos duomenų, patvirtinančių, kad vykdant projektą ketintame išnuomoti UAB VAATC sklype buvo tvirtos dangos aikštelės, todėl teismo vidinis įsitikinimas šioje byloje nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

5.2. Išvados apie faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra grindžiamos neleistinais įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu duotais kasatoriaus, R. R., O. M., M. Č., J. Z. ir J. B. parodymais. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai gali būti panaudojami kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti bei gali padėti formuotis teismo vidiniam įsitikinimui, tačiau įstatymas ir teismų praktika neleidžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti išimtinai tokiais duomenimis. Svarbu ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti asmenys, išskyrus kasatorių, R. R. ir N. Ž., nebuvo apklausti, jų parodymai kitaip nebuvo papildomai patikrinti, o šių asmenų parodymai apeliacinės instancijos teisme nuosprendyje nevertinti, nuosprendyje nenurodant įtikinamų motyvų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šių asmenų parodymų teisme vertinimo.

5.3. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad byloje surinktus įrodymus teismas vertino selektyviai, o ne kaip visumą. Kasatorius pažymi, kad nei jis, nei R. R. niekada nedavė parodymų, kuriais pripažino, jog žinojo ar galėjo žinoti, kad J. V. į dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atliko bendrus veiksmus organizuodami dokumentų suklastojimą ir panaudojimą. Priešingai, jis ir R. R. nuosekliai tvirtino, kad buvo sąžiningai įsitikinę, jog sklypo dalyje, kurios planas vėliau buvo parengtas, buvo tvirtos dangos aikštelės. Šie jų parodymai kitais byloje surinktais įrodymais nepaneigti, todėl jo ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme duoti parodymai apie jų veiksmus koordinuojant žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymą ir sprendžiant iškilusias problemas, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nepatvirtina jų kaltumo padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Liudytojų J. Z. ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl jų kaltumo padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Vertindamas šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais remdamasis, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme dėl reikalavimo ir spaudimo rengiant sklypo planą nurodyti aikšteles su kietąja danga iš esmės skyrėsi, nutylėjo kaltinimui nenaudingas jų parodymų teisme dalis ir šių jų parodymų dalių nevertino. Įvertindamas O. M., M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė tą pačią klaidą kaip ir vertindamas liudytojų J. Z. bei J. B. parodymus. Kasatorius pažymi, kad telefoninių pokalbių metu nėra užfiksuota, kad jis būtų davęs kokius nors nurodymus J. V., kad J. V., kaip matininkas, būtų jį informavęs, kad tvirtos dangos aikštelių sklype nėra, todėl melagingai dokumentuose atvaizduos asfalto dangą, todėl atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuotas jo ir J. V. pokalbis telefonu, kurio metu J. V. sako atvaizduosiąs planuose asfalto dangą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad kasatorius yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti D. Č. parodymai dėl kasatoriaus skambučio į savivaldybę ir po to buvusių kasatoriaus veiksmų įrašant projekto numerį negali būti vertinami kaip įrodantys kasatoriaus kaltę, nes D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, apklausiamas teisme, nepatvirtino, jie prieštarauja telefoninių pokalbių kontrolės duomenims, iš kurių matyti, kad toks telefoninis pokalbis nėra įvykęs, 2014 m. specialisto išvadai Nr. 11-3614, kurioje kategoriškai nurodyta, kad visus įrašus suklastotuose dokumentuose padarė tik J. V. ir N. Ž. Net teismui nutarus remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais D. Č. parodymais, jie negali būti vertinami kaip įrodantys kasatoriaus kaltę, nes pagal šiuos parodymus jis jokių neteisėtų nurodymų D. Č. nedavė, skambino į savivaldybę prašydamas projekto numerio, o ne pats jį išgalvojo, o tai rodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog visi dokumentai, tarp jų ir projektas, realiai egzistuoja ir juos galima pateikti kitoms institucijoms.

5.4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti leistini įrodymai nėra pakankami tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog jis atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus, turėdamas tyčią, suvokdamas, kad į dokumentus įrašyti duomenys neatitinka tikrovės.

6. Kasaciniu skundu nuteistoji R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendį.

7. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas jos veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.1. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino jos veikos pavojingumą, todėl netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį. Aiškinant BK 300 straipsnį, teismų praktikoje yra nurodyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Net ir tada, kai dokumentas panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie dokumento duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ir juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013). Kasatorės nuomone, jos veika nėra tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Kaltinime nurodytus veiksmus ji atliko ne siekdama kokios nors asmeninės ar privačių subjektų naudos, bet vykdydama tarnybines funkcijas įgyvendinant visam Vilniaus regionui svarbų atliekų perdirbimo gamyklos projektą, norėdama, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jos veiką, kvalifikuotą pagal BK 228 straipsnį, nepavojinga, pripažino, kad projekto reikšmė buvo didelė, kad sklype buvusių aikštelių registravimas tebuvo formalumas, būtinas projektui įgyvendinti, tačiau iš esmės tuos pačius veiksmus, susijusius su aikštelių registravimu, laikė dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu, įvertino juos kaip pavojingus ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Šis apkaltinamajame nuosprendyje pateiktas skirtingas iš esmės tų pačių veiksmų pavojingumo vertinimas rodo, kad nuosprendis yra nenuoseklus. Kasatorė pažymi, kad jai inkriminuotas dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas nepažeidė fizinių, juridinių asmenų, valstybės teisių ir niekam jokios žalos nepadarė. Išvadą apie tai patvirtinta faktas, kad nors suklastotų ir vėliau panaudotų dokumentų pagrindu sudaryta žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau po dvejų metų tokia pati valstybinės žemės nuomos sutartis tarp tų pačių šalių ir dėl to paties žemės sklypo buvo sudaryta ir projektas buvo įgyvendintas tame pačiame žemės sklype. Aplinkybė, kad 2012 m. siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį atitinkami asmenys parinko netinkamą sutarties sudarymo būdą, nepaneigia UAB VAATC teisės į šio žemės sklypo nuomą apskritai. Kasatorė pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-235/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-235/2014">2K-235/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>), o tokia aplinkybė byloje nėra nustatyta. Dėl to šioje byloje ji nuteista be kaltės, už inkriminuotus formalius teisės pažeidimus, kurie baudžiamosios teisės požiūriu nelaikytini pavojingais ir užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę.

7.2. Kasatorė tvirtina, kad neturėjo tyčios suklastoti dokumentus ir juos panaudoti, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jos veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaip tvirtina kasatorė, ji su dokumentus ruošiančiais specialistais bendravo tik atlikdama tarnybines funkcijas, jokių nurodymų šiems asmenims klastoti dokumentus nedavė, jai nebuvo žinoma, kad specialistų parengti dokumentai yra suklastoti. Dokumentų pateikimo procesu domėjosi, nes atlikdama tarnybines funkcijas turėjo užtikrinti, kad dokumentus pateikus į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo būtų išspręstas per įstatymo numatytą laiką. Jos parodymai dėl to, kad nurodymų specialistams klastoti dokumentus ir juos panaudoti nedavė, nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, o jei ir būtų pakitę, tai teismas turėjo vadovautis teisme duotais parodymais, nes vien parodymų keitimo faktas nesuteikia pagrindo teisme duotus asmens parodymus vertinti kritiškai, taip pasunkinant kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teisinę padėtį.

7.3. Kasatorė nurodo, kad ji nesuvokė veikusi bendrai su kitais asmenimis, nes neturėjo detalios informacijos apie dokumentų rengimą ir faktinę aikštelių dangą, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, pripažindamas ją nusikaltimo bendrininke, šio nusikaltimo organizatore (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

8. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, iš esmės pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą, kai pirmosios instancijos teismas atliko jį neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539/2010">2K-539/2010</a>, 2K-224-693/2015). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tačiau iš nuosprendžio neaišku, kokius prieštaravimus buvo radęs apeliacinės instancijos teismas, kaip juos pašalino atlikdamas įrodymų tyrimą. Kasatorės nuomone, nustatęs prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas neatliko papildomo įrodymų tyrimo tokia apimtimi, kad konkretūs prieštaravimai būtų pašalinti. Dėl to nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2012">2K-603/2012</a>, 2K-109/2014, 2K-240/2014, 2K-104-139/2015).

9. Kasatorė nurodo, kad priimtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, o jo išvados nėra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-20-697/2017). Iš nuosprendžio matyti, kad, be kitų veiksmų, ji nuteista už tai, kad M. Č. 2012 m. lankėsi VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir darė jiems poveikį, reikalaudamas kuo skubiau įregistruoti UAB VAATC nuosavybės teises į neegzistuojančius statinius. Iš nuosprendžio visiškai neaišku, kaip ji susijusi su šia kaltinimo dalimi, nesuprantama, kaip teismas padarė išvadą dėl poveikio buvimo, kai asmenys, kuriems toks poveikis darytas, nenustatyti, o byloje nėra jokių poveikį nenustatytiems asmenims patvirtinančių duomenų. Nuosprendyje daroma išvada, kad ji žinojo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta pagal suklastotus dokumentus, tačiau ji visą laiką neigė šią aplinkybę, o priešingai išvadai pagrįsti nuosprendyje nėra nurodyti jokie faktiniai duomenys. Iš nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jo iniciatyva buvo pasitelkta UAB „K“ byloje suklastotiems dokumentams parengti. Už šią kaltinimo dalį nuteista ir ji, tačiau išvada dėl jos kaltumo grindžiama tik faktu, kad ji, vykdydama darbines funkcijas, bendravo su J. U. dėl valstybinės žemės nuomos, o šių duomenų nepakanka pirmiau nurodytai nuosprendžio išvadai pagrįsti. Nuosprendyje daroma išvada, kad liudytojos J. Z. parodymai teisingi ir nuoseklūs, todėl patikimi. Ši išvada neatitinka kitų apeliacinės instancijos teismo išvadų, pagal kurias liudytoja J. Z. atliko neteisėtus veiksmus rengiant suklastotus dokumentus, keitė parodymus apie bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, kuri liudytojos J. Z. parodymų dalis nenuosekli bei prieštaringa, ir pašalinti šį prieštaravimą motyvuotai nurodydamas, kuriais iš jos duotų parodymų teismas tiki, bet tai nebuvo padaryta. Be to, darydamas pirmiau nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos J. Z. parodymai dėl kasatorės skambučio, kurio metu buvo reikalaujama pakeisti aikštelių žymėjimą, prieštarauja bylos duomenims, nes toks skambutis nėra fiksuotas, o parodymai, kad aikštelių sklype nebuvo, prieštarauja J. Z. parodymams teisme, J. V., O. M. parodymams, statinio patikrinimo aktui Nr. 12-123T, kasatorės parodymų patikrinimo vietoje protokolui. Priešingai nei tvirtinama nuosprendyje, liudytojos J. Z. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi motyvuojant tuo, kad juos patvirtina kiti įrodymai, nes jokių kitų J. Z. parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nuosprendyje daroma išvada, kad ji davė nurodymus kitiems kaltinamiesiems dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, tačiau iš liudytojų J. B., J. Z., O. M. parodymų, užfiksuoto telefoninio pokalbio su J. V. turinio matyti, kad tokių nurodymų ji nedavė, tokių faktų, duodama parodymus, nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuosprendyje daroma išvada, kad jai buvo žinoma apie dokumentų klastojimo veiksmus ir jų panaudojimą, tačiau ji niekada tokių parodymų nedavė, todėl nesuprantama, kodėl jos parodymai vertinami kaip prieštaringi. Nuosprendyje visiškai be jokio pagrindo visos kaltinimo dalys priskiriamos ir jai, nors joks jos ryšys su visomis kaltinimo dalimis nėra nustatytas.

9.2. Kasatorė tvirtinta, kad didžioji dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų yra deklaratyvūs, nes teismas nepadarė nuorodų į bylos medžiagą, kuria grindė savo išvadas, arba darė nuorodas į bylos medžiagą, nors šios turinys nepatvirtina jos kaltumo padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą. Nors nuosprendyje teigiama, kad ji, susitikdama ir bendraudama telefonu su kitais kaltinamaisiais šioje byloje, organizavo ir kontroliavo tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, reikalavo suklastoti dokumentus ir juos pateikti, tačiau teismas nenurodė, o byloje ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią teismo išvadą. Nuosprendyje nurodoma, kad ji davė O. M. nurodymą 2012 m. balandžio 26 d. perduoti J. V. J. Z. parengtus sklypo dalies kadastrinius dokumentus ir sklypo dalies planą skaitmeninėje laikmenoje, tačiau nėra jokių nuorodų į bylos medžiagą, kuri patvirtintų, kad ji tokius nurodymus davė. Nuosprendyje teigiama, kad ji J. V. ir N. Ž. davė nurodymą, kad jie suklastotų 2012 m. balandžio 19 d. deklaraciją Nr. (23.35)1 dėl statybos užbaigimo, tačiau nuosprendyje nėra jokių nuorodų į tokią teismo išvadą patvirtinančią bylos medžiagą. Nuosprendyje taip pat daroma išvada, kad ji, veikdama bendrai su kitais asmenimis, dalyvavo panaudojant suklastotus dokumentus, tačiau teismas ir vėl nenurodė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nuosprendyje daroma išvada, kad ji atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau kokie duomenys suformavo tokį teismo vidinį įsitikinimą, neaišku, juolab kad ji iš viso nedalyvavo kai kuriuose kaltinime nurodytuose įvykiuose. Nuosprendyje teigiama, kad operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog ji aktyviai dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendyje nėra išanalizuotas nė vienas telefoninis pokalbis, kuriame ji būtų davusi kokius nors nurodymus ar ko nors reikalavusi iš kitų kaltinime nurodytų asmenų, byloje nėra jokių kitų tokią teismo išvadą patvirtinančių duomenų. Kasatorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nekeitė savo parodymų, tačiau net teismui pripažinus, jog ji parodymus keitė, tai negali būti vertinama kaip jos kaltės įrodymas.

9.3. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kokie klausimai išteisinamajame nuosprendyje buvo išspręsti netinkamai, nekomentavo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, todėl pažeidė BPK 332 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

9.4. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes, vadovavosi patikimumo kriterijų neatitinkančiais liudytojų parodymais, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai, įrodymus vertino ir analizavo selektyviai, todėl iš esmės pažeidė BPK reikalavimus.

10. Kasaciniu skundu nuteistasis N. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir palikti galioti dėl jo priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendį be pakeitimų.

10.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, jo veiką kvalifikuodamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuota tik tiesiogine tyčia padaryta asmens veika. Išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismas pagrindė tuo, kad jis žinojo apie kilusias problemas dėl UAB VAATC pageidaujamos sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutarties. Kasatoriaus manymu, abstraktus suvokimas, kad kilo problemų dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo, nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes turi būti vertinami ne tik kaltininko parodymai, bet ir išoriniai nusikalstamos veikos požymiai. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nors jis pripažino, kad tam tikros problemos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo jam buvo žinomos, tačiau neigė suklastojęs dokumentus, bendrininkavęs padarant šį nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad jis UAB VAATC (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2012 m. kovo 23 d., o iki tol visus reikalus dėl žemės sklypo nuomos tvarkė (duomenys neskelbtini) O. M. 2012 m. balandžio 19 d. deklaraciją jis pasirašė nepraėjus nė mėnesiui nuo to laiko, kai pradėjo dirbti UAB VAATC (duomenys neskelbtini), šią deklaraciją rengė atitinkamą kompetenciją turintis specialistas (J. V.), jokių specialių žinių apie deklaracijų rengimą jis, N. Ž., neturėjo, todėl nesuvokė, kad dokumentuose įrašyta informacija neatitinka tikrovės, dokumentų suklastoti ir tokių dokumentų panaudoti nenorėjo. Kaip teigia kasatorius, jis buvo įsitikinęs, kad J. V. parengtuose dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, todėl, nenustačius jo tyčios suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 300 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį prieštarauja to paties teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jis buvo išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nes nepasitvirtino kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, taip pat sutiko su išteisinimo pagrindu, daugiau dėl jo veiksmų vertinimo nuosprendyje nepasisakė. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, kuriomis jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutiko, o tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, manipuliavo teisinėmis sąvokomis, pagrįsdamas jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl jo veikos atitikties BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, turėjo įvertinti veikos pavojingumą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas buvo laikytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdu, todėl, pirmosios instancijos teismui išteisinus jį ir kitus kaltinamuosius dėl šio kaltinimo bei apeliacinės instancijos teismui sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, motyvuojant tai ir tuo, kad veika nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, visiškai nelogiškas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį motyvuojant tuo, kad ši veika yra pavojinga, todėl turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Pagal teismo išvadas susidarė situacija, kai apysunkis nusikaltimas teismo buvo pripažintas ne tokiu pavojingu, kad už jį asmuo turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nesunkus nusikaltimas, kuris sudarė dalį apysunkio nusikaltimo, buvo pripažintas pakankamai pavojingu ir už jį asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, kad tokia teismo išvada negalima, todėl, išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, jis turėjo būti išteisintas ir dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl kaltimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad žala įgyvendinant projektą nebuvo padaryta, todėl tokia pati išvada turėjo būti padaryta ir vertinant kaltinimą pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nenustačius to, kad veika padaryta žala, jo baudžiamoji atsakomybė nėra galima. Dėl to kasatorius teigia, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra nuteistas tik už formaliai nusikalstamos veikos požymius atitinkančią veiką, kuri nėra pavojinga, todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas.

10.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad jis su J. U. ir R. R. veikė bendrininkų grupe, netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupėje privalo būti bent du vykdytojai. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad vienintelis BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas yra jis, o J. U. ir R. R., kaip neatlikę jokių BK 300 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai numatytų veiksmų, pripažinti šio nusikaltimo organizatoriais. Jo bendrininkais negali būti laikomi O. M., J. V., M. Č., nes jie nuteisti kitose bylose, o jo kaltės nusikaltimo padarymu klausimas turi būti išspręstas šioje byloje. Be to, O. M. net teoriškai negalėtų būti laikomas bendravykdytoju šioje byloje, nes iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad jis pripažintas padėjėju padarant šį nusikaltimą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nuomone, organizatoriaus vaidmuo negalimas bendrininkų grupėje, todėl apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad J. U. ir R. R. buvo organizatoriai, o jis vienas vykdytojas, buvo negalima teismo išvada, kad jie veikė bendrininkų grupe. Kasatorius pažymi, kad jo, J. U., R. R. veikos negali būti vertinamos kaip veikimas organizuota grupe, nes BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė tokio pavojingumo nusikaltimuose negalima.

10.3. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotės, apibūdinančios jo nusikalstamą veiką, yra apibendrintos visiems bendrininkams, nenurodant konkrečių jo veiksmų, todėl neaiškios ir varžo jo teisę žinoti jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, o tai vertintina kaip esminis BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas.

10.4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neatitinka nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateikto jo veikos kvalifikavimo (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis). BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė organizatoriui, t. y. asmeniui, subūrusiam organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavusiam, koordinavusiam jų veiklą, parengusiam nusikalstamą veiką ir jai vadovavusiam. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikto jo veikos apibūdinimo akivaizdu, kad jis tokių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendžio trūkumą 2017 m. birželio 2 d. nutartyje įvertino kaip rašymo apsirikimą ir pašalino nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį. Kasatoriaus nuomone, toks BK bendrosios dalies normos pašalinimas iš nuosprendžio vadovaujantis BPK 361 straipsniu negalimas, todėl ši nutartis naikintina. BPK nustatytos rašybos klaidų ištaisymo tvarkos pažeidimą rodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje nenurodyta jokia jos apskundimo tvarka, neaišku, ar ši nutartis yra savarankiška, dėl kurios paduodamas skundas, ar ji laikytina sudedamąja 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalimi.

10.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, pagal kuriuos nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Ši išvada darytina dėl to, kad iš nuosprendžio negalima suprasti, kas pagal teismo išvadas kartu su juo buvo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojai, koks buvo jo susitarimo su kitais bendrininkais atlikti kažkokius neteisėtus veiksmus turinys. Išvada dėl susitarimo buvimo daroma tik išvardinant įrodymus, tačiau nuosprendyje nenurodoma, kaip šie duomenys įrodo jo tiesioginę tyčią suklastoti ir panaudoti dokumentus, bendrininkauti su kitais asmenimis.

10.6. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo nekaltumo, neįsigilino į teisinę reikšmę turinčias aplinkybes dėl baudžiamosios teisės paskirties, ignoravo kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, o jo tiesioginę tyčią, kaip subjektyvųjį šios nusikalstamos veikos sudėties požymį, tiesiog preziumavo. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 329 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje.

11. Nuteistųjų J. U., R. R., N. Ž. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

12. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinėse nutartyse ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą tikrina pagal žemesnių instancijų teismų byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, o tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas, jų ištyrimas ir vertinimas, patikrina, ar tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2013, 2K-172/2014, 2K-517-303/2015, 2K-587-697/2015).

12.1. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose yra ir teiginių, kuriais apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, susijusios su įrodymų vertinimo klausimais, ginčijamos ne teisiniais, o faktiniais aspektais. Reikšmingą dalį nuteistųjų J. U., R. R., N. Ž. kasacinių skundų sudaro argumentai, kuriais iš esmės neigiamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir šio teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, skunde kasatoriai laikosi pozicijos, kad jiems inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, pateikia savo įvykio versiją, tvirtindami, kad nežinojo, jog UAB VAATC 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijoje Nr. (23.35)1 apie aikštelių statybos užbaigimą ir sklypo dalies planą buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nors nuteistųjų kasaciniuose skunduose įrodymų vertinimo trūkumai siejami su esminiais BPK 20 straipsnio ir kitų įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančių normų pažeidimais, tačiau teiginiai, kuriais argumentuojami šie BPK pagrindai, rodo, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, nesusijęs su esminiais BPK pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad kasacinių skundų argumentai dėl nepašalintų prieštaravimų, šališko, neišsamaus įrodymų vertinimo ir kiti panašūs teiginiai apie įstatymo nustatyta tvarka neįrodytą asmenų kaltumą ne tik yra deklaratyvūs (nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais), bet ir neatitinka bylos medžiagos bei apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio. Tokie nurodyti skundų teiginiai, atsižvelgiant į BPK 369 straipsnio, 376 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju skundžiamas įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Klausimas, ar teisingai įvertinti įrodymai ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2014, 2K-525-648/2015).

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2, 7 dalių pažeidimų

13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

13.1. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka visus esminius BPK reikalavimus, nustatytus jo turiniui ir formai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismo išvados, motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai, pasisakyta, kodėl kitaip vertinami pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai ir daromos kitokios išvados apie faktines bylos aplinkybes. Nuteistųjų J. U., R. R., N. Ž. kaltumas padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodytas byloje surinktais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais: iš dalies pačių nuteistųjų J. U., R. R., N. Ž., liudytojo M. Č. parodymais, liudytojos J. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, liudytojų J. B., J. V., D. Č. teisme duotais parodymais, kratos, apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. UAB VAATC ir UAB „Reenergy“ adresuotu 2012 m. kovo 16 d. raštu „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies Jočionių g. 13, Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0067:21) nuomos“ ir kitais įrodymais. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų J. U., R. R. ir N. Ž. parodymų teisme patikimumą, nuosprendyje išdėstė ir šių bei kitų asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų parodymais, t. y. neleistinais įrodymais, nes BPK 276 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, o BPK neįtvirtina draudimo teismui nuosprendyje kartu su teisme duotais asmenų parodymais išdėstyti ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nors pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pirmiau nurodyti įrodymai, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, įvertinti kaip visuma, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. lyginant juos tarpusavyje, šalinant iškilusius prieštaravimus, patikrinus, ar nebuvo pažeista jų gavimo tvarka, bei teismui motyvuojant savo sprendimus. Nuteistųjų versijos dėl byloje nagrinėjamų įvykių buvo išanalizuotos kitų bylos duomenų kontekste ir argumentuotai atmestos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad teismas, vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsnio 2, 7 dalimi, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kurie buvo pagrindas kaltinamuosius pripažinti kaltais ir nuteisti, argumentus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir priėmė kaltinamiesiems apkaltinamąjį nuosprendį, nors pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriams nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados savaime nereiškia, kad nuteistųjų paaiškinimai ar kiti bylos duomenys buvo įvertinti netinkamai ir kad buvo iš esmės pažeisti BPK reikalavimai.

Dėl esminio BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimo

14. Kasatorė R. R. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes nutarė atlikti įrodymų tyrimą, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kokius prieštaravimus buvo radęs apeliacinės instancijos teismas, kaip juos pašalino atlikdamas įrodymų tyrimą, o atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu ji ir kiti išteisintieji apklausti, vertintinas kaip aiškiai nepakankamas. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį atlikti įrodymų tyrimą yra bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio teismo teisė, kuri gali tapti teismo pareiga, jei susiklosčiusi byloje situacija reikalauja įgyvendinti kitas BPK nuostatas, pavyzdžiui, BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir kitose normose įtvirtintą reikalavimą išsamiai ir nešališkai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, įrodymų tyrimą atlieka tik tada, kai nustato prieštaravimus, aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad, šioje byloje įgyvendinęs BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisę atlikti įrodymų tyrimą ir jo metu apklausęs išteisintuosius J. U., R. R., N. Ž., apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo jų veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatorių, jų veikomis žala baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei nepadaryta, jokių neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukelta. Be to, jie nesuvokė aplinkybės, jog į tikrus dokumentus buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys – asfaltbetonio danga dengtos aikštelės. Kasatoriai J. U. ir R. R. teigia, kad jie negali būti laikomi nusikalstamos veikos organizatoriais, nes bendravimas su specialistais siekiant išspręsti problemas, susijusias su valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymu, buvo jų darbinių funkcijų dalis, o ne nusikalstamos veikos vykdymas. Kasatorius N. Ž. nurodo, kad jo veika negali būti kvalifikuota kaip padaryta bendrininkų grupės, nes jis vienintelis vykdytojas padarant nusikalstamą veiką, o veika pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta bendrininkų grupės, gali būti kvalifikuojama tik tada, kai yra bent du bendrininkai vykdytojai. Be to, bendrininkų grupėje negali būti organizatorių, o teismas J. U. ir R. R. veikas kvalifikavo kaip organizatorių.

15.1. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris suklastojo tikrą dokumentą, tokį dokumentą panaudojo. BK 300 straipsnio saugoma vertybė yra normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-200/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-200/2008">2K-7-200/2008</a>, 2K-7-173-303/2015). Dėl šios normos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės už šioje normoje numatytas veikas taikymą. Atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos teisiniams gėriams ir todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, kaltinime nurodytomis veikomis padaryta žalos normaliai valstybės ir savivaldos institucijų veiklai, teisėtiems fizinių ir juridinių asmenų interesams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytomis veikomis tikrovės neatitinkantys duomenys buvo nurodyti UAB VAATC 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijoje Nr. (23.35)1 apie užbaigtą statybą ir UAB VAATC ketintos išsinuomoti sklypo dalies plane, kurie buvo panaudoti pateikiant juos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, o šios valstybės institucijos ir juridiniai asmenys, vadovaudamiesi suklastotais dokumentais, priėmė įvairius sprendimus dėl valstybinio žemės sklypo dalies nuomos, statybos darbų pripažinimo baigtais ir kitų svarbių klausimų. Išvadą, kad normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla buvo sutrikdyta, pažeisti kitų fizinių ir juridinių asmenų interesai, be kitų aplinkybių, patikimai patvirtina faktas, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl UAB VAATC 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos Nr. (23.35)1 galiojimo panaikinimo, į šią bylą įtraukiant kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis VĮ Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kitus. Kasatorių teiginiai, kad kaltinime nurodytais veiksmais valstybės, juridinių ar fizinių asmenų teisės nepažeistos, t. y. jokia žala nepadaryta, neturi reikšmės darant išvadą dėl jų veiksmų atitikties BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymiams, nes iš straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už pačią veiką – netikro dokumento suklastojimą, tokio dokumento panaudojimą. Šiomis veikomis padaryta žala svarbi, kai sprendžiamas BK 300 straipsnio 3 dalies taikymas, o pagal teismų praktiką taip pat ir tada, kai svarstoma, ar nėra pagrindo vertinti veiką kaip mažareikšmę (BK 37 straipsnis).

15.2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už tikro dokumento suklastojimą ir tokio dokumento panaudojimą, jei tokią veiką padarė tyčia. Dėl to kaltininkas, suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas, turi suvokti, kad dokumente yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kolegija pažymi, kad apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir įvertinus kaltininko elgesį pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais įrodymais, nustatė, kad kasatoriams buvo žinoma, jog jokios asfaltbetonio danga dengtos aikštelės UAB VAATC ketintame išsinuomoti sklype anksčiau įrengtos nebuvo, jokių aikštelių statybų UAB VAATC šiame sklype nevykdė, tačiau N. Ž., kaip UAB VAATC (duomenys neskelbtini), pasirašė 2012 m. balandžio 19 d. deklaraciją Nr. (23.35)1 apie aikštelių statybos užbaigimą, patvirtino ją UAB VAATC antspaudu ir kartu su sklypo dalies planu, kuriame buvo nurodytos neegzistuojančios asfaltbetonio danga dengtos aiktelės, pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui. J. U. šią deklaraciją ir sklypo planą pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenustatė, kad R. R. būtų tiesiogiai suklastojusi tikrus dokumentus ar juos panaudojusi, tačiau padarė išvadą, kad ši, žinodama apie asfaltbetonio danga dengtų aikštelių nebuvimą UAB VAATC ketinto išsinuomoti sklypo dalyje, susitikdavo su kitais asmenimis, kurie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, žinojo jų veiksmus ir pati domėjosi bei nuolat buvo kitų asmenų, dalyvavusių padarant nusikalstamą veiką, informuojama apie atliktus veiksmus, siekiant tokiu būdu sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, ji viena pirmųjų buvo elektroniniu paštu informuota apie tokios sutarties sudarymą. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kasatoriai suvokė aplinkybę, jog deklaracija ir sklypo dalies planas yra tikri dokumentai, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad tokie suklastoti dokumentai panaudojami, siekiant UAB VAATC sudaryti sutartį dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos. Šios išvados nepaneigia ir kasatoriaus J. U. argumentai, kad jis pats buvo nuvykęs į sklypą ir matė, jog kietosios dangos aikštelės jame yra. Tačiau sklypo plane buvo atvaizduotos aikštelės, kurių dangos, t. y. asfaltbetonio, net ir specialių žinių neturintis asmuo nesutapatins su sklype buvusių aikštelių danga – skalda ar betonu. R. R. teiginiai, kad ji buvo nepakankamai detaliai informuota apie aikštelių dangą, taip pat prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nurodytiems ir įvertintiems įrodymams, pagal kuriuos ji buvo informuojama apie visus kitų asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmus. Dėl to nepagrįsti kasatorių argumentai, kad jų veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta jų tyčia padaryti šiame straipsnyje aprašytą nusikalstamą veiką.

15.3. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį nusikalstamos veikos organizatoriumi laikomas ir tas asmuo, kuris parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės to neneigia ir patys kasatoriai J. U. ir R. R., jie koordinavo kitų asmenų (specialistų) veiklą, siekdami, kad būtų išspręstos problemos dėl valstybinės žemės sklypo sutarties sudarymo su UAB VAATC. Kaip jau minėta, J. U. ir R. R. žinojo, kad parengtuose tikruose dokumentuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, žinojo, kad tokie dokumentai panaudojami pateikiant juos kitiems asmenims, ir koordinavo tokius jų veiksmus. Pažymėtina, kad darbinių funkcijų atlikimu laikoma tik teisėta veikla, todėl ja negali būti laikomas tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo koordinavimas; tokia veika atitinka nusikaltimo, t. y. tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo, požymius (BK 24 straipsnio 4 dalis).

15.4. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų susitaria daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš to darytina išvada, kad dviejų vykdytojų buvimas yra būtinas bendrininkų grupės požymis, tačiau bendrininkų grupėje gali būti ir daugiau bendrininkų, o tai reiškia, kad bendrininkų grupėje gali būti ir kitų rūšių bendrininkų nei vykdytojai. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, BK 24 straipsnio 4 dalyje apibrėždamas organizatorių, o BK 25 straipsnyje apibūdindamas bendrininkavimo formas, nenurodo, kad bendrininkų grupėje negali būti organizatoriaus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes N. Ž. inkriminuotų veikų bendravykdytoju laikytinas J. V., kuris tiesiogiai parengė UAB VAATC sklypo planą, nurodydamas jame neegzistuojančius statinius – asfaltbetonio danga dengtas aikšteles, pasirašė šį dokumentą kito asmens vardu, šį netikrą suklastotą dokumentą N. Ž. ir J. V. panaudojo pateikdami kitiems asmenims. Vien tai, kad J. V. dėl tų pačių aplinkybių yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje, nesuteikia pagrindo teigti, kad N. Ž. yra vienintelis vykdytojas šioje byloje, nes iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tiesiogiai nusikalstamos veikos padarymo veiksmus atliko ir J. V. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, N. Ž. ir kitų bendrininkų veikas kvalifikuodamas ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

15.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatyti J. U. ir R. R. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o N. Ž. veiksmai – BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

16. Kasatoriai teigia, kad jų veika nėra tiek pavojinga, kad turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

16.1. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl tokios veikos gali būti pripažįstamos mažareikšmėmis. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Kolegija pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, Nr. 2K-426/2010, 2K-560/2010). Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2007">2K-421/2007</a>).

16.2. Formaliai vertinant, J. U., R. R. ir N. Ž. per atitinkamas jiems inkriminuotas bendrininkavimo formas padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau realiai šio nusikaltimo pavojingumas nėra didelis, kas duoda pagrindą svarstyti, ar nuteistųjų padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB VAATC akcininkėmis ir steigėjomis buvo Vilniaus apskrities savivaldybės. Ši bendrovė įsteigta siekiant sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti atliekų perdirbimo gamyklą, kurios svarbą pagrindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šiam projektui įgyvendinti buvo gautas Europos Sąjungos finansavimas, dalį projekto lėšų turėjo skirti pati UAB VAATC. Atlikus galimybių studiją, gamyklai statyti buvo parinktas valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis Vilniuje, Jočionių g. 13, tiksliau, to žemės sklypo dalis. Nors atliekų perdirbimo gamyklos projektas buvo reikšmingas Vilniaus apskrities savivaldybėms, bylos duomenimis nepaneigta, kad įgyvendinti jį skubos tvarka imtasi tik 2012 m., kai iškilo grėsmė prarasti šiam projektui skirtą Europos Sąjungos finansavimą. Taip pat nepaneigta ir tai, jog viena iš priežasčių, dėl kurių šio projekto įgyvendinimas vėlavo, buvo ta, kad pagal tuometinį teisinį reguliavimą, nesuformavus valstybinės žemės sklypo dalies, sklype Vilniuje, Jočionių g. 13, nebuvo galima jo išsinuomoti ir UAB VAATC pradėti gamyklos statybas. Susidariusi situacija buvo išspręsta, šios bylos nuteistiems ir kitiems kaltinime nurodytiems asmenims įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis į tikrus dokumentus dėl neva pastatytų keturių asfaltbetonio dangos aikštelių, aplink jas suformavus sklypą, panaudojus suklastotus dokumentus ir UAB VAATC sudarius šios valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Nors, nustačius neteisėtus nuteistųjų veiksmus, valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su UAB VAATC buvo nutraukta, tačiau vėliau ši sklypo dalis vėl buvo išnuomota UAB VAATC; 2015 m., kaip ir buvo numatyta, pastatyta atliekų perdirbimo gamykla. Dėl to darytina išvada, kad nors, kaip nurodyta pirmiau nutartyje, dėl nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, pažeisti fizinių ir juridinių asmenų interesai, tačiau BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta; valstybės ir savivaldos institucijų, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvavusių šiame procese, valia, kaip nustatyta byloje, iš esmės buvo nukreipta į tai, kad valstybinės žemės sklypo dalis, esanti Vilniuje, Jočionių g. 13, būtų išnuomota UAB VAATC ir ši galėtų statyti atliekų perdirbimo gamyklą, kas vėliau, kaip minėta, ir buvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė į du tarpusavyje susijusius dokumentus, patvirtinančius tą patį faktą – keturių asfaltbetonio danga dengtų aikštelių egzistavimą, pagal bendrą sumanymą minėti dokumentai buvo pateikti tik tiems asmenims, kuriems neišvengiamai buvo būtina juos pateikti, siekiant suformuoti atliekų perdirbimo gamyklos statybos nuomai reikalingą sklypą. Kasatorių teiginiai, kad šią veiką jie padarė ne siekdami kokios nors asmeninės ar jų proteguojamų privačių fizinių ar juridinių asmenų naudos, o norėdami įgyvendinti svarbų Vilniaus regiono savivaldybėms atliekų rūšiavimo gamyklos statybos projektą, taip pat išvengti rizikos dėl Europos Sąjungos projektui skirto finansavimo praradimo, bylos medžiaga nepaneigti. Abiejų instancijų teismai, išteisindami kasatorius dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (jų piktnaudžiavimas tarnyba taip pat reiškėsi per tų pačių dokumentų klastojimą), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, be kita ko, pripažino, kad šis projekto įgyvendinimas buvo svarbus visam Vilniaus regionui ir kad išteisintieji, savo aktyviais veiksmais bandydami pradėti gamyklos statybą, veikė ne asmeniniais, o Vilniaus miesto savivaldybės interesais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji yra teigiamai apibūdinami, anksčiau nenusikaltę. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir BK 37 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija mano, kad nuteistųjų J. U., R. R., N. Ž. nusikalstama veika vertintina kaip mažareikšmė ir jie atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. U., R. R. yra nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o N. Ž. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, yra naikintina, o baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo kasatoriams nutrauktina.

Dėl esminio BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimo

17. Kasatorius N. Ž. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotės, apibūdinančios jo nusikalstamą veiką, yra apibendrintos visiems bendrininkams, todėl neaiškios ir varžo jo teisę žinoti jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, iš tiesų, išdėstytos taip, kad nekartojamos kiekvienam iš bendrininkų, tačiau jos nurodytos pakankamai detaliai, kad kiekvienam iš nuteistųjų būtų aiškūs konkretūs veiksmai, už kuriuos yra nuteisti. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad N. Ž., kaip bendrininko, veiksmai pasireiškė susitikimais su kitais bendrininkais, vykdant kitų bendrininkų nurodymus UAB VAATC 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos Nr. (23.35)1 patvirtinimu parašu ir UAB VAATC antspaudu, šios deklaracijos ir tikrovės neatitinkančio sklypo dalies plano pateikimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialui. Pažymėtina ir tai, kad apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą N. Ž. buvo informuotas ir kaltinamuoju aktu, kurio turinys kasatoriui buvo suprantamas (19 t., b. l. 101).

Dėl esminio BPK 361 straipsnio pažeidimo

18. Kasatorius N. Ž. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jo veiką kvalifikavęs pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, negalėjo vėliau, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu, priimta 2017 m. birželio 2 d. nutartimi panaikinti nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį kvalifikuojant jo veiką, nes dėl pokyčio reikšmingumo tai galėjo būti padaryta tik nagrinėjant bylą pagal paduotus skundus. Iš apeliacinės instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio turinio matyti, kad N. Ž. visur yra įvardijamas kaip nusikaltimo vykdytojas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateiktas N. Ž. veikos kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra rašymo klaida ir teismas nepažeidė BPK 361 ar kitų BPK straipsnių reikalavimų, pagal BPK 361 straipsnį priimdamas 2017 m. birželio 2 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuria iš N. Ž. veikos kvalifikavimo pašalino nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį. Kartu kolegija pažymi, kad, priėmus sprendimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl J. U., R. R., N. Ž. nuteisimo, naikintina ir to paties teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria J. U. ir R. R. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, N. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuria pašalinta N. Ž. veikos kvalifikavime pateikta nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. U., R. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, N. Ž. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė