Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-511/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03225-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.9.8; 1.2.25.4.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. (S. D.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, dvejiems metams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas S. D. priklausantis turtas – automobilis „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. D. nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent už tai, kad jis:
2017 m. sausio 21 d., apie 19.25 val., Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir nekonfiskuoti automobilio „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2.1. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nusprendė konfiskuoti automobilį, taip pat nemotyvavo, kodėl negalima konfiskuoti automobilio vertę pinigine išraiška. Pasak nuteistojo, automobilio konfiskavimas turės didelių neigiamų pasekmių ne jam (teisės pažeidėjui), o asmeniui, nesusijusiam su nusikalstama veika, t. y. jo sūnui, kuris faktiškai priklauso jam, nes jis pirko šį automobilį iš savo lėšų, jį remontavo, apmokėjo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, nes pats šį automobilį vairavo. Kasatorius nurodo, kad sūnus ketina sukurti šeimą, gyventi su savo sutuoktine atskirai nuo tėvų Vilniaus rajone, o dirba Vilniaus mieste, kitos transporto priemonės neturi, taip pat neturi finansinių galimybių nupirkti naują automobilį, todėl automobilis „Volvo XC90“ objektyviai yra jam reikalingas ir negalima jo konfiskuoti. Kaip tvirtina S. D., jis turi kitą automobilį, o automobilis „Volvo XC90“ buvo registruotas jo vardu tik siekiant mažesnės vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos, kadangi, vadovaujantis draudimo bendrovių jauno amžiaus vairuotojų rizikos vertinimais, jauniems vairuotojams (iki 25 metų amžiaus) taikomos didesnės draudimo įmokos. Kasatorius teigia, kad įvykio dieną automobiliu pasinaudojo sūnui nežinant, be jo leidimo. Nuteistasis nurodo, kad pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, niekada nevairavo transporto priemonės išgėręs, tai buvo vienintelis kartas jo gyvenime. Labai išgyvena ir iki šiol labai gailisi dėl padarytos veikos. Tą vakarą susipyko su sutuoktine, išvažiavo prie tvenkinio, ten pabuvęs grįžo namo, automobilyje turėjo alkoholio, įvažiavęs į nuosavo namo kiemą, užgesino automobilio variklį ir išgėrė. Netrukus į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai, patikrino jį, patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,74 promilės etilo alkoholio, o jo kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio.
2.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad įstatymo leidėjas tik nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavo vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtindamas BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kasatoriaus manymu, esant naujam teisiniam reglamentavimui ir nesant suformuotos praktikos analogiškų kategorijų bylose, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. netaikyto automobilio konfiskavimo.
2.3. Turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atsižvelgtina į šios baudžiamosios priemonės suderinamumą su bausme.
2.4. Kasatoriaus nuomone, automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus ir nepadėtų įgyvendinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Kaip teigia S. D., pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo, o paskirta pirmosios instancijos teismo bausmė tikrai įgyvendina įstatyme numatytus bausmės tikslus. Neturėdamas vairuotojo teisių, patiria didelius finansinius nuostolius ir nepatogumus.
3. Atsiliepimu į nuteistojo S. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinius skundus atmesti.
3.1. Prokuroro manymu, Vilniaus apygardos teismas, konfiskuodamas S. D. priklausantį automobilį „Volvo XC90“, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes BPK 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tik tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo XC90“ yra registruotas nuteistojo vardu, todėl teismas teisingai pasielgė konfiskuodamas automobilį, o ne išieškodamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
3.2. Prokuroro nuomone, kasatoriaus argumentai, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui, neatitinka siekiamo tikslo nubausti pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, yra nepagrįsti, nes BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. S. D. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.
3.3. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau tai negali būti lemiamas kriterijus netaikyti šios baudžiamosios poveikio priemonės.
4. Nuteistojo S. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
5. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5.1. Pagal teismų praktiką nekonsfikuotinas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5.2. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
5.3. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
5.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. D. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,06 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
5.5. Nors kasatorius teigia, kad šis automobilis yra jo sūnaus, tačiau iš bylos matyti, kad šis jo teiginys nepagrįstas. Pagal automobilio registracijos duomenis, būtent nuteistasis S. D. yra šio automobilio valdytojas – savininkas; pagal bylos duomenis, jis faktiškai šį automobilį ir valdė – vairuodamas šį automobilį, ne tik padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, bet ir anksčiau, 2014–2015 metais, buvo užfiksuotas, kai vairuodamas šį automobilį padarė KET pažeidimus, ir buvo tris kartus nubaustas už greičio viršijimą. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta versija, kad automobilis priklauso S. D. sūnui Č. D., tačiau jokių duomenų, patvirtinančių sandorį, pagal kurį pastarasis būtų įgijęs nuosavybės teises į šį automobilį, byloje nėra. Kadangi byloje nenustatyta, kad šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, nėra pagrindo svarstyti, ar šiuo atveju gali būti taikomi apribojimai, konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą.
6. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
6.1. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę; už šią veiką gali būti skiriama bauda iki 500 MGL, arba 19 000 Eur, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų.
6.2. Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai – kad pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,06 promilės alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Įvertinus, kad nuteistajam paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kuri artima minimaliai, 5770 Eur (su PVM) vertės turto – automobilio konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
7. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nuteistojo kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
S. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Dalia Bajerčiūtė
Eligijus Gladutis
