Civilinė byla Nr. e3K-3-42-378/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30451-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.3.1.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT247“ ieškinį atsakovui D. M. dėl honoraro priteisimo, trečiasis asmuo I. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių procesą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3478,26 Eur honoraro, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. spalio 10 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 20121010. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo surasti atsakovui pirkėją jo parduodamam nekilnojamajam daiktui už 3478,26 Eur atlyginimą. Ieškovė surado pirkėją, su juo atsakovas pasirašė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi teisminiai ginčai tarp atsakovo ir pirkėjo (ieškovės surasto asmens) baigėsi Vilniaus apygardos teismui priėmus 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDEwLTY0MC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2010-640/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2010-640/2015">2-2010-640/2015</a>, tai ieškovė sąskaitą faktūrą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsakovui pateikė tik pasibaigus minėtai bylai. Tačiau atsakovas tarpininkavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir sutarto atlyginimo ieškovei nesumokėjo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 3475,44 Eur atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 628 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, įvertinęs šalių 2012 m. spalio 10 d. sudarytos sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad tarpininkavimo paslauga, kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui, buvo platesnio pobūdžio, o ne vien tik nekilnojamojo turto pirkėjo paieška, t. y. į paslaugą įėjo kliento konsultavimas pardavimo klausimais, skelbimų dėjimas, dalyvavimas derybose derinant sutarties sąlygas, kitų turtui parduoti būtinų veiksmų atlikimas. Iš esmės buvo susitarta dėl ieškovės, kaip profesionalės, paslaugos tiek surandant atsakovo turtui pirkėją, tiek suteikiant pagalbą parduodant turtą. Taigi atsakovas, pasinaudodamas ieškovės paslaugomis, siekė parduoti savo turtą, vadinasi, teismo vertinimu, nustačius, kad ieškovė suteikė paslaugas, dėl kurių buvo parduotas turtas, ji turi teisę už tai gauti atlyginimą.
Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad jis bendravo tik su trečiuoju asmeniu ir nieko nežinojo apie ieškovę, nepaneigia fakto, kad pirkėją atsakovo turtui surado ieškovės darbuotojas, o ne pats atsakovas, todėl atsakovas nesąžiningai bando išvengti pagal sutartį prisiimto įsipareigojimo sumokėti nekilnojamojo turto agentui atlyginimą už jo suteiktas paslaugas surandant pirkėją, su kuriuo vėliau buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
Teismas nustatė, kad ieškovė per trečiąjį asmenį surado atsakovo turto pirkėją, šis 2013 m. kovo 1 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovė atsakovui paslaugų nesuteikė, nes turto pirkėją surado trečiasis asmuo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDEwLTY0MC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2010-640/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2010-640/2015">2-2010-640/2015</a> nustatyta, jog su atsakovo turto pirkėju bendravo ieškovė per agentą I. P. (trečiasis asmuo), suradusį pirkėją, šis, apžiūrėjęs turtą, jį įsigijo. Vadinasi, atsakovas turėjo ieškovei (brokerei) sumokėti sulygtą atlyginimą, nes pirkėją turtui surado ne pats atsakovas, o jį konsultavęs nekilnojamojo turto agentas – trečiasis asmuo.
Nustatęs, kad sutarties tikslas buvo pasiektas – atsakovo turtas parduotas tarpininko surastam pirkėjui, kuriam apie parduodamą turtą be paslaugų teikėjo tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, teismas sprendė, kad paslaugos teikėjas (ieškovė) turi teisę gauti atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą nepakeistą; priteisė ieškovei iš atsakovo 330 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kolegija, įvertinusi šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį, sprendė, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius.
Pagal sutarčių aiškinimo taisykles įvertinusi sutarties sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis), kolegija padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl rezultato, t. y. kad ieškovė, kaip tarpininkė, dės maksimalias pastangas, jog atsakovo nekilnojamasis turtas būtų parduotas jos surastam pirkėjui už tarpininkavimo sutartyje nustatytą kainą. Kolegija pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl sutarties turinio sąlygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečią sutartį kaip tarpininkavimo sutartį su joje nustatytomis sąlygomis, ir atsiskaitymo tvarkos byloje nėra.
Įvertinusi tarp trečiojo asmens ir atsakovo vykusį susirašinėjimą, aktyvų bendravimą elektroninio ryšio priemonėmis, kolegija padarė išvadą, kad tarpininkavimo sutartis ilgą laiką nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, jo neteisėto neveikimo. Tokius atsakovo veiksmus (neveikimą) kolegija laikė siekiu išvengti pagal 2012 m. spalio 10 d. sutartį prisiimto įsipareigojimo sumokėti nekilnojamojo turto agentui atlyginimą už jo suteiktas paslaugas surandant pirkėją. Kolegijos vertinimu, atsakovas, vengdamas sudaryti sutartį, nesilaikė sandorio šalims nustatytos bendradarbiavimo pareigos ir reikalavimo elgtis sąžiningai, laikytis geros verslo praktikos taisyklių. Atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių ilgą laiką nebuvo pasirašyta sutartis, lėmė tai, kad ieškovė prarado galimybę tinkamai įforminti tarp šalių susiklosčiusius santykius. Dėl šios priežasties kolegija padarė išvadą, kad aplinkybė, jog sutartis išrašyta atgaline data ir dalis jos rekvizitų, pagal kuriuos turi būti sumokėtas atlyginimas, pasikeitė, nekeičia įsipareigojimų vykdymo, sutarties turinio ir jos esmės.
Aplinkybės, kad atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas vyko tuomet, kai ieškovės bendrovė dar nebuvo įsteigta, kad ieškovės ir jos akcininko – trečiojo asmens – turtiniai interesai negali būti sutapatinti, kad santykio šalies pakeitimas nepreziumuojamas ir visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikštas, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog nekilnojamąjį turtą nupirkęs klientas negali būti laikomas ieškovės surastu pirkėju tarpininkavimo sutarties prasme. Kolegija pažymėjo, kad esminę reikšmę turi sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, turinio viršenybės prieš formą principas, kuris nagrinėjamoje byloje sietinas su tikrąja šalių valia dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.
Kolegija sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles; teismas nuosekliai tyrė ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat ieškovės darbuotojo – trečiojo asmens – ir paties atsakovo paaiškinimus teismo posėdžių metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – šalių veiksmai ir atsakovo turto pardavimo eiga, kolegijos vertinimu, suteikė teismui pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas pardavė turtą ieškovės surastam pirkėjui. Aplinkybė, kad ne ieškovė, o jos darbuotojas – trečiasis asmuo faktiškai surado klientą, kuriam buvo parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kolegijos vertinimu, neįrodo neteisėtų ieškovės veiksmų vykdant tarpininkavimo sutartį ir nepašalina atsakovo sutartinės pareigos sumokėti ieškovei mokestį už surastą pirkėją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Egzistuoja absoliutus apeliacinės instancijos teismo negaliojimo pagrindas – apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo teismo proceso arba dėl teismo procesinio sprendimo buvo iš anksto ne proceso tvarka nuspręsta (teismas buvo šališkas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovo apeliaciniam skundui nagrinėti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. vasario 14 d. nutartimi buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, kuri turėjo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. gegužės 25 d. 14.00 val. Atsakovo atstovas per Lietuvos teismų informacinę sistemą 2017 m. gegužės 25 d. gavęs skundžiamą nutartį ir patikrinęs jos duomenis nustatė, kad nutarties autoriumi ir paskutinį kartą ją modifikavusiu asmeniu nurodyta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. vasario 14 d. nutartimi paskirta teisėja pranešėja ir kad nutartis sukurta bei paskutinį kartą modifikuota tos pačios dienos (2017 m. gegužės 25 d.) 13.15 val. Šie duomenys leidžia teigti, kad skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismo teisėja priėmė iki paskirto posėdžio bylai nagrinėti, o tai reiškia, jog nevyko bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka. O jei ir vyko šios bylos nagrinėjimas, tai jis įvyko iki teismo pirmininkės paskirtai kolegijai susirenkant nagrinėti bylos, tai leidžia teigti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. vienvaldiškai teisėjos pranešėjos.
CPK nenustatyta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka leidžia teisėjams iš anksto pasirengti ir suderinti galutinių procesinių sprendimų projektus. Pasitarimų kambario slaptumas reikalauja, kad iki paskirto posėdžio pradžios teisėjų kolegijai negali ir neturi būti žinoma nei teismo sprendimo ar nutarties data, nei pats teismo sprendimas (rezoliucija), nes teismas (teisėjų kolegija) tik baigęs nagrinėti bylą nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis bei koks jis bus iš esmės (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Teismui leidžiama sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos (CPK 325 straipsnio 2 dalis). Nutarties su rezoliucija parengimas iki paskirto posėdžio pradžios lėmė tai, kad kiti kolegijos teisėjai neturėjo pasirinkimo nei dėl teismo sprendimo (rezoliucijos), nei dėl datos, kada priimti ir paskelbti iki posėdžio sudaryto turinio nutartį. Tokia situacija parodo, kad teisėjai turėjo išankstinę nuomonę, tai reiškia, jog teisėjų kolegijai galimai kilo pagrindas nusišalinti pagal CPK 66 straipsnį.
Teismų procesiniai sprendimai pažeidžia CK 6.156 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 6.159 straipsnį, CPK 180, 185 straipsnius, nes yra grindžiami atgaline tada pažymėta sutartimi, kuri turėjo būti pašalinta iš įrodymų priemonių visumos. Byloje esantys įrodymai paneigia faktinę aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2012 m. spalio 10 d. ir kad ji buvo pradėta vykdyti nedelsiant, taip pat patvirtina, kad nebuvo atsakovo sutikimo tokią sutartį sudaryti. Atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas, taip pat trečiojo asmens teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo atsakovui sutartį pasirašyti išsiuntė tik 2013 m. vasario 19 d. dėl neva pasikeitusių trečiojo asmens rekvizitų ir kad sutartis nebuvo sudaryta joje nurodytą datą, nes ją pasirašyti buvo paprašyta tik po to, kai atsakovas paprašė trečiojo asmens paskolinti jam pinigus, siekdamas išspręsti parduodamo turto arešto klausimą.
Teismai pažeidė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6.159 straipsnį, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes ginčo aplinkybių metu galiojęs įstatymas imperatyviai nustatė reikalavimą, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 litų, išskyrus sandorius, kurie yra įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi rašytine forma. Ieškovės reikalavimas pagal ginčo sutartį viršija minėtą įstatymo nustatytą sandorio sumą, tačiau ji nepateikė į bylą rašytinės sutarties. Atsakovas prašė teismo išreikalauti iš ieškovės sutarties originalą, kad būtų pašalintos abejonės dėl atsakovo parašo suklastojimo (CPK 114 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnis), tačiau ieškovė sutarties originalo į bylą nepateikė, o parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad jo nėra. Tuo tarpu nagrinėjant bylą ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad sutarties pasirašymo fakto iš jų pusės niekas nematė.
Teismai nepagrįstai patvirtino ieškovės teisę sudaryti tokio turinio sutartį, kokios reikia trečiajam asmeniui, bet visiškai ignoravo atsakovo teisę ir valią laisvai sudaryti sutartis bei pasirinkti jų sąlygas, t. y. sutarties laisvės principą (CK 6.156, 6.159 straipsniai), kuris visiems civilinių teisinių santykių dalyviams vienodomis teisėmis leidžia laisvai nuspręsti, ar sudaryti sutartį ir kokias nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad ieškovės ir jos akcininko (trečiojo asmens) turtiniai interesai negali būti sutapatinti (CK 2.50 straipsnio 2 dalis), ir draudimą preziumuoti santykio šalies pasikeitimą. Teismai taip pat nesiaiškino ir nepateikė vertinimo, kodėl ieškovė rėmėsi atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimu, vykusiu iki ieškovės įsteigimo, taip pat nepaaiškino, kodėl neįžvelgia ieškovės ir trečiojo asmens pozicijų prieštaros, kai kiekvienas jų tuo pačiu metu pripažįsta savo teisę gauti atlyginimą, o ieškovė prieštaringai nurodo, kad laiko sutarties šalimis atsakovą ir trečiąjį asmenį. Taip teismai iš esmės pripažino neteisėtą ieškovės ir trečiojo asmens vienašalį sprendimą pakeisti paslaugų teikėją trečiąjį asmenį ieškove. Veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui, pripažįstami novacija (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Tačiau novacija nepreziumuojama, ji visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis). Pats trečiasis asmuo teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie šalies pasikeitimą ir kad paminėjimas apie jo rekvizitų pasikeitimą nepaaiškina tikrųjų jo ketinimų save pakeisti ieškove.
Teismai pažeidė paslaugų sutartims subsidiariai taikytinas rangos ir vartojimo rangos sutarčių normas (CK 6.188 straipsnis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.676 straipsnio 2 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.724 straipsnis) ir nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl jų taikymo nagrinėjamam ginčui. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, nepaisant sutarties negaliojimo dėl atsakovo valios ir sutarties rašytinės formos trūkumų, subsidiariai taikant vartojimo rangos ir rangos sutarčių taisykles, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginimo, jeigu nėra sudaryto paslaugų perdavimo–priėmimo akto, t. y. nėra perduotas darbų rezultatas (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.676 straipsnio 2 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Atsakovas reikalavo iš ieškovės pateikti įrodymą, patvirtinantį, kad atsakovas priėmė paslaugų teikimo rezultatą arba atleido ieškovę nuo pareigos sudaryti perdavimo–priėmimo aktą, bet ieškovė jokio įrodymo nepateikė. Be to, atsakovas pardavinėjo savo šeimos būstą, todėl teismai privalėjo ex officio (pagal pareigą) kvalifikuoti ginčo sutartį kaip vartojimo sutartį ir vertinti ją pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, ieškovei nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių 2015 m. rugsėjo 23 d. sąskaitos apmokėjimą, priteisė jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasacinio skundo argumentai, kad byla buvo galimai išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, yra nepagrįsti, atsakovas neįrodė CPK 66 straipsnyje nustatytų teismo nusišalinimo pagrindų. Byloje taip pat nenustatyta CPK 71 straipsnio pažeidimo. Teismo sprendimo priėmimo in camera principo taikymas bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka reiškia, be kita ko, kad konkrečiam teisėjui pranešėjui ar teisėjų kolegijai paliekama absoliuti teisė savarankiškai spręsti, kaip geriau organizuoti teisingumo vykdymą, kad bylos būtų išnagrinėtos kuo efektyviau, nenukrypstant nuo teisėjų užimtumo kitose bylose. Laiko skirtumas tarp 14.00 val., kai byla buvo paskirta nagrinėti, ir 13.15 val., kai skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo modifikuota, galėtų būti reikšmingas tik tuo atveju, jeigu atsakovui būtų užkirstas kelias teikti bylai reikšmingus dokumentus iki pat 14.00 val., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iki 2017 m. gegužės 25 d. 14.00 val. neteikė jokių papildomų dokumentų ar kitų prašymų. Be to, atsakovas neįrodė, kad kiti teisėjų kolegijos nariai išsamiai nesusipažino su bylos medžiaga ir buvo eliminuota jų teisė pareikšti savo nuomonę ar balsuoti dėl galutinio sprendimo.
Atsakovas nepagrįstai sureikšmina faktą, kad tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data. Nagrinėdami bylą teismai teisingai konstatavo, kad sutarties pasirašymas atgaline data įvyko išimtinai dėl paties atsakovo kaltės, kai jis suvokė, jog su nekilnojamojo turto agentu elektroninio ryšio priemonėmis yra užmezgęs ikisutartinius santykius, teikdamas agentui visą reikalingą informaciją, kad šis galėtų parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą atsakovui palankiomis sąlygomis. Byloje nustatytos visos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovo lūkesčiai dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo buvo įgyvendinti būtent dėl ieškovės pastangų, kai nekilnojamasis daiktas buvo parduotas tretiesiems asmenims.
Teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, nepadarydami kasaciniame skunde nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų.
Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme (ne)buvimo. Argumentus dėl to, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, kad byla buvo išnagrinėta iš anksto, kiti teisėjų kolegijos nariai galbūt nesusipažino su byla, teisėjai galimai buvo šališki, atsakovas grindžia aplinkybe, kad jo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą gautos apeliacinės instancijos teismo nutarties metaduomenyse nurodyta, jog ši nutartis teisėjos pranešėjos buvo sukurta ir modifikuota iki paskirto teismo posėdžio, t. y. minėti veiksmai buvo atlikti 2017 m. gegužės 25 d. 13.15 val., o rašytinis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2017 m. gegužės 25 d. 14.00 val., nutarties priėmimas ir paskelbimas nebuvo atidėtas pagal CPK 325 straipsnio 2 dalį.
CPK 319 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą; pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.
Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis; pagal CPK 321 straipsnio 2 dalį, teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.
Pagal CPK 325 straipsnio 1 dalį, teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos; šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas (teisėjas, pranešėjas) veiksmus, reikalingus bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka ir tinkamai pasiruošia bylos nagrinėjimui dar iki paskirtojo rašytinio teismo posėdžio. Tokie veiksmai, be kita ko, gali apimti ir kitų kolegijos teisėjų, jeigu byla nagrinėjama teisėjų kolegijoje, supažindinimą su būsimame rašytiniame teismo posėdyje nagrinėjama byla. Tokių pasirengimo nagrinėti bylai veiksmų atlikimas nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo iš anksto iki paskirtojo teismo posėdžio. Teismo posėdyje jau nagrinėjama pati byla, ginčas išsprendžiamas iš esmės ir teismo (bylą nagrinėjančio teisėjo, teisėjų kolegijos) priimamas atitinkamas sprendimas, atidedant arba ne procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 325 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas turi teisę atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą įstatymo nustatytam terminui, bet taip pat turi teisę sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti tą pačią dieną teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, neatidėdamas procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka šalys savo prašymus bei argumentus išdėsto teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios. Tokiu būdu tiek byloje paskirtas pranešėjas, tiek kiti kolegijos teisėjai turi galimybę susipažinti su bylos dokumentais iš anksto ir atlikti parengiamuosius bylos nagrinėjimo veiksmus. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka leidžia teisėjams pasirengti bylai iš anksto, išnagrinėti argumentus, parengti procesinių sprendimų projektus, o teismo sprendimo paskelbimas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje atlieka informacinio pobūdžio funkciją vykdant CPK 325 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimas iš karto po posėdžio nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinis skundas nebuvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties Nr. e3K-3-33-313/2016 29, 32 punktus).
Nagrinėjamu atveju rašytinis teismo posėdis byloje pagal atsakovo apeliacinį skundą buvo paskirtas ir bylai nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. vasario 14 d. nutartimi. Byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. gegužės 25 d. 14.00 val. Civilinė byla pagal atsakovo apeliacinį skundą buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, neatidedant procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo pagal CPK 325 straipsnio 2 dalį trisdešimčiai dienų, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.
Iš kasaciniame skunde pateikiamų atsakovo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą gautos apeliacinės instancijos teismo nutarties metaduomenų matyti, kad šį dokumentą sukūrė ir modifikavo teisėja pranešėja 2017 m. gegužės 25 d. 13.15 val., t. y. iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pradžios.
Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 19–21 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į šios nutarties 22, 23 punkte nurodytus išaiškinimus ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad vien aplinkybė, jog procesinis dokumentas (nutartis ar jos projektas) buvo galimai sukurtas iki paskirto rašytinio teismo posėdžio valandos, nepatvirtina, kad byla teismo posėdyje nebuvo nagrinėjama, kad kiti kolegijos teisėjai nebuvo supažindinti su byla ir (ar) kad jie negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl ginčo esmės bei balsuoti dėl priimamo sprendimo. Galimas nutarties (projekto) sukūrimas iki rašytinio teismo posėdžio atitinka pirmiau nurodytą reglamentavimą dėl teisėjo pranešėjo veiksmų, reikalingų tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, atlikimo.
Minėta skundžiamos nutarties sukūrimo valanda, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, galėtų būti reikšminga tik tuo atveju, jeigu šalims būtų užkirsta galimybė iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pateikti teismui paaiškinimus, prašymus ir (ar) kitus procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškovė teismo posėdžio dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d., pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, šis prašymas buvo priimtas ir išnagrinėtas. Tuo tarpu atsakovas nuo 2017 m. vasario 14 d., t. y. kai buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis, iki teismo posėdžio jokių procesinių dokumentų teismui neteikė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nenurodoma jokių kitų argumentų, išskyrus susijusius su skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties sukūrimo data ir valanda, dėl galimo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos (pranešėjos) šališkumo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad atsakovo kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl proceso apeliacinės instancijos teisme nebuvimo ir bylos išnagrinėjimo iš anksto iki paskirto rašytinio teismo posėdžio yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl atlygintinų (tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą) paslaugų teikimo sutarties
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).
Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šalis (ieškovę, veikusią per trečiąjį asmenį, ir atsakovą) siejo atlygintinų – tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą – paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Teismai, nustatę, kad tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugos atsakovui buvo suteiktos, priteisė iš atsakovo ieškovei atlyginimą už šias paslaugas.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, teigia, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu, ir kad teismai, remdamiesi atgaline data sudaryta sutartimi, pažeidė sutarties laisvės principą bei įrodymų ir įrodinėjimo vertinimo taisykles. Kasaciniame skunde nekeliami klausimai dėl to, ar apskritai tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugos atsakovui buvo suteiktos, kokios apimties jos buvo suteiktos, ar jos buvo kokybiškos, taip pat neginčijamas šių paslaugų rezultatas (nekilnojamojo turto pirkėjo suradimo faktas) ir atlyginimo už šias paslaugas dydis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje teismų nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 metų nuolat bendravo su trečiuoju asmeniu (susirašinėjo elektroniniu paštu); trečiasis asmuo tarpininkavo parduodant atsakovo nekilnojamąjį turtą, dėjo skelbimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo interneto portaluose, bendravo su potencialiais pirkėjais, organizavo turto vertinimą, turtas buvo parduotas trečiojo asmens surastam asmeniui; atsakovas gyvena ir turto pardavimo metu gyveno Austrijoje, taigi asmeniškai negalėjo rūpintis turto pardavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Teismų taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo nuo 2010 m. nekilnojamojo turto agento veiklą vykdė pagal individualios veiklos pažymą; ieškovė įsteigta 2012 m. balandžio 30 d.; trečiasis asmuo pas ieškovę dirba komercijos direktoriumi nuo 2012 m. gegužės 3 d. pagal darbo sutartį. Taigi atsakovui ir trečiajam asmeniui pradedant bendradarbiavimą trečiasis asmuo dirbo individualiai, o nuo 2012 m. gegužės 3 d. ir atsakovo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu (2013 m. kovo 1 d.) jis veikė kaip ieškovės darbuotojas.
Ginčo tarpininkavimo paslaugų sutartis datuota 2012 m. spalio 10 d, t. y. trečiajam asmeniui jau dirbant pas ieškovę. Iš esmės ieškovė pripažino, kad ši sutartis buvo faktiškai šalių pasirašyta vėliau, negu nurodyta jos data, nes atsakovas delsė sutartį pasirašyti. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir minėtas atsakovo bei trečiojo asmens elektroninis susirašinėjimas, kurio autentiškumo atsakovas neginčija. Sutarties šalimis nurodomi atsakovas ir jo sutuoktinė kaip klientai, o nekilnojamojo turto agentu nurodomi trečiasis asmuo ir ieškovė. Sutartį pasirašė atsakovas, jo sutuoktinė ir trečiasis asmuo, kaip nekilnojamojo turto agentas. Taigi, nors sutartis faktiškai buvo pasirašyta kitokia, negu joje nurodyta, data, iš jos turinio yra aišku, kad nekilnojamojo turto agentas yra ieškovė ir trečiasis asmuo (jos darbuotojas). Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, ar trečiasis asmuo turėjo teisę (įgaliojimus) sutartį pasirašyti ieškovės vardu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis ginčo sutartį sudarė ieškovės, o ne savo, vardu.
Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje Nr. 3K-3-368-611/2017 23 punktą).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 37–39 punktuose nurodytas aplinkybes, remdamasi minėtomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju sutartiniai atlygintinų (tarpininkavimo) paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo atsakovą ir ieškovę, o trečiasis asmuo šiuo atveju veikė kaip ieškovės darbuotojas (nekilnojamojo turto brokeris, agentas). Nors teisėjų kolegija sutinka, kad, vykstant atsakovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimui ir elektroniniam susirašinėjimui, atsakovas galėjo nežinoti apie pasikeitusią trečiojo asmens padėtį (vykdomos individualios veiklos pasikeitimą į darbo teisinius santykius), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo sutartis būtų pašalinta iš įrodymų visumos, kaip to kasaciniame skunde siekia atsakovas, tai nepaneigtų nei tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo, nei šių paslaugų suteikimo fakto, nes, kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, tokia sutartis gali būti sudaroma tiek rašytine, tiek žodine forma. Byloje nustačius, kad tarpininkavimo paslaugos atsakovui buvo suteiktos, jam atsirado pareiga už šias paslaugas atsiskaityti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas nesutinka su teismų išvada, kad jis atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas privalo mokėti ieškovei, jis trečiajam asmeniui, kuris faktiškai kaip nekilnojamojo turto agentas ir tarpininkavo parduodant atsakovo turtą, iki šiol tiesiogiai taip pat nesumokėjo atlyginimo, nors, minėta, paslaugų suteikimo fakto ir atlyginimo dydžio jis neginčija.
Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, jos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
Atsakovas po kasacinio skundo priėmimo teikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus (naujus) argumentus, jo manymu, patvirtinančius skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis), todėl rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi nauji, kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kasaciniame teisme nepriimami. Dėl šios priežasties pateikti rašytiniai paaiškinimai grąžintini atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti 250 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovo priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 250 Eur.
Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovo D. M. pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT247“ (j. a. k. 302773803) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Dalia Vasarienė
