Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę vienašališkai nutraukti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytas sutartis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas), ir prekių tiekimo sutarties sąlygų, nustatančių avanso grąžinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-43-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35398-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.11.1.; 3.4.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JK Gėrimų namai“ dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę vienašališkai nutraukti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytas sutartis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas), ir prekių tiekimo sutarties sąlygų, nustatančių avanso grąžinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas, kuriam 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, prašė priteisti iš atsakovės 20 273,40 Eur negrąžinto avanso, 3392,60 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2011 m. gegužės 10 d. šalys sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. 11-0724 (toliau – ginčo sutartis, Sutartis), pagal kurią ieškovas užsakė iš atsakovės 1000 vnt. 0,7 l talpos butelių „Frapin“ 1992 m. namų gamybos konjako, kuris turėjo būti išpilstytas į ieškovo užsakytus butelius su specialiomis ieškovo etiketėmis. Pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti 20 273,34 Eur avansą, šis buvo sumokėtas 2011 m. gegužės 25 d. Ginčo sutarties 7.4 punktu šalys sulygo, kad jeigu pirkėjas (ieškovas), nesant pardavėjo (atsakovės) ir (ar) gamintojo kaltės, atsisako pateikto ir pradėto vykdyti užsakymo ir vienašališkai nutraukia Sutartį, jo pardavėjui sumokėtas avansas nėra grąžinamas ir pirkėjas papildomai įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10 proc. 5.1 punkte nurodyto avanso dydžio baudą.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas paskelbė ieškovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2012 m. sausio 18 d. į ieškovo interneto tinklalapį buvo įdėtas pranešimas ieškovo kontrahentams apie sudarytų sandorių nevykdymą. Ieškovas siuntė atsakovei reikalavimus grąžinti sumokėtą avansą, kadangi sutartis pasibaigė, tačiau atsakovė atsisakė jį grąžinti motyvuodama tuo, kad ieškovas vienašališkai nutraukė pradėtą vykdyti Sutartį, todėl, remiantis jos 7.4 punktu, avansas įskaitomas kaip netesybos. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė po bankroto bylos iškėlimo rašte nurodė negalinti vykdyti sutarties, be to, pati nesiekė toliau jos vykdyti, nereiškė jokių reikalavimų, todėl laikytina, jog sutiko su sutarties nutraukimu. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėtas avansas nebuvo panaudotas, prekės nebuvo pristatytos, Sutartis nutraukta, taikytina restitucija, dėl to visa sumokėto avanso suma turi būti grąžinta ieškovui. Avansas šiuo atveju atliko mokėjimo, bet ne prievolių užtikrinimo funkciją, kadangi Sutarties 7.4 punktu buvo susitarta dėl 10 proc. avanso sumos dydžio baudos (netesybų).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti, reikalavimui dėl netesybų taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ginčo sutartis buvo pradėta vykdyti, o prievolę pažeidusiu subjektu laikytinas ieškovas (pirkėjas), todėl ji (pardavėja) neturi pareigos grąžinti avanso. Verslo subjekto nemokumas nėra laikomas sutartinę atsakomybę mažinančia ar naikinančia aplinkybe. Šalys avansui suteikė ne tik mokėjimo, bet ir netesybų funkciją, todėl laikytina, kad avansas transformavosi į netesybas. Ieškovas reikalauja komercinių palūkanų, skaičiuoja jas nuo 2012 m. sausio 19 d., tačiau išreiškė savo poziciją dėl avanso grąžinimo tik 2013 m. birželio 12 d., todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo ankstesnės datos. Atsakovė, prašydama reikalavimui dėl netesybų taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovui, gavusiam atsakovės 2013 m. liepos 1 d. raštą, 2013 m. liepos 3 d. tapo žinoma, jog atsakovė neketina grąžinti avanso. Į teismą ieškovas kreipėsi 2015 m. rugsėjo 30 d. Pripažinus, kad avansui šalys buvo suteikusios netesybų funkciją, laikytina, kad ieškinio pateikimo dieną buvo suėjęs 6 mėnesių senaties terminas, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Teismas, remdamasis ginčo sutarties 5.1, 7.4 punktais bei įvertinęs ikisutartinius šalių santykius ir buvusias derybas, sprendė, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo funkciją (turėjo būti įskaičiuotas į prekių kainą pardavėjui įvykdžius sutartį), bet ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją (jeigu ieškovas vienašališkai nutrauktų pradėtą vykdyti sutartį (užsakymą). Šios Sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir nereiškia dvigubų netesybų. Ieškovas pats pasiūlė Sutarties 7.4 punktą, patvirtindamas, kad tokios netesybos sąžiningos, teisėtos, atitinkančios šalių atsakomybės ribas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tokiu susitarimu buvo išreikšta šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias šalis įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

Pasisakydamas šalių atsakomybės dėl Sutarties nutraukimo klausimu, teismas atsižvelgė į: 1) ginčo sutarties specifiškumą – buvo sudaryta specifinė vintažinio 1992 m. namų gamybos konjako 1000 vnt. butelių pirkimo–pardavimo sutartis, jos šalims teko priešpriešiniai įsipareigojimai (ieškovui – pateikti suderintus butelių etikečių maketus iki galutinio Sutarties įvykdymo, t. y. konjako pristatymo ir pardavimo ieškovui, o atsakovei – iš ieškovo gautas etiketes perduoti konjako gamintojui ir laiku pristatyti 1000 vnt. jubiliejinio konjako butelių); 2) atsakovės veiksmus pradėjus vykdyti Sutartį – šalių tarpusavio susirašinėjimą derinant etikečių, dėžučių su plokštelėmis vaizdą, jų gamintoją ir kainą, šių veiksmų suderinimas, atsakovės bendradarbiavimas su konjako gamintoju po Sutarties pasirašymo. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo pradėjusi vykdyti ginčo sutartį. Sutarties vykdymo faktą iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktas 2011 m. birželio 2 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas Nr. 11.06.02-01, kuriuo ieškovui perduotas vienas butelis „Frapin“ namų gamybos konjako.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė sutiko su ginčo sutarties nutraukimu, ir sprendė, jog, remiantis byloje esančiais duomenimis, teigti, kad Sutarties nutraukimą lėmė abiejų šalių valia, nėra faktinio pagrindo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovo (pirkėjo) nemokumo, bankroto bylos iškėlimo, tarp šalių pasirašytai Sutarčiai netekus aktualumo, o tai nepaneigia fakto, jog ginčo sutartį pažeidė ieškovas (pirkėjas), ją nutraukdamas, nesant pardavėjos ir (ar) gamintojo kaltės. Sutartis pasibaigė neįvykdyta, pardavėjai negavus iš pirkėjo konjako buteliams skirtų etikečių, perduotinų konjako gamintojui.

Spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio teismas konstatavo, kad šalys iš anksto aptarė savo būsimus minimalius nuostolius, kurių nebereikia įrodinėti. Teismas sprendė, kad sutartos 20 proc. sutarties kainos dydžio netesybos nemažintinos remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesant pagrindo laikyti jas aiškiai per didelėmis (neprotingomis) prievolei nesant įvykdytai. Derinant sutarties šalių atsakomybės sąlygas, akcentuota, kad ginčo sutarties 7.4 punkte banko atsakomybės sąlyga dėl vienašališko Sutarties nutraukimo atitinka abiejų šalių proporcingos atsakomybės ribas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šalys nesuprato aptartos sąlygos ir (ar) kad ši sąlyga buvo primesta vienos iš šalių.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ginčo sutarčiai vykdyti šalys 2011 m. spalio 10 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 031-0374 dėl 240 000 Lt (69 508,80 Eur) suteikimo. Šios sutarties įvykdymą turėjo užtikrinti ieškovas, įvykdydamas Sutartį, t. y. už atsakovės pristatytas prekes sumokėdamas 40 000 Lt (11 584,80 Eur) atsakovei, o 240 000 Lt (69 508,80 Eur) – į specialią AB banko „Snoras“ sąskaitą. Ieškovui neįvykdžius Sutarties ir nesumokėjus į banko specialią sąskaitą 240 000 Lt (69 508,80 Eur) sutartos kainos, atsakovė, išsidėsčiusi įmokas už kredito sutarties įvykdymą po bankroto bylos iškėlimo, buvo priversta bankui sumokėti 39 453,12 Lt (11 426,41 Eur) palūkanų, 5482,43 Lt (1587,82 Eur) delspinigių ir 2400 Lt (695,08 Eur) komisinių mokesčių. Atsakovė negavo visų planuotų pajamų, t. y. prarado galimybę įvykdyti pelningą sandorį. Be to, dėl ikisutartinių sąlygų derinimo, konjako tiekėjų ieškojimo ir sąlygų derinimo, konjako degustavimo iki Sutarties pasirašymo bei kitų ikisutartinių veiksmų atsakovė taip pat patyrė išlaidų. Teismas konstatavo, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie atsakovės realiai patirtus nuostolius dėl ginčo sutarties neįvykdymo ir kartu neleidžia mažinti šalių nustatyto netesybų dydžio.

Pasisakydamas dėl reikalavimo taikyti netesybų išieškojimui sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą teismas nurodė, kad nors bankroto administratorius apie sumokėto avanso negrąžinimą buvo informuotas dar 2013 m. liepos 1 d. raštu, tačiau ieškinys reiškiamas nesutinkant, jog avansas atliko netesybų funkciją. Teismo vertinimu, ieškovo pasirinktam teisių gynimo būdui, reikalaujant taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtą avansą, netaikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Teismas konstatavo, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sutarties turinį ir šalių santykius, atsiradusius po jos sudarymo, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, jog Sutartis nebuvo pradėta vykdyti. Kolegija nurodė, kad nors Sutartis ir pavadinta prekių tiekimo sutartimi, tačiau ji nelaikytina vien tik pirkimo–pardavimo sutartimi, ji yra specifinė, turinti įvairių sutarčių rūšių bruožų. Ginčo sutartimi šalys susitarė dėl išlaikyto 1992 m. namų gamybos konjako gamintojo suradimo ir jo 1000 vnt. butelių pirkimo bei pardavimo. Sutartyje nustatyti priešpriešiniai šalių įsipareigojimai. Kadangi konjakas buvo perkamas banko 20 metų jubiliejui, jis turėjo būti išpilstytas į specialius butelius su specialiomis proginėmis etiketėmis, kurių maketą turėjo pateikti pats ieškovas, buteliai turėjo būti sudėti į specialias būtent tam atvejui pritaikytas medines suvenyrines dėžutes, atsakovė taip pat buvo prisiėmusi pareigą saugoti konjako butelius. Ieškovas nepaneigė, kad atsakovė degustacijai buvo pateikusi 3 rūšių 1992 m. gamybos konjako pavyzdžius, iš jų vieną („Frapin“ namų gamybos konjako) ieškovas išsirinko. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, atsakovės atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad vėliau atsakovė atliko daugybę veiksmų: derino sąlygas su gamintoju; aiškinosi etikečių gamybos reikalavimus; konsultavo ieškovą, kaip ir kokios etiketės turi būti pagamintos; surado, kas galėtų pagaminti suvenyrines dėžutes, ir suderino su ieškovu kainą. 2011 m. birželio 2 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu Nr. 11.06.02-01 ieškovui buvo pateiktas vienas degustacijos metu išsirinktas „Frapin“ namų gamybos konjako butelis su dėžute.

2011 m. gruodžio 19 d. raštu atsakovė užklausė užsakovą, ar pastarasis planuoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir po bankroto bylos iškėlimo (tokia galimybė įtvirtinta ĮBĮ nuostatose), ir informavo, kad, negavus etikečių, konjako negalima išpilstyti į butelius, kad juos būtų galima pristatyti ieškovui. Kolegijos vertinimu, šis informavimas negali būti laikomas siūlymu nutraukti ginčo sutartį ar sutikimu ją nutraukti.

Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutartis nutraukta ieškovui tapus nemokiam ir praradus interesą dėl Sutarties objekto. Taigi ginčo sutartis nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, o tai pagal Sutarties 7.4 punktą suteikia atsakovei teisę negrąžinti avanso bei reikalauti sumokėti 10 proc. avanso dydžio baudą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju avansas atliko ne tik mokėjimo, bet ir netesybų funkciją.

Kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl dvigubų netesybų, nes atsakovė neprašė priteisti 10 proc. avanso dydžio baudos, nustatytos Sutartyje. Atsižvelgdama į tai, kad Sutartis buvo vykdoma ne tik nuo jos sudarymo, bet ir derybų metu, ieškant tinkamo specifinės prekės, dvidešimties metų senumo konjako, gamintojo; patiekiant konjaką degustacijai; surandant prekės apipavidalinimo (dėžučių) gamintoją; pasiskolinant lėšas Sutarčiai vykdyti ir sumokant palūkanas, kolegija sprendė, jog šalių sutartos netesybos (įskaitant ir sumokėtą avansą) laikytinos minimaliais atsakovės nuostoliais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo sutartis pasibaigė ĮBĮ nustatytais pagrindais ir nebuvo nutraukta vienašališkai. 2011 m. lapkričio 24 d. ieškovas oficialiai Lietuvos banko valdybos nutarimu pripažintas nemokiu, todėl nuo šio momento visi kreditoriai savo reikalavimus ieškovui turėjo tenkinti bendra tvarka pareikšdami finansinius reikalavimus ieškovo bankroto byloje. Tuo momentu paslaugos (parduotos prekės), už kurias ieškovas sumokėjo avansą pagal Sutartį dar nebuvo suteiktos. Atsakovė atsiuntė ieškovui pranešimą, kad negali vykdyti Sutarties, todėl konstatuotina, kad avansas dar nebuvo panaudotas. Lietuvos banko nutarimai (dėl veiklos apribojimo (moratoriumo), nemokumo) lėmė šalių teisių ir pareigų pagal Sutartį pasibaigimą, nes Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas vykdyti bet kokius finansinius įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų iki moratoriumo paskelbimo. Bankroto administratorė, pasinaudodama ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta teise, 2012 m. sausio 18 d. paskelbė apie sudarytų sandorių nevykdymą. Pranešime nurodyta, kad jis taikomas visiems ieškovo kontrahentams, nebent kitaip nurodyta pranešime arba atskirame ieškovo pranešime, išsiųstame paštu. Atsakovei atskiras pranešimas siųstas nebuvo, todėl laikytina, kad ginčo sutartis pasibaigė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu ir atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovui 20 273,34 Eur avansą, o ieškovui neatsiranda prievolė mokėti Sutarties 7.4 punkte nustatytą baudą.

Teismas netinkamai vertino Sutarties nuostatas, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.71, 6.309 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuoto teisės normų, reglamentuojančių dvigubos atsakomybės draudimą, aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2011">3K-3-238/2011</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2013">3K-3-236/2013</a>). Jei kasacinis teismas nuspręstų, kad ginčo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, būtina įvertinti, kad Sutarties 7.4 punktu ieškovui nustatyta dviguba atsakomybė. Ginčo sutarties 5.1 punkte įtvirtintam avanso mokėjimui šalys suteikė tik mokėjimo funkciją, todėl neva ieškovui vienašališkai nutraukus Sutartį avansas, kuris nebuvo panaudotas Sutarčiai vykdyti, grąžintinas ieškovui. Sutarties 7.4 punkte papildomai susitarta dėl 10 proc. dydžio baudos nuo avanso sumos. Taigi avansas negalėjo būti panaudotas kaip bauda, todėl konstatavus, kad ieškovas ne nutraukė Sutartį, o ji pasibaigė ĮBĮ nustatytais imperatyviais pagrindais, ieškovas pagrįstai įgijo teisę reikalauti grąžinti nepanaudotą avansą, atlikusį mokėjimo (atsiskaitymo) funkciją.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalies, 235 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai rėmėsi tik atsakovės atsiliepime pateikta informacija, tačiau netyrė ir neanalizavo: ieškovo į bylą pateiktų raštų, adresuotų atsakovei; 2012 m. sausio 18 d. bankroto administratorės pranešimo apie banko kaip bankrutuojančios įmonės statusą ir apie banko sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs, nevykdymą. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovui buvo perduotas konkretus pagal Sutartį užsakytas konjako butelis. Teismai netinkamai vertino atsakovės pateikto perdavimo–priėmimo akto, kuriuo perduotas visai kitas ieškovo užsakymas, reikšmę, todėl nepagrįstai nurodė, kad Sutartis buvo pradėta vykdyti.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; ieškovo pareikštam reikalavimui dėl netesybų taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

ĮBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos nuostatos reiškia ne ką kita, kaip vienašališką sutarties nutraukimą bankroto administratoriaus iniciatyva, nesant kitos šalies kaltės. Nagrinėjamu atveju avansas buvo sumokėtas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl konstatavus, kad jis atliko ne tik mokėjimo, bet ir prievolės įvykdymo užtikrinimo (arba netesybų) funkciją, laikytina, jog dalis netesybų sumokėta iki bankroto bylos iškėlimo, o šiai netaikomas ĮBĮ reglamentuotas draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu 10 proc. avanso dydžio bauda, kaip sudėtinė netesybų dalis pagal Sutarties 7.4 punkto nuostatas, iki šiol ieškovo nėra įvykdyta ir jokių užskaitų nebuvo padaryta.

Ginčo sutarties 7.4 punkte įtvirtintos netesybos, susidedančios iš dviejų dalių: 1) sumokėtas avansas ir 2) 10 proc. avanso. Šią aplinkybę patvirtina ne tik lingvistinis minėto punkto tekstas, bet ir šalių susirašinėjimas derinant Sutarties sąlygas. Teismų nustatyta, kad pats ieškovas pasiūlė Sutarties 7.4 punktą, įtraukdamas sąlygą dėl netesybų dydžio, esant vienašaliam jo sprendimui nutraukti Sutartį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad Sutarties 7.4 punkte nustatytos netesybos susidėjo iš dviejų elementų (avanso ir papildomai 10 proc. avanso sumos), ši Sutarties sąlyga suderinta šalių valia ir nėra pagrindo spręsti, kad šalys nesuprato aptartos sąlygos ar kad ji buvo primesta vienos iš šalių. Net ir pats lingvistinis pirmiau nurodytos sąlygos turinys byloja, kad netesybomis šalys apsibrėžė avansą ir papildomai 10 proc. avanso sumos, o tai iš esmės reiškia ne dvigubas netesybas, bet aiškų skaičių – 110 proc. sumokėto avanso sumos. Pagal Sutartį šalys sumokėtam avansui suteikė ne tik mokėjimo, bet ir užtikrinimo netesybomis funkciją.

Teismai vertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus (įskaitant ir ieškovo iniciatyva pateiktus raštus), taip pat šalių paaiškinimus. Ieškovas teigia, kad ginčo sutartis nebuvo pradėta vykdyti, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovė pateikė susirašinėjimą su ieškovu, konjako gamintojais, surengtos degustacijos įrodymus (šio fakto ieškovas neneigia) ir 2011 m. birželio 2 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu Nr. 11.06.02-01 perduotą vieną ieškovo išsirinkto „Frapin“ namų gamybos konjako butelį. Nors ieškovas ir kelia versiją, kad minėtu prekių perdavimo aktu buvo perduotas galimai kito užsakymo butelis, tačiau nepateikia jokių šią versiją patvirtinančių įrodymų (kokio konkrečiai užsakymo įvykdymas buvo atliekamas). Teismo nesutikimas su ieškovo nuomone nereiškia netinkamo įrodymų tyrimo ar vertinimo.

Nagrinėjama byla susijusi su viešuoju interesu, todėl kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis) ir pasisakyti dėl ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl netesybų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovui apie jo teisių pažeidimą tapo žinoma gavus atsakovės 2013 m. liepos 1 d. raštą Nr. 13-07/01, kuriame išdėstyta atsakovės pozicija dėl Sutarties 7.4 punkto vertinimo, Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, ir atsisakymą grąžinti avansą. Ieškovas, užuot kreipęsis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, dar kurį laiką susirašinėjo su atsakove. 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. C-09-04569/14 ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles skaičiavimas. Šiuo raštu ieškovas pripažino, kad avansas pagal Sutarties 7.4 punktą gali būti vertinamas ir kaip netesybos. Tą netiesiogiai pripažįsta ir kasaciniu skundu, aiškindamas, kad bankroto bylos iškėlimas ir bankroto administratoriaus sprendimas nevykdyti sutarčių, kurių įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, yra specifinė sutarčių pasibaigimo forma, kuriai esant netaikomos sutartyse nustatytos baudinės netesybos. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad reikalavimams dėl netesybų taikomi sutrumpinti 6 mėnesių ieškinio reikalavimo senaties terminai. Į teismą ieškovas kreipėsi 2015 m. spalio 14 d. ieškiniu, t. y. praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų. Tai, kad ieškovas Sutarties 7.4 punktą interpretuoja savaip, nesuponuoja jo teisės į ilgesnius ieškinio senaties terminus ir jam negali būti suteiktas pranašumas pratęsiant kreipimosi į teismą teisminės gynybos terminus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Sutarties pasibaigimo teisinio pagrindo

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalių turi būti tinkamai bei sąžiningai vykdoma (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto įstatyme nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis. Kadangi bendrasis principas yra tinkamas sutarties vykdymas, kita sutarties šalis turi teisėtą lūkestį, jog įmonės iki bankroto bylos iškėlimo prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi, todėl pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) nustatytas vienas teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo padarinių – jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. ĮBĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė administratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiga per ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktą bankroto administratorius per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecija įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą administratoriui leidžiama vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas įmonės sutartis, jeigu tokių sutarčių vykdymas naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Kartu šia norma siekiama apsaugoti kitos sutarties šalies teises. Taigi, administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-230/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-230/2011">3K-3-230/2011</a>). Pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų pagrindu pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2011">3K-3-261/2011</a>; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-521/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-521/2013">3K-3-521/2013</a>).

Šios nutarties 2 punkte minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. sausio 18 d. į ieškovo interneto tinklalapį įdėtas pranešimas ieškovo kontrahentams, kad, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatomis, bankroto administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi teisę pranešti suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys.

Ieškovo teigimu, ginčo sutartis pasibaigė ĮBĮ nustatytais imperatyviais pagrindais ir nebuvo nutraukta vienašališkai (žr. šios nutarties 18.1 punktą). Atsakovė teigia priešingai, kad šios nutarties 22–23 punktuose nurodytos ĮBĮ nuostatos reiškia ne ką kita, kaip vienašališką Sutarties nutraukimą bankroto administratoriaus iniciatyva, nesant kitos šalies kaltės (žr. šios nutarties 19.1 punktą).

Teismai sprendė, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovo (pirkėjo) nemokumo, bankroto bylos iškėlimo, tarp šalių pasirašytai Sutarčiai netekus aktualumo, tai nepaneigia fakto, jog ginčo sutartį pažeidė ieškovas (pirkėjas), ją nutraukdamas, nesant pardavėjos ir (ar) gamintojo kaltės.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia teismų išvada negali sutikti. Viena vertus, sutiktina, kad Sutartis pasibaigė dėl ieškovo (pirkėjo) nemokumo, bankroto bylos iškėlimo, tarp šalių pasirašytai Sutarčiai netekus aktualumo (išlaikyto 1992 m. namų gamybos 1000 vnt. konjako butelių pirkimas numatytas banko 20 metų jubiliejui). Kita vertus, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčo sutartį pažeidė ieškovas, atsisakydamas ją toliau vykdyti, nesant pardavėjos ir (ar) gamintojo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovo bankroto administratorė pasinaudojo ĮBĮ nustatyta teise, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti vienašališką (ieškovo) Sutarties nutraukimą.

Įvertinus teismų nustatytas bylos aplinkybes darytina išvada, kad ginčo sutarties pasibaigimas buvo nulemtas bankroto procedūrų ieškovui taikymo. Bankroto instituto paskirtis yra apginti nemokaus skolininko kreditorių teises ir kartu apsaugoti paties nemokaus skolininko teisėtus interesus. Ginčo sutartis nepriskirtina ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintai išimčiai (darbo sutartis ir (ar) sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės). Iš Sutarties pobūdžio ir jos turinio matyti, kad nėra pagrindo ją pripažinti atitinkančia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, t. y. po bankroto bylos iškėlimo toliau vykdant Sutartį nebūtų atsižvelgta į visų kreditorių interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą, nebūtų įvertinti bankrutuojančios įmonės interesai.

Pripažinus, kad bankroto administratorius turi diskreciją vienašališkai nuspręsti dėl visų bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių vykdymo ar nevykdymo, atsižvelgiant į jų naudingumą, kreditorių interesus, konstatuotina, jog ginčo sutarties vykdymas po bankroto bylos iškėlimo negali būti pripažįstamas teisėtu ir atitinkančiu bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus, todėl bankroto administratoriaus sprendimas toliau šios sutarties nevykdyti sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo sutartis pasibaigė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą nuostatą.

Dėl avanso instituto

Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2011">3K-3-238/2011</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2013">3K-3-236/2013</a>; ir kt.).

Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2010">3K-3-106/2010</a>; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktualios ir sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, kurių aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173-969/2015">3K-3-173-969/2015</a>; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248-421/2016">3K-3-248-421/2016</a>, 25–27 punktai; ir kt.).

Teismai, remdamiesi Sutarties 5.1, 7.4 punktų nuostatomis (žr. šios nutarties 3 punktą) ir įvertinę ikisutartinius ginčo šalių santykius (atsakovei ieškant tinkamo specifinės prekės, dvidešimties metų senumo konjako, gamintojo; patiekiant ieškovui konjaką degustacijai; surandant prekės apipavidalinimo (dėžučių) gamintoją; pasiskolinant lėšas Sutarčiai vykdyti ir sumokant palūkanas), sprendė, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo funkciją (turėjo būti įskaičiuotas į prekių kainą pardavėjui įvykdžius Sutartį), bet ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją (jeigu ieškovas vienašališkai nutrauktų pradėtą vykdyti Sutartį).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į avanso specifiką ir jo teisinę prigimtį, byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl šalių avansui suteiktų ne tik mokėjimo, bet ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkcijų, kas teiktų pagrindą atsakovei negrąžinti ieškovei jos sumokėto avanso.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Nors avanso sąvoka ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar pan. Ginčo sutarties šalių nuožiūra 7.4 punkte nustatyta sąlyga, kad ieškovui, nesant atsakovės ir (ar) gamintojo kaltės, atsisakius pateikto ir pradėto vykdyti užsakymo ir vienašališkai nutraukus Sutartį, sumokėtas avansas nėra grąžinamas ir papildomai ieškovas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10 proc. 5.1 punkte nurodyto avanso dydžio baudą, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad, nustačius joje išvardytus ieškovo veiksmus, avansinė įmoka lieka atsakovei, ieškovui negrąžinama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pristačiusi ieškovui prekes ir (ar) Sutartimi nustatytiems darbams atlikti būtų panaudojusi avansą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Pirmiau minėta, kad Sutarties sąlyga dėl netesybų skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus ir (ar) saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovo bankroto administratorė turėjo teisę spręsti dėl ginčo sutarties pasibaigimo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto lex specialis (specialusis įstatymas) pagrindu ir dėl to nėra ieškovo kaltės, t. y. nenustatyti nutarties 41 punkte nurodyti atvejai, darytina išvada, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, atlikusį mokėjimo-atsiskaitymo funkciją.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad negalima konstatuoti, jog pirmiau pateiktų kasacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimų kontekste byloje būtų priimtas siurprizinis sprendimas ir kartu būtų paneigta ar apribota atsakovės teisė gintis nuo jai pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnis). Teisinio ieškinio pagrindo identifikavimas, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas, negali būti šalių vertinamas, kaip siurprizinis, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tai yra atliekama. Nagrinėjamoje byloje šalims buvo užtikrintos galimybės teikti įrodymus bei juos komentuoti, nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ginčo šalys buvo išklausytos iš esmės dėl visų bylos elementų. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, be kitų - susijusios su ginčo piniginių sumų mokėjimu, todėl kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrino apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma – atsakovei ieškant tinkamo specifinės prekės, dvidešimties metų senumo konjako, gamintojo; patiekiant konjaką degustacijai; surandant prekės apipavidalinimo (dėžučių) gamintoją; pasiskolinant lėšas Sutarčiai vykdyti ir sumokant palūkanas, leidžia daryti išvadą, kad dar ikisutartinių sąlygų derinimo etape atsakovė atliko tam tikrus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip jos patirti nuostoliai, tačiau atsakovės pažeistų teisių gynimo mechanizmas yra įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte, t. y. šioje teisės normoje įtvirtintu pagrindu atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę vienašališkai nutraukti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytas sutartis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas), ir ginčo sutarties sąlygų, nustatančių avanso grąžinimą, nuostatas. Netinkamai taikant materialiosios teisės normas buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai dėl bylos esmės. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnio nuostatos. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).

Ieškovas, teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų neturėjo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti tenkintas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatą bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, t. y. nuo žyminio mokesčio, šioje byloje turi būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovės. Ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, jo suma 23 666 Eur, todėl keliamas ginčas (kaip turtinis ginčas) apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, t. y. 532 Eur.

Ieškovas už apeliacinio skundo padavimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už apeliacinio skundo padavimą jis turėjo sumokėti 532 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 4 dalis), todėl ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra tenkinamas, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už kasacinio skundo padavimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už kasacinio skundo padavimą ieškovas turėjo sumokėti 532 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JK Gėrimų namai“ (j. a. k. 300072522) ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ (j. a. k. 112025973), naudai 20 273,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris Eur 40 ct) negrąžinto avanso ir 3392,60 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du Eur 60 ct) palūkanų, iš viso 23 666 (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis) Eur.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JK Gėrimų namai“ (j. a. k. 300072522) ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ (j. a. k. 112025973), naudai šešių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JK Gėrimų namai“ (j. a. k. 300072522) valstybės naudai iš viso 1596 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė