Baudžiamoji byla Nr. 2K-89/2011
Procesinio sprendimo kategorijos
2.4.2.1; 2.4.7 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
nuteistojo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendis pakeistas – pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad E. K. spyrė ne mažiau kaip du kartus G. V. į kairiąją krūtinės ląstos pusę bei ne mažiau kaip šešis kartus – į kairiąją veido pusę.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. K. nuteistas už tai, kad viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2009 m. balandžio 5 d., apie 3.00 val., Kaune, V. Krėvės pr., 86-ojo namo laiptinėje, sudavė kumščiu nukentėjusiajam G. V. į veidą, o šiam sukniubus, vieną kartą spyrė į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. V., padarydamas jam kairiojo smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairiosios akiduobės medialinės sienelės bei stogo lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, kairiosios kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus, apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairiojo VI šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą kairiosios akies vokuose pereinančią į kairįjį skruostą, odos nubrozdinimus lūpose.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį – panaikinti BK 28 straipsnio taikymą ir E. K., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes E. K. veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 28 straipsnio 3 dalis) ir paskirta neteisinga bausmė. Teismų išvados, kad E. K., padarydamas nukentėjusiajam G. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, peržengė būtinosios ginties ribas – neteisingos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstos bylos įrodymais.
Kasatorius teigia, kad teismai, neišsamiai įvertinę nukentėjusiojo G. V., liudytojos Ž. N. parodymus ir objektyviai neįvertinę kėsinimosi į kito asmens sveikatą pobūdžio bei pavojingumo, neteisingai konstatavo, kad E. K. turėjo teisę į būtinąją gintį.
Bylos duomenimis nustatytos šios įvykio aplinkybės. Ž. N. atėjus į N. Ž. butą, tarp jos ir G. V. kilo konfliktas, tarpusavio susistumdymas. Netrukus į šį butą atėjus E. K. įvyko konfliktas, kurio metu šis vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam G. V. į veidą. Po to laiptinėje nukentėjusysis G. V. pastūmė Ž. N., kuri griūdama galva trenkėsi į laiptų turėklus (tai patvirtina įvykį mačiusių G. V., Ž. N., L. A., E. C. bei nuteistojo E. K. parodymai). Tuomet E. K. sudavė kumščiu G. V. į veidą, o šiam sukniubus, ne mažiau kaip šešis kartus spyrė į krūtinę ir veidą, padarydamas nukentėjusiajam sunkius sužalojimus.
Kasatoriaus manymu, šios įvykio aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio su Ž. N. susidarė būtinosios ginties situacija. Priešingai, G. V. elgesys – Ž. N. pastūmimas, daugiau neatliekant jokių veiksmų (apie tokius nepatvirtino nė vienas iš įvykio dalyvių – liudytojų) – rodo, kad bet koks kėsinimasis į Ž. N. buvo pasibaigęs, jis nesitęsė, todėl negali būti laikomas akivaizdžiai pavojingu ir realiu kėsinimusi į kito asmens sveikatą, dėl kurio E. K., gindamas Ž. N., būtų turėjęs teisę į būtinąją gintį. Taigi nėra pagrindo konstatuoti buvus būtinosios ginties situaciją (dėl netinkamo G. V. elgesio su Ž. N.).
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. V. panaudotas fizinis smurtas prieš Ž. N. nebuvo intensyvus, grėsmės jos sveikatai nekėlė, tuo tarpu nuteistojo E. K. tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš G. V. buvo agresyvūs, intensyvūs: jis, sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio šis pargriuvo, tęsė smurtavimą – spyrė šešis kartus į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Dėl suduotų stiprių smūgių nukentėjusiajam padaryta sunki galvos smegenų trauma. E. K. smurtą prieš nukentėjusįjį G. V. naudojo iš pykčio ir keršto dėl šio poelgio su Ž. N. E. K. veiksmai panaudoti ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl negali būti pripažinti kaip atkirtis atremiant pavojingą kėsinimąsi į kito asmens (Ž. N.) sveikatą. Kadangi E. K. sudavė smūgius nesant būtinosios ginties situacijos, negalima laikyti, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.
Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, išsamiai nevertino, kaip to buvo prašoma prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose, visų nustatytų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, ar nuteistasis, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė būtinosios ginties situacijoje, ir nepateikė motyvuotų išvadų, kokius akivaizdžiai pavojingus veiksmus, kėsindamasis į Ž. N. sveikatą, atliko nukentėjusysis G. V., kokie veiksmai galėjo sukelti realų pavojų Ž. N. sveikatai ar gyvybei.
Be to, kasatorius nurodo, kad nepagrįstai pripažintos dvi nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų atlikęs provokuojančius ar rizikingus veiksmus, dėl kurių būtų buvusi reikalinga nuteistojo atsakomoji reakcija, ar kad nukentėjusysis lengvabūdišku elgesiu būtų skatinęs nuteistąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Taip pat negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, nes nėra pagrindo teigti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas G. V. padarytas būtinosios ginties sąlygomis.
Kasatorius teigia, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei įvertinus E. K. asmenybę ir elgesį po nusikalstamos veikos (nukentėjusiajam po įvykio neteikė pagalbos, nesidomėjo jo gydymo eiga, neišreiškė gailesčio), nuteistajam turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų. Iš dalies tenkindamas nuteistojo E. K. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – pašalino iš aprašomosios dalies tai, kad E. K. ne mažiau kaip du kartus spyrė G. V. į kairiąją krūtinės ląstos pusę bei ne mažiau kaip šešis kartus spyrė į kairiąją veido pusę. Dėl to liko nesuprantama ir neaiški apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis, nurodanti, už kokių konkrečių nusikalstamos veikos aplinkybių padarymą E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas. Nekonkretizavus suduotų nukentėjusiajam G. V. smūgių skaičiaus, buvo iš esmės pažeisti BPK 332 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 28 punkto reikalavimai nuosprendžio (nutarties) rezoliucinę dalį formuluoti taip, kad nekiltų jokių neaiškumų vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Prokuroras nurodo, kad šio pažeidimo nelaiko esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą ar turėjusiu įtakos nuteistajam E. K., ir vertina tai tik kaip apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumą.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti.
Abiejų instancijų teismai, taikydami E. K. veikai BK 28 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad šis viršijo (peržengė) būtinosios ginties ribas; pažymėtina, kad aprašydami pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šį požymį atskleidžiančių faktinių aplinkybių nenurodė. Byloje neginčijamai nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad E. K. sudavė (rankomis ir kojomis) ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam G. V. į galvos, krūtinės sritis. Tai padarė po to, kai sužinojo, kad šis N. Ž. bute sudavė delnu savo draugei Ž. N. į veidą, o vėliau laiptinėje pamatė, kaip G. V. pastūmė Ž. N. ir dėl to ši atsitrenkė į laiptų turėklus (taip Ž. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Sprendžiant, ar susidariusi situacija buvo būtinosios ginties situacija (BK 28 straipsnio 2 dalis), o jei taip – ar yra pagrindas konstatuoti, kad E. K. veikė peržengdamas būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis), teismų sprendimuose liko neatsakyta į klausimus, lemiančius šios BK bendrosios dalies normos nuostatų taikymą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikta teorinė būtinosios ginties samprata, tačiau, darydamas išvadą, kad dėl G. V. veiksmų Ž. N. sveikatai grėsė realus ir akivaizdus pavojus, teismas nevertino ir neatskleidė, kaip vystėsi šis kėsinimasis, ar jis buvo pasibaigęs ir kiek laiko praėjo nuo to momento, kai Ž. N. buvo pastumta, iki E. K. reakcijos į G. V. elgesį. Būtinybės ginti, pateisinančios nuteistojo veiksmus, kad ir peržengiant būtinosios ginties ribas, nustatymui būtina įvertinti visas objektyvias įvykio aplinkybes, kurios parodo pavojingo kėsinimosi pobūdį, jo buvimą laiko atžvilgiu ir pagrindžia tikrąsias veikos priežastis bei padeda atskleisti veikos subjektyviųjų požymių turinį. Šios aplinkybės turi reikšmės būtinosios ginties situacijos nustatymui, taip pat – būtinosios ginties ribų peržengimo konstatavimui. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbūs yra ne tik nuteistojo E. K. ar nukentėjusiojo G. V. parodymai, bet ir įvykio liudytojų, tarp jų – Ž. N. – parodymai, tačiau jie aptarti neišsamiai, neatskleidus aplinkybių, susijusių su konflikto tarp G. V. ir Ž. N. eiga, laiku, o šiame kontekste – su E. K. dalyvavimu vykusiame konflikte.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas apibrėžtai nepasisakė dėl E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Ši aplinkybė konstatuota formaliai, perkeliant baudžiamajame įstatyme nurodytą jos apbrėžimą – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, tačiau neįvardijant faktinio pagrindo, nenurodant jokių motyvų (to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas); galima tik manyti, kad šiuo atveju abi E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai) buvo sutapatintos.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų, dėl kurių teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo G. V., taip pat nuteistojo E. K. išnagrinėti apeliaciniai skundai yra susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu, kurį ginčija kasatorius, byla iš naujo apeliacine tvarka nagrinėtina dėl visų apeliacinių skundų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Aldona Rakauskienė
Dalia Bajerčiūtė
