Baudžiamoji byla Nr. 1-379-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43400-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.3.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorei R. K.,
nukentėjusiajai D. P.,
kaltinamajam K. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), teistas
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (toliau – BK).
Teismas
n u s t a t ė :
K. U. 2024 m. lapkričio 4 d., apie 15 val. 20 min., gyvenamosios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš D. P., pargriovė ant žemės, rankos kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgius į veido sritį, ne mažiau 2 smūgius rankos kumščiu į kairio šono sritį ir 1 kartą spyrė į nugaros sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, tarpuakio srityje, nosies nugarėlėje, smakro kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvos dešinės akies junginėje.
Kaltinamasis K. U. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad namuose kilo konfliktas tarp jos ir jo draugės D. P. dėl telefono. Jis nusimovė tapkę ja trenkė, kumščiu sudavė smūgį į nosį. Lauke nukentėjusiosios nespardė. Buvo išgėręs du butelius alaus, policija jam nustatė girtumą. D. P. sudavė smūgius, nes jam draskė akis dėl telefono. Nedirba turi problemų su akim, neįgalumas nenustatytas. Nukentėjusioji įvykio metu nebuvo išgėrusi. D. P. būdama kambaryje kvietė policiją.
Nukentėjusioji D. P. parodė, kad kaltinamasis jos draugas. Įvykio dieną K. U. su savo sesers vaiku gėrė alkoholį. K. U. buvo išėjęs į kiemą, o grįžęs jai priekaištavo ir ją išplūdo, kad ji glaustėsi su jo sesers vaiku. Kai vyko smurtas to sesers vaiko jau nebuvo. Kambaryje K. U. jai sudavė smūgį kumščiu į akį. Ji pasiėmė savo rankinuką ir išbėgo į kiemą. Kieme K. U. ją pasigavo, pargriovė, spyrė į kairį šoną du kartus. Ji paskambino policijai dar būdama kambaryje. Jai buvo nustatyta mėlynės ant kairės rankos, kairio šono, dešinėje veido pusėje. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė, kuomet buvo apklausta policijoje. Smūgių buvo suduota daugiau nei nurodė šiandien.
Nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo pas K. U. svečiuose. Kilusio konflikto metu K. U. ją prisivijo, pargriovė ant žemės ir rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti į veidą ir galvą. Sudavė apie 4 smūgius į veidą ir galvą, du smūgius į kairio šono sritį ir vieną kartą įspyrė į nugarą. (b. l. 5-14, 40-42)
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme tarp D. P. ir K. U. kilo konfliktas, kurio metu jis rankos kumščiu 4 kartus smogė į veido ir galvos sritį, sudavė du smūgius į kairį šoną ir vieną kartą įspyrė į nugarą. (b. l. 5-14)
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) K. U. gyvenamos sodybos kiemas. Vidurį sodybos kiemo, ant žemės guli dvi šlepetės. (b. l. 32-37)
Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. P. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, tarpuakio srityje, nosies nugarinėje, smakro kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinės akies junginėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Padarytų sužalojimų visumoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 93-94)
Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas patvirtina, kad D. P. pranešė apie smurtą. (b. l. 74-76)
Kūno kameros vaizdo įrašo patvirtina, pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) Pirmiau į įvykio vietą atvykę pareigūnai paaiškina, kad šalia jų stovi galimas įtariamasis, o namo viduje jų laukia nukentėjusi moteris, kuriai po akimis matosi sužalojimai. Moteris nurodė, kad K. jos draugas, kartu negyvena. Nurodė, kad K. jai kumščiu sudavė smūgius visur, į nugarą, kad viskas vyko kieme. Yra matomi paraudimai po pranešėjos akimis. (b. l. 77-79)
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajai kumščiu sudavė vieną smūgį, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas K. U. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas pilnai.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąja D. P. ir konflikto metu kaltinamasis tyčia sudavė smūgius kumščiu į veido sritį, kairį šoną ir vieną kartą spyrė į nugarą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė fizinį smurtą. Nors kaltinamasis aiškina, kad sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kilo konfliktas dėl buitinių priežasčių ir jis galėjo D. P. keturis kartus suduoti į veidą ir galvą, du smūgius į kairį šoną ir vieną kartą spirti į nugarą. Teisminio nagrinėjo metu kaltinamasis nurodė, kad sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, bei paaiškino, kad D. P. nemoka skaičiuoti, tai negalėjo suskaičiuoti jai suduotų smūgių.
Nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad visus smūgius jai sudavė kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jos nuodytas aplinkybes, patvirtina kiti bylos įrodymai.
Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina specialisto išvada. Nukentėjusiosios fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, tarpuakio srityje, nosies nugarinėje, smakro kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinės akies junginėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Nukentėjusiosios D. P. nuoseklūs parodymais, bei jos protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės, apie padarytą nusikalstamą veiką, kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro įrašai, kuriuose užfiksuota, kad D. P. pranešė apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą, pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė K. U., parodė kuo ir kur buvo sumušta, kad specialisto išdavoje konstatuota, jog nukentėjusiajai sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, duodą pagrindą teismui nustatyti aplinkybes, kad kaltinamasis K. U. 2024 m. lapkričio 4 d., apie 15 val. 20 min., gyvenamosios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš D. P., pargriovė ant žemės, rankos kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgius į veido sritį, ne mažiau 2 smūgius rankos kumščiu į kairio šono sritį ir 1 kartą spyrė į nugaros sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, tarpuakio srityje, nosies nugarėlėje, smakro kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, kraujosrūvos dešinės akies junginėje.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių K. U. nurodomą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį į veidą ir patvirtinančių, jog K. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Šie įrodymai patvirtina, kad įvykio metu K. U. smurtavo prieš nukentėjusiąją.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai kumščiu į veidą, galvą, šoną nei spirdamas į nugarą, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Bausmės skyrimo klausimai
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, nedirba, bausta administracine tvarka b.l. 105-109). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad savo noru atlygino žalą Valstybinei teritorinei ligonių kasai (b.l.71). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą, kurį ji padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, bet didesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, neigė tik suduotų smūgių skaičių, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (BK 75 straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 54,20 Eur dydžio žalos atlyginimą už D. P. suteiktas gydymo paslaugas (t.1, b.l.59-61). Iki bylos išnagrinėjimo kaltinamasis atlygino žalą civiliniam ieškovui (t.1, b.l. 62,71), civilinis ieškovas pateikė pranešimą, kuriame nurodo, jog atsisako nuo civilinio ieškinio, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam K. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai CD laikmenose, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla visą jos saugojimo laiką.
K. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 4 d., iki 2024 m. lapkričio 5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (viena dienas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
K. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, K. U. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskirti šias pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti K. U. recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 4 d., iki 2024 m. lapkričio 5 d. (vien diena).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.
CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
