V. J. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-317-878/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00489-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant G. N.,

dalyvaujant prokurorei V. V.,

kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei I. M.,

nukentėjusiajam M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturintis gyvenamosios vietos, teistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, ši bausmė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeista areštu 90 parų, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. J. (duomenys neskelbtini) apie 8.25 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios dingsties tyčia kumščiu vieną kartą sudavė (duomenys neskelbtini) M. B. į veidą ir ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į viršutinę kūno sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą antakio ir kairės akies apatiniame voke, tokiu būdu mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 8.25 val., atlikdamas (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), trenkė kumščiu į veidą M. B., nes šis (duomenys neskelbtini) sėdėjusius asmenis ėmė vadinti „kačiukais“. Kaltinamasis jam paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tai netinkamas vartoti žodis. M. B. atsakė, kad jam jokio skirtumo, kitiems irgi patiko vadintis tokiu žodžiu. Todėl kaltinamasis už tai, kad nesuprato jo prašymo, trenkė 3-4 kartus M. B. į veidą. Daugiausia pataikė į kaktą, galbūt dar trenkė į petį. Pripažįsta, kad galėjo būti ir 5 smūgiai. Nukentėjusysis nesidengė nuo smūgių, todėl jo stipriai nemušė. Žymių nuo suduotų smūgių nepastebėjo, iš pradžių kraujo nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) įėjo pareigūnai, numalšino konfliktą ir kaltinamąjį išvedė į (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų ar po savaitės atėjo kriminalinės policijos tyrėja ir pasakė, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą dėl sumušimo. Tačiau įtarime nurodė, kad kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kai iš tiesų jis buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Todėl apklausiamas jis parodė, kad tokioje (duomenys neskelbtini) nesėdėjo ir tokio įvykio nebuvo. Tai buvo traktuojama kaip jo kaltės nepripažinimas, nors jis sakė tyrėjai, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tyrėja dėmesio nekreipė. Savo veiksmų nevertina gerai, nereikia muštis, ypač (duomenys neskelbtini), bet taip gavosi dėl to, kad nukentėjusysis nesuprato kaltinamojo požiūrio į tai, kaip kreiptis į (duomenys neskelbtini) eesančius kolegas, dėl to išprovokavo tokį dalyką.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Ikiteisminis tyrimas dėl M. B. sužalojimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) L. Z. reikalavimą (1 t., b. l. 6 – 7), laikantis valstybės įgaliotoms institucijoms keliamo reikalavimo imtis visų priemonių apginti nelaisvėje laikomų asmenų saugumą, užtikrinti jų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nuteistųjų resocializacijos procesą, užkardyti tolimesnį smurto tarp nuteistųjų eskalavimą bei užkirsti iš to kylantiems padariniams visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) jis atliko (duomenys neskelbtini) bausmę (duomenys neskelbtini). Įvykio metu(duomenys neskelbtini) buvo su V. J., M. S. ir V.. V. J. su jais mažai bendravo, todėl jie bičiuliavosi trise. Vakarą prieš sumušimą šnekėjosi su kambariokais, pasakojo linksmas istorijas, juokais vienas kitą pradėjo vadinti „kačiukais“. Ryte V. J. stovėjo prie lango, kiti buvo savo lovose. Jie lyg turėjo eiti į kiemą pasivaikščioti, ir nukentėjusysis juokais į V. J. kreipėsi „kačiuku“. Šis staigiai atsisuko nuo lango, pasakė, kad „ką jūs čia vienas kitą kačiukais vadinat“. Nukentėjusysis nekreipė dėmesio, toliau sėdėjo ant suoliuko prie stalo, V. J. pribėgo prie jo ir sudavė smūgį į akį, pasipylė smūgių lavina į veidą, galvą ir kairį petį. M. B. tiesiog užsidengė veidą, kad gautų kuo mažiau smūgių. Smūgių buvo gal ne mažiau kaip 5. Greitai įbėgo apsauga ir atplėšė V. J. nuo nukentėjusiojo, paskui apsauginis palydėjo iki medicinos punkto M. B., kuriam buvo prakirstas antakis, krauju pasruvo kairė akis, virš jos buvo didelė kraujosruva, mėlynė ant rankos. Iki įvykio jokių sužalojimų neturėjo. Pretenzijų kaltinamajam neturi, (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl sužalojimo nerašė, bet vėliau, (duomenys neskelbtini) nurodžius, pareiškimą parašė.

Liudytojas V. A. parodė, kad su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju atliko (duomenys neskelbtini) bausmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ryte, po pusryčių, liudytojas ir M. S. buvo savo lovose antruose aukštuose, liudytojas skaitė knygą, V. J. stovėjo ir žiūrėjo pro langą, o M. B. sėdėjo ant suoliuko prie stalo. V. J. kažką sušuko, priėjo prie sėdinčio M. ir stovėdamas pradėjo jį mušti rankomis, smūgiai kliuvo į galvą, kartą pataikė ir keliu, smūgių buvo tikrai daugiau nei penki. M. B. užsidengė veidą. Jam buvo sumušta akis, buvo prakirstas antakis, kumščio dydžio mėlynė, ištino, bėgo kraujas. Liudytojas su M. S. nesikišo, greitai atėjo (duomenys neskelbtini) ir visa tai nutraukė, išvedė V. J.. Nebuvo dėl ko kilti tam konfliktui, tarp (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių pykčių.

Liudytojas M. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rytinio apėjimo metu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, bendraudami su nuteistaisiais, 8.25 val. išgirdo netoliese kilusį triukšmą. Pagal garsą nuėjo prie gretimos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), per stebėjimo langelį pamatė, kad joje vyksta grumtynės. Su kolega P. U. atidarė kamerą ir matė, kaip V. J. buvo rankomis įsikibęs ir smūgiavo M. B.. Liudytojas įbėgo į (duomenys neskelbtini), sugriebė V. J. iš už nugaros, apglėbė ir jėga ištempė iš (duomenys neskelbtini). Matė, kad M. B. keliose vietose buvo prakirstas kairys antakis ir paakys, kraujavo. Jį nuvedė į medicinos punktą, kur medicinos sesuo sakė, kad žaizdą reikia susiūti, bet nukentėjusysis atsisakė. Kiti du (duomenys neskelbtini) buvę nuteistieji nesikišo. Išvedamas iš (duomenys neskelbtini), V. J. priešinosi, nereagavo į perspėjimus, kad bus panaudotos specialios priemonės, aktyviai priešinosi, todėl liudytojas su kolega jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir ryšio pagalba pasikvietė į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis negalėjo būti sužalotas anksčiau, nes, keičiantis pareigūnų pamainoms, į tai jau būtų sureagavę kiti darbuotojai.

Liudytojas P. U. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tą rytą pakeitė postą ir pildė dokumentus, kai išgirdo didelį triukšmą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 4 nuteistieji. Su kolega M. ėjo į tą (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad susimušė nuteistieji. Matė V. J. mosuojant rankomis, jis puolė ir mojavo rankomis prieš kitą areštantą, rankomis smūgiavo į nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, o M. B. gynėsi, atstatęs rankas į priekį. Dar kiti asmenys sėdėjo. Pareigūnai V. J. atitraukė nuo kito nuteistojo ir išvedė iš (duomenys neskelbtini). V. J. buvo agresyvus, priešiškai nusiteikęs, todėl teko panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir antrankius, paskui jį perkėlė į kitą sulaikymo kamerą. Matė, kad nukentėjusiojo akis ištinusi, stipriai sumušta. Jis buvo nuvestas apžiūrai į medicinos padalinį. Po įvykio surašė tarnybinį pranešimą, viską filmavo vaizdo registratoriais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas viską prisiminė geriau, patvirtina perskaitytus tuomet duotus parodymus (1 t., b. l. 83 – 85).

Liudytojas M. S. parodė, kad jis atliko (duomenys neskelbtini), vienoje kameroje su M. B., V. J. ir dar kažkokiu asmeniu. Liudytojas, gulėdamas lovoje, kalbėjosi su prie stalo sėdėjusiu M. B., šis kažką juokavo žodžiu „katinėlis“, o tuo metu prie lango stovėjęs V. J. gal ne taip suprato, pasakė, kad su „gaidžiais“ nesėdės, susinervinęs priėjo ir kumščiu trenkė M. B., pataikė į veidą. V. J. trenkė 2 ar 3 smūgius, M. B. kliuvo į šonus ir vienas smūgis į veidą, buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas. Prieš tai su V. J. išvis niekas nekalbėjo, o ketvirtasis asmuo irgi gulėjo lovoje. Labai greitai atėję pareigūnai išvedė V. J., M. B. nuvedė pas daktarus.

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairio antakio ir kaires akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku (duomenys neskelbtini), kietu buku daiktu, tuo galėjo būti ranka/kumštis, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 18 – 20).

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) M. B. tarnybinis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) apie 8.25 val., vykdydamas tarnybą (duomenys neskelbtini) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose, priežiūros poste Nr. (duomenys neskelbtini), rytinio apėjimo metu, būdamas prie (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. išgirdo triukšmą gretimoje (duomenys neskelbtini), priėjo prie (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažiūrėjęs per (duomenys neskelbtini) stebėjimo akutę, pamatė, jog (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas (duomenys neskelbtini) V. J. naudoja fizinį smurtą prieš toje pačioje (duomenys neskelbtini) kartu bausmę atliekantį M. B.. Greitai atidarė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duris bei grotas ir kartu su (duomenys neskelbtini) P. U. įbėgo į tą (duomenys neskelbtini). Matydamas, kad nuteistasis V. J. smūgiuoja nuteistajam M. B., jis rankomis apglėbė V. J. iš nugaros, nurodydamas nusiraminti, ir išvedė iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) į posto Nr. (duomenys neskelbtini) koridorių. Nuteistasis V. J. aktyviai priešinosi, bandė ištrūkti, elgėsi agresyviai, tad (duomenys neskelbtini) apie 8.28 val. prieš V. J. (duomenys neskelbtini) M. B. kartu su (duomenys neskelbtini) P. U. panaudojo fizinę prievartą bei specialiąsias priemones – antrankius iki nusiraminimo. Jis suėmė V. J. kairę ranką, P. U. – dešinę, paguldė V. J. ant koridoriaus grindų, jis uždėjo savo kairį kelį ant V. J. kaklo, nes pastarasis vis bandė ištrūkti, tada užvedė minėto nuteistojo rankas už nugaros ir uždėjo V. J. specialiąsias priemones antrankius bei radijo ryšio priemone informavo (duomenys neskelbtini) E. D. ir (duomenys neskelbtini) R. G. Jiems nedelsiant atėjus, E. D. nurodė V. J. nusiraminti, tačiau V. J. į nurodymus nereagavo ir dėl to buvo uždarytas į (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis užfiksuotas tarnybiniu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21 – 23). Šios faktinės aplinkybės nurodytos ir (duomenys neskelbtini) M. B., P. U. ir E. D. (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 25, 26, 27 – 28).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. G. nurodė, kad, apžiūrint M. B., stebima jo kairio antakio ir kairės akies apatinio voko srities žaizdos ir vokų kairės akies hematomos. M. B. nurodė, kad sumušė kitas nuteistasis areštu. Sužalojimai pažymėti ant vyro kūno kontūrų paveikslų (1 t., b. l. 29, 30).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. G. nurodė, kad, apžiūrint V. J., išoriškai pastebimų kūno sužalojimo žymių nėra. Po antrankių panaudojimo nuteistasis nurodė esant žymes (1 t., b. l. 31 – 32).

Nuteistasis M. B. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 8.25 val. nuteistasis V. J. jų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties trenkė jam į veidą. Anksčiau su V. J. jis nekonfliktavo (1 t., b. l. 33).

Nuteistasis V. J. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur įsivėlė į konfliktą su kitu nuteistuoju dėl orientacijos nesutapimo (1 t., b. l. 35).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota vaizdo įrašų iš vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini). - VAIZDO REGISTRATORIUS NR. (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas prasideda (duomenys neskelbtini) 08:24:29 val. 08:26:26 val. pasigirsta triukšmas iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnas, segintis prie savęs registratorių, prieina prie (duomenys neskelbtini), iš kurios girdimas triukšmas (Nr. (duomenys neskelbtini)). 08:26:31 val. pareigūnas atidaro (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuteistasis V. J., dėvintis mėlynus marškinėlius, kumščiais muša kitą (duomenys neskelbtini) buvusį nuteistąjį M. B.. Pareigūnas nurodo V. J. apsiraminti, tačiau pastarasis ir toliau muša rankomis kitą nuteistąjį. Pareigūnas išveda iš (duomenys neskelbtini) V. J., šis šaukia, reiškia nepasitenkinimą, vaizdas prastai matomas, nes vaizdo registratorius stipriai judinamas. Pareigūnas nurodo V. J. gultis ant žemės, o pastarasis toliau priešinasi. Vaizdo įrašas baigiasi 08:26:52 val. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)- VAIZDO REGISTRATORIUS NR. (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas prasideda (duomenys neskelbtini) 08:34:00 val. Matyti, kaip (duomenys neskelbtini) bendrauja su kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistaisiais, užrašo, ką iš jų reikia nuvesti pas medicinos darbuotojus. Vaizdo įrašas baigiasi 08:50:00 val. (1 t., b. l. 40 – 42, 43).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis (duomenys neskelbtini) apie 8.25 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios dingsties tyčia kumščiu vieną kartą sudavė (duomenys neskelbtini) M. B. į veidą ir ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į viršutinę kūno sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą antakio ir kairės akies apatiniame voke, tokiu būdu mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį visiškai patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo M. B. ir liudytojų M. S. bei V. A., nusikaltimo metu buvusių toje pačioje patalpoje ir betarpiškai mačiusių kaltinamojo veiksmus, parodymai, taip pat liudytojų – (duomenys neskelbtini) M. B., P. U. parodymai, šie liudytojai, išgirdę triukšmą ir atbėgę į nusikaltimo vietą, dar matė kaltinamojo suduodamus smūgius nukentėjusiajam. Tai užfiksuota ir vaizdo registratoriaus įraše, kur matyti, kaip V. J. kumščiais muša M. B.. Pats kaltinamasis parodė, kad jis tyčia, supykęs dėl jį suerzinusio nukentėjusiojo žodžio „kačiukai“, taip vadinant kitus kartu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veidą, galvą. Tokie jo parodymai visiškai atitinka ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, ir (duomenys neskelbtini) nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įraše matomas aplinkybes.

Tai, kad M. B. nustatyti sužalojimai buvo padaryti šiais kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pripažino ir pats kaltinamasis, sužalojimai buvo matomi ir liudytojams, jie užfiksuoti iškart po įvykio sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje, kai nukentėjusysis buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos.

Tai, jog M. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri visiškai patvirtina ir tokį sužalojimo padarymo mechanizmą, kokį nurodė pats kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis sudavė smūgius M. B., nes supyko dėl nukentėjusiojo pavartoto žodžio „kačiukai“, sprendžia, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad, suduodamas kumščiais smūgius nukentėjusiajam į veidą ir viršutinę kūno dalį, sukels jam mažiausiai fizinį skausmą ir nežymiai sužalos M. B., taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas V. J. tyčia nežymiai sutrikdžius M. B. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą yra pagrįstas ir įrodytas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Nors jis prisipažino padaręs nusikaltimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino, bet jis teigia, kad tai pats nukentėjusysis jį išprovokavo. Tačiau teismas nenustatė, kad M. B. kaltinamojo atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors provokuojančius veiksmus ar jį įžeidinėjęs, tą paneigė ir pats nukentėjusysis, ir liudytojai M. S. bei V. A.. Todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

V. J. iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas vieną kartą, nes dar ankstesnis jo teistumas jau buvo išnykęs, jis šį naują nusikaltimą padarė (duomenys neskelbtini), atlikdamas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131 – 133, 137 – 139, 140 – 144). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 111 – 112), tačiau šį nusikaltimą jis padarė būtent atlikdamas (duomenys neskelbtini) minėtoje (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Administracinėmis nuobaudomis baustas du kartus už vagystes (1 t., b. l. 134 – 136).

V. J. neįrašytas į Priklausomybių ligų įskaitą, neregistruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130) nurodyta, kad V. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl V. J. pakaltinamumo nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad anksčiau V. J. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau V. J. ją vykdyti vengė, todėl ši bausmė Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo pakeista areštu (1 t., b. l. 137 – 139). Bet akivaizdu, kad ir tokia bausmė savo tikslų nepasiekė, nes jos vykdymo metu V. J. vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, matomas antivisuomenines jo nuostatas, išryškėjusį polinkį nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus V. J. straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Jos trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusikaltimo pavojingumą (sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau žmogui buvo suduota nemažai smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, sveikatai sunkesnės pasekmės nebuvo sukeltos tik dėl to, kad kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo atitraukė atskubėję (duomenys neskelbtini)), nustatytina artima sankcijoje nustatytam jos dydžio vidurkiui.

Šią nusikalstamą veiką V. J. padarė, būdamas neatlikęs jam paskirtos bausmės, tačiau BK 64 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes šio nuosprendžio priėmimo dieną bausmė jau visiškai atlikta.

Teismas neįžvelgia pagrindų kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad jam anksčiau skirta bausmė nebuvo efektyvi, jis naują tyčinį nusikaltimą padarė arešto bausmės atlikimo vietoje. Taigi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, nėra.

Kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį ir 232 straipsnį, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie šio nuosprendžio įsiteisėjimą dar nėra. Minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas panaikintinos, pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą.

Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam, kuriam kitoje baudžiamojoje byloje paskirtas suėmimas, – per 20 dienų nuo jo nuorašo ar kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Inga Liubinienė