Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimo įrašų, nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo panaikinimo, įpareigojimo atkurti dokumentus

Civilinė byla Nr. e2A-77-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00398-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;

(S)

2.4.2.12.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.1.14.1; 3.1.16; 3.2.8.1; 3.3.1.18.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir atsakovių I. V. U., V. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1-620/2023 pagal ieškovės S. S. (mirusio J. S. teisių ir pareigų perėmėjos) ieškinį atsakovėms I. V. U., V. S. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, savininko nuosavybės teisės gynimo – tvoros pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. Š., ir pagal atsakovių I. V. U., V. S. priešieškinį ieškovei S. S. (mirusio J. S. teisių ir pareigų perėmėjai), atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui (valstybės įmonės Valstybės žemės fondo teisių ir pareigų perėmėjai) dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimo įrašų, nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo panaikinimo, įpareigojimo atkurti dokumentus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. S. (mirusio J. S. teisių ir pareigų perėmėja) 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: (1) nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtą žemės sklypo planą; (2) nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtą žemės sklypo planą; (3) įpareigoti atsakovę V. S. pašalinti iš ieškovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą tinklo tvorą; (4) priteisti iš atsakovių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovės yra gretimų besiribojančių žemės sklypų savininkės. Ieškovės žemės sklypų ribos nėra aiškios, ieškovė ir atsakovės nesutaria dėl bendros, sklypus jungiančios ribos.

3. Pažymėjo, kad ieškovės užsakymu valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyrius atliko kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrius 2018 m. rugsėjo 21 d. parengė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus, kuriais nustatė, kad minėtų sklypų bendra riba pagal suformavimo dokumentus nėra aiški. Ieškovės žemės sklypams atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės atsisakė pasirašyti 2018 m. birželio 21 d. žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, išreikšdamos nesutikimą su ieškovės matininko pažymėtomis ribomis.

4. Teigė, kad pagal matininko Ž. K. 2018 m. birželio 21 d. žemės sklypų planuose suprojektuotų ieškovės žemės sklypų ribos užtikrina ne tik ieškovės, bet ir atsakovių žemės sklypų patogų ir racionalų naudojimą. Parengti žemės sklypų planai atitinka faktinį ilgametį sklypų valdymą ir naudojimą, o, siekiant šalių interesų pusiausvyros, ieškovė sumažino savo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą atsakovės I. V. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir riba (riboženklis Nr. 4, koordinatės (duomenys neskelbtini)) buvo derinami atsižvelgiant į atsakovės V. S. pageidavimą. Pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovių žemės sklypų plotų sumažėjimas, padidėjimas atitinka ribines leistinas paklaidas ir nė vieno savininko nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos.

5. Nurodė, kad 2021 m. balandžio mėn. atsakovė V. S. ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose pastatė tinklo tvorą. Atsakovės V. S. veiksmai neteisėti, pažeidžia savininkės S. S. nuosavybės teises. Tvora pastatyta ieškovės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viso sklypo ilgiu, o žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora pastatyta sklypo pietinėje dalyje iki ieškovės ūkinio pastato. Atsakovė V. S. 2021 m. balandžio 27 d. buvo įspėta apie neteisėtai ieškovės žemės sklypuose tveriamą tvorą, buvo pareikalauta nutraukti neteisėtus tvoros tvėrimo darbus ir pašalinti neteisėtai pastatytas tvoros konstrukcijas, tačiau į prašymą atsakovė nereagavo.

6. Atsakovės I. V. U. ir V. S. 2022 m. balandžio 29 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė: (1) netaikyti naikinamojo dešimties metų senaties termino; (2) atnaujinti terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti; (3) panaikinti J. S. sudarytą 2005 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį; (4) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Z-2166 1.1 dalyje nurodytame sąraše Nr. l J. S. vardą, pavardę; (5) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 9 d. apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; (6) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. Ž-4162 1.3 punkto sąraše Nr. 3 J. S. vardą, pavardę; (7) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 27-94139-19460 1.2 punkte įrašą „(duomenys neskelbtini) g. st.“; (8) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. vasario 27 d. apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; (9) įpareigoti valstybės įmonę Valstybės žemės fondą atkurti teisiškai tvarkingus, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrių išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus atsakovėms: I. V. U. – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); V. S. – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); (10) priteisti iš ieškovės atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40019-19 surinkti duomenys apie šioje byloje pateiktų esminių įrodymų – nuosavybės teisių atkūrimo S. S. (buvusios atsakovių žemės sklypų savininkės) ir J. S. bylose esančių dokumentų suklastojimus (neleistinus taisymus, asmens parašų padarymus).

8. Tvirtino, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš valstybės panaudojant suklastotą dokumentą – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo - parodymo aktą. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40019-19, remiantis 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-92(19), nustatyta, kad 2003 m. liepos 17 d. žemės sklypo Nr. 26-1 ribų paženklinimo - parodymo akte S. S. vardu pasirašė ne S. S.. Kadangi S. S. parašas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte suklastotas, vadinasi S. S. su paženklinamomis ribomis nesutiko. J. S. sąmoningai pasinaudojo (realizavo) suklastotu dokumentu tam, kad neteisėtai įsigytų valstybinės žemės sklypą kartu su jau S. S. priklausančio sklypo dalimi. Ieškovė civilinėje byloje savo ieškiniu prašydama patvirtinti sklypų ribas pagal matininko Ž. K. parengtus planus, naudojasi suklastotu 2002 m. liepos 14 d. sudarytu sklypo paženklinimo - parodymo aktu ir šiuo aktu remiantis sudarytu abrisu. Kadangi 2003 m. liepos 17 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktas yra negaliojantis, todėl ir nekilnojamojo turto registre šis žemės sklypas įregistruotas neteisėtai. J. S. žemės sklypą taip pat įgijo neteisėtai, kadangi valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta remiantis neteisėtai sudarytais dokumentais.

9. Pažymėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas taip pat be kaimyninių sklypų savininkų S. S. ir M. V. parašų, nors be kaimyninių sklypų savininkių S. S. ir M. V. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarūs matavimai negalėjo būti vykdomi. Teismo ekspertizės specialistų išvadose taip pat užfiksuoti neteisėti veiksmai su S. S. žemės sklypo, projektinis Nr. 40-2, suprojektavimo ir įteisinimo dokumentais, kas rodo, kad J. S. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarūs matavimai yra atlikti ne tik nesilaikant nustatytos privalomos tvarkos, bet ir atliekant nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą. S. S. jau suformuoto sklypo dokumentai buvo klastojami, nes kirtosi su J. S. neteisėtu interesu į S. S. sklypų dalis.

10. Tvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrius yra atsakingas už valstybės įmonei Registrų centrui pateikiamų suformuotų žemės sklypų tikslumą ir juridišką teisėtumą, taip pat už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo bylų priėmimą, apskaitą, archyvavimą. Neteisėtais veiksmais sukurti J. S. žemės sklypų dokumentai ir nuosavybė į šiuos sklypus atsakovėms daro didžiulę turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės dėl tyčia sugadintų jų žemės sklypų dokumentų negali disponuoti savo turtu. Žemės sklypų negalima parduoti ar atlikti kitus veiksmus su savo nuosavybe, įskaitant ir geodezinius žemės sklypų matavimus.

11. Nurodė, kad, remiantis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40019-19 nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo S. S. ir J. S. bylose esančių dokumentų suklastojimu, taip pat tuo, kad šiuo civiliniu ieškiniu yra siekiama įtvirtinti sukčiavimą, tokiais atvejais naikinamasis terminas išimties tvarka netaikomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš ieškovės 133,84 Eur, o iš atsakovių, kiekvienos po 66,93 Eur, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Teismas nustatė, kad ieškovei pagal Paveldėjimo teisės liudijimą po J. S. mirties nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,17 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei I. V. U. nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. S. nuosavybės teise priklauso 0,15 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus, žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra riba pagal esamus dokumentus nėra aiški. Remiantis 2018 m. birželio 21 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, nustatant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas dalyvavo J. S. įgaliota atstovė L. S., gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. S., o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. Š. neatvyko; akte pažymėta, jog gretimo sklypo savininkė V. S. su ribomis nesutiko, pasirašyti atsisakė.

14. Teismas iš matininko E. T. parengto brėžinio – žemės sklypo plano nustatė, kad tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui R. Š. priklausančių namų valdos rytinės ribos yra patrauktos į kaimyninius sklypus; matininkas Ž. K. nesilaikė parametrų sklypų kraštinėse; pagal Ž. K. planą ieškovės namų valdos sklypas sutrumpėjo, o dalis žemės sklypo liko su ieškovės namų valdos sklypu besiribojančiame ieškovei priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype; pagal Ž. K. pamatavimus, žemės sklypas pakilo į viršų (į šiaurę, į gatvės pusę), paliekant net 4,92 m iš valstybinės žemės suformuoto 4 metrų pločio kelio; ieškovės namų valdos sklypo šiaurės – vakarų taškas į atsakovės I. V. U. namų valdos sklypo pusę yra patrauktas 2,19 m į rytus; ieškovės namų valdos sklypo šiaurės – rytų taškas patrauktas net 3,54 m į rytus ir įkeltas į atsakovei I. V. U. priklausantį sklypą; matininko Ž. K. riboženklis, kurio koordinatė (duomenys neskelbtini), yra 2,71 m pastumtas į atsakovei I. V. U. priklausantį sklypą.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal ieškovės pateiktą planą jos sklypo plotas padidėja, o su juo besiribojančiam sklypui – sumažėja, įvertinęs E. T. situacijos plano duomenis, kad ieškovės sklypai yra įkelti į atsakovių sklypus, be to dalies ieškovės kitos paskirties žemės sklypo pagal 4 metrų kelią yra paliekama valstybei, tuo jos sklypą pastumiant į buvusį namų valdos sklypą, dėl ko kinta atsakovei I. V. U. priklausančio namų valdos sklypo dalis, sprendė, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, pateiktas reikalavimas nustatyti ieškovei priklausančių žemės sklypų ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. matininko Ž. K. parengtus žemės sklypo planus neatitinka ieškovės ir atsakovių, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkių, interesų pusiausvyros.

16. Teismas sprendė, kad, tvirtinant ieškovės žemės sklypo ribas pagal jos pateiktą Ž. K. parengtą žemės sklypo planą, naudojant paklaidos institutą, būtų keičiamas (padidinamas) jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, o tai neatitiktų nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų, nei kasacinio teismo praktikos.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė V. S. neišreiškė sutikimo, kad ieškovė savo žemės sklypą pasididintų jos sklypo sąskaita, sprendė, kad gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, jog vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises, t. y. abiejų sklypų plotas būtų mažinamas po lygiai, o tokių planų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ginčo žemės sklypų ribas, nėra pateikta.

18. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pašalinti tvorą, nurodė, kad, nenustačius ginčo sklypų ribų pagal matininko Ž. K. atliktus matavimus CK 4.45 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo konstatuoti, jog tvora yra pastatyta ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pašalinti jos žemės sklypuose pastatytą tvorą, nenustačius tikslių žemės sklypų ribų, nėra pagrįstas.

19. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad žemės sklypų preliminariems matavimams (ženklinimui, plano rengimui ir kt. veiksmams) atlikti galiojo Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 68 punkto nuostatos, numatančios, kad 2003 m. liepos 17 d. ženklinant žemės sklypus, ženklinimo metu asmenų, kuriems buvo paženklinti gretimi žemės sklypai (šiuo atveju buvusios atsakovių žemės sklypų savininkės S. S. ir kt.), dalyvavimas nebuvo privalomas, nebent būtų reikalinga atstatyti išnykusius riboženklius, o byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo atstatyti išnykę riboženkliai. Teismas vertino ir tai, jog ankstesnei savininkei S. S. priklausę žemės sklypai, projektiniai Nr. 40-1 ir Nr. 40-2, buvo paženklinti 2 mėn. ir 2 d. anksčiau nei ieškovės (2003 m. liepos 17 d.); be to, 0,15 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 40-2, paženklinimo akte taip pat nėra kviestiniais dalyvaujančių gretimų žemės sklypų savininkų.

20. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad S. S. iki 0,25 ha ir 0,17 ha žemės sklypų privatizavimo, jo metu, ar visą žemės sklypų valdymo, naudojimo ir disponavimo laikotarpį prieštaravo nustatytoms jos žemės sklypų riboms, įgytiems plotams, ar būtų suabejojusi žemės sklypų formavimo dokumentų teisėtumu, sprendė, kad S. S. laisva valia privatizavo ir įgijo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus ir buvo susipažinusi su žemės tvarkymo bylos dokumentais, žemės sklypų ribomis.

21. Teismas sprendė, kad atsakovių nurodyti motyvai, jog S. S. parašų nebuvimas arba esantis ne S. S. parašas ieškovės žemės sklypų 2003 m. liepos 17 d. paženklinimo aktuose, nepatvirtina aplinkybių, kad ankstesnė sklypų savininkė S. S. su žemės sklypų ribomis nesutiko, savo nuomonę išreikšdama nepasirašant akto, kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, kad S. S. jau buvo išreiškusi sutikimą dėl bendros žemės sklypų ribos, nes žemės sklypai jau 2003 m. gegužės 15 d. buvo paženklinti ir jos pasirašyti.

22. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad S. S. būtų kada nors ginčijusi nei jai, nei J. S. parengtų žemės sklypų formavimo ir nuosavybės dokumentų, įvertinęs tai, jog pirminės žemės sklypų savininkės S. S. žemės sklypo dokumentai parengti anksčiau nei ieškovės, kas reiškia, kad rengiant ieškovės žemės sklypų dokumentus buvo vadovaujamasi S. S. suformuotų sklypų ribomis, taip pat įvertinęs tai, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dokumentų klastojimo faktas nėra nustatytas bei atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra nustatyta, kad J. S. 2005 m. rugsėjo 15 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, tenkino reikalavimą dėl senaties termino taikymo valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai panaikinti ir tuo pagrindu šį priešieškinio reikalavimą atmetė.

23. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo atsakovių skundžiamų individualių administracinių aktų (Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Ž-2166; Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. Ž-4162; Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 27-94139-19460) priėmimo jau yra suėjęs dešimties metų senaties terminas skųsti administracinius aktus, nesant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, susijusios su skundžiamų administracinių aktų priėmimu, sprendė, kad nėra jokių kitų išimtinių aplinkybių netaikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą.

24. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovių reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties ir individualių administracinių aktų panaikinimo atmesti, teismas papildomai nepasisakė dėl išvestinio atsakovių reikalavimo įpareigoti valstybės įmonę Valstybės žemės fondą bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atkurti ir išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus.

25. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių prašymo pirminiam ieškovui J. S. (dabar ieškovei S. S.) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, baudos sumos dalį skiriant atsakovėms už jų patirtus nuostolius, nurodė, kad J. S. per klaidą laiku nepateiktų matininko Ž. K. parengtų žemės sklypų planų koordinačių žiniaraščių, dėl ko buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, negalima vertinti kaip jo sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ar kaip nesąžiningo nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu. Teismas taip pat įvertino, kad bylos nagrinėjimas trunka ilgesnį laiką ne tik dėl J. S. (dabar ieškovės S. S.) nesavalaikiai teiktų procesinių dokumentų, bet byla buvo sustabdyta ir atsakovių prašymu, buvo tenkinti atsakovės prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, buvo nerengiami posėdžiai dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo grėsmės; atsakovių priešieškinis buvo tikslintas. Teismas vertino, kad ieškovės atstovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taip pat nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti pirminį ieškovą J. S. (šiuo metu jo teisių ir pareigų perėmėją ieškovę S. S.) piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio prasme ir skirti jai baudą ar išieškoti iš jos nuostolius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo: (1) Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas S. S. patikslintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; (2) sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovių priešieškinis, palikti nepakeistą; (3) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.45 straipsnis), todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, yra neteisinga ir nepagrįsta.

28. Pažymi, kad teismas, konstatuodamas atsakovių nuosavybės teisių pažeidimus, matininko Ž. K. 2018 m. birželio 21 d. žemės sklypo plano neteisėtumą, negalėjo vadovautis matininko E. T. 2022 m. spalio 11 d., kadangi matininko E. T. 2022 m. spalio 11 d. parengtą žemės sklypų situacijos schemą negalima vertinti kaip žemės sklypo planą, be to, matininkas E. T. neatliko kadastrinių matavimų, parengdamas situacijos schemą nevertino teritorijos planavimo dokumentų, nematavo atsakovių žemės sklypų, nenurodė atsakovių žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, neatliko visų kitų privalomųjų kadastriniams matavimams darbų ir neparengė žemės sklypo plano; E. T. žemės sklypų schema parengta išimtinai pagal atsakovių pageidavimus.

29. Ieškovės tvirtinimu, teismas, remdamasis matininko E. T. schema, padarė neteisingą esminę išvadą sprendime dėl to, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui R. Š. priklausančių namų valdos žemės sklypų rytinės ribos yra patrauktos į kaimyninius sklypus, kadangi R. Š. namų valdos sklypui, (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl jos sklypo duomenys negali būti interpretuojami, keičiami, priešingai, yra laikomi teisėti, teisingi, išsamūs ir neginčijami. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens R. Š. žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo, teismas sprendė dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, nors pastarajam asmeniui jokie reikalavimai nei ieškovės, nei atsakovių nebuvo reiškiami.

30. Teigia, kad atsakovės I. V. U. namų valdos sklypo šiaurės rytinis taškas atitinka abrise nurodytą atstumą 29 metrai nuo (duomenys neskelbtini) g. sankirtos ašies. Vertinant žemės sklypų šiaurinės kraštinės ilgius abrisuose ir ieškovės teiktame namų valdos žemės sklypo plane, šiaurinės ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribų ilgiai yra proporcingai padidėję, tokiu būdu ieškovės žemės sklypo šiaurinės kraštinės ilgis buvo suformuotas atsižvelgiant į faktinį sklypo naudojimą, bei tam, kad neliktų sklypus skiriančio laisvo tarpo.

31. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad matininkas Ž. K. nesilaikė parametrų sklypų kraštinėse, nes ieškovės namų valdos sklypo rytinė kraštinė, kuri ribojasi su atsakovės I. V. U. namų valdos sklypu, yra sutrumpinta beveik 2 m, o vakarinė kraštinė vietoje 64,20 m buvo atmatuota 61,32 m. Paaiškina, kad ieškovės sklypo rytinė kraštinė vietoje 60,20 m (pagal abrisą) sutrumpinta iki 58,27 m žemės sklypo plane ir ši ieškovės sklypo rytinė riba negali keistis, kadangi tarpas tarp R. Š. sklypo rytinės ribos (sutampa su ieškovės vakarine sklypo riba) ir už atsakovės I. V. U. žemės sklypo, esančio jau įregistruoto atliekant kadastrinius matavimus, valstybinio žemės sklypo turi būti ir yra tiesi linija. Ši tiesi linija sutampa su ieškovės ir atsakovės V. S. žemės ūkio paskirties žemės sklypų šiaurine riba, kuri yra tiesi linija.

32. Ieškovės manymu, teismas pervertino abrisų duomenis, kadangi ieškovės ir atsakovių žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl šių matavimų pagrindu sudaryti abrisai negali būti vertinami kaip atspindintys tikslius vietovėje nustatytus žemės sklypų ilgius atitinkančias žemės sklypų ribas.

33. Tvirtina, kad teismas, nurodydamas, jog ieškovės žemės sklypo vakarinė kraštinė vietoje 64,20 m buvo atmatuota 61,32 m, akivaizdžiai klydo, nes ieškovės namų valdos sklypo vakarinės kraštinės ilgis ne 61,32 m, kaip nurodė teismas, o 64,97 m.

34. Pažymi, kad, atliekant ieškovės žemės sklypų matavimus 2018 metais, tiksli kelio vieta nebuvo žinoma, nebuvo galima jos nustatyti, todėl buvo vadovautasi teritorijų planavimo dokumentais ir faktiniu žemės naudojimu.

35. Nurodo, kad ieškovės žemės sklypo šiaurės rytinis taškas nėra patrauktas 3,54 m į rytus ir nėra įkeltas į atsakovės I. V. U. sklypą, kaip nurodo teismas, kadangi I. V. U. sklypo šiaurinės kraštinės ilgis galėtų būti 40,80 m (natūroje), kai abrise 39,30 m. Tokiu būdu neteisingai vertinami ir lyginami su ieškovės pateiktais žemės sklypų planais E. T. schemoje atvaizduoti kraštinių ilgiai, atstumai, kurie yra tik vaizdinė priemonė, parodanti atsakovių įsivaizduojamą situaciją, bet neatitinka nei teritorijų planavimo dokumentų, nei faktinio žemės sklypų naudojimo. Pažymi, kad niekuo nepagrįstos matininko E. T. išvados, kuriomis sprendime remiasi teismas, jog matininko Ž. K. riboženklis Nr. 3 yra patrauktas 2,71 m į I. V. U. sklypą.

36. Pažymi, kad teismas, vadovaudamasis matininko E. T. schema bei šios schemos pagrindu atmesdamas matininko Ž. K. atliktus kadastrinius matavimus, nepastebėjo ir neįvertino, kad schemoje akivaizdžiai nenurodyti I. V. U. žemės sklypo linijų ilgiai, neįvertinti duoti pririšimai nuo gatvės, t. y. atsakovės žemės sklypo šiaurės rytinio taško koordinatės nepažymėtos, neaišku kaip nustatytas atsakovės šiaurinės kraštinės ilgis. Ieškovės teigimu, E. T. žemės sklypų schema negalima vadovautis, nes tai nėra žemės sklypų kadastrinių matavimų planas, schemoje nėra atsakovės sklypo koordinačių, kraštinių ilgio.

37. Ieškovės tvirtinimu, atsakovės nepateikė įrodymų, apie tai, kad nustačius ieškovės žemės sklypų ribas pagal matininko Ž. K. 2018 m. birželio 21 d. žemės sklypų planus, atsakovių žemės sklypų ribos sumažėtų, o nustatytas sumažėjimas būtų neproporcingas atsakovių atžvilgiu ar neleistinose paklaidos ribose. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu, žemės sklypo plotas nustatomas atliekant kadastrinius matavimus, o išmatuoto žemės sklypo plotas gali skirtis nuo registre įregistruoto ploto leistinos paklaidos ribose.

38. Ieškovės manymu, neatlikus kadastrinių matavimų atsakovių žemės sklypuose, teismo išvados, kad Ž. K. pateiktuose planuose kinta ieškovės žemės sklypų plotai, nes aras yra perkeliamas į žemės ūkio paskirties sklypą, o namų valdos žemės sklypas sumažėja, neturi teisinio pagrindo.

39. Nurodo, kad teismas nevertino liudytojų parodymų dėl faktinio žemės sklypų naudojimo, kitos vaizdo, foto medžiagos, kuri atspindi vietoje susiklosčiusį faktinį sklypų naudojimą; į vietą apžiūrėti faktinio naudojimo žemės sklypų ribos teismas nevyko.

40. Ieškovės teigimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo – tvoros pašalinimo, nevertino ir nesiekė ginti ieškovės nuosavybės teisių nuo proceso metu vykdomų atsakovės neteisėtų veiksmų, trukdant, atimant galimybę ieškovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu.

41. Apeliaciniu skundu atsakovės I. V. U. ir V. S. prašo: (1) Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1-620/2023 dalį, kuria atsakovių priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; (2) Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l-620/2023 dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, palikti nepakeistą; (3) priteisti iš ieškovės atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Nurodo, kad teismas, atmesdamas atsakovių priešieškinį, veikė nesavarankiškai, nesilaikydamas CPK reikalavimų (265 straipsnio 1 dalis); priimant sprendimą remtasi selektyviai tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pozicija, visai nevertinant atsakovių argumentų; nesiremta jokiais įrodymais; pacituotos tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados.

43. Pažymi, kad konkretūs sandorio negaliojimo pagrindai yra lengvai nustatomi pagal atsakovių pateiktus aplinkybių įrodymus. Pagal atsakovių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog žemės sklypas suformuotas panaudojant suklastotą sklypo paženklinimo - parodymo aktą, teismas turėjo įstatyminę pareigą savo iniciatyva nustatyti, koks yra sandorio negaliojimo pagrindas.

44. Teigia, kad pagal teisės aktų hierarchiją Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), yra aukščiau nei Metodika, kadangi teisės normų kolizijos atveju viršenybę turi aukštesnės valstybės institucijos priimti teisės aktai. Abu šie dokumentai galiojo žemės sklypų dokumentų sudarymo laikotarpiu ir Kadastro nuostatuose nėra parašyta, kad šie dokumentai yra nenaudotini preliminariuose matavimuose ar pirminių sklypų formavimo matavimuose.

45. Atsakovių tvirtinimu, pretendentai, kuriems matuojami žemės sklypai (arba jų įgalioti asmenys pagal notariškai patvirtintus įgaliojimus, pretendentų gauti žemę grupių atstovai), kiti kviestiniai asmenys ir paženklinimą atlikę specialistai privalomai pasirašo sklypo ribų paženklinimo vietovėje aktą pagal Metodikos 7 arba 9 priedus (arba abu priedus), tačiau nepasirašyti jokiame ribų vietovėje paženklinimo akte tokios tvarkos numatyta nėra. Pažymi, kad ieškovės pateiktas žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktas yra Metodikos 7 priedas, kas parodo, kad šie ieškovės pagal ieškinį žemės sklypai ženklinami pirmą kartą ir, kaip nustatyta Metodikos 7 priede, nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte privalomai pasirašo pretendentai, kuriems matuojami žemės sklypai, ir kiti kviestiniai asmenys.

46. Nurodo, kad S. S. žemės sklypų ribos buvo paženklintos 2003 m. gegužės 15 d., o J. S. žemės sklypų matavimai atlikti 2003 m. liepos 17 d., neleistinais būdais keičiant (klastojant) žemės sklypų dokumentų duomenis. Ant tuo metu S. S. žemės ūkio paskirties žemės sklypo abriso yra panaikintas įrašas, kuris rodo J. S. žemės ūkio paskirties sklypo pririšimo atstumą prie nekintančio objekto. Tai nustatyta teismo ekspertizės metu. Taigi, ant 2003 m. gegužės 15 d. privalėto sudaryti sklypo suformavimo dokumento abriso atsirado duomuo, kuris nustatytas tik 2003 m. liepos 17 d.

47. Atsakovių teigimu, kad ieškovės žemės sklypų dokumentai yra suklastoti patvirtina ir (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas (asmeninio ūkio), patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 543Ž, kuriame matomi žemės sklypų, projektinis Nr. 26-1 ir 40-1, bei žemės sklypų, projektinis Nr. 26-2 ir 40-2, skirtumai. Ieškovės žemės sklypai projekte yra aiškiai siauresnių išmatavimų į plotį nei atsakovių žemės sklypai į plotį, o po 2003 m. liepos 17 d. vykdytų J. S. sklypų matavimų žemės sklypų pločiai beveik susivienodino ir skyrėsi tik 10 cm.

48. Pažymi, kad buvusios žemės sklypų savininkės S. S. dokumentuose buvo suklastotas jos besiribojančio žemės sklypo, projektinis Nr. 40-1, 0,25 ha, ir žemės sklypo, projektinis Nr. 40-2, 0,15 ha, bendros kraštinės ilgis, jį sutrumpinant mažiausiai 2 metrais. Taigi, J. S. žemės sklypų matavimo metu bent teoriškai (dokumentuose) riboženklis, žymintis žemės sklypo, projektinis Nr. 40-1, posūkio tašką 4 ir žemės sklypo, projektinis Nr. 40-2, posūkio tašką 2, yra pastumtas mažiausiai 2 metrus į rytų pusę, t. y. gilyn į S. S. žemės sklypų vidų.

49. Tvirtina, kad atsakovių žemės sklypų dokumentai buvo klastojami laikotarpiu nuo ieškovės žemės sklypų matavimo 2003 m. liepos 17 d. (nes iš S. S. žemės sklypo Nr. 40-2 abriso yra pašalintas J. S. žemės sklypui priklausantis duomuo, kurio iki J. S. žemės sklypų matavimų apskritai niekaip negalėjo būti pamatuota, nes dar nebuvo suformuotas) iki S. S. atsiimant galutinai sutvarkytus žemės sklypų nuosavybės dokumentus. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad S. S. sutiko su suklastotų dydžių žemės sklypų ribomis.

50. Atsakovių nuomone, pagal priešieškinį neatnaujinus senaties termino, jos neturi galimybės pasinaudoti teismo institutu, kai atsakovėms turtinę ir neturtinę žalą sukūręs asmuo, sąmoningai pralaukęs senaties terminą, savo neteisėtus interesus bando įteisinti pasinaudodamas teismo institutu. Pažymi, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-10-40019-19 atsakovės yra pripažintos nukentėjusiomis ir tai patvirtina, kad dėl neteisėtų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, joms yra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Be to, ikiteisminis tyrimas yra tik sustabdytas.

51. Atsakovių teigimu, žemės sklypų ribos pagal J. S. dokumentus niekaip nebūtų tikę S. S., kadangi S. S. įvažiavimas su nuovaža nuo gatvės suformuotas į žemės sklypą ir jos žemės sklypui priklausė visas, ji turėjo žalią juostą palei įvažiavimą, žemės sklype tilpo jos ūkinis pastatas su jo gale (vakarų pusėje) pastatyta paukštide ir su praėjimu statinių galu į žemės ūkio paskirties sklypą, o pagal ieškovės pateiktus žemės sklypų planus atsakovei I. V. U. (anksčiau S. S.) nebepriklausytų nei dalis jos įvažiavimo į sklypą nuovažos, nei visa žalioji juosta palei įvažiavimą su visais sodiniais, nei gale jos ūkinio pastato sklypo dalis po visu paukštidžių pastatu ir praėjimo takas gale pastato. Dalis statinių atitektų ieškovės žemės sklypui.

52. Pažymi, kad BK 300 straipsnyje yra nurodyti alternatyvūs veiksmai, už kuriuos gali kilti baudžiamoji atsakomybė, o jai kilti užtenka bent vieno iš jų atlikimo. Tai reiškia, jog nėra būtina, kad asmuo pats suklastotų dokumentą. Asmuo gali panaudoti kitų asmenų pagamintą dokumentą arba jį realizuoti perleidžiant kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, ieškovė suklastotus žemės sklypų dokumentus, reikšdama ieškinio reikalavimus, naudoja kaip įrodymą naujų žemės sklypų ribų suformavimui.

53. Atsakovių manymu, teismas, nurodydamas, kad atsakovių reikalavimas įpareigoti valstybės įmonę Valstybinės žemės fondą ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atkurti ir išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus, yra išvestinis iš priešieškinio reikalavimo panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir Panevėžio apskrities viršininko įsakymus bei sprendimą, padarė klaidingą išvadą, kadangi atsakovės, turėdamos suklastotus savo žemės sklypų dokumentus, negali pilnai disponuoti šiuo savo turtu: negali parduoti, perleisti, užstatyti, prašyti leidimo statyboms ir pan. Be to, teismas, įpareigodamas atsakoves sumokėti už šį priešieškinio reikalavimą atskirą žyminį mokestį, pats pripažino šį reikalavimą savarankišku.

54. Nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi turėjo ryšį su atsakovėmis. Atsakovės I. V. U. žemės skly­pas su gyvenamuoju namu buvo įgytas po ilgo bylinėjimosi, kuomet 1996-1997 m. L. K., eidama (duomenys neskelbtini) juristės pareigas, pa­laikė Žiobiškio religinės bendruomenės ieškinį iškeldinti S. šeimą iš bendruomenei restitucijos pagrindu grąžinto pastato, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, todėl netinkamai veikė galiojančio įstatymo atžvilgiu ir siekė I. V. U. bei V. S. iškeldinimo į gatvę iš jų būsto. Teismas buvo šališkas, kadangi: (1) buvo nuolat demonstruojamas pyktis ir nepasitenkinimas atsakovės V. S. atžvilgiu; (2) teismas ieškinį priėmė nagrinėti be jokio pagrindo – ieškinio dalyko, be pagrindinių dokumentų – žemės sklypų koordinačių žiniaraščių; (3) teismas po trejų metų bylos nagrinėjimo atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nesi­laikė ekonomiškumo ir racionalumo principo teismo procese, taip nuolaidžiaudamas vienai iš proceso šalių; (4) teismas netenkino atsakovių prašymo byloje trečiuoju asmeniu įtraukti valstybės įmonę Registrų centrą, kuris tam tikrais atvejais turi teisę įregistruoti žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis; (5) teismas netyrė atsakovių pareiškimo dėl tuometinio ieškovo J. S. piktnau­džiavimo procesinėmis teisėmis; (6) teismas leido ieškovės pakviestiems liudi­ninkams akivaizdžiai meluoti, taip pat ieškovei šmeižti atsakovę V. S. ir dėl to nesiėmė jokių drausminamųjų priemonių; (7) teismas apklausė matininką Ž. K. kaip liudytoją, nors jis teismo posėdyje dalyvavo kaip valstybės įmonės Valstybinės žemės fondo atstovas ir matė visą procesą; (8) pasikeitus ieškovui (mirus J. S.), neapklausė J. S. teisių perėmėjos S. S., o jos, kaip trečiojo asmens, atsiliepimą ir paaiškinimus naudojo kaip ieškovo poziciją; (9) teismas posėdžių metu nuolat demonstravo prielankumą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui ir jo teikia­moms teisės interpretacijoms; (10) teismas atmetė atsakovių prašymą įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti ieškovės sklypų planų sudedamųjų dalių atitiktį; (11) teismas nepriėmė atsakovių byloje teikto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio ra­jono policijos komisariato 2023 m. kovo 13 d. nutarimo tyrimo medžiagoje M-l-01-00916-23, nors liudytojo A. V. S. ir S. S. parodymai apie tuos pačius faktus skyrėsi; (12) teismas į bylą nekvietė nešališko žemės sklypų matavimų/kontrolės eksperto, ga­linčio teismui paaiškinti teisės aktus ir kaip turi būti atliekami žemės sklypų mata­vimai praktikoje; (13) teismas nevyko apžiūrėti į vietą tebesančios žemės sklypų ribos, esančios tarp atsakovės I. V. U. ir ieškovės žemės sklypų, ar šiam klausimui įvertinti nekvietė į bylą eksperto; (14) teismas nesirėmė matininko E. T. atliktais matavimais ir paaiškinimais, pagrindžiančiais, kad ieškovės žemės sklypų doku­mentai neatitinka žemės projektavimo dokumentų, žemės reformos dokumentų, ir nurodančiais realius žemės sklypų atstumus, pagrindžiančius, kad apeliančių žemės sklypų dokumentai buvo suklastoti, o ieškovės že­mės sklypų dokumentai buvo padaryti būtent ieškovės naudai ir atsakovių nenaudai; (15) teismas netenkino atsakovių ne kartą raštu ir žodžiu išreikštų reikalavimų kreiptis į prokurorą dėl žemės sklypų dokumentų suklastojimo; (16) teismas nesivadovavo patikimos institucijos Lietuvos teismo ekspertizės centro at­liktomis ekspertizėmis, atskleidžiančiomis žemės sklypų abrisų, planų klastojimą.

55. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės I. V. U. ir V. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

56. Nurodo, kad matininkas E. T. situacijos planą parengė vadovaudamasis valstybės nustatytais žemės kadastro matavimams privalomais dokumentais, tuo pačiu ir ieškovės bei atsakovių abrisais bei juose esančiais pažymėtais pririšimo taškais, juos patikrino vietovėje, parengė brėžinį-žemės sklypų situacijos planą. Atlikti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas matininkui E. T. tokios užduoties nebuvo pateikta, nes darbų esmė buvo įvertinti ieškovės pateiktus koordinačių žiniaraščius ir jų atitiktį žemės sklypų planų grafinei daliai.

57. Atsakovių teigimu, kadangi ieškovė dėl byloje pateikto matininko E. T. situacijos plano nepasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet kokie ieškovės pasisakymai dėl šio plano apeliacinėje instancijoje yra atmestini. Be to, plane pateikta informacija yra lengvai patikrinama bet kurio kito nepriklausomo matininko, o aplinkybės, kurias patvirtina šis situacijos planas, nėra įstatymu priskiriamos prie aplinkybių, įrodomų tik tam tikromis įstatymo numatytomis priemonėmis. Matininko E. T. parengtas sklypų situacijos planas yra vienas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kuris yra detalus ir informatyvus. Jame esantys nustatyti duomenys nėra byloje nuginčyti jokiais kitais įrodymais.

58. Pažymi, kad matininkas E. T. yra Lietuvos Respublikoje teisėtai veikiantis, tam turintis kvalifikaciją ir licenciją – kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, parodantį, kad jis turi teisę ir gali atlikti žemės sklypų geodezinius ir kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų bylos parengimo faktas pats savaime nereiškia, kad kadastriniai matavimai bus atlikti naudojant aiškius šaltinius. Matininkas E. T. matavo tuo pačiu įrenginiu, kokiu yra daromi kadastriniai matavimai.

59. Teigia, kad duomenys, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrą, gali būti analizuojami, tiriamos jų atsiradimo aplinkybės, pagrįstumas ir teisėtumas. Teismas turi prerogatyvą keisti kadastro duomenis, jei yra nustatomas netinkamas jų nustatymas.

60. Nurodo, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Ieškovė turi tiesioginį interesą ginčyti trečiojo asmens R. Š. žemės sklypų gretimybėje esančias ribas, o to nedarydama ieškovė pati savanoriškai atsisako savo žemės sklypų dalies, ir už tai jai kompensuoti jokie kiti asmenys neturi.

61. Pažymi, kad matininko L. V. parengta žemės sklypo ribų schema kaip įrodymas ieškovės apeliaciniam teismui teikiama pažeidžiant CPK 314 straipsnio imperatyviuosius reikalavimus, kadangi nebuvo jokių kliūčių pateikti šį įrodymą pirmos instancijos teisme.

62. Atsakovių manymu, ieškovės pasamdyti matininkai pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles turėjo pamatuoti ieškovės valdomus žemės sklypus jų ankstesnėmis ribomis – faktinėmis, o ne naujai pagal ieškovės pageidavimus susikurtomis.

63. Pabrėžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto atsakovės I. V. U. ir ieškovės žemės sklypus skiriančio tarpo nėra. Matininkas E. T., patikrindamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pririšimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės ašies susikirtimo taško naujausiomis technologijos priemonėmis patvirtino, kad riba tarp namų valdų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (atsakovės I. V. U.) ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės) yra aiški. Tai – faktinė riba.

64. Atsakovių teigimu, remiantis Metodikos 71, 75, 80, 81 punktais, darytina išvada, kad abrisas yra svarbus dokumentas suformuojant žemės sklypą, kadangi formuojant žemės sklypus pagal preliminarius matavimus tai buvo vienas kertinių dokumentų, pagal kurį buvo rengiamas žemės sklypo planas. Pažymi, kad pagal nekilnojamojo turto kadastro Nuostatus preliminariai suformuotų žemės sklypų duomenys tikslinami naujesnės kartos technologinėmis priemonėmis tomis pačiomis ribomis ir nustato tikslesnius tų pačių ribų (o ne naujų) gautus duomenis.

65. Tvirtina, kad pagal 2018 m. birželio 21 d. ieškovės žemės sklypams atliktus žemės sklypų matavimų planus teismas pats negalėjo patvirtinti ieškovės teismui teikiamų žemės sklypų ribų, kadangi ieškovės žemės sklypams matininko Ž. K. perbraižytų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos nebuvo derintos su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

66. Pažymi, jog nors teisės aktai numato teisėtą galimybę piktnaudžiauti leistina ploto paklaida, tačiau nenumato to, kaip tai supranta ieškovė, kad galima žemės sklypų ribas perbraižyti pasinaudojant ploto paklaidos dydžiais. Paklaida gali būti randama tikslinant preliminariai suformuotus žemės sklypus, kuri galėjo susidaryti dėl matavimo priemonių tikslumo laipsnio skirtumų, o ne specialiai paskaičiuojama.

67. Nurodo, kad ieškovė byloje niekaip neįrodinėjo savo žemės sklypo faktinio naudojimo, savo žemės sklypų ribų – tai nebuvo įrodinėjama nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei paaiškinimuose, ieškovės atstovo pasisakymuose.

68. Teigia, kad matininkas E. T., vertindamas ieškovės teismui pateiktus koordinačių žiniaraščius, nustatė, kad ieškovės žemės ūkio paskirties sklypas, taškas Nr. 4 (koordinatė (duomenys neskelbtini)) neturi vietovėje įtvirtinto riboženklio. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypą paženklinus tik trimis riboženkliais vietovėje, ir trūkstant vieno riboženklio, nėra išbaigti žemės sklypo matavimai, tokiu atveju ir nėra žemės sklypo plano. Todėl ieškovė apskritai į bylą nėra pateikusi savo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, projektinis Nr. 26-2, plano, ir negali prašyti teismo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal matininko Ž. K. parengtą žemės ūkio paskirties žemės sklypo planą, nes nėra šio plano, jis negalioja.

69. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, palikti nepakeistą.

70. Nurodo, kad atsakovės neturi subjektinės teisės ginčyti 2005 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. IRRŠ-5560, ir 2003 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko Sprendimo Nr. 27-94139­19460, kadangi šiais dokumentais J. S. įgijo nuosavybės teises į atitinkamuose dokumentuose paminėtus žemės sklypus, o byloje kilęs ginčas dėl sklypo ribų.

71. Pažymi, kad, ginčydamos J. S. nuosavybės teises į žemės sklypus, atsakovės nenurodė sandorių negaliojimo pagrindų, neįrodinėjo, kad J. S. negalėjo įgyti nuosavybės teisių į žemės sklypus, ar egzistavo kiti teisiniai pagrindai, pažeista nuosavybės teisės į žemės sklypus įgijimo tvarka ir pan. Tokio pobūdžio sandorius gali ginčyti tik juos sudarę asmenys, o administracinius aktus – tik tie asmenys, kurių konkrečios nuosavybės teisės yra ar buvo pažeistos. Ginčijant nuosavybės teises, atsakovės turėjo nurodyti konkrečius pagrindus, kodėl J. S. atitinkama nuosavybė suteikta ar parduota neteisėtai, tačiau tokių aplinkybių atsakovės neįrodinėjo.

72. Teigia, kad, remiantis sklypų formavimo ir jų nuosavybės teisės suteikimo metu galiojusia Metodika, ženklinant žemės sklypus, asmenų, kuriems buvo paženklinti gretimi žemės sklypai, taip pat ir gretimų žemės sklypų savininkės S. S., dalyvavimas nebuvo privalomas.

73. Ieškovės manymu, žemės sklypo plano dalies (atskiro lapo) su koordinatėmis neįkėlimas pirminio ieškinio teikimo metu negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad viso proceso metu atsakovės teikė perteklinius prašymus, nedalyvavo posėdžiuose dėl galimo Covid pavojaus, ko pasėkoje posėdžiai buvo atidėti, siekė bylos stabdymo, papildomo laiko pasiruošimui, kas galėjo sąlygoti ilgesnį bylos nagrinėjimą.

74. Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus atsakovė pagal priešieškinį Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras prašo atsakovių I. V. U. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės S. S. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

75. Nurodo, kad priimančiam sprendimą teismui nedraudžiama vadovautis vienos iš šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais ar išvadomis, jei teismas šiems pritaria. Teismas neprivalo vertinti šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens pateiktų argumentų ar įrodymų, jei jie yra nesusiję su byloje keliamu ginču ar neturi esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

76. Pažymi, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog S. S. iki nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar jo metu, taip pat visą žemės sklypų valdymo, naudojimo ir disponavimo laikotarpį sutiko su nustatytoms jos žemės sklypų riboms ir įgytais plotais. Be to, pirminės žemės sklypų savininkės S. S. žemės sklypo dokumentai parengti anksčiau nei J. S., kas reiškia, jog, rengiant ieškovės žemės sklypų dokumentus, buvo vadovaujamasi būtent S. S. suformuotų sklypų ribomis.

77. Teigia, kad, įsigydama nekilnojamąjį turtą, atsakovė I. V. U. turėjo teisę ir galėjo pasidomėti, kokių dokumentų pagrindu atsakovių žemės sklypai yra suformuoti, todėl atsakovių skundo argumentas, kad apie neteisėtus veiksmus su žemės sklypų suformavimo dokumentais jos sužinojo tik šioje civilinėje byloje, vertintinas kritiškai. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o vėliau ir sustabdymas, nereiškia, jog buvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo faktas; nagrinėjamu atveju galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nustatytas nebuvo.

78. Pažymi, kad tiek valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra atlikusios veiksmus pagal kompetenciją, kiek tai susiję su atsakovėms priklausančių žemės sklypų dokumentais ir jų parengimu, t. y. negalima konstatuoti, jog tretieji asmenys yra neatlikę tam tikrų veiksmų, kad būtų pagrindas juos įpareigoti tą padaryti.

79. Akcentuoja, kad reikalavimas įpareigoti valstybės įmonę Valstybės žemės fondą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrių atkurti atsakovėms teisiškai tvarkingus jų žemės sklypų dokumentus, yra abstraktus ir nekonkretus. Be to, nesant galimybės panaikinti 2005 m. rugsėjo 5 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties ir priešieškinyje nurodytų administracinių aktų, teisiškai tvarkingų žemės sklypų dokumentų atkūrimas (jei būtų tenkintas šis išvestinis atsakovių reikalavimas) atsakovėms nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

80. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad atsakovių I. V. U. ir V. S. apeliacinio skundo motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalies, kuria pagrįstai buvo atmestas atsakovių priešieškinis. Mano, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas dėl S. S. ieškinio reikalavimų turi būti vertinamas apeliacinio teismo nuožiūra.

81. Pažymi, kad ieškovei priklausančių žemės sklypų planai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

82. Nurodo, kad Rokiškio skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), patikrinę žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas kameraliai bei 2018 m. rugsėjo 21 d. atlikę minėtų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo patikrinimus vietoje, konstatavo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, nustatytos gretimybėse 1-3, 3-4 ir 4-5, ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, nustatytos gretimybėse 2-3, 3-4, 4-1, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka suformavimo plane nurodytų linijų ilgių. Taip pat nustatė, kad situacijos elementas gretimybėje Nr. 2-3-4 neatitinka žemės sklypo plane nurodytos informacijos, t. y. riboženklis Nr. 3 įrengtas įvažiavime į gretimą atsakovei I. V. U. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos pagal esamus dokumentus nėra aiškios. Rokiškio skyrius nederino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų kadastro duomenų, planų, taip pat ir žemės sklypų ribų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

83. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

84. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žemės sklypų ribų nustatymo, savininko nuosavybės teisės gynimo – tvoros pašalinimo, ir priešieškinis dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimo įrašų, nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo panaikinimo, įpareigojimo atkurti dokumentus atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

85. Atsakovės I. V. U. ir V. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovių teigimu, rašytinių paaiškinimų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro pateiktais atsiliepimais į apeliacinius skundus.

86. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

87. Nagrinėjamu atveju atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydamos savo apeliacinio skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).

Dėl teismo (ne)šališkumo ir atsakovių procesinių teisių (ne)užtikrinimo

88. Atsakovės I. V. U. ir V. S., nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, kadangi: (1) buvo nuolat demonstruojamas pyktis ir nepasitenkinimas atsakovės V. S. atžvilgiu; (2) ieškinys priimtas nagrinėti be žemės sklypų koordinačių žiniaraščių; (3) po trejų metų bylos nagrinėjimo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nuolaidžiaujant vienai iš proceso šalių; (4) netenkintas atsakovių prašymas byloje trečiuoju asmeniu įtraukti valstybės įmonę Registrų centrą; (5) netirtas atsakovių pareiškimas dėl tuometinio ieškovo J. S. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis; (6) leista ieškovės pakviestiems liudi­ninkams meluoti, ieškovei šmeižti atsakovę V. S.; (7) matininkas Ž. K. apklaustas kaip liudytojas, nors jis teismo posėdyje dalyvavo kaip valstybės įmonės Valstybinės žemės fondo atstovas; (8) pasikeitus ieškovui (mirus J. S.), neapklausta J. S. teisių perėmėja S. S.; (9) demonstruotas prielankumas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui; (10) atmestas atsakovių prašymas įpareigoti trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti ieškovės sklypų planų sudedamųjų dalių atitiktį; (11) nepriimtas atsakovių byloje teiktas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio ra­jono policijos komisariato 2023 m. kovo 13 d. nutarimas tyrimo medžiagoje M-l-01-00916-23; (12) į bylą nekviestas nešališkas žemės sklypų matavimų/kontrolės ekspertas; (13) nevykta apžiūrėti į vietą tebesančios žemės sklypų ribos ar šiam klausimui įvertinti nekviestas į bylą ekspertas; (14) nesiremta matininko E. T. atliktais matavimais ir paaiškinimais, pagrindžiančiais apeliančių žemės sklypų dokumentų suklastojimo faktą; (15) netenkintas atsakovių išreikštas reikalavimas kreiptis į prokurorą dėl žemės sklypų dokumentų suklastojimo; (16) nesivadovauta Lietuvos teismo ekspertizės centro at­liktomis ekspertizėmis, atskleidžiančiomis žemės sklypų abrisų, planų klastojimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais neturi teisinio pagrindo sutikti.

89. Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

90. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

91. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantėms, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu, todėl apeliančių argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, kitų asmenų įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus ir kitų procesinių klausimų yra atmestini. Įvertinus ir ištyrus bylos medžiagą, išklausius teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų demonstravęs išskirtinį palankumą kuriam nors byloje dalyvavusiam asmeniui, todėl atsakovių (apeliančių) subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo fakto.

92. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Įvertinus pareikštų reikalavimų ribas, ginčo dalyką ir pobūdį, nenustatyta, jog šiuo atveju teismo sprendimas turės įtakos valstybės įmonės Registrų centro materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai valstybės įmonės Registrų centro į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu.

93. Teisėjų kolegija atmeta atsakovių argumentą, kad apklausiant Ž. K. buvo pažeistos procesinės teisės normos reglamentuojančios liudytojo apklausos tvarką tuo aspektu, kad neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu ir iki apklausos negali susipažinti su visa bylos medžiaga (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais), kaip teisiškai nepagrįstą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė pagal priešieškinį valstybės įmonė Valstybinės žemės fondas (jos teisių ir pareigų perėmėja valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) bylą vedė per savo įgaliotus atstovus A. J. ir Ž. K.. Valstybės įmonės Valstybinės žemės fondo specialistas matininkas Ž. K. 2022 m. balandžio 27 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir buvo apklaustas ne kaip liudytojas, o kaip valstybės įmonės Valstybinės žemės fondo atstovas turintis specialių žinių, pagal išduotą ir byloje teismui pateiktą 2022 m. balandžio 8 d. įgaliojimą Nr. Į – 28 (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 186 straipsnis, 192 straipsnis).

94. Atsakovės taip pat nurodo, kad pasikeitus ieškovui (mirus J. S.), buvo neapklausta J. S. teisių perėmėja S. S., todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliančių argumentu. Pagal CPK 48 straipsnio 2 dalį, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalies apklausai yra prilyginama ir atstovo apklausa (CPK 186 straipsnio 5 dalis.). Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. S. kaip trečiasis asmuo buvo apklausta 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje. S. S., perėmusi visas buvusio ieškovo J. S. procesines teises ir pareigas, visus buvusio ieškovo reikalavimus palaikė, be to byloje ją atstovavo advokatė, kuri teikė paaiškinimus byloje nagrinėjamais klausimais.

95. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrįstas atsakovių argumentas, jog teismas nepriėmė atsakovių byloje teikto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio ra­jono policijos komisariato 2023 m. kovo 13 d. nutarimo tyrimo medžiagoje M-l-01-00916-23, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovių 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismui pateiktas minėtas nutarimas buvo priimtas teisėjos 2023 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija.

96. Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovių pareiškimo dėl tuometinio ieškovo J. S. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliančių argumentu. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovių 2022 m. rugsėjo 12 d. teismui pateiktas prašymas dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi ir nutarta jį spręsti priimant galutinį teismo procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir prašyme nurodytas aplinkybes, skundžiamame sprendime pasisakė dėl buvusio ieškovo J. S. (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantės turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas minėto atsakovių prašymo netyrė ir nenagrinėjo.

97. Jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Apeliantės, savo teiginiui apie teismo šališkumą pagrįsti nurodė, kad teismas netenkino jų reikalavimo kreiptis į prokurorą dėl žemės sklypų dokumentų suklastojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliančių argumentas nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40019-19 dėl minėtų žemės sklypų dokumentų suklastojimo, atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 2020 m. liepos 16 d. prokurorės nutarimu buvo sustabdytas, o atsakovių skundas dėl minėto 2020 m. liepos 16 d. nutarimo buvo atmestas vyriausiojo prokuroro 2020 m. liepos 23 d. nutarimu. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovių skundas dėl minėtų 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 23 d. nutarimų atmestas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi atmetė minėtą atsakovių prašymą kreiptis į prokurorą.

98. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismo posėdžių garso įrašais, išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, jog šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teismo nagrinėjusio bylą (teisėjos) subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apeliančių (atsakovių) teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 6 straipsnis, 12 straipsnis, 14 straipsnis, 21 straipsnis, 42 straipsnis). Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų ribotos atsakovių teisės teikti teismui procesinio pobūdžio prašymus, įrodymus ar būtų pažeistos kitos jų procesinės teisės.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

99. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės pagal ieškinį yra gretimų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės. Ieškovei S. S. (ieškovo J. S. teisių ir pareigų perėmėjai) pagal 2023 m. kovo 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1944 po J. S. mirties nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas (namų valda), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,17 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus.

100. Atsakovei I. V. U., pagal 2011 m. lapkričio 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį, nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas (namų valda), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

101. Atsakovei V. S. nuosavybės teise, 2012 m. birželio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu, priklauso 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

102. Trečiajam asmeniui R. Š. priklausančiam namų valdos žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės vakarine žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba, ir žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovės I. V. U. rytine žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. S. rytine žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba, yra atlikti kadastriniai matavimai.

103. Nustatyta, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos pagal esamus dokumentus nėra aiškios, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius nederino ieškovės užsakymu atliktų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų kadastro duomenų, planų, taip pat ir žemės sklypų ribų.

Dėl ieškinio reikalavimų

104. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 20 punktą, žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo ribos sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 24 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

105. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

106. Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

107. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: (1) nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. valstybės įmonės valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtus žemės sklypų planus; (2) įpareigoti atsakovę V. S. pašalinti iš ieškovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tinklo tvorą.

108. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis matininko E. T. parengtu brėžiniu - žemės sklypo planu, ir nustatęs, kad pagal ieškovės pateiktą planą jos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėja, o su juo besiribojančio atsakovės sklypo – sumažėja, įvertinęs E. T. situacijos plano duomenis, kad ieškovės sklypai yra įkelti į atsakovių sklypus, be to dalies ieškovės kitos paskirties žemės sklypo pagal 4 metrų kelią yra paliekama valstybei, tuo jos sklypą pastumiant į buvusį namų valdos sklypą, dėl ko kinta atsakovei I. V. U. priklausančio namų valdos sklypo dalis, sprendė, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, pateiktas reikalavimas nustatyti ieškovei priklausančių žemės sklypų ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. matininko Ž. K. parengtus žemės sklypo planus neatitinka ieškovės ir atsakovių, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkių, interesų pusiausvyros.

109. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad negalima vadovautis matininko E. T. 2022 m. spalio 11 d. parengta žemės sklypų situacijos schema, kadangi jos negalima vertinti kaip žemės sklypo plano; matininkas E. T. neatliko visų privalomų kadastriniams matavimams darbų; E. T. žemės sklypų schema parengta išimtinai pagal atsakovių pageidavimus. Apeliantės teigimu, jos sklypo rytinė riba negali keistis, kadangi R. Š. žemės sklypas, kuris ribojasi su ieškovės vakarine sklypo riba, ir už atsakovės I. V. U. žemės sklypo esantis žemės sklypas, įregistruoti atliekant kadastrinius matavimus. Apeliantės tvirtinimu, teismas klydo dėl ieškovės namų valdos sklypo vakarinės kraštinės ilgio. Teismas nevertino liudytojų parodymų, pateiktų fotonuotraukų dėl faktinio žemės sklypų naudojimo; taip pat nevertino, jog žemės sklypų plotai keičiasi leistinose paklaidos ribose. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus iš dalies laiko pagrįstais.

110. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, ieškovė turėjo įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o atsakovės – teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

111. Nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėl to teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypų ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikti žemės sklypų planai ne visada atitinka ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų galinčių padėti nustatyti byloje tiesą, taip pat apsvarstyti galimybę byloje skirti ekspertizę.

112. Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir savininko nuosavybės teisės gynimo, iš esmės rėmėsi tik atsakovių pateiktu matininko E. T. 2022 m. spalio 11 d. žemės sklypų planu – situacijos schema, tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino ir neatliko kitų byloje pateiktų įrodymų analizės.

113. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą bei konstatuodamas, kad tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui R. Š. priklausančių namų valdos rytinės ribos yra patrauktos į kaimyninius sklypus, neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog iš ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinės pusės esantis trečiajam asmeniui R. Š. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės I. V. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės pusės esantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad pagal Ž. K. parengtą žemės sklypo planą ieškovės žemės sklypo vakarinė kraštinė, vietoje 64,20 m buvo atmatuota 61,32 m, nes ieškovės namų valdos sklypo vakarinės kraštinės ilgis plane yra ne 61,32 m, kaip nurodė teismas, o 64,97 m (skaičiuojant kraštinės ilgį nesudėtas visas kraštinės ilgis (1-8 1,59 m, 5-6 2,07 m)), todėl teismo išvada, kad ieškovės namų valdos sklypas sutrumpėjo, o dalis žemės sklypo liko su ieškovės namų valdos sklypu besiribojančiame ieškovei priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, nėra pagrįsta.

114. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, tvirtinant ieškovės žemės sklypo ribas pagal jos pateiktus Ž. K. parengtus žemės sklypų planus, naudojant paklaidos institutą, būtų keičiamas (padidinamas) jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis (plotas), kas neatitiktų CK nuostatų ir kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

115. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo - pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

116. Pagal kasacinio teismo praktiką, nukrypimai nuo sklypo ribų yra teisiškai reikšmingi, jeigu jie viršija leistinas paklaidas. Tuo tarpu leistinų matavimo paklaidų neviršijantys faktiniai nukrypimai nuo sklypo ribų nėra teisiškai reikšmingi, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistos gretimo sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007).

117. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog, tvirtinant ieškovės žemės sklypų ribas pagal jos pateiktus Ž. K. parengtus žemės sklypų planus, būtų keičiamas (padidinamas) jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis (plotas), nevertino ir nepasisakė dėl gautų paklaidų (ne)atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytiems leistiniems (ribiniams) dydžiams ir jų reikšmės, sprendžiant dėl atsakovių interesų (ne)pažeidimo. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kiek tokiu atveju sumažės (pasikeis) atsakovių žemės sklypų plotas, ar šis sumažėjimas (pasikeitimas) atitiks Nuostatų 21 punkto ir 1 priedo reikalavimus, ar leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (ieškovės ir atitinkamai atsakovių), o tik apsiribojo deklaratyviu vertinimu, kad atsakovių žemės sklypų plotai bus neproporcingai sumažinti. Nuostatų 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.

118. Taip pat svarbu paminėti, jog teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

119. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ginčo šalių nurodytų argumentų dėl žemės sklypų faktinio naudojimo. Kaip matyti iš byloje patektų duomenų vertinant žemės sklypų šiaurinės kraštinės ilgius abrisuose ir ieškovės teiktame namų valdos žemės sklypo plane, šiaurinės ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribų ilgiai yra proporcingai padidėję. Ieškovės teigimu tokiu būdu ieškovės žemės sklypo šiaurinės kraštinės ilgis buvo suformuotas atsižvelgiant į faktinį sklypo naudojimą, bei tam, kad neliktų sklypus skiriančio laisvo tarpo. Nurodytų aplinkybių teismas nevertino ir netyrė.

120. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise (sklypo Nr. 26-1), ribos linijos ilgis nuo taško 1 iki taško 2 yra 35 m, matininko Ž. K. plane nuo taško 1 iki taško 2 - 34,69 m, nuo taško 2 iki taško 3 - 0,83 m, viso nuo taško 1 iki taško 3 - 35,52 m; abrise nuo taško 2 iki 3 - 60,20 m, atitinkamai plane - nuo taško 3 iki 4 - 58,27 m; abrise nuo taško 3 iki taško 4 - 42 m, atitinkamai plane nuo taško 4 iki taško 5 - 41,01 m. Ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise (sklypo Nr. 26-2), ribos linijos ilgis nuo taško 1 iki taško 2 - 42 m., matininko Ž. K. plane atitinkamai nuo taško 2 iki taško 3 - 41,01 m; abrise nuo taško 2 iki taško 3 - 34,80 m, plane atitinkamai nuo taško 3 iki taško 4 - 35,71 m; abrise nuo taško 3 iki taško 4 - 48,50 m, plane nuo taško 4 iki taško 1 - 46,72 m. Teismas nesvarstė aplinkybių, kaip ginčijamos sklypų ribos yra išsidėsčiusios planavimo dokumentuose, kaip kinta žemės sklypų ribos atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius ir faktinį naudojimą, įvažiavimą į atsakovės I. V. U. namų valdos sklypą; kaip ginčijamas plotas buvo naudojamas faktiškai; kaip žemės sklypų ribos yra derinamos su esama situacija, tai yra gretimai esančių sklypų, kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai, ribomis, ir kt. aplinkybių, svarbių ginčijamai ribai nustatyti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo teismas turėtų apsvarstyti vietos apžiūros atlikimo tikslingumo klausimą, siekiant išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes apie faktiškai susiklosčiusį žemės sklypų naudojimą, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, įvažiavimus (CPK 210 straipsnis).

121. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 38 punktu, žemės sklypo planas rengiamas abiejose lapo pusėse: pirmoje pusėje braižomas planas, antroje pildomas koordinačių žiniaraštis. Taigi žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštis yra sudėtinė žemės sklypo plano dalis, todėl žemės sklypų planai kartu su koordinačių žiniaraščiais turėtų būti pateikiami kaip vientisas dokumentas.

122. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas bylos aplinkybes dėl ginčo žemės sklypų ribų nustatymo ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų šiam reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių; pirmosios instancijos teismo išvados dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir 2018 m. birželio 21 d. matininko Ž. K. parengtų žemės sklypų planų neatitikimo ieškovės ir atsakovių interesų pusiausvyrai, padarytos nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai nenustačius, nesurinkus ir neįvertinus, iš esmės remiantis tik matininko E. T. 2022 m. spalio 11 d. žemės sklypų planu - situacijos schema, todėl liko neatskleista bylos esmė šioje dalyje ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

123. Dėl tirtinų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtus žemės sklypų planus, yra naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

124. Remiantis kasacinio teismo praktika, išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai). Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę V. S. pašalinti iš ieškovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tinklo tvorą nagrinėjamos bylos kontekste laikytinas išvestiniu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra panaikinamas ir perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl savininko nuosavybės teisės gynimo – tvoros pašalinimo, taip pat naikinama ir grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl senaties termino (ne)taikymo valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai panaikinti

125. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

126. Nagrinėjamu atveju atsakovės, be kita ko, priešieškiniu prašė netaikyti dešimties metų senaties termino, atnaujinti terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti ir panaikinti J. S. 2005 m. rugsėjo 5 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

127. Ieškovė ir atsakovės pagal priešieškinį priešieškinio reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu priešieškinį atmesti.

128. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad (1) S. S. (buvusi atsakovėms šiuo metu priklausančių žemės sklypų kadastrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, kuriai nuosavybės teisė į 0,25 ha žemės sklypo buvo įregistruotos nuo 2004 m. sausio 28 d., o 0,17 ha žemės sklypas buvo perduotas 2003 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu) būtų kada nors ginčijusi parengtus žemės sklypų formavimo ir nuosavybės dokumentus, kad (2) 2005 m. rugsėjo 5 d. sudaryta J. S. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, įvertinęs tai, jog (3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dokumentų klastojimo faktas nėra nustatytas, tenkino reikalavimą dėl senaties termino taikymo valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai panaikinti ir tuo pagrindu šį priešieškinio reikalavimą atmetė.

129. Atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš valstybės panaudojant suklastotą dokumentą – žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu atsakovės yra pripažintos nukentėjusiomis, kas patvirtina, kad dėl neteisėtų veiksmų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, joms yra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovių teigimu, pagal priešieškinį neatnaujinus senaties termino, jos neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių.

130. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovių prašoma panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2005 m. rugsėjo 5 d., t. y. daugiau nei prieš 18 metų. Remiantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, šiai sutarčiai ginčyti yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės neginčijo aplinkybių, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Prašydamos atnaujinti ieškinio senaties terminą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai panaikinti, atsakovės iš esmės remiasi tik tuo, jog dėl žemės sklypo, kuris įsigytas minėta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, suformavimo dokumento suklastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40019-19, atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau tokio asmens nenustačius, yra sustabdytas. Byloje nėra duomenų, jog būtų priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, susijęs su atsakovių minėtais žemės sklypų dokumentais dėl jų suklastojimo. Be kita ko, ginčydamos J. S. nuosavybės teises į žemės sklypus, atsakovės nenurodė sandorių negaliojimo pagrindų, neįrodinėjo, kad J. S. negalėjo įgyti nuosavybės teisių į žemės sklypus, ar egzistavo kiti teisiniai pagrindai, pažeista nuosavybės teisės į žemės sklypus įgijimo tvarka ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovių nurodytais argumentais atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kuris akivaizdžiai yra praleistas, nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl senaties termino (ne)taikymo administraciniams aktams ginčyti

131. Atsakovės taip pat prašė netaikyti naikinamojo dešimties metų senaties termino ir jį atnaujinti priešieškinio reikalavimams: (1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Z-2166 1.1 dalyje nurodytame sąraše Nr. l J. S. vardą, pavardę; (2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. Ž-4162 1.3 punkto sąraše Nr. 3 J. S. vardą, pavardę; (3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 27-94139-19460 1.2 punkte įrašą „(duomenys neskelbtini) g. st.“.

132. Ieškovė, atsakovės pagal priešieškinį reikalavimams dėl individualaus administracinio akto panaikinimo prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje numatytą skundo pateikimo terminą bei ABTĮ 30 straipsnyje numatytą naikinamąjį terminą.

133. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo atsakovių skundžiamų individualių administracinių aktų priėmimo jau yra suėjęs dešimties metų senaties terminas skųsti administracinius aktus, nesant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, susijusios su skundžiamų administracinių aktų priėmimu, taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą naikinamąjį senaties terminą administraciniams aktams panaikinti ir tuo pagrindu šį priešieškinio reikalavimą atmetė.

134. Atsakovės savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir reikalavimą atnaujinti praleistą naikinamąjį senaties terminą iš esmės grindžia pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl suklastotų ieškovės žemės sklypų dokumentų.

135. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Pažymėtina, jog šis išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi šioje byloje pareikšti ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai – panaikinti administracinių aktų duomenis (įrašus). Tai reiškia, kad pareikštiems atsakovių reikalavimams dėl administracinių aktų duomenų (įrašų) panaikinimo taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai.

136. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

137. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

138. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

139. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės prašo panaikinti administracinių aktų – Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Z-2166, Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. Ž-4162 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 27-94139-19460 duomenis (įrašus), nuo kurių priėmimo praėjo daugiau kaip 18 metų. Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, šiems administraciniams aktams ginčyti yra suėjęs naikinamasis dešimties metų senaties terminas. Atsakovės prašo šį terminą atnaujinti. Tačiau, kaip minėta nutarties 136, 137 punktuose, vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta šio naikinamojo senaties termino atnaujinimo išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog naikinamasis dešimties metų senaties terminas gali būti atnaujintas tik tokiu atveju, kai nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus, nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40019-19, atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau tokio asmens nenustačius, 2020 m. liepos 16 d. prokurorės nutarimu buvo sustabdytas; atsakovių skundas dėl minėto 2020 m. liepos 16 d. nutarimo buvo atmestas vyriausiojo prokuroro 2020 m. liepos 23 d. nutarimu, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovių skundas dėl minėtų 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 23 d. nutarimų atmestas. Duomenų, jog būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, susijęs su atsakovių ginčijamų administracinių aktų priėmimu, byloje nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, jog pagrindo atnaujinti naikinamąjį dešimties metų senaties terminą administraciniams aktams ginčyti nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą naikinamąjį dešimties metų senaties terminą administraciniams aktams panaikinti.

140. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).

141. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

142. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad praleisto senaties termino administraciniams aktams ginčyti neatnaujinamas yra pagrindas civilinės bylos dalį dėl administracinių aktų – Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Z-2166, Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. Ž-4162 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 27-94139-19460 duomenų (įrašų) panaikinimo, nutraukti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinio reikalavimas dėl minėtų administracinių aktų duomenų (įrašų) panaikinimo atmestas, naikintina ir bylos dalis dėl šių priešieškinio reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kitų priešieškinio reikalavimų

143. Atsakovės taip pat priešieškiniu prašė: (1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 9 d. apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; (2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. vasario 27 d. apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; (3) įpareigoti valstybės įmonę Valstybės žemės fondą atkurti teisiškai tvarkingus, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrių išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus atsakovėms I. V. U. ir V. S..

144. Nustatyta, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas 2023 m. sausio 11 d. teismo nutartimi pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą.

145. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovių reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties ir individualių administracinių aktų panaikinimo atmesti, papildomai nepasisakė dėl šios nutarties 143 punkte atsakovių nurodytų reikalavimų, vertindamas, kad jie yra išvestiniai.

146. Atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas įpareigoti atkurti ir išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus yra išvestinis iš priešieškinio reikalavimo panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir Panevėžio apskrities viršininko įsakymus bei sprendimą. Apeliančių teigimu, turėdamos suklastotus savo žemės sklypų dokumentus, jos negali pilnai disponuoti šiuo savo turtu. Be to, teismas, įpareigodamas atsakoves sumokėti už šį priešieškinio reikalavimą atskirą žyminį mokestį, pats pripažino šį reikalavimą savarankišku. Teisėjų kolegija, įvertinusi priešieškinio reikalavimų turinį, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.

147. Pažymėtina, jog teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas. Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

148. Sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teismų praktikoje vartojama teismų sprendimų motyvavimo tikslais, siekiant išvengti perteklinio teismo sprendimo teisinio argumentavimo. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

149. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos aplinkybes ir priešieškinio reikalavimų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog, esant galiojantiems ir nenuginčytiems 2005 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai ir Panevėžio apskrities viršininko įsakymams bei sprendimui, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovių reikalavimų dėl valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti ir išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus, kadangi nurodyti reikalavimai yra neatsiejamai susiję su reikalavimais panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir administracinių aktų duomenis (įrašus) (nutarties 125 – 142 punktai).

150. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai dėl valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti ir išduoti teisiškai tvarkingus žemės sklypų dokumentus, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

151. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškinio reikalavimų dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir savininko nuosavybės teisės gynimo, ir šios civilinės bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti šią Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį ir bylą dėl šios dalies grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutarties 131 – 142 punktuose nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinio reikalavimas dėl administracinių aktų duomenų (įrašų) panaikinimo atmestas, naikintina ir bylos dalis dėl šių priešieškinio reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Likusi sprendimo dalis, kuria buvo atmesti priešieškinio reikalavimai paliktina nepakeista.

152. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Be to, panaikinus dalį skundžiamo sprendimo, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, susijusių su ginčo esme šios aplinkybės bus tiriamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

153. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dėl šios dalies grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

154. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

155. Ieškovė S. S. kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų schemą M 1:1000; pranešimą apie įvykį policijai; tvoros fotonuotraukas. Ieškovės teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir po teismo sprendimo priėmimo atsakovei pradėjus toliau tverti ieškovės sklypo ribose vielos tinklo tvorą.

156. Teisėjų kolegija nesprendžia naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimo, kadangi šiuos įrodymus ieškovė turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylos dalį dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir tvoros pašalinimo iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018 m. birželio 21 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtus žemės sklypų planus ir įpareigoti atsakovę V. S. pašalinti iš ieškovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tinklo tvorą bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Z-2166 1.1 dalyje nurodytame sąraše Nr. l J. S. vardą, pavardę, Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. Ž-4162 1.3 punkto sąraše Nr. 3 J. S. vardą, pavardę ir Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 27-94139-19460 1.2 punkte įrašą „(duomenys neskelbtini) g. st.“, panaikinti ir bylos dalį dėl šių priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė