Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-109-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00770-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.;

2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Y. ir atsakovės N. J. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-786/2023 pagal ieškovo Z. Y. ieškinį atsakovei N. J. dėl tėvystės nustatymo, pagal atsakovės N. J. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Z. Y. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. J. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė nustatyti, kad jis yra dukters I. J. (gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atlikus ekspertizę priešieškiniu atsakovė taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas yra I. J. tėvas, o vaiko gyvenamąją vietą nustatyti ja. Ieškovas atsakovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove neprieštaravo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių neliko ginčo dėl to, kad ieškovas yra minėto vaiko tėvas ir kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove.

2. Atsakovė N. J. prašė nustatyti jos priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su dukterimi I. J. tvarką, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį periodine išmoka nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 5710 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su atsakovės siūloma jo bendravimo su vaiku tvarku, pasiūlė savo bendravimo tvarkos variantą bei paaiškino, kad pagal savo finansines galimybes jis dukros išlaikymui gali skirti 100 Eur išlaikymą per mėnesį ir kad nėra skolingas atsakovei 5710 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies: 3.1. nustatė, kad ieškovas Z. Y. yra nepilnamečio vaiko I. J. tėvas, o I. J. yra Z. Y. dukra ir atitinkami pakeitė gimimo liudijimo duomenis; 3.2. nustatė nepilnamečio vaiko I. J. gyvenamąją vietą su motina N. J.; 3.3. priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai I. J. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį periodine išmoka nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 3.4. teismas nustatė tokią skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

3.4.1. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 iki 17:00 valandos (Lietuvos laiku), įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi;

3.4.2. Ieškovas turi teisę internetinių programų pagalba nuo 16:00 iki 17:00 valandos (Lietuvos laiku) bendrauti su dukterimi Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Tėvo dieną, dukters ir savo gimtadienio dienomis, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi;

3.4.3. Jei ieškovas gyventų Lietuvoje, jis turi teisę matytis su dukterimi kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 valandos;

3.4.4. Jei ieškovas gyvens Turkijoje ar kitoje užsienio valstybėje, atvykęs į Lietuvą jis turi teisę pasimatyti su dukterimi, apie tokį atvykimą į Lietuvą ir norą pasimatyti su dukterimi ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus savaitei iki atvykimo laiko;

3.4.5. Ieškovui ir atsakovei susitarus ir atsižvelgiant į geriausius dukters interesus, ieškovas turi teisę su dukterimi bendrauti ir kitu šioje bendravimo tvarkoje nenumatytu laiku;

3.4.6. Jei dėl svarbių priežasčių (darbas, liga, komandiruotė ir panašiai) ieškovas šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku negali bendrauti su dukterimi arba jei atsakovė negali užtikrinti ieškovo ir dukters bendravimo dėl dukters ligos ar kitų svarbių priežasčių (atsakovės darbo ir pan.), ieškovo bendravimas su dukterimi perkeliamas ir vykdomas kitu sutartu laiku; Bendravimo su vaiku metu, kol vaikas apsipras su tėvu, turi teisę dalyvauti ir motina;

3.5. nustatė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybei.

4. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, iš 2020 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad I. J. (gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra N. J., o tėvas yra Z. Y., ką patvirtina 2023 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys su 99,99999999999 % tikimybe. Atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri tinkamai ja rūpinasi, byloje nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir I. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina – atsakove N. J.

6. Įvertinęs ir ištyręs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojantis minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis), kurią teismas sumažino išmokos vaikui dydžiu 85,75 Eur (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), todėl tėvų teiktino vaikui išlaikymo dalį nustatė nuo 547 Eur. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (mergaitės amžių, jos poreikius, tėvų turtinę padėtį), teismas pripažino, kad atsakovo dalis nepilnametės dukros išlaikymo prievolėje turi būti 300 Eur.

7. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 5710 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatęs, kad iki dukters gimimo ieškovas atsakovei pervedė 5170 Eur, kurie buvo skirti vaiko poreikiams, be to, atsakovė byloje pripažino, kad ieškovas gimus dukrai jai sumokėjo 3590 Eur.

8. Spręsdamas ginčą dėl to, kokią nustatyti skyrium gyvenančio ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos modelius ir jų paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas išvadas, nusprendė labiau remtis ieškovo siūloma tvarka. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų, o atsakovė turi atsižvelgti į vaiko pareigą ir jo norą bendrauti su tėvu, turi sudaryti jų bendravimui visas sąlygas ir nedaryti dirbtinų kliūčių. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais klausimą vaikų interesai laikomi prioritetiniais. Tačiau skyrium gyvenančio tėvo teisės maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku taip pat turi būti užtikrinamos ir negali būti pažeidinėjamos be pagrįsto ir pakankamo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

9. Teismas, ieškovo ieškinį patenkinęs visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisė visas jo turėtas 1514 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis – 134 Eur; išlaidos už ekspertizę – 390 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 990 Eur).

10. Nurodė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudarė 3463 Eur (žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 3250 Eur). Teismas, atsakovės priešieškinį patenkinęs iš dalies (80 procentų), nurodė, kad atsakovei iš ieškovo turi būti priteista 80 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 2600 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo didelės apimties, posėdyje išnagrinėta per 9 valandas, nagrinėta nuotoliniu būdu, teikiant priešieškinį ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta papildomos medžiagos, išskyrus apie įtarimą ieškovui ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas priteistinas 2600 Eur advokato pagalbos išlaidas sumažino iki 1600 Eur, ir atsakovei iš ieškovo priteisė 1814 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas priteisė iš ieškovo 108 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui, nuo kurio mokėjimo atsakovė pateikdama priešieškinį buvo atleista pagal įstatymą. Teismas iš atsakovės valstybės naudai priteisė 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Ieškovo Z. Y. apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas Z. Y. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir iš jo nepilnametei dukrai I. J. priteisti kas mėnesį mokamą 100 Eur išlaikymą; 2) nustatyti, kad ieškovas su nepilnamete dukterimi bendrauja:,,ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba 3 kartus per savaitę po 20 minučių. Atsakovė įpareigojama ieškovo bendravimo su dukterimi metu užtikrinti, kad būtų įjungtas interneto ryšys, jog ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi“; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą jo bendravimo su dukra tvarko palikti nepakeistą; 3) perskirtyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš jo nepilnametės dukros išlaikymui priteisdamas 300 Eur dydžio išlaikymą, jį nustatė ne pagal tikruosius realius vaiko poreikius, kuriuos įvardijo atsakovė, o nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomu minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktus duomenis apie jo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios vaiko išlaikymui gali skirti tik 100 Eur per mėnesį: vienintelis jo turtas yra tik 1/4 dalis buto (duomenys neskelbtini); pajamas sudaro tik 8506,80 Turkijos lirų (toliau – TL) (300,02 Eur); turi mokėti tris banko kreditus (bendra mokama suma per mėnesį sudaro apie 4538,87 TL (160,08 Eur); turi 2600 Eur skolą draugams, šeimos nariams, giminėms; yra ekonomiškai silpnesnės Turkijos Respublikos valstybės pilietis, kurioje yra didelis nedarbo lygis, didelė infliacija; sunku susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, pagal kurį tėvai prie vaikų išlaikymo turi prisidėti po lygiai.

Dėl teismo nustatytos jo bendravimo su dukra tvarkos

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 1 punktu, pagal kuri jis turi teisę matytis su nepilnamete dukra internetinių programų pagalba 1 kartą per savaitę 1 valandą, nes teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas, kad šalių dukra dar yra per maža, kad ji galėtų išlaikyti dėmesį bendraudama su tėvu nuotoliniu būdu 1 valandą. Apeliantas pažymėjo ir tai, kad jis nekalba lietuviškai, o dukra nemoka turkų kalbos. Apelianto manymu, siekiant sudaryti maksimalias sąlygas dukrai bendrauti su tėvu ir jį pažinti, tikslingiau būtų nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią jis su dukra galėtų bendrauti dažniau, tačiau trumpesnį laiką, t. y. 3 kartus per savaitę po 15 minučių.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės priešieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti 80 procentų.

Atsakovės N. J. apeliacinio skundo teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė N. J. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos:

- nutarties 3.4.1 punkte nurodytą sąlygą išdėstyti taip:,,Ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba keturis kartus per mėnesį (1 kartą per savaitę) nuo 19:00 iki 20:00 valandos (Lietuvos laiku), konkrečias einamojo mėnesio dienas iš anksto (prieš 1 mėnesį) suderinęs su atsakove, ieškovo bendravimo su vaiku įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi“;

- nutarties 3.4.4 punkte nurodytą sąlygą išdėstyti taip:,,Ieškovas atvykęs į Lietuvą, turi teisę pasimatyti su dukterimi, apie tokį atvykimą į Lietuvą ir norą pasimatyti su dukterimi, ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui (30 dienų) iki atvykimo laiko. Ieškovo bendravimo trukmė yra ne didesnė nei 3 valandos“.

-panaikinti nutarties 3.4.3 punkte nurodytą sąlygą,, Jei ieškovas gyventų Lietuvoje, jis turi teisę matytis su dukterimi kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 valandos;

- pakeisti nutarties 3.4.6 punkte nurodytos sąlygos,,Bendravimo su vaiku metu, kol vaikas apsipras su tėvu, turi teisę dalyvauti ir motina“ dalį ir ją išdėstyti taip:,,Iki vaikas sulauks 16 metų mažiaus, ieškovas atvykęs į Lietuvą su vaiku bendrauja tik dalyvaujant atsakovei“.

2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas iš ieškovo priteisti 5710 Eur išlaikymo įsiskolinimą, dėl šios dalies priimti naują spendimą – reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo 2710 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

3) išspręsti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti iš ieškovo jos naudai 2092 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo

17. Apeliantė nurodo, kad tarp jos ir ieškovo egzistuoja didelis konfliktas, ieškovo elgesys ir bendravimas su ja yra komplikuotas, ieškovas kaltina ją vaiko slėpimu, ją šmeižia ir grasina fiziniu susidorojimu. Dėl tokio nusikalstamo ieškovo elgesio atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovui pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje (asmens terorizavimas) ir 154 straipsnio 1 dalyje (asmens šmeižimas).

18. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta bendravimo sąlyga numatant, kad ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 16.00 iki 17.00 valandos,,užprogramuoja“ ginčo šalių konfliktą, bendravimo laikas parinktas netinkamai, nes, jai dirbant pagal slenkantį darbo grafiką (atsakovė (duomenys neskelbtini) ir nepavykus užtikrinti šios sąlygos įgyvendinimo, ieškovas ją kaltins tyčia jos nesilaikant. Esant tokiai sąlygai ji privalės kas mėnesį informuoti ieškovą apie savo darbo grafikus, kad pakeistų bendravimo laiką, perkeltų jį į darbo ar kitą dieną, kas realiai apsunkins ieškovo bendravimo teisės realizavimą, nes pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą sąlygą, kad tokiu atveju,,<...> ieškovo bendravimas su dukterimi perkeliamas ir vykdomas kitu sutartu laiku“.

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos šios nutarties 3.4.3 ir 3.4.4 punktuose nruodytos bendravimo sąlygos yra sąlyginės ir nelogiškos, nes ieškovas yra Turkijos Respublikos pilietis, gyvena Turkijoje, Lietuvos Respublikoje neturi jokių ryšių. Todėl nutarties 3.4.3 punkte nurodytą sąlygą prašo pabnaikinti. Nenurodyta ieškovo ir dukros bendravimo trukmė, kuri, atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovo ryšį su vaiku, turėtų trukti ne ilgesnė kaip 3 valandos. Nors sutiko, jog į bendravimo tvarką būtų įtrauktas punktas, kad ieškovas apie būsimą atvykimą į Lietuvą turi ją informuoti, tačiau prašė nustatyti, kad terminas būtų ne viena savaitė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 30 dienų. Tokį terminą sąlygoja tai, jog ji dirba slenkančiu grafiku, todėl, esant išankstiniam pranešimui prieš 30 dienų, turėtų galimybę su darbdaviu suderinti ateinančio mėnesio darbo grafiką, ir taip užtikrinti ieškovui galimybę tinkamai ir savalaikiai atvykus į Lietuvą bendrauti su dukterimi. Todėl mano, kad nutarties 3.4.4 punkte nurodyta sąlyga turi būti pakeista informavimo terminą prailginant iki 30 dienų ir nustatant bendravimo laiką – ne ilgiau kaip 3 valandas.

20. Apeliantės įsitikinimu, nutarties 3.4.6 punkte nurodytos bendravimo sąlygos dalis,,Bendravimo su vaiku metu, kol vaikas apsipras su tėvu, turi teisę dalyvauti ir motina“ turi būti pakeista į „Iki vaikas sulauks 16 metų mažiaus, ieškovas atvykęs į Lietuvą su vaiku bendrauja tik dalyvaujant atsakovei“, nes ieškovas grasino apeliantei, kad iš jos atims dukrą, išgabens ją iš Lietuvos, todėl dėl tokio ieškovo elgesio kyla reali grėsmė dukros saugumui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijas teismas nepagrįstai iš ieškovo nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo. Kadangi teismas iš ieškovo dukros išlaikymui priteisė 300 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą, laikytina, jog tokio dydžio išlaikymo poreikis buvo nuo pat dukros gimimo iki ieškinio padavimo teismui dienos. Kadangi ieškovas dukros išlaikymui yra sumokėjęs 3590 Eur, teismas turėjo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant skirtumą tarp byloje nustatyto išlaikymo dydžio (300 Eur) ir ieškovo sumokėtų sumų nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo: 2020 m. – 100 Eur (300 - 200 = 100); 2021 m. – 710 Eur (3600 - 2890 = 710); 2022 m. (8 mėn.) – 2000 Eur (2400 - 400 = 2000); 2023 m. – 100 Eur (0-100 = -100 Eur), iš viso 2710 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir iš jos ieškovo naudai nepagrįstai priteisė visas ieškovo turėtas 1514 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis – 134 Eur; išlaidos už ekspertizę – 390 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 990 Eur).

23. Apeliantė sutinka atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už ekspertizę (viso 524 Eur), tačiau nesutinka, kad iš jos būtų priteistos ir 990 Eur ieškovo išlaidos už advokato pagalbą, nes priešieškiniu sutiko su ieškovo ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Tolimesnio bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo ginčijimąsi tik dėl jos pateikto priešieškinio reikalavimų: bendravimo tvarkos sąlygų, išlaikymo dydžio nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tai reiškia, kad 990 Eur ieškovo patirtų išlaidų yra susiję su teisine pagalba sprendžiant ginčą dėl jos priešieškinio reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas priešieškinį patenkino 80 procentų, tai iš atsakovės ieškovo naudai turėjo būti proporcingai paskirstyta bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 20 procentų nuo sumokėtos atstovei sumos, kas sudaro 198 Eur (990 Eur x 20 /100). Todėl vertina, kad iš jos ieškovo naudai turėjo priteisti tik 722 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 134 Eur; išlaidos už ekspertizę – 390 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 198 Eur).

24. Nurodo, kad jos bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 3464 Eur (nors sprendime nurodoma, kad 3463 Eur, tai laikytina technine aritmetine klaida): žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 3250 Eur. Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė tik 1814 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 1600 Eur). Pritaria, kad jos priešieškinio reikalavimai tenkinti 80 procentų, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria 2600 Eur (3250 Eur x 80 /100) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo sumažintos iki 1600 Eur. Šios išlaidos atitiko Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą numatytus dydžius. Todėl mano, kad ši sprendimo dalis turi būti pakeista: iš ieškovo atsakovės naudai turi būti priteista 2814 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 2600 Eur).

25. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nustačius, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, buvo priimtas šalims palankus teismo sprendimas – ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinys 80 procentų, ieškovui iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma įskaitytina į atsakovo ieškovei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumą (2814 Eur - 722 Eur = 2092 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas neįskaitytas skirtumas sudaro 2092 Eur.

Atsakovės N. J. atsiliepimo į ieškovo Z. Y. apeliacinį skundą argumentai

26. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šalių dukrai priteisė per didelį 300 Eur išlaikymą, nes netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį. Apeliantas yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), darbingas, neturi jokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Nurodoma aplinkybe, kad jo pajamos yra tik apie 300 Eur per mėnesį (8506,80 TL), abejoja dėl to, kad apeliantas byloje neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Argumentai apie tai, kad gyvena ekonomiškai silpnesnėje šalyje abstraktūs. Byloje negauta jokių duomenų, kad ieškovas negali gauti geriau apmokamo darbo, kad jis bandė tokį darbą gauti ar kad ėmėsi priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Iki ginčo apeliantas jai mokėjo vidutiniškai po 200­-300 Eur kas mėnesį, nuo 2020 m. sausio iki 2022 m. vasario mėnesio mokėjo nuo 50 iki 500 Eur. Tokie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovas turėjo ir, labai tikėtina, turi, realias galimybes teikti priteistą išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį, o jo nenorą teikti teismo priteistą išlaikymą lemia neigiamas požiūris į ją ir nesusiklostę šalių santykiai dėl šeimos sukūrimo.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į vaiko poreikius, pagrįstai juos susiejo su LAT praktikoje pripažįstamu MMA kriterijumi, nes šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ji auga ir vystosi, kas reiškia, kad jos poreikiai kas kart keičiasi ir didėja, be to, dukra gyvena su ja, todėl jos dalis išlaikyti dukterį turi būti yra mažesnė, nei ieškovo.

28. Atsakovė nesutinka su apelianto reikalavimu nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią jis turėtų teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba tris kartus per savaitę po 20 minučių, o ji būtų įpareigota užtikrinti, kad būtų įjungtas interneto ryšys, nes jis neprašė nustatyti tokios bendravimo tvarkos ir norėjo, kad jam būtų suteikta teisė bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 iki 17:00 valandos (Lietuvos laiku). Pažymėjo, kad apelianto noras bendrauti su vaiku 3 kartus per savaitę, arba 12-14 kartų per mėnesį, vos ne kas antrą dieną sunkiai su ieškovu suderinamas ir įgyvendinamas, nes ji dirba kasininke pagal slenkantį grafiką, dukra lanko darželį. Įvertinus konfliktiškus ginčo šalių santykius, suderinti bendravimo dienas ir valandas būtų itin sunku.

29. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka ir trukmė yra pakankama ir visiškai užtikrina ieškovo interesus bei nepažeidžia jo teisių į normalų, pilnavertišką bendravimą su vaiku. Ieškovas, nustatęs, kad jis negali tinkamai bendrauti su vaiku pagal pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarką, ateityje galės pasinaudoti savo teise tą tvarką pakeisti.

Ieškovo Z. Y. atsiliepimo į atsakovės N. J. apeliacinį skundą argumentai

30. Ieškovas nurodo, kad jis sutinka su apeliantės reikalavimu pakeisti pirmąją bendravimo tvarkos sąlygą (nutarties 3.4.1 punktas) nustatant, kad bendravimo laikas būtų nuo 19.00 valandos (Lietuvos laiku) ir kad konkrečios einamojo mėnesio dienos iš anksto (prieš 1 mėnesį) būtų suderintos su atsakove. Tačiau nesutinka su apeliante, kad jam su dukra internetinių programų pagalba reiktų bendrauti 4 kartus per mėnesį (1 kartą per savaitę) po 1 valandą, nes, nors pats tokį bendravimo tvarkos punktą pasiūlė, tačiau išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų nuomonę, jog šalių dukra dar yra per maža, kad ji bendraudama nuotoliniu būdu, galėtų išlaikyti dėmesį 1 valandą, mano, jog tokia nuostata neužtikrins tinkamo jo ir dukters bendravimo. Be to, minėta, ieškovas nekalba lietuviškai, o mergaitė nemoka turkų kalbos. Dėl to siekiant sudaryti maksimalias sąlygas dukrai bendrauti su tėvu ir jį pažinti, o tėvui (ieškovui) bendrauti su dukra, siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarkos punktą: Ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba tris kartus per savaitę po 15-20 minučių nuo 19:00 val. (Lietuvos laiku), konkrečias einamojo mėnesio dienas iš anksto (prieš 1 mėnesį) suderinęs su atsakove, ieškovo bendravimo su vaiku metu įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi“.

31. Ieškovas nurodo, kad sutinka su apeliantės reikalavimu pakeisti tokį pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarkos punktą:,,Ieškovas atvykęs į Lietuvą, turi teisę pasimatyti su dukterimi, apie tokį atvykimą į Lietuvą ir norą pasimatyti su dukterimi, ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui (30 dienų) iki atvykimo laiko“, tačiau nepritaria, kad bendravimo trukmė būtų apribota 3 valandomis. Dėl darbo, brangios kelionės, vizos reikalingumo negalės dažnai atvykti į Lietuvą, todėl, atsižvelgiant į retai pasitaikysiančias galimybes, tiek dukros, tiek jo interesai būtų pažeisti tokio bendravimo trukmę ribojant 3 valandomis. Ieškovas prašo jo bendravimo su dukra laiko neriboti, nenurodant jokios bendravimo laiko trukmės.

32. Prieštarauja, jog būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo punktas,,Jei ieškovas gyventų Lietuvoje, jis turi teisę matytis su dukterimi kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 valandos” ir nesutinka, jog būtų nustatyta, kad iki dukra sulauks 16 metų amžiaus jis, atvykęs į Lietuvą, su ja bendrautų tik dalyvaujant atsakovei, nes dukters atžvilgiu nėra atlikęs jokių netinkamų veiksmų, todėl atsakovei neturi būti jokios baimės, jog jis, būdamas vienas su dukterimi, gali jai pakenkti.

33. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai prašo iš jo priteisti 2710 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nors teismas iš jo dukros išlaikymui per mėnesį priteisė po 300 Eur išlaikymą, tačiau tai nereiškia, kad tokie dukros poreikiai buvo per visus (duomenys neskelbtini) metus. Atsakovė neįrodinėjo dukros poreikių nuo jos gimimo iki ieškinio padavimo teismui dienos ir kokią išlaikymo dalį ji pati teikė. Be to, iki dukters gimimo (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 5170 Eur. Ši pinigų suma yra didesnė, nei realiai dukros išlaikymui reikalinga pinigų suma, todėl šiuos atsakovei pervestus pinigus prašo įskaityti į išlaikymo sumą ir reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

34. Ieškovas nesutinka, kad jo patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurias turi atlyginti atsakovė, būtų apskaičiuotos proporcingai patenkintai atsakovės priešieškinio daliai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

37. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl šalių bylinėjimo išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio

38. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas Z. Y. ir atsakovė N. J. yra nepilnametės I. J. (gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir jai iš ieškovo priteisė 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis.

39. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl išsamiau dėl to nepasisakoma.

40. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

41. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

42. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jo dukrai teiktino išlaikymo dydį, nevertino realių dukros poreikių, o tik vadovavosi LAT praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi, pagal kurį suma, reikalinga būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, yra pripažintina MMA.

43. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

44. Teisėjų koelgijos vertinimu, nagrinėjamu atsakovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių dukros poreikių, nes, kaip nustatyta šioje byloje, atsakovė nenurodė, kad dukros poreikiams užtikrinti reikia skirti didesnę sumą, nei MMA. Ieškovui tvirtinant, kad dukros poreikiams tenkinti užtenka mažesnės sumos, negu MMA, jam ir teko pareiga įrodyti kokie yra realūs dukros poreikiai ir kad jiems tenkinti tikrai pakanka mažesnės negu MMA pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).

45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš ieškovo priteistino išlaikymo dydį, vertindamas vaiko poreikiams reikalingą užtikrinti pinigų sumą, pagrįstai vadovavosi LAT praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi – MMA (atskaičius mokesčius) ir teisingai nustatė, kad šalių dukros poreikiams užtikrinti reikalinga pinigų suma per mėnesį sudaro apie 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojanti MMA atskaičius mokesčius), iš kurios atėmus 85,75 Eur išmoką vaikui (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dalys nustatytinos nuo 547 Eur.

46. Kitas kriterijus, į kurį atsižvelgti teismas nustatydama tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto 300 Eur išlaikymu dydžiu, nurodydamas, jog dėl savo sunkios finansinės padėties dukros išlaikymui kas mėnesį gali skirti tik po 100 Eur. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu jo darbo užmokestis sudaro tik 8506,80 TL (300,02 Eur) (2 t., b. l. 19-24, 46-51, 52-57), nuosavybės teise jis valdo tik 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13), turi mokėti tris banko kreditus (bendra mokama suma per mėnesį sudaro apie 4538,87 TL(160,08 Eur) (2 t., b. l. 14-18, 40-45, 51), be to, turi 2600 Eur skolą draugams, šeimos nariams, giminėms.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes, tik iš dalies sutinka su ieškovo argumentu, kad jo finansinė padėtis šiuo metu tokia sunki, kad jis vaiko išlaikymui tegali teikti 100 Eur periodinę išmoką, nes ne visus ieškovo nurodytus duomenis, pagrindžiančius jo finansinę padėtį, objektyviai yra įmanoma patikrinti.

49. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis už darbą gauna tik minimalų atlyginimų, visų pirma pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas yra darbingumo amžiaus, neturi riboto darbingumo, tikėtina, kad turi profesiją, todėl turi realias galimybes imtis priemonių susirasti darbą, už kurį apmokėjimas siektų bent jau vidutinį jo šalies atlyginimą.

50. Nors iš viešai skelbiamų duomenų (https://poradnuk.com.ua/lt/atlyginimas-turkijoje-m-vidutinis-minimalus.htm) matyti, kad minimalus darbo darbo užmokestis Turkijoje 2024 metais atskaičius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas sudarė 8506 TL, kas sudaro apie 300 Eur, tačiau nagrinėjamoje byloje kolegija negali padaryti neabejotinos išvados, kad ieškovas tikrai uždirba tik minimalų darbo užmokestį ir neturi kitų pajamų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo darbo užmokestis už 2023 m. birželio mėnesį sudarė 11402,32 TL (apie 380 Eur) (2 t., b. l. 169-170). Pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad ieškovas, be gaunamo darbo užmokesčio, turi kitų papildomų pajamų šaltinių, nes iki dukros gimimo jis atsakovei laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pervedė 5170 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 517 Eur (5170/10 = 517), o po dukros gimimo nuo (duomenys neskelbtini) - 4035 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 269 Eur (4035/15 = 269) (2 t., b. l. 10). Kad ieškovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties leidžia spręsti ir ta aplinkybė, kad ieškovui Turkijoje yra suteikti net trys kreditai virš 72000 TL (apie 2400 Eur), kurie, tikėtina, ieškovui buvo skirti įvertinus jo mokumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovui Turkijoje gaunant tik minimalų 8506 TL atlyginimą, būtų suteikti net trys apie 72 000 TL vertės kreditai, ypač, kai, kaip jis nurodo, nuosavybės teise tevaldo tik ¼ buto dalį. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad kreditinių įsipareigojimų prisiėmimas nėra aplinkybė, leidžianti sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, nes minėti kreditai ieškovui buvo suteikti jau po dukros gimimo, taigi, jau žinant apie pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą.

51. Byloje objektyvių ir patikimų duomenų, jog ieškovas turi 2600 Eur skolą draugams, šeimos nariams, giminėms, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas į šiuos duomenis, vertindamas jo turtinę padėtį, neatsižvelgia.

52. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad jis dukros išlaikymui gali skirti tik 100 Eur išlaikymą, nes jo neužtektų net minimaliems (fiziologiniams) vaiko poreikiams užtikrinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (LAT 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

53. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo dukros išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį, ne visiškai tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes tokias kaip: ieškovas gyvena Turkijos Respublikoje, kurioje pagal viešai skelbiamus duomenis yra didelė infliacija, mažesni minimalūs darbo užmokesčių dydžiai ir mažesnis pragyvenimo lygis (https://www.vz.lt/rinkos/2024/01/03/metu-infliacija-turkijoje-padidejo-iki-648); šalių dukra yra mažametė (šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metai); vaikui nenustatyti jokie individualūs padidinti poreikiai, kurie reikalautų didesnės, nei įprasta tokio amžiaus vaikui, išlaikymo sumos. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiktina su ieškovo argumentais, kad iš jo dukros išlaikymui priteista 300 Eur išlaikymo suma yra per didelė, todėl byloje yra pagrindas ją sumažinti iki 250 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia iš ieškovo priteistina suma yra proporcinga reikalingiems vaiko poreikiams užtikrinti bei proporcinga ieškovo turtinei padėčiai.

54. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 5710 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą nuo dukros gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ir nurodo, kad priteisus 300 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą turi būti laikoma, jog tokio dydžio išlaikymo poreikis buvo nuo pat dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos. Kadangi ieškovas dukros išlaikymui yra sumokėjęs 3590 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas yra 2710 Eur, kurį ir prašo priteisti iš ieškovo (2 t., b. l. 132).

55. Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (LAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

56. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas šioje byloje galėtų būti skaičiuojamas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (šalių dukros gimimo dienos) iki 2022 m. rugsėjo 8 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos).

57. Kaip matyti iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto priešieškinio turinio, atsakovė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, kaip pagrindą ėmė 2020-2023 m. galiojusius MMA dydžius (1 t., b. l. 109), tačiau nepagrįstai jį skaičiavo nuo MMA neatskaičius mokesčių, nes, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Šiuo atveju nustatyta kad: 2020 m. MMA neatskaičius mokesčių sudarė 607 Eur, o atskaičius mokesčius – 447 Eur; 2021 m. MMA – 642 Eur (468 Eur); 2022 m. MMA – 730 Eur (533 Eur); 2023 m. MMA – 840 Eur (633 Eur).

58. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. išmoka vaikui sudarė 60 Eur; 2021 m. – 70 Eur; 2022 m. – 73,50-80,50 Eur; 2023 m. – 85,75 Eur.

59. Kolegijos vertinimu, apeliantė ir apeliaciniame skunde neteisingai skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, nes ji iš sumos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (už kiekvieną mėnesį skaičiuodama po 300 Eur išlaikymą) atima šiuo laikotarpiu ieškovo sumokėtus 3590 Eur (2 t., b. l. 132), nors bylos duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovei sumokėjo ne 3590 Eur, bet 4035 Eur (2 t., b. l. 10).

60. Taigi aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovė tiek pateiktame priešieškinyje, tiek pateiktame apeliaciniame skunde neįrodė, kad jos prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas (5710 Eur ir 2700 Eur) yra paskaičiuotas tinkamai.

61. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimas yra paskaičiuotas netinkamai, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamu atveju apskritai galėjo atsirasti.

62. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

63. Šios bylos duomenys rodo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. vasario 18 d. atsakovei iš viso pervedė 4035 Eur, kas leidžia vertinti, kad ieškovas nebuvo nusišalinęs nuo pareigos dukrai teikti išlaikymą, jį teikė ne epizodiškai, o pastoviai. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pabrėžti tą aplinkybę, kad ieškovas dukrai išlaikymą nustojo teikti tik tada, kai atsakovės draugas (pagal,,Messenger“ programėlę įvardintas kaip,,Ž. O.“) ieškovui nurodė, kad I. yra jo dukra, todėl ieškovas, suabejojęs savo tėvyste, nustojo teikti dukrai išlaikymą (2 t., b. l. 25, 31-33).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovo teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas tenkinti dukros poreikius. Kaip minėta, bylo nustatyta, kad ieškovas atsakovei po dukros gimimo (laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 4035 Eur, kas atsakovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo (duomenys neskelbtini) per mėnesį vidutiniškai sudarytų apie 183 Eur (4035 / 22 = 183). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiktas vidutinis 183 Eur išlaikymas per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, 2020-2022 m. Lietuvoje galiojusias maisto produktų, paslaugų kainas, 2020-2022 m. Lietuvoje nustatytą MMA, buvo pakankamas. Nagrinėjamu atveju, svarbu pabrėžti ir tą aplinkybę, kad byloje nustatyta ir tai, jog ieškovas atsakovei dar iki dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 5170 Eur, kas, tikėtina, buvo skirta ir gimsiančio vaiko būsimų poreikių tenkinimui, kūdikio kraitelio įsigijimui ir pan., nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėjo kokių nors kitų neįvykdytų prievolių atsakovei.

65. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas byloje įrodė, kad jis nebuvo nusišalinęs nuo pareigos teikti dukrai reikalingą išlaikymą, o atsakovė, priešingai, byloje neįrodė savo teiginių, kad ieškovas dukrai teikė nepakankamą išlaikymą, anksčiau į teismą dėl nepakankamo teikiamo išlaikymo nesikreipė. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimus, įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

66. Taigi aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo paneigti šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

67. Nagrinėjamojoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka su tam tikromis pirmosios instancijos teismo nustatytomis ieškovo bendravimo su dukra tvarkos sąlygomis.

68. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

69. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LAT 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (LAT 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos 1 sąlygos (nurodyta nutarties 3.4.1 punkte)

70. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jo bendravimo su dukra tvarkos 1 punktu, pagal kurį ieškovas su dukra internetinių programų pagalba turi bendrauti 1 kartą per savaitę po 1 valandą ir prašo bendravimo tvarkos 1 punktą pakeisti, nurodant, kad ieškovas su dukra bendrauja 3 kartus per savatę po 20 minučių (14 nutarties punktas). Su minėta sąlyga nesutinka ir apeliantė, nes ji užprogramuoja dar didesnius konfliktus tarp šalių, bendravimo laikas parinktas netinakmai, todėl siūlo pakeisti bendravimo tvarkos 1 punktą, nurodant, kad ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 valandos (Lietuvos laiku), konkrečias einamojo mėnesio dienas dienas ieškovui iš anksto (prieš 1 mėnesį) suderinus su atsakove (17, 18 nutarties punktai), su kuo sutiko ir ieškovas (31 nutarties punktas).

71. Atsakovė pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos pakeitimu, nurodydama, kad dėl konfliktiškų šalių santykių, šis bendravimo tvarkos punktas bus sunkiai įgyvendinamas. Ieškovas pateiktu atsiliepimu sutiko atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos pakeitimu, kad ieškovas su dukra bendrauja nuo 19.00 iki 20.00 valandos (Lietuvos laiku), konkrečias einamojo mėnesio dienas iš anksto (prieš 1 mėnesį) suderinęs su atsakove.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus dėl minėtos sąlygos pakeitimo, atsižvelgusi į tai, kad nustatoma bendravimo tvarka turi kuo geriau atitikti šalių mažamečio vaiko interesus, kad mažiau laiko trunkantis ieškovo ir dukters bendravimas sudarys geriausias sąlygas užtikrinti, kad tarp ieškovo ir dukros susiformuotų emocinis ryšys, padės sušvelninti kalbos barjero sukeliančias neigiamas bendravimo pasekmes, taip pat atsižvelgusi į Vaiko teisių apsaugos apsaugos skyriaus išvadą, kad trejų metų vaikui bus sunku 1 valandą išlaikyti dėmesį bendraujant nuotoliniu būdu, nusprendžia pakeisti minėtą sąlygą ir ją išdėstyti taip:,,Ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę po 15-20 minučių nuo 19:00 iki 20.00 valandos (Lietuvos laiku), konkrečias einamojo mėnesio dienas iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs su atsakove, ieškovo bendravimo su vaiku metu įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad Ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi“.

73. Vertinant atsakovės argumentus, kad dažnesnis ieškovo ir dukros bendravimas gali sukelti konfliktus dėl egzistuojančių konfliktiškų šalių santykių, nes dažnesnį bendravimą jai gali nepavykti užtikrinti dėl jos slenkančio darbo grafiko, pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas keisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarka, atsižvelgia į šalių prašymus į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, jog konkrečios ieškovo bendravimo su dukra dienos bus nustatytos iš anksto (prieš 1 mėnesį) šalims susiderinus. Taigi esant tokiam nustatytam terminui, atsakovė, atsižvelgusi į savo darbo grafiką, nurodys, kuriomis dienomis ieškovas galės bendrauti su dukra, kas neabejotinai turi leisti šalims išvengti tarpusavio konfliktų.

74. Teisėjų kolegija, nustatydama bendravimo laiką nuo 19.00 iki 20.00 valandos, atsižvelgia į tai, kad toks laikas geriausiai atitinka vaiko interesus, jo dienotvarkę (vaikas bus grįžęs iš darželio /būrelių, toks bendravimo laikas nesutrukdys vaiko naktinio miego režimo). Pažymėtina ir tai, kad šio bendravimo laiko tarp šalių ginčo nėra.

75. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmėsį ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bendravimo tvarkos 3 sąlygos panaikinimo (3.4.3 nutarties punktas)

76. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarkos 3 punktą,,Jei ieškovas gyventų Lietuvoje, jis turi teisę matytis su dukterimi kas antrą sekmadienį nuo 12.00 iki 18.00 valandos“, nes punktas yra sąlyginis, nelogiškas, ieškovas gyvena Turkijoje, su Lietuva ryšių neturi. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad šio bendravimo tvarkos punkto panaikinimas apribotų jo teisę bendrauti su dukra.

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią sąlygą visų nustatytų sąlygų kontekste, pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad ši sąlyga nekonkretizuota, neaiškūs žodžio „matytis“ turinys ir prasmė, nėra aišku kokioje vietoje ar vietose turėtų trukti 6 valandas turintis trukti tėvo ir vaiko bendravimas. Ieškovas gyvena Turkijoje, byloje nėra duomenų, kad ketina gyventi Lietuvoje, taigi, realiai šis punktas artimiausiu metu nebus įgyvendinamas, o, esant poreikiui, vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 3 dalimi, gali būti nustatytas vėliau. Pažymėtina, kad, jei ieškovas apsigyventų Lietuvoje, tokio turinio sąlyga, kaip ji nustatyta, leistų su vaiku bendrauti (jei „matytis“ reiškia „bendrauti“) ieškovo gyvenamojoje vietoje, tačiau Lietuvos kompetentingos institucijos nebūtų patikrinę, ar ieškovo turimos gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir saugios vaikui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nutaria aptartą sąlygą panaikinti.

Dėl bendravimo tvarkos 4 sąlygos pakeitimo (3.4.4 nutarties punktas)

78. Atsakovė prašo pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą, nurodytą nutarties 3.4.4 punkte, nes nepatarta ieškovo ir dukros bendravimo trukmė, o informavimo terminas, prieš kurį ieškovas turi įspėti atsakovę apie jo atvykimą į Lietuvą, turi būti nustatytas 1 mėnesio (30 dienų). Ieškovas sutiko su įspėjimo terminu (30 dienų), tačiau nesutiko su atsakovės reikalavimu riboti jo bendravimo su dukra trukmę iki trijų valandų.

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą, nurodytą nutarties 3.4.4 punkte, atsižvelgusi į visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nustatant bendravimą tvarką turėta omenyje ne tik ieškovo ir dukros pasimatymas, bet ir bendravimas, todėl yra pagrindas neaiškaus turinio terminą,,pasimatyti“ pakeisti į „bendrauti“. Be to, šioje sąlygoje turi būti apibrėžtas bendravimo laikas, nes kitaip liktų neaiškumas kiek laiko ieškovas gali bendrauti su dukra, o nenurodžius bendravimo teritorijos sąlygos, ši sąlyga galėtų būti aiškinama ir taip, kad šis bendravimas gali vykti ir už Lietuvos Respublikos ribų.

80. Taigi apeliacinės instancijos teismas pakeičia aptartą sąlygą ir ją išdėsto taip: Jei ieškovas gyvens Turkijoje ar kitoje užsienio valstybėje, ieškovui atvykus į Lietuvos Respubliką, ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi atsakovės ir vaiko gyvenamos vietos teritorijoje arba abipusių vaiko tėvų sutarimu kitoje vietovėje Lietuvos Respublikoje, apie toki atvykimą į Lietuvos Respubliką ir norą bendrauti su dukterimi, ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui (30 dienų) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką laiko. Ieškovo bendravimo su dukra trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 3 valandos per dieną“.

Dėl bendravimo tvarkos 7 sąlygos dalinio pakeitimo (3.4.6 nutarties punktas)

81. Atsakovė pateiktu atsiliepimu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą,,Bendravimo su vaiku metu, kol vaikas apsipras su tėvu, turi teisę dalyvauti ir motina“ į,,Iki vaikas sulauks 16 metų mažiaus, ieškovas atvykęs į Lietuvą su vaiku bendrauja tik dalyvaujant atsakovei“, nes bijo, kad ieškovas gali jai pakenkti ar išvežti dukrą iš Lietuvos. Ieškovas pateiktu atsiliepimu šios bendravimo tvarkos nekeisti, nes atsakovės baimės nepagrįstos, nes dukros atžvilgiu nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų.

82. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantei, nes ginčijamos sąlygos dalies „kol vaikas apsipras su tėvu“ turinys yra visiškai neaiškus, t. y. neaišku, prie kokių aplinkybių bus galima pripažinti kada vaikas jau apsiprato su tėvu, ką reiškia sąvoka „apsiprato“ ir kas tokį faktą turėtų konstatuoti. Todėl ši sąlyga turi būti tikslinama, nurodant, kad atsakovė turi teisę dalyvauti visų formų ieškovo bendravimo su dukra metu, nenustatant konkretaus vaiko amžius iki kada taip bus daroma, nes šioje konkrečioje byloje šiuo metu objektyviai neįmanoma nustatyti, kada tarp vaiko ir tėvo (ne)atsiras emocinis ryšys, išnyks ar sumažės kalbos barjeras, kada bus pasiektas toks bendravimo lygmuo, kad dukra jausis patogiai ir saugiai likusi su tėvu ilgesnį laiką.

83. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos ginčijamos sąlygos dalį išdėsto taip:,,Nustatyti, kad pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką tiek internetinio ryšio priemonėmis, tiek kontaktinio bendravimo metu atsakovė savo pasirinkimu, neatsižvelgiant į ieškovo norą ir/ar nuomonę, turi teisę dalyvauti nepilnametės dukters ir ieškovo bendravimo metu“. Pažymėtina, kad tokią bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas nustato siekiant kuo geriau užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neatsižvelgiant į jokius šalių išreikštus argumentus šiuo nagrinėjamu klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

84. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų, perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai / atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

85. Byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo 1514 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 134 Eur; išlaidos už ekspertizę – 390 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 990 Eur). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė turi atlyginti ieškovui 524 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 134 Eur; išlaidos už ekspertizę – 390 Eur), todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

86. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovo patirtų 990 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymu, nes jos byloje buvo išimtinai susijusios su ieškovui teikta teisine pagalba sprendžiant ginčą tik dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, nes ginčo dėl ieškinio reikalavimo nustatyti tėvystę nebebuvo. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį patenkino 80 procentų, atsakovės teigimu, iš jos ieškovo naudai turėjo būti proporcingai priteista 20 procentų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advoko pagalbai apmokėti, kas sudaro 198 Eur (990 Eur x 20 /100).

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo patirtos 990 Eur išlaidos advokato pagalbai yra susijusios su ieškovui teikta teisine pagalba sprendžiant ginčą dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo ieškinį dėl tėvystęs nustatymo parengė advokatas E. K. (1 t., b. l. 3), tačiau byloje nėra pateikta teisinių paslaugų sąskaita ir apmokėjimo dokumentas, iš kurių būtų galima nustatyti, kokias išlaidas patyrė ieškovas už ieškinio parengimą. Sąskaitos už teisinės paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad ieškovo patirtas 990 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro: bylos dokumetų analizė, atsiliepimo į priešieškinį rengimas (600 Eur); pasiruošimas ir atstovavimas 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdyje (300 Eur) (2 t., b. l. 75). Ieškovui šias teisines paslaugas teikė advokatė G. D.

88. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos sąlygų, atsakovės priešieškinio reikalavimai yra tenkinami ne 80 procentų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau 50 procentų (tenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; iš dalies tenkinti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo; atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

89. Taigi remiantis tuo kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 495 Eur advokato pagalbos išlaidų (990 Eur x 50 /100), o visa iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1019 Eur (žyminis mokestis – 134 Eur; išlaidos už ekspertizę – 390 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 495 Eur).

90. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 3464 Eur (pirmosios instancijos teisme sprendime klaidingai nurodyta, kad 3463 Eur) (žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 3250 Eur).

91. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutina, kad jos turėtos 2600 Eur išlaidos advokatai pagalbai (3250 Eur x 80 /100) buvo sumažintos iki 1600 Eur, nes jos atitiko Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą numatytus dydžius. Atsakovės teigimu, jai iš ieškovo iš viso turėjo būti priteista 2814 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 214 Eur; advokato pagalbos išlaidos – 2600 Eur).

92. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo didelės apimties, posėdyje išnagrinėta per 9 valandas, byla nagrinėta nuotoliu per ZOOM platformą, teikiant priešieškinį nebuvo pateikta papildomos medžiagos, nagrinėjamo metu taip pat nebuvo pateikta papildomos medžiagos, išskyrus apie įtarimą ieškovui ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovei turimas priteisti 2600 Eur advokato pagalbos išlaidas sumažino iki 1600 Eur. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

93. Pažymėtina, kad atsakovė klaidingai nurodo, kad jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 3250 Eur, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų sąskaitų, jos yra 3200 Eur (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur); sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (350 Eur); sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1150 Eur); sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur) (1 t., b. l. 146, 147, 148; 2 t., b. l. 82). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių. Vien už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas) maksimali priteistina suma sudaro apie 9000 Eur (4451,25 Eur (2,5 x 1780,50 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje atsiliepimo parengimo metu) + 4497,50 Eur (2,5 x 1799 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje priešieškinio parengimo metu). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovei byloje buvo teikiamos ir kitos teisinės paslaugos (atstovavimas teisme, susipažinimas su byla), kurios pagal Rekomendacijas taip pat yra apmokestinamos.

94. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas, nes byloje nenustatyta pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 punktuose įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo /paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sumažinęs atsakovės turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, faktiškai paneigė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, instituto esmę.

95. Nustačius, kad atsakovės priešieškinis tenkintas 50 procentų, atsakovei iš ieškovo proporcingai tenkintai atsakovės priešieškinio daliai priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir dalis žyminio mokesčio. Todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas bylinėjimosi išlaidos sudaro 1707 Eur (žyminis mokestis 107 Eur (214 Eur x 50 /100) + 1600 Eur advokato pagalbos išlaidos (3200 Eur x 50 /100). Įskaičius priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas atsakovei iš ieškovo priteisiama 688 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1707 Eur – 1019 Eur).

96. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteistą išlaikymą sumažinus iki 250 Eur per mėnesį, perskaičiuojamas iš ieškovo valstybei priteistino žyminis mokestis (dėl išlaikymo), nuo kurio mokėjimo atsakovė, pateikdama priešieškinį, vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo atleista. Ieškovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 90 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

97. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme metu turėjo 609 bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 109 Eur (2 t., b. l. 136); advokato pagalbos išlaidos – 500 Eur (3 t., b. l. 31-34). Šios advokato pagalbos yra pagrįstos (pateikti tai pagrindžiantys įrodymai) bei neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas 70 procentų (tenkinamas reikalavimas dėl nepagrįstai nepriteistų bylinėjimosi išlaidų; iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo / pakeitimo; atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 426,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (609 Eur x 70 /100).

98. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme metu turėjo 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), o nuo 133 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi (2 t., b. l. 165, 171). Ieškovas byloje įrodymų apie turėtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas 30 procentų (iš dalies tenkinimas reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo; iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo / pakeitimo), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 48,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (163 Eur x 30 /100). Įskaičius priteisiamas bylinėjimosi išlaidų sumas atsakovei iš ieškovo priteisiama 377,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (426,30 Eur – 48,90 Eur).

99. Iš ieškovo valstybei priteisiama 133 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas. Viso valstybei iš ieškovo priteisiama 223 Eur žyminio mokesčio (pirmosios instancijos teisme mokėtinas 90 Eur žyminis mokestis + apeliacinės instancijos teismas mokėtinas 133 Eur žyminis mokestis).

Dėl procesinės bylos baigties

100. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines ginčo isšprendimui faktines bylos aplinkybes, tačiau nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės, reglamenuojančias išlaikymo dydžio nustatymą, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl šią skundžiamo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

101. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u s p r e n d ž i a:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo iš ieškovo Z. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl ieškovo Z. Y. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra I. J. nustatymo ir ją išdėstyti taip:

„Nustatyti ieškovo Z. Y. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku I. J. ir pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

1. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba ne daugiau kaip tris kartus per savaitę po 15-20 minučių nuo 19:00 iki 20.00 valandos (Lietuvos laiku), konkrečias einamojo mėnesio dienas iš anksto prieš 1 mėnesį (30 dienų) suderinęs su atsakove, ieškovo bendravimo su vaiku metu įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad Ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi.

2. Ieškovas turi teisę internetinių programų pagalba nuo 16:00 iki 17:00 valandos (Lietuvos laiku) bendrauti su dukterimi Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Tėvo dieną, dukters ir savo gimtadienio dienomis, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi.

3. Jei ieškovas gyvens Turkijoje ar kitoje užsienio valstybėje, ieškovui atvykus į Lietuvos Respubliką, ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi atsakovės ir vaiko gyvenamos vietos teritorijoje arba abipusių vaiko tėvų sutarimu kitoje vietovėje Lietuvos Respublikoje apie toki atvykimą į Lietuvos Respubliką ir norą bendrauti su dukterimi ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui (30 dienų) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką laiko. Ieškovo bendravimo su dukra trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 3 valandos per dieną.

4. Ieškovui ir atsakovei susitarus ir atsižvelgiant į geriausius dukters interesus, ieškovas turi teisę su dukterimi bendrauti ir kitu šioje bendravimo tvarkoje nenumatytu laiku.

5. Jei dėl svarbių priežasčių (darbas, liga, komandiruotė ir panašiai) ieškovas šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku negali bendrauti su dukterimi arba jei atsakovė negali užtikrinti ieškovo ir dukters bendravimo dėl dukters ligos ar kitų svarbių priežasčių (atsakovės darbo ir panašiai), ieškovo bendravimas su dukterimi perkeliamas ir vykdomas kitu sutartu laiku.

6. Nustatyti, kad pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką tiek internetinio ryšio priemonėmis, tiek kontaktinio bendravimo metu atsakovė savo pasirinkimu, neatsižvelgiant į ieškovo norą ir/ar nuomonę, turi teisę dalyvauti nepilnametės dukters ir ieškovo bendravimo metu.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų šalims ir valstybei priteisimo (atitinkamai dėl 1514 Eur, 1814 Eur, 108 Eur priteisimo) ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini), 688 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo Z. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini), 223 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokas kodas 5660)“.

Kitą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. Y. (gimusio (duomenys neskelbtini), 377,40 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas