Dėl be pagrindo gauto turto priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-110-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00370-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. tarpininkavimo komercinės įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑4772‑504/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovei A. K. tarpininkavimo komercinei įmonei dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. K. tarpininkavimo komercinės įmonės priešieškinį UAB „Ignitis“ dėl be pagrindo gauto turto priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ignitis“(toliau - ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės A. K. tarpininkavimo komercinės įmonės (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) priteisti 589,25 Eur skolos už elektros energiją, 53,61 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją objektams adresu – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektai). Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. po telefoninio pokalbio su atsakove dėl sutarties pratęsimo ir kainos nustatymo, sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5598-2021 (toliau – Sutartis), su tarifų planu „Lanksti kaina“. Sutartis galiojo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Sutarties 1 punkte ir 12 punkte nurodyta taikytina kaina už suvartotą elektros energiją: „lanksti kaina tarifas – kintama 1 kWh kaina; kaina Eur/kWh – Nord Pool biržos Lietuvos zonos kaina + tiekėjo marža 0,005000 Eur/kWh“. Nurodė, kad ieškovė pateikė sąskaitą už 2022 m. sausio mėnesio suvartotą elektros energiją 789,77 Eur sumai, po ko atsakovė 2022 m. vasario 28 d. atliko pavedimą 200,52 Eur, tačiau liko neapmokėta 589,25 Eur suma už elektros energiją, 53,61 Eur sumai apskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

3. Atsakovė A. K. tarpininkavimo komercinė įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5598-2021 nesudarė, pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „Ignitis“ atsakovei A. K. tarpininkavimo komercinė įmonei 2 608,41 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teigė, kad, pirmiausia, reikia nustatyti, ar tarp šalių susiklostė teisiniai energijos pirkimo santykiai, nes nesant pirkimo – pardavimo santykių tarp šalių, ieškovės vienašališkai nustatytos ir nepagrįstos kainos už elektros energijos tiekimą apmokėjimas yra negalimas, ne tik kad nesant sutarties, bet ir nesant jokio įsiskolinimo. Pagal sudarytą sutartį su ankstesniu elektros energijos tiekėju tariamas įsiskolinimas buvo apmokėtas 2022 m. vasario 28 d. Nesant sudarytos su ieškove jokios sutarties, A. K. tarpininkavimo komercinė įmonė apmokėdavo pagal sunaudotą elektros energiją ir pateiktas sąskaitas įsitikinusi, jog moka pagal 2018 m. balandžio 6 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 562-2018 ir joje nurodytus įkainius. Kai ieškovė ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl tariamo įsiskolinimo, įmonės buhalterė atliko paskaičiavimus ir paaiškėjo, jog per laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. ieškovei yra permokėta 2608,41 Eur suma, kurią ieškovė gavo be teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. spalio 18 d. sprendim

6. Teismas nustatė, kad per klaidą Sutartis buvo suformuota kaip Papildomas susitarimas, o ne kaip Sutartis dėl tuo metu buvusios didelės sistemos apkrovos, dėl sistemos klaidos. Papildomas susitarimas galimai nepasiekė atsakovės, atsakovė A. K. tarpininkavimo komercinė įmonė ginčijo, kad ieškovės nurodyta sutartis buvo sudaryta. Teismas taip pat nustatė, kad A. K. tarpininkavimo komercinei įmonei priklausantiems objektams elektros energiją nuo 2023 m. liepos 1 d. tiekė UAB „Ignitis“, objektai nebuvo perduoti garantiniam elektros energijos tiekėjui, atsakovė ieškovės teikiamas sąskaitas už suvartotą elektros energiją apmokėdavo pilnai, išskyrus 2022 m. sausio 31 d. sąskaitą, t. y. kol patalpų nuomininkai nepradėjo kelti pretenzijų atsakovei dėl didelių mokesčių.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, sprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia spręsti, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis 2021 m. birželio 10 d. nuotoliniu būdu telefonu, ką patvirtino ir atsakovės elgesys dėl sandorio sudarymo – sutartis buvo vykdoma, apmokant UAB „Ignitis“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (konkliudentiniai veiksmai). Kadangi atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą už suvartotą elektros energiją 2022 m. sausio mėn. sumokėjo tik dalį sumos (200,52 Eur), likusią nesumokėtą suvartotos elektros energijos kainą – 589,25 Eur, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.1. Teigia, kad teismas įvertino tik dalį įrodymų, ne tik netinkamai juos vertindamas, bet ir netinkamai pritaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Sprendime teismas pritardamas ieškovės išsakytai pozicijai, atsakovės tiek teiktus įrodymus, tiek paaiškinimus atmetė nemotyvuotai, nepašalinat prieštaravimų, todėl teismo sprendimas nėra aiškus ir suprantamas bei prieštaringas, dėl to prieštarauja teisingo teismo proceso tikslams.

8.2. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė ginčo dalyką, kad tarp šalių ginčas kilo dėl teisinių energijos pirkimo santykių. Teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, nevertino, jog tai viešoji sutartis, vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Nepagrįstai laikydamas, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis 2021 m. birželio 10 d. nuotoliniu būdu telefonu (konkliudentiniais veiksmais), tenkinti ieškinio neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

8.3. Pasak apeliantės, teismas atsakovės paaiškinimus atmetė vienu sakiniu, motyvuodamas, kad atsakovė yra juridinis asmuo (lyg ieškovė nebūtų juridinis asmuo ir nežinotų, jog reikia sudaryti rašytinę sutartį), jos paaiškinimus bei įrodymus atmetė net nemotyvuodamas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio reikalavimus. Todėl, mano, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.4. Apeliantės teigimu, sprendimą priėmęs teismas nesivadovavo ne tik energijos pirkimo-pardavimo sutarties samprata, jos sudarymo ypatumais, skirtumais tarp bendrosios pirkimo - pardavimo sutarties, bet ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, išplėtotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

8.5. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas privalėjo,pirmiausia, spręsti, egzistuoja ar ne sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai tarp apeliantės A. K. tarpininkavimo komercinės įmonės ir UAB „Ignitis“. Tą teismas privalėjo padaryti ne bet kaip, bet motyvuotai ir teisiškai argumentuotai, o išvadą pateikti taip, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas. Nustatęs, kad sutartiniai santykiai nesusidarė (nepasiekta susitarimo esminiais klausimais), pirmosios instancijos teismas, vienareikšmiškai, šiuo pagrindu privalėjo ieškinį atmesti, ir priešingai, nusprendęs, kad sutartiniai santykiai tarp apeliantės ir UAB „Ignitis“ egzistuoja, aiškiai ir suprantamai pasisakyti, kodėl jis taip sprendžia, kad tokie santykiai yra.

8.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą tirti tuo aspektu, kad jokios sutarties tarp apeliantės A. K. tarpininkavimo komercinės įmonės ir UAB „Ignitis“ nebuvo. Teismas nurodė, kad sprendžia, jog visuma byloje esančių įrodymų leidžia spręsti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį 2021 m. birželio 10 d. nuotoliniu būdu telefonu. Tokie teismo motyvai nepagrįsti, nes, pirmiausia, ieškovė nepateikė tariamos 2021 m birželio 10 d. sutarties Nr. 5598-2021, kurioje būtų nustatytos sutarties šalių teisės ir pareigos, kiti sutarties klausimai dėl elektros energijos tiekimo, įrodymų, kad buvo bendrauta su atsakovės atstovais. Teigia, kad atsakovė tokios sutarties ne tik negavo, bet ir nepasirašė, to nepatvirtina jokie konkliudentiniai veiksmai, priešingai nei teigia ieškovė ir motyvuoja teismas.

8.7. Apeliantės manymu, jeigu ginčo sutartis buvo sudaryta elektroninių ryšių priemonėmis, tuomet kur ir kaip yra tinkamai identifikuotas iš atsakovės pusės sutartį sudaręs asmuo. Jeigu sutartis sudaroma nuotoliniu būdu telefonu, tuomet kur yra telefono numeris, kam jis priklauso, ir kas sudarė tariamai tokią sutartį telefonu. Be to, apeliantė teigia, kad teismas nedetalizavo, kaip šios bylos atveju atsakovė susipažino su standartinėmis sutarties sąlygomis sudarant sutartį telefonu.

8.8. Teigia, kad teismas privalėjo įvertinti atsakovės ir jos atstovų paaiškinimus dėl Papildomo susitarimo įrodomosios reikšmės, kadangi net ir nepateiktas atsakovei dokumentas neatitinka tikrovės. Pirmiausia, vartotojo duomenyse nurodyta visai ne ta banko sąskaita, kuria naudojosi atsakovė – bankas AB DNB bankas, o Papildomame susitarime nurodyta sąskaita uždaryta 2017 m. liepos 13 d., iš šios banko sąskaitos už suvartotą elektros energiją mokėjimo pavedimai iš viso nebuvo daromi. Telefonas kontaktui yra nurodytas byloje dalyvavusio atsakovės atstovo V. M., kuris nors ir yra darbuotojas, tačiau atsakovės vardu sudarinėti jokių sutarčių nėra įgaliotas. Elektroninis paštas yra nurodytas atsakovės buhalterės, kuri buvo apklausta liudytoja ir patvirtino, kad jokio papildomo susitarimo ar sutarties atsakovės vardu nėra gavusi. Be to, tokį susitarimą vartotojo vardu turėjo pasirašyti savininkė A. K., tačiau jos parašo nėra.

8.9. Apeliantė teigia, kad ji pateikė į bylą 2018 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. 562-2018 su ESO, pagal kurią buvo atliekami mokėjimai už elektros energiją, nes ši sutartis nebuvo nutraukta ir toliau buvo vykdoma. Tai patvirtino ne tik liudytoja apklausta buhalterė V. B., bet ir atstovas V. M.. Duomenys nuo elektros prietaisų buvo nuskaitomi ir perduodami elektros tiekėjui pagal minėtą tariamai negaliojančią sutartį, o apmokėjimas buvo atliekamas tam pačiam tiekėjui (o ne ieškovei UAB „Ignitis“), todėl į gaunamas sąskaitas nebuvo kreipiamas dėmesys.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

9.1. Nurodo, kad įsigaliojus 2020 m. gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungė prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol elektrą vartotojai pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Paaiškina, kad kadangi Objektas pateko į I elektros rinkos liberalizacijos etapą, todėl nuo 2021 m. liepos 1 d. atsakovė turėjo sudarytą naują sutartį su nepriklausomu tiekėju, jos nesudarius Objektui būtų pradėtas taikyti garantinis tiekimas su žymiai aukštesnėmis elektros energijos kainomis. Garantinį tiekimą užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius, t. y. AB „Energijos skirstymo operatorius“. Prieš tai sudaryta sutartis Nr. 562-2018 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

9.2. Teigia, kad ginčo Sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, ieškovė pagal sutartį tiekė elektros energiją Objektui, o atsakovė pagal Sutartį vykdė periodinius mokėjimus. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – kitos bendrovės, kaip pati teigia, su UAB „Ignitis“ sudarytos sutarties specialiąją dalį, teigdama, kad iš jos matyti, jog ši sutarties dalis buvo išsiųsta ieškovės kitam vartotojui ir ji buvo gauta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti rašytiniai neturi teisinės reikšmės ginčo baigčiai, be to, šis rašytinis įrodymas akivaizdžiai galėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovės naujai pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Bylos esmė

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas elektros energijos tiekėjo ieškinys dėl skolos priteisimo, o kitos šalies priešieškinis dėl elektros energijos sutarties pripažinimo nesudaryta ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo, ieškinyje teigdama, kad ieškovė 2021 m. birželio 10 d. po telefoninio pokalbio su atsakove dėl sutarties pratęsimo ir kainos nustatymo, sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5598-2021, kuri galiojo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Sutartyje buvo numatyta lanksti elektros kaina, atsakovė, iki tol tinkamai vykdžiusi sutartį, pilnai neapmokėjo 2022 m. sausio mėnesio suvartotos elektros energijos sąskaitos 789,77 Eur sumai, liko neapmokėta 589,25 Eur suma už elektros energiją.

15. Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti 2021 m. birželio 10 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5598-2021 nesudaryta. Atsakovė teigė, kad tokios sutarties nesudarė, mokėjo už elektros energiją pagal anksčiau pasirašytą sutartį, tačiau paskutinės sąskaitos pilnai neapmokėjo, nes nuomininkai pareiškė pretenzijas dėl per didelės sąskaitos už elektros energiją, vėliau, pasak atsakovės, paaiškėjo, kad ji permokėjo už tiektą elektros energiją.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia spręsti, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. birželio 10 d. buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis nuotoliniu būdu telefonu, ką, pasak teismo, patvirtino ir atsakovės elgesys dėl sandorio sudarymo – sutartis buvo vykdoma, apmokant UAB „Ignitis“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. sausio 31 d.

17. Atsakovė su priimtu teismo sprendimo nesutinka, teigia, kad teismas neatskleidė bylos, sprendimo nemotyvavo, nesivadovavo visais byloje esančiais įrodymais, rėmėsi tik ieškovės paaiškinimai, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliantė mano, kad byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, su atsakovės apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

Dėl teismo sprendimui keliamų reikalavimų

19. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011).

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų bei priešieškinio reikalavimų pagrįstumo ir padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ginčo sutartis, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo išvadai, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė. Nors apeliantė teigia, kad teismas rėmėsi tik ieškovės pozicija, nors turėjo priimti atsakovei palankų sprendimą, tai rodo, kad apeliantė iš esmės nesutinka su jai priimtu nepalankiu teismo procesiniu sprendimu, kitaip vertindama byloje esančių įrodymų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra aiškus, suprantamas, motyvuotas, todėl apeliantės argumentai, kad dėl tokio teismo sprendimo jai yra apsunkinama galimybė tinkamai paruošti apeliacinį skundą, laikytini deklaratyviais ir atmestinais. Be to, nors apeliantė teigia, kad teismas kilusį ginčą turėjo vertinti taikydamas vartotojų teises ginančias teises normas, atkreiptinas dėmesys, kad, šiuo konkrečiu atveju, atsakovė yra ne vartotoja CK 6.228¹ straipsnio 2 dalies prasme, bet elektros vartotoja, juridinis asmuo, kuriam netaikytos vartotojų teises, kaip viešąjį interesą, ginančios teisės normos.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių

22. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, ar tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl elektros energijos tiekimo su lanksčios elektros kainos tarifu. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė teikė į bylą, jos teigimu, telefonu 2021 m. birželio 10 d. sudarytą ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl elektros tiekimo paslaugų, tačiau atsakovė atsikirto, kad šis susitarimas apskritai nėra sutartis, jis jai nebuvo įteiktas, neaišku kas susitarimą pasirašė, ar pasirašęs asmuo turėjo įgaliojimą sudaryti sutartį ir pan.

23. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis).

24. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, reglamentuoja elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais, tinklų operatoriais. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

25. CK

26. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad Taisyklių 17 punkte nurodytos sutartys gali būti sudaromos raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jomis galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį, ir (ar) nuotoliniu būdu telefonu. Nuotolinių sutarčių telefonu sudarymo tvarka ir kiti reikalavimai tokioms sutartims nustatyti Civilinio kodekso 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose. Prašymą sudaryti sutartį tiekėjui ir (ar) operatoriui elektros energijos vartotojas pateikia žodžiu, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, jei jomis galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį.

27. Nagrinėjamu atveju, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jokios sutarties tarp apeliantės A. K. tarpininkavimo komercinės įmonės ir UAB „Ignitis“ nebuvo sudaryta, atsakovė teigia, kad ieškovė niekaip neįrodė, jog atsakovė buvo supažindinta su sutarties sąlygomis, teigia, kad ieškovė nepateikė tariamos 2021 m. birželio 10 d. sutarties Nr. 5598-2021, kurioje būtų nustatytos sutarties šalių teisės ir pareigos, kiti sutarties klausimai dėl elektros energijos tiekimo. Ieškovė teigia, kad sutartis buvo įforminta klaidingu pavadinimu „Papildomas susitarimas dėl 2021-06-10 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5598-2021 pratęsimo“, ji buvo sudaryta telefonu, dėl ko nėra atsakovės parašo.

28. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus ieškovės į bylą pateiktą 2021 m. birželio 10 d. susitarimą, nėra pagrindo abejoti, kad šis dokumentas iš esmės atitinka elektros energijos tiekimo paslaugų sutarties požymius, kadangi jame iš esmės nurodytos visos tokiai sutarčiai būdingos sąlygos, išskyrus tas, kurios nurodomos bendrojoje dalyje ir yra viešai skelbiamos paslaugų teikėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti ankstesnė atsakovės su buvusiu operatoriumi pasirašytos sutarties kopija, kadangi abejose jose iš esmės nurodomi tokio paties pobūdžio šalių susitarimai, sutarties sąlygos.

30. Be to, šio susitarimo sudarymo aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad „Papildomas susitarimas dėl 2021-06-10 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5598-2021 pratęsimo“ iš esmės yra energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi jis sudarytas baigiantis prieš tai galiojusiai atsakovės ir kito tiekėjo sutarčiai. Aplinkybė, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui šalyje, atsakovė iki 2021 m. liepos 1 d. turėjo sudaryti naują sutartį su nepriklausomu tiekėju, byloje nebuvo paneigta, kas leidžia teisėjų kolegijai labiau tikėti, kad ginčo sutartis buvo sudaryta būtent tuo tikslu, t. y. esant būtinumui sutartį sudaryti su nepriklausomu tiekėju. Nors apeliantė kelia klausimą dėl sutartyje nenurodytų ar neteisingai nurodytų atsakovės rekvizitų, svarbu tai, kad tiek telefono numeris, tiek elektroninis paštas, tiek banko sąskaita yra nurodyti tie patys, kaip ir 2018 m. balandžio 6 d. sudarytoje elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 562-2018. Be to, ginčo sutartyje nurodytas ir kliento kodas 5957, kuris iš esmės ir leido ieškovei identifikuoti sutartį sudarantį asmenį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta ir atsakovės nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė iš esmės apmokėjo visas ieškovės jai teiktas sąskaitas, išskyrus paskutinę, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sutartį atsakovė pripažino, dėl to ją vykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pati į bylą pateikė tiek iš ankstesnio energijos tiekėjo, tiek iš ieškovės gautas sąskaitas, iš kurių aiškiai matyti, kad mokėtina kaina už elektros energiją pasikeitė po 2021 m. liepos 1 d., atsakovei siunčiamose sąskaitose buvo aiškiai ir konkrečiai, visiems suprantamai parašytas kitas sutarties numeris, kita sutarties data, bei visiškai kita elektros kaina, kuri kito priklausomai nuo tą mėnesį buvusios elektros kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įtikinama atsakovės versija, kad ji ieškovei ir po 2021 m. liepos 1 d. už elektros energiją mokėjo pagal senos sutarties kainas, kadangi sąskaitose nurodytos sumos už elektrą ženkliai padidėjo (pvz., 2021 m. birželio mėn. atsakovė turėjo sumokėti 65,86 Eur, 2021 m. liepos mėn. 105,44 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. 104,50 Eur, o 2021 m. rugsėjo mėn. jau net 324,09 Eur), ko atsakovė, galimai, turinti patirties verslo ir finansiniuose santykiuose, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, negalėjo nepastebėti.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms aplinkybėms dėl ginčo sutarties sudarymo laiko, t. y. sutartis sudaryta baigiantis galioti senesnei sutarčiai, nustačius, kad atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos, iš kurių aiškiai matyti pagal kokią sutartį apskaičiuota konkreti mokėtina suma, byloje nustačius, kad beveik visą ginčo sutarties galiojimo laiką atsakovė sutartines prievoles vykdė tinkamai, nėra pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog elektros energijos tiekimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2021 m birželio 10 d., yra teisėta ir pagrįsta, dėl to iš atsakovės pagrįstai priteista skola pagal ne pilnai apmokėtą sąskaitą, o atsakovės priešieškinis dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo atmestas.

32. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl mano, kad nėra tikslinga detaliai nurodyti visus apeliantės argumentus ir į kiekvieną jų atsakyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimo, padarytų išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ar nepagrįstas, ar neatskleista bylos esmė ir yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl skolos priteisimo ir atmesdamas priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė