Civilinė byla Nr. e2A-93-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01573-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.18.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4413-1000/2023 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. K. (toliau – ir atsakovė) 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovė ir jos mama V. M. (toliau – ir Pacientės) buvo sekamos ir apie jas rinkta asmeninė informacija nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. spalio 25 d. sistemoje e.sveikata.lt, kurioje buvo tikrinami Pacienčių apsilankymai pas gydytojus, vizitai, tyrimų duomenys atsakovės, t. y. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) darbuotojos I. K. iniciatyva. Pacientės niekada nebuvo ir nėra atsakovės pacientės, o tuo labiau trečiojo asmens pacientės ir yra/buvo prisiregistravusios prie visai kitų gydymosi įstaigų (duomenys neskelbtini) mieste, todėl tikėtina, kad atsakovė tyčia periodiškai rinko informaciją apie Pacientes, o Pacientės nežino, kokiu tikslu, ir toliau bijo gydytis gydymosi įstaigose, nes visus duomenis apie Pacientes sužinos atsakovė, nurodė, kad ieškovės mama V. M. (duomenys neskelbtini) mirė.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad jokios informacijos apie ieškovę ir ieškovės mamą atsakovė nekaupė, nerinko ir niekam neatskleidė, jos atliktos sveikatos dokumentų peržiūros buvo susiję išimtinai su profesinių pareigų vykdymu ir jokių neteisėtų veiksmų atsakovės elgesyje negali būti konstatuota. Su sveikatos duomenimis atsakovė, kaip gydytoja, susipažino teisėtai, kadangi jokie teisės aktai jai nėra uždraudę domėtis apie pacientų gydymo eigą bei metodus. Be to, pati atsakovė ir jos mama dar 2016 m. kreipėsi į atsakovę kaip gydytoją dėl konsultacijų ir gydymo, atsakovė net 4 kartus konsultavo ieškovę, todėl visiškai nepagrįsti ieškovės paaiškinimai, kad ji niekada nebuvo atsakovės pacientė, pas ją nesigydė ir jos nepažįsta. Atsakovė nurodė, kad tiek su ieškove, tiek su jos motina V. M. ji buvo pažįstama nuo vaikystės. Jos visos gyveno (duomenys neskelbtini). V. M. mokykloje buvo atsakovės (duomenys neskelbtini) mokytoja ir jos sesers auklėtoja, tad ryšys net ir baigus mokyklą buvo glaudus ir nuolat palaikomas. Į atsakovę, kaip gydytoją, ieškovė su savo mama pirmąkart kreipėsi 2016 metų spalio mėnesį. Tuomet ieškovė su savo mama lankėsi atsakovės tėvų namuose (duomenys neskelbtini), prašydamos patarimų ir pagalbos dėl ieškovės sveikatos. Ieškovei išsakius savo nusiskundimus, jos paprašė atsakovės išsamesnių konsultacijų, kurios jau vyko VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kurioje tuo metu atsakovė dirbo. Aplinkybė, kad atsakovė ne darbo valandomis gaišo savo laiką ir stengėsi peržiūrėti duomenis, rodo, kad jai šie asmenys nebuvo tiesiog pacientai, jai tai buvo svarbūs žmonės, kurių sveikata jai nuoširdžiai rūpėjo ir kuriems norėjo padėti savo turimomis profesinėmis žiniomis.
4. Trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) nesutiko su ieškovės atsakovės atžvilgiu pateiktu ieškiniu, jo argumentus laikė nepagrįstais, neįrodytais ir prašė ieškinio netenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinyje sąmoningai nutylėta apie pačios ieškovės ligoninėje esančius asmens duomenis, kad jai pačiai nuo 2005 m. rugsėjo 23 d. pradėtos teikti sveikatos priežiūros paslaugos, apie ką byloja ieškovės asmens sveikatos istorija. Teigė, kad ieškovė nepateikė jokių priimtinų įrodymų, kad atsakovė neturėjo teisės susipažinti su jos sveikatos duomenimis, kadangi susipažinimas su pastaraisiais buvo atliktas oficialiai atsakovei suteikta ESPB IS prieiga. Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neteisėtai rinko, kaupė ir atskleidė ieškovės sveikatos duomenis. Pažymėjo, jog ieškovė niekaip nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio ir jo neįrodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 11 d. sprendim
6. Teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. spalio 25 d. sistemoje e.sveikata.lt, jungdamasi per jai suteiktą prieigą, peržiūrėjo ieškovės ir jos motinos V. M. duomenis šioje sistemoje. Tačiau, nors ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir jos motina niekada nebuvo ir nėra tiesioginės atsakovės pacientės ir yra (buvo) prisiregistravusios prie visai kitų gydymosi įstaigų (duomenys neskelbtini) mieste, bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės konsultuota VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje 4 kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 19 d. Teismas vertino, kad ieškovė, atvykusi konsultuotis pas atsakovę, konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą prieiti prie jos sveikatos duomenų konsultavimo ir gydymo tikslu, o atsakovė, turėdama suteiktą ESPB IS prieigą, galėjo peržiūrėti ieškovės duomenis sistemoje e.sveikata.lt gydymo tikslais. Nors ieškovė neigė, kad jos motina prašė atsakovės pagalbos dėl jos sveikatos, tačiau tiek atsakovė, tiek ir liudytoja J. Š. patvirtino, jog ieškovė ir jos motina kreipėsi į atsakovę kaip į gydytoją profesionalę, kad ji pakonsultuotų ieškovę dėl jos sveikatos problemų.
7. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, to neneigė ir pati ieškovė, jog ieškovė, jos motina ir atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovės motina yra buvusi mokytoja (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sesers klasės auklėtoja, vieni kitus mažame miestelyje žino ir pažįsta, todėl sprendė, kad, labiau tikėtina, jog ieškovės motina, būdama pažįstama su atsakove ir žinodama, kad ji yra gydytoja, galėjo jai išsakyti savo sveikatos problemas ir prašyti jos konsultacijų. Be to, nurodė, kad pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog ieškovė buvo konsultuota ir gydoma atsakovės.
8. Nors ieškovė ir jos atstovas įrodinėjo, jog atsakovė rinko ir kaupė duomenis apie ieškovės ir jos motinos sveikatą, teismas vertino, kad jokiais įrodymais šių teiginių nepagrindė. Sprendė, kad vien faktas, jog atsakovė peržiūrėjo ieškovės ir jos motinos sveikatos duomenis sistemoje e.sveikata.lt, nelaikoma duomenų rinkimu ar kaupimu. Teismas darė išvadą, jog atsakovė kaip gydytoja susipažino su ieškovės sveikatos duomenimis, turėdama suteiktą ESPB IS prieigą, o ieškovė neįrodė, jog atsakovė rinko ir kaupė ieškovės sveikatos duomenis.
9. Teismo vertinimu, ieškovė, prašydama priteisti jai iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės nepagrindė ir neįrodė, kaip ir kokią neturtinę žalą ieškovei sukėlė atsakovės sistemoje e.sveikata.lt duomenų apie ieškovę peržiūrėjimas, kai byloje nustatyta, jog ieškovei dėl to nekilo jokių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. M. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ji nedavė sutikimo trečiajam asmeniui ir atsakovei dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo 2021 metais. Atsakovės teiginiai, kad toks sutikimas buvo duotas ieškovės mamos, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, pabrėžia, kad sutikimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnyje, veiksnus asmuo gali duoti tik pats. Papildomai pažymėjo, kad nuo 2021 metų atsakovė ar trečiasis asmuo nei apeliantei, nei jos mamai jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir nesuteikė, nei kartu su ja ar jos mama nesusisiekė dėl konsultacijos ar komentaro dėl jų sveikatos būklės – nėra aiškus šių asmenų sveikatos būklės stebėjimo tikslingumas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, turėdama suteiktą ESPB IS prieigą, galėjo peržiūrėti ieškovės duomenis sistemoje e.sveikata.lt gydymo tikslais, yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta.
10.2. Mano, kad asmuo duoda sutikimą teikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas tam gydymo epizodui, dėl kurio yra kreipiamasi, tai reiškia, kad ieškovė sutiko, kad atsakovė jai teiktų sveikatos priežiūros paslaugas 2016 metais, tačiau tai nereiškia, kad toks sutikimas yra neribotas.
10.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimas formuoja itin kritiškai vertintiną precedentą – vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimu galima teigti, kad bet koks sveikatos priežiūros specialistas, bet kuriuo metu gali sužinoti itin jautrius asmens sveikatos duomenis, viskas ko reikia – kada nors būti konsultavus pacientą ar šiam pacientui tiesiog kreipusis į gydymo įstaigą.
10.4. Nors sprendime nurodoma, kad 2021 m. į atsakovę kreipėsi apeliantės mama, nes sirgo onkologine liga, apeliantė pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie šias aplinkybes – nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie ieškovės mamai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ar konsultacijas. Be to, 2021 m. ieškovės mama dar nesirgo onkologine liga, todėl jai nebuvo poreikio kreiptis į atsakovę. Nėra aišku, dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų ieškovės mama galėjo kreiptis į atsakovę, kurios specializacija yra gydytoja (duomenys neskelbtini).
10.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kodėl atsakovė stebėjo ir rinko informaciją apie ieškovę, nors, atsakovės ir pirmosios instancijos teismo teigimu, į atsakovę dėl konsultacijų dėl V. M. sveikatos būklės 2021 m. kreipėsi ieškovės mama – nei pati ieškovė, nei jos mama nesikreipė konsultacijų dėl ieškovės sveikatos būklės. Todėl nėra aišku, kodėl buvo stebimi ieškovės sveikatos įrašai. V. M. neturėjo teisės ar įgaliojimo kreiptis į atsakovę dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovei ar informacijos apie jos sveikatos būklę pateikimo, nes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad V. M. jiems 2021 m. būtų pateikusi atstovavimą ieškovei patvirtinantį dokumentą, kuris būtų leidęs atsakovei stebėti apeliantės sveikatos įrašus. Šiuo atveju skundžiamo sprendimo argumentai, esą ieškovė, jos mama ir atsakovė buvo iš to paties miestelio ir buvo pažįstamos, nepaneigia atsakovės ir trečiojo asmens atsakomybės už įstatymo nuostatų laikymąsi bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atitikimą teisės aktams.
10.6. Teigia, kad aplinkybę, jog atsakovė pažeidė VšĮ (duomenys neskelbtini) taisykles rinkdama informaciją apie apeliantę ir jos mamą patvirtino pati ligoninė – ligoninė nurodė, kad gavusi ieškovės ir jos motinos pretenziją ėmėsi veiksmų išnagrinėti gautą pretenziją, t. y. pranešė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Registrų centrui kaip duomenų tvarkytojui apie galimą duomenų paviešinimą, taip pat atliko vidinį tyrimą dėl gautos pretenzijos. Tyrimo metu nustačius, kad atsakovė du kartus darbo metu atliko ieškovės duomenų peržiūrą e.sveikata.lt, padarė išvadą, kad atsakovė darbo metu ne darbo tikslu jungėsi prie sistemos, todėl skyrė atsakovei įspėjimą.
10.7. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl galimos VšĮ (duomenys neskelbtini), kaip ieškovės asmens duomenų valdytojos, atsakomybės. Mano, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui yra būtina įvertinti, ar ieškovė galėjo duoti sutikimą teikti sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei ar trečiajam asmeniui, kokiu pagrindu ir būdu ji šiems asmenims galėjo duoti tokį sutikimą, bei kas yra atsakingas už akivaizdų asmens duomenų apsaugos pažeidimą.
10.8. Apeliantės teigimu, atsakovė be teisėto pagrindo sužinojo ieškovei bei jos motinai itin jautrius jų sveikatos duomenis, dėl ko apeliantei kilo akivaizdi neturtinė žala, apeliantė iki šiol yra priversta gyventi nežinioje, dėl kokių priežasčių atsakovė taip elgėsi – apeliantė gyvena baimėje, kad atsakovė galėjo atskleisti apeliantės ir jos mamos sveikatos informaciją kitiems asmenims, Apeliantė nurodo iki šiol gyvenanti nuolatinėje įtampoje ir baimėje, kad kiti asmenys, nesusiję su jai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gali žiūrėti jos sveikatos duomenis, jaučiasi emociškai sukrėsta. Apeliantei dėl šių atsakovės veiksmų sutriko miegas, prasidėjo galvos skausmai, teko vartoti su tuo susijusius vaistus. Būtent dėl atsakovės veiksmų bei trečiojo suinteresuoto asmens aplaidumo ir įstatyme nustatytų privalomų pareigų nevykdymo tvarkant asmens duomenis, buvo sudarytos sąlygos atsirasti žalingiems padariniams ieškovės atžvilgiu, kurie nebūtų atsiradę, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, o trečiasis asmuo būtų tinkamai tvarkęs asmens duomenis.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodo, kad ieškovė buvo atsakovės ir trečiojo asmens pacientė dar nuo 2016 m. ir buvo davusi (išreiškusi) sutikimą trečiajam asmeniui ir atsakovei dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo dar nuo 2016 m. ir šis sutikimas niekada nebuvo atšauktas ar panaikintas. Apie tai išsamiai pasisakė savo sprendime ir pirmos instancijos teismas, su kurio argumentais atsakovė pilnai sutinka. Be to, 2021 m. ieškovės interesus atstovavusi jos motina V. M. patvirtino (išreiškė), kad šis sutikimas nėra atšauktas
11.2. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad nuo 2021 metų atsakovė ar trečiasis asmuo nei apeliantei, nei jos mamai jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikė, teigia, kad
11.3. Nurodo, kad įspėjimas atsakovei skirtas ne todėl, kad ji neteisėtai tikrino e.sveikata.lt duomenis apie ieškovę, o todėl, kad tai atliko darbo metu, nors tuo metu ji neteikė konsultacijos ar gydymo ieškovei.
11.4. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ieškinio ribose. Ieškovė kėlė klausimą dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) atsakomybės ir buvo jai pateikusi pretenziją, tačiau teikdama ieškinį teismui atsakove pasirinko I. K.. Be to, atsakovės vertinimu, VšĮ (duomenys neskelbtini) yra ne ieškovės asmens duomenų valdytoja, o naudotoja.
11.5. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų renkant informaciją apie ieškovę, nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir buvo atmestas.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pasak trečiojo asmens, ligoninė atsižvelgdama į tai, kad ieškovę ir atsakovę siejo profesinės prievolės bei ilgalaikiai artimo asmeninio bendravimo santykiai, kategoriškai nesutiko su ieškinyje nurodomais teiginiais, kad ieškovė niekada nebuvo nei ligoninės nei atsakovės pacientė, bei dokumentaliai juos paneigė. Mano, kad nenuoseklūs ieškovės, turinčios atstovą, veiksmai teikia pagrindą manyti, kad elementariai bandoma pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teigia, kad ieškovė nėra pateikusi jokių priimtinų įrodymų, kad atsakovė neturėjo teisės susipažinti su jos sveikatos duomenimis, kadangi susipažinimas su pastaraisiais buvo atliktas oficialiai atsakovei suteikta ESPB IS prieiga. Priešingai įvertinus ieškovę bei atsakovę tiek asmeniškai tiek profesionaliai siejančius, dokumentais patvirtintus santykius nėra paneigta, kad atsakovė elgėsi profesionaliai atsakingai, prisilaikant įprastomis moralės normomis pagrįsta žmogiška elgsena bei pagrįstai domėjosi ir rūpinosi ieškovės sveikata.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos esmė
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. K. 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad ieškovė ir jos mama V. M. (toliau – ir Pacientės) buvo sekamos ir apie jas rinkta asmeninė informacija nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. spalio 25 d. sistemoje e.sveikata.lt, kurioje buvo tikrinami Pacienčių apsilankymai pas gydytojus, vizitai, tyrimų duomenys atsakovės, t. y. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) darbuotojos, I. K. iniciatyva.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nekonstatavęs atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien faktas, kad atsakovė peržiūrėjo ieškovės ir jos motinos sveikatos duomenis sistemoje e.sveikata.lt, nelaikoma duomenų rinkimu ar kaupimu. Teismas darė išvadą, jog atsakovė, kaip gydytoja, susipažino su ieškovės sveikatos duomenimis, turėdama suteiktą ESPB IS prieigą, o ieškovė neįrodė, jog atsakovė rinko ir kaupė ieškovės sveikatos duomenis.
17. Apeliaciniu skundu ieškovė su skundžiamu sprendimu nesutinka, teigdama, kad ji nedavė atsakovei sutikimo tikrinti jos sveikatos duomenis, teigia, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tikrinti ieškovės sveikatos duomenų, dėl ko ieškovė jautėsi sekama ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinį, atsakovės atsikirtimus ir pirmosios instancijos teisme teiktus paaiškinimus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, sprendžia esant pagrindui nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovės atliktų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos vertinimo.
Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir civilinės atsakomybės
19. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gydytoja (duomenys neskelbtini). Bylos šalys neginčijo, kad yra pažįstamos asmeniškai, gyveno tame pačiame miestelyje, kad 2016 m. ieškovė su savo motina kreipėsi į atsakovę dėl sveikatos problemų, konsultacijų suteikimo. Nustatyta, kas ieškovė atsakovės konsultuota (duomenys neskelbtini) poliklinikoje 4 kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 19 d. Byloje dėl šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių ginčo nekilo. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. spalio 25 d. atsakovė atliko ieškovės duomenų peržiūrą e.sveikata.lt, šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tiek pačios atsakovės teisme duoti paaiškinimai. Atsakovė tokius savo veiksmus aiškino kaip siekį padėti ieškovės motinai, kuri, pasak atsakovės, prašė padėti dėl savo ir ieškovės sveikatos, nurodė tikrinusi duomenis dėl rūpinimosi ieškovės sveikata. Ieškovė byloje teigė, kad atsakovė neturėjo jokios teisės žiūrėti jos konfidencialių sveikatos duomenų, kad ieškovės motina neturėjo įgaliojimo duoti leidimą dėl tokių duomenų peržiūrėjimo, ieškovė teigė pasijutusi sekama, ėmė nepasitikėti sveikatos priežiūros specialistais, kas jai sukėlė neturtinę žalą.
20. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisė į privatų gyvenimą. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, – suformuluotas šio straipsnio 4 dalyje.
21. Civilinio kodekso
22. Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 bei 6 punktai numato, kad gydytojai turi gerbti pacientų teises, jų nepažeisti, laikytis gydytojo profesinės etikos principų. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo
23. Viešai skelbiamų (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 63.6. punkte reglamentuojama teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. 63.6.1. punkte numatyta, kad paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus gali būti renkama teisės aktų nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar pacientui slaugyti. 63.6.4. punktas numato, kad konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. 63.6.5. punkte nurodyta, kad užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus; už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka, be turtinės žalos, pacientui taip pat atlyginama ir neturtinė žala.
24. Nors pirmosios instanciojos teismas sprendė, kad ieškovė, 2016 m. atvykusi konsultuotis pas atsakovę, konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą prieiti prie jos sveikatos duomenų konsultavimo ir gydymo tikslu, o atsakovė, turėdama suteiktą ESPBI IS prieigą, galėjo peržiūrėti ieškovės duomenis sistemoje e.sveikata.lt gydymo tikslais, tokios teismo išvados nėra pagrįstos sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ginčui aktualiu laikotarpiu, nes ieškovė nebuvo gydoma nei atsakovės, nei kitų trečiojo asmens specialistų 2021 m. – 2022 m. laikotarpiu (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 63.6.1. punktas). Įvertinus aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad ieškovės gydymo epizodas, prasidėjęs 2016 m., negalėjo tęstis iki 2021 m., kadangi jokios sveikatos priežiūros paslaugos tuo laikotarpiu ieškovei daugiau nebuvo teikiamos, todėl atsakovės veiksmai tikrinant ieškovės sveikatos duomenis negali būti siejami su siekiu gydyti ligą ar slaugyti pacientą.
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad vien faktas, jog atsakovė peržiūrėjo ieškovės ir jos motinos sveikatos duomenis sistemoje e.sveikata.lt, nelaikoma duomenų rinkimu ar kaupimu, dėl to darė išvadą, jog atsakovė, kaip gydytoja, susipažino su ieškovės sveikatos duomenimis, turėdama suteiktą ESPB IS prieigą, o ieškovė neįrodė, jog atsakovė rinko ir kaupė ieškovės sveikatos duomenis. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino CK 2.23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų veiksmų, kuriais gali būti pažeidžiamos asmens teisės, ratą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atlikti veiksmai, elektroninėje sveikatos sistemoje tikrinant ir peržiūrint ieškovės sveikatos duomenis, priskirtini asmens privataus gyvenimo stebėjimui ir informacijos rinkimui, nepaisant to, kad byloje nenustatytas šios informacijos kaupimas ar platus paskleidimas, paviešinimas.
26. Svarbu tai, kad atsakovė, duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog teisėto pagrindo tikrinti ieškovės sveiktos duomenis neturėjo, o savo veiksmus teisino siekiu padėti ieškovės motinai, taip pat rūpesčiu dėl ieškovės sveikatos, nors tokie argumentai niekaip nepateisina atsakovės veiksmų tikrinant itin jautrius konfidencialius asmens duomenis – sveikatos duomenis, kuriuose matyti asmens apsilankymai pas gydytojus, tyrimų rezultatai, diagnozės ir pan. Atsakovė, duodama paaiškinimus, iš esmės pripažino, kad veikė paprašyta ieškovės motinos ir, galimai, surinktą informaciją atskleidė ieškovės motinai. Šiuo konkrečiu atveju visiškai sutiktina su ieškove, kad byloje atsakovė niekaip neįrodė savo veiksmų teisėtumo, t. y. neįrodė, kad ieškovės motina turėjo teisę, buvo įgaliota ar jai buvo duotas sutikimas susipažinti su ieškovės konfidencialiais, privataus asmeninio gyvenimo duomenimis, neįrodė, kad ieškovės sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo savimi pasirūpinti, kad buvo būtina imtis tokių priemonių, kokių ėmėsi atsakovė, siekiant ją apsaugoti, gelbėti jos gyvybę ir pan. Be to, bylos duomenys rodo, kad atsakovės veiksmai buvo sistemingi, tęsėsi 2021 – 2022 m., ieškovės sveikatos duomenys buvo tikrinami daug kartų, įvedant duomenų tikrinimo pagrindą – vizitas pas gydytoją, kai byloje neginčijamai nustatyta, kad jokių sveikatos priežiūros paslaugų atsakovė ieškovei šiuo laikotarpiu neteikė. Kad atsakovė elgėsi neteisėtai iš esmės patvirtina ir trečiojo asmens duomenys apie atsakovei skirtą įspėjimą (pvz., (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 18 d. raštas ieškovė atstovui) bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad tuo metu (2021 – 2022 m.) atsakovė neteikė konsultacijų ar gydymo ieškovei.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovės motina, būdama pažįstama su atsakove ir žinodama, kad ji yra gydytoja, galėjo jai išsakyti savo sveikatos problemas ir prašyti jos konsultacijų, nes tokią tikėtiną išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės ir atsakovės bei liudytojos paaiškinimai, tačiau ši išvada niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų teisėtumo tikrinant ne ieškovės motinos, bet būtent ieškovės duomenis atsakovei prieinamoje elektroninėje sveikatos sistemoje. Tikroji tiesa šioje byloje, t. y. ar atsakovė tikrino ieškovės privataus gyvenimo duomenis paprašyta jos motinos, ar savo asmeniniais interesias, iš esmės negali būti atskleista dėl ieškovės motinos mirties, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, kadangi ieškovės motina nebuvo įgaliota susipažinti su ieškovės sveikatos duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės motina galėjo domėtis dukters sveiktos būkle, nepagrindžia asmens privataus gyvenimo, sveikatos duomenų konfidencialumo išimčių.
28. Nustačius, kad atsakovė, būdama gydytoja, t. y. pasinaudodama savo padėtimi turint prieigą prie elektroninės pacientų sistemos, nesilaikydama įstatymų nuostatų nepažeisti asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principo, neteisėtai tikrino, susipažino ir iš esmės stebėjo ieškovės privataus gyvenimo detales, susijusias su jos sveikata, nors ieškovė 2021 – 2022 m. nebuvo atsakovės pacientė, yra pakankamas pagrindas šioje konkrečioje byloje spręsti apie ieškovės privataus gyvenimo slaptumo, sveikatos duomenų konfidencialumo pažeidimą CK 2.23 straipsnio kontekste, šį pažeidimą susiejant su atsakovės atliktais, aukščiau aptartais neteisėtais ir kaltais veiksmais.
29. Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kelti klausimą dėl galimos (duomenys neskelbtini) ligoninės, kaip ieškovės asmens duomenų valdytojos, atsakomybės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje negalėjo pakeisti ieškinio dalyko, savo iniciatyva spręsti dėl trečiojo asmens atsakomybės, nes ieškinio dalyką išimtinai nurodė pati ieškovė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016,15 punktą). Todėl ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos spręsti dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės atsakomybės, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
30. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes pagal įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės veiksmai tikrinant ir stebint ieškovės duomenis elektroninėje sveiktos sistemoje nėra neteisėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, byloje nesant jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių teisėtą pagrindą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, atsakovei tikrinti ir stebėti ieškovės itin jautrius sveikatos duomenis, minėti atsakovės veiksmai leidžia spręsti dėl ieškovės privataus gyvenimo slaptumo, sveiktos duomenų konfidencialumo pažeidimo pagal CK 2.23 straipsnį ir atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo, jei būtų nustatyta, kad ieškovė tokiais atsakovės neteisėtais veiksmais patyrė neturtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos
32. Jau minėta, kad pagal CK 2.23 straipsnį asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau CK
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio sumažinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007).
34. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
35. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, teigdama, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir jos, kaip asmenybės, paniekinimą, atsižvelgiant į atskleistos informacijos pobūdį. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, nuoskaudos, persekiojimo jausmą, baimę lankytis bet kokiose sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu atsakovė nebūtų savavališkai rinkusi informacijos apie ieškovę ir jos motiną, šių dvasinių išgyvenimų jos būtų nepatyrusios.
36. Visų pirma, matyti, kad ieškovė prašomą priteisti neturtinę žalą sieja ne tik su jai, kaip asmeniui, padaryta neturtine žala, bet ir neturtine žala jos mirusiai mamai dėl pastarosios privataus gyvenimo pažeidimo. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, tarp jų – teisė į privatumą, teisė į garbę ir orumą ir kt. – nėra paveldimos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti neturtinės žalos, padarytos jos mirusiai motinai, atlyginimo.
37. Sprendžiant dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, į tai, kad buvo pažeista viena iš pagrindinių asmens teisių – asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, į tai, kad atsakovė tikrino ir sekė ypatingus asmens duomenis – duomenis apie sveikatą, yra pagrindas spręsti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jos teisių pažeidimo pripažinimu. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės nurodomus patirtus nepatogumus, į tai, kad atsakovei ilgą laiką daug kartų tikrinant ieškovės sveikatos duomenis ieškovė, apie tai sužinojusi tik maždaug po metų laiko, iš tikrųjų galėjo patirti nesaugumo jausmą, nepasitikėjimo kitais jausmą, kurie negali būti laikomi įprastais dvasiniais išgyvenimais, tačiau tuo pačiu įvertinusi tai, kad patirti išgyvenimai, pagal byloje esančius duomenis, nesutrikdė ieškovės sveikatos, o atsakovės veiksmų mastas nesukėlė tiesioginių materialinio pobūdžio pasekmių, atsakovė sužinotų ieškovės sveikatos duomenų plačiai nepasikleidė, o jei ir paskleidė, tikėtina, tik ieškovės artimam žmogui – mamai, vertinti ieškovės patirtą neturtinę žalą jos nurodoma pinigų suma neturi pagrindo.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodoma neturtinė žala apibūdinama iš esmės bendro pobūdžio teiginiais, todėl įvertinusi visas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, į atsakovės paaiškinimus teismo posėdyje, kad ji tik norėjo padėti ieškovės mamai, į tai, kad byloje iš esmės nėra duomenų, jog atsakovė sąmoningai savo neteisėtais veiksmais siekė sukelti ieškovei neigiamus išgyvenimus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei įvertinusi Lietuvos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., teisės į atvaizdą pažeidimo bylose), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pažeistai teisei apginti teisinga ir protinga priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.
39. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ir ieškovės patirtos neturtinės žalos, nepagrįstai nesprendė dėl atsakovės civilinė atsakomybės, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur neturtinę žalą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
42. Kasacinio teismo praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, laikomasi pozicijos, jog nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021; 2021 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).
43. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024 92 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į EŽTT praktiką ir siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, 2023 m. sausio 4 d. nutartyje suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
45. Atsižvelgus į minėtus tiek kasacinio teismo, tiek EŽTT išaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad nepaisant to, jog formaliai turtinis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies – priteista 100 Eur iš ieškovės prašytų 5 000 Eur, tačiau įvertinant bylų dėl neturtinės žalos specifiką, o būtent tai, kad ieškovės ieškinyje nurodomas siekiamos kompensacijos už nematerialią žalą dydis turi teismui tik patariamosios nuomonės reikšmę, ir pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį būtent teismas turi kompetenciją ir pareigą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat ir tai, jog pilna apimtimi patenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas pripažinus atsakovės veiksmus neteisėtais, laikytina, kad byloje priimtas iš esmės ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas – konstatuotas ieškovės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimas, visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bei pagrindas turtinei kompensacijai už neturtinę žalą priteisti, todėl spręstina, kad, nagrinėjamu atveju, turi būti atlygintos visos ieškovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
46. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė advokatui už pagalbą ruošiant pretenzijas bei skundus iki kreipimosi į teismą, už ieškinio paruošimą, už atstovimą trijuose teismo posėdžiuose, pasiruošimą jiems pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1539,79 Eur, tarp jų yra ir 250 Eur išlaidos, ieškovės patirtos dėl skundo surašymo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kurios nėra susijusios su šia byla, kadangi skundas buvo teiktas trečiojo asmens atžvilgiu. Todėl atėmus šias 250 Eur dydžio išlaidas iš bendros 1539,79 Eur išlaidų sumos, ieškovei priteistina 1289,79 Eur suma, kuri yra pagrįsta, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų sumų. Už apeliacinio skundo paruošimą, įskaitant ir žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantė patyrė 1313 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinos 2602,79 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
47. Atsižvelgus į tai, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 8 eurai, apeliacinės instancijos teisme priimant naują sprendimą valstybės šioje byloje patirtos 6,64 Eur išlaidos procesinių dokumentų siuntimui iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – ieškovės V. M. ieškinį atsakovei I. K. dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2602,79 Eur (du tūkstančius šešis šimtus du eurus 79 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas
Dalia Pranckienė
