Dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Dariui Stakeliūnui, išieškotojui R. A., UAB DK „PZU Lietuva“

Civilinė byla Nr. 3K-3-127/2007

Procesinio sprendimo kategorija 129.15 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Dariaus Stakeliūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Rusteda“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Dariui Stakeliūnui, išieškotojui R. A., UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Skundo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Rusteda“ prašė teismo panaikinti antstolio 2006 m. kovo 28 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2006 m. kovo 28 d. turto arešto aktą, 2006 m. balandžio 11 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. gavo antstolio raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos pervesti 236 500 Lt skolą ir 1023,23 Lt vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat 2006 m. kovo 28 d. turto arešto akto nuorašą. Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal 2005 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatanti, kad atsiskaitymo terminas – 2006 m. gegužės 26 d. Antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, siųsti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, nes tokie veiksmai galėjo būti atlikti tik pasibaigus vykdomajame dokumente nurodytam skolos sumokėjimo terminui. Antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą. Antstolis, nepaisydamas vykdomajame rašte nurodyto įsiskolinimo sumokėjimo termino, kuris dar nėra pasibaigęs, ir aktyvių skolininko veiksmų, neteisėtai tęsia vykdymo veiksmus iki šiol. Taikos sutartį skolininkas vykdo tinkamai ir laiku.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 5 d. nutartimi skundą tenkino: panaikino antstolio 2006 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, antstolio 2006 m. kovo 28 d. raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolio 2006 m. balandžio 11 d. patvarkymą dėl UAB „Rusteda“ lėšų banke arešto ir nurodymo jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, įpareigojo antstolį per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pervesti į UAB „Rusteda“ sąskaitą 247 183,08 Lt. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinta skolininko UAB „Rusteda“ ir kreditoriaus R. A. taikos sutartis. Taikos sutarties 1 punkte nustatyta, kad skolininkas įsipareigoja sumokėti kreditoriui į atsiskaitomąją sąskaitą 400 000 Lt per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Taikos sutarties 4 punkte nustatyta, kad skolininkas UAB „Rusteda“ 400 000 Lt sumokės sutarties 1 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad kreditorius sutinka, jog įsipareigojimai pagal šią sutartį gali būti vykdomi iš lėšų, gautų pardavus turtines teises į šioje sutartyje nurodytas gamybines patalpas, kuriomis atsakovas naudojasi pagal 2004 m. gegužės 4 d. lizingo sutartį. Taikos sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavus visas turtines teises į minėtas gamybines patalpas skolininkas atsiskaito pervesdamas 400 000 Lt, nurodytų sutarties 1 punkte, į atsiskaitomąją sąskaitą per 30 dienų nuo visų pinigų gavimo už visų turtinių teisių perleidimą, ir šiuo atveju negalioja atsiskaitymo terminas, nurodytas šios sutarties 1 punkte. Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. išdavė kreditoriui vykdomąjį dokumentą ir šis tą pačią dieną kreipėsi į antstolį. Teismo nuomone, sąžiningai ir protingai elgdamasis antstolis privalėjo matyti, kad vykdomajame rašte nurodyti atsiskaitymo terminai nėra suėję ir šią aplinkybę vertino kaip akivaizdžią kliūtį antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdyti teismo nutartį anksčiau, negu skolininkas UAB „Rusteda“ nustatytais terminais įvykdys savo prievoles išieškotojui. Taikos sutartyje nurodyta, kad pats išieškotojas sutinka, jog įsipareigojimai pagal šią sutartį gali būti vykdomi iš lėšų, gautų pardavus turtines teises į gamybines patalpas. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2006 m. kovo 15 d., pardavėjas UAB „Rusteda“ pardavė turtines teises į gamybines patalpas, nustatant, kad pagal šią sutartį paskutinė suma sumokama 2006 m. liepos 31 d. Tokiu atveju pagal taikos sutarties 6 punktą atsiskaitymo terminas su kreditoriumi yra 2006 m. rugpjūčio 31 d. Iš skolininko UAB „Rusteda“ raštų antstoliui matyti, kad antstolis buvo informuotas, jog taikos sutartį skolininkas UAB „Rusteda“ vykdo tinkamai ir laiku, jog didesnė dalis skolos yra sumokėta, o galutinio atsiskaitymo terminas dar nesuėjęs. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, antstolis turėjo vadovautis CPK 654 straipsniu ir imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, padėti šalims (taip pat ir skolininkui) ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju į skolininko pateiktus dokumentus nebuvo atsižvelgta ir jis nebuvo išklausytas. Teismas padarė išvadą, kad 2006 m. kovo 28 d. antstolis priėmė nepagrįstą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat nepagrįsti ir kiti antstolio veiksmai: antstolis nepagristai surašė raginimą skolininkui UAB „Rusteda“ įvykdyti vykdomąjį dokumentą, 2006 m. balandžio 11 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą areštuoti UAB „Rusteda“ lėšas banke. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2006 m. kovo 28 d. turto arešto akto, kaip to prašo pareiškėjas, nes antstolis 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymu panaikino areštą. Teismas nurodė, kad, pripažįstant antstolio veiksmus neteisėtais, nesvarstytinas ir vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi suinteresuotų asmenų antstolio D. Stakeliūno ir išieškotojo R. A. atskiruosius skundus atmetė, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad iš skundo ir patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų matyti, jog skolininkas ginčijo antstolio atliktą veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą, byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, ar teisėtai ir pagrįstai antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu surašė ir pateikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Dalyvaujantys byloje asmenys teikė atsikirtimus į skolininko nurodomas aplinkybes apie neteisėtą ir nepagrįstą vykdomojo dokumento priėmimą, įrodymus, kurių pagrindu teigė, kad vykdomasis dokumentas priimtas pagrįstai ir teisėtai. Civilinė byla dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 443 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą ypatingosios teisenos tvarka, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, išnagrinėjęs UAB „Rusteda“ skundą dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindas buvo aplinkybės, susijusios su antstolio atliktais veiksmais priimant vykdomąjį dokumentą, ir nustatęs, kad antstolio veiksmai priimant vykdomąjį dokumentą buvo neteisėti, panaikino antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nors toks konkretus reikalavimas nebuvo suformuluotas UAB „Rusteda“ skunde. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomasis raštas išduotas, nesuėjus atsiskaitymo terminui, ir negalimas priverstinis nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymas, pagrįstai panaikino antstolio patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, t. y. antstolis ne besąlygiškai priima vykdyti vykdomuosius dokumentus, iš jų ir teismo išduotus. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau jis turi patikrinti, ar vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį raštą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus. Kolegija nurodė, kad iš 2006 m. kovo 28 d. išduoto vykdomojo rašto matyti, jog Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį. Vykdomajame rašte nurodomos taikos sutarties sąlygos, pagal kurias skolininkas turėjo atsiskaityti su kreditoriumi ne iš karto po taikos sutarties sudarymo, o po tam tikro laiko. Pagal taikos sutarties 1 punktą skolininkas kreditoriui turėjo sumokėti 400 000 Lt per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Vykdomajame rašte nurodyta, jog nutartis įsiteisėjo 2005 m. gegužės 27 d., t. y. galutinis atsiskaitymo terminas – 2006 m. gegužės 27 d. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad šios sutarties 6 punkte nustatytas ir kitoks atsiskaitymas, kuris buvo siejamas su turtinių teisių į gamybines patalpas pardavimu ir visų pinigų gavimu. Vykdomajame rašte nebuvo nurodyta, kad jau yra suėjęs terminas skolininkui atsiskaityti. Kolegija nurodė, kad antstolis, gavęs vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties, kurios sąlygose įtvirtintas toks atsiskaitymas, vykdymo, turėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su tuo, ar skolininkas praleido terminą taikos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, ar būtina pradėti priverstinį taikos sutarties sąlygų vykdymą. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį antstolis pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, pasibaigus vykdomajame dokumente nurodytam įvykdymo terminui, jei vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Antstolis nesiaiškino nurodytų aplinkybių, neprašė, kad išieškotojas, kuris turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu (CPK 640 straipsnio 1 punktas), pateiktų duomenis, dokumentus, jog skolininkas nėra atsiskaitęs nustatytu terminu, ir pradėjo vykdymo veiksmus, kai pagal taikos sutarties sąlygas nebuvo suėjęs terminas su kreditoriumi atsiskaityti. Kolegija nurodė, kad išieškotojas nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo, nes neturėjo pagrindo teigti, jog skolininkas yra praleidęs terminą geruoju pagal taikos sutartį atsiskaityti, ir antstoliui nepateikė jokių duomenų apie tai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu antstolis D. Stakeliūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Rusteda“ skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai išėjo už pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų ribų ir panaikino patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurio pareiškėjas neskundė. CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. CPK V dalyje, reglamentuojančioje ypatingąją teiseną, nenustatyta išimčių. Tokie teismų sprendimai pažeidžia rungimosi, dispozityvumo, teismo nešališkumo principus (CPK 12, 13 straipsniai).

2. Antstolis ėmėsi visų priemonių, kad išsiaiškintų visas bylos aplinkybes. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vykdomajame rašte nurodyta, kad įsipareigojimai pagal šią sutartį gali būti vykdomi iš lėšų, gautų pardavus turtines teises į gamybines patalpas. Vykdant CPK 651 straipsnio reikalavimus buvo nustatyta, kad vykdomojo rašto 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto, kurį pardavus gali būti atsiskaityta pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, nebėra. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, gamybinės patalpos buvo padalytos į tris nekilnojamojo turto vienetus, kuriuos skolininkas pardavė ir apie tai neinformavo išieškotojo. Išieškotojas, gindamas savo teisėtus interesus ir siekdamas užtikrinti prievolių pagal teismo patvirtintą taikos sutartį įvykdymą, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skolininko interesai negali būti ginami, nes jis pats pažeidė išieškotojo teisę, t. y. išskaidė ir pardavė nekilnojamąjį turtą, kurį pardavęs privalėjo atsiskaityti su išieškotoju per 30 dienų pagal taikos sutartį. Kadangi pareiškėjas to nepadarė ir pažeidė CK 6.4 straipsnio normas, nes elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, tai išieškotojas pagrįstai kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo. Teismai, netinkamai vertindami bylos aplinkybių visumą, neatsižvelgdami į skolininko nesąžiningumą, taip pat į tai, kad iki šios dienos skolininkas nesiėmė jokių veiksmų dėl atsiskaitymo su išieškotoju, pažeidė CPK 185 straipsnį.

3. CPK 587 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. CK 6.983 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Toks dokumentas yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnis). Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo (CPK 595 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus nuomone, vykdymo procesas galimas teismui išdavus vykdomąjį raštą, ir antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo. Teismas išduodamas vykdomąjį raštą pripažino, kad taikos sąlygos buvo pažeistos ir turi būti taikomas priverstinis taikos sutarties vykdymas. Kasatoriaus nuomone, pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, vykdomasis dokumentas teisėtai priimtas vykdyti.

4. Teismai nevertino išieškotojo ir antstolio pateiktų įrodymų, nemotyvavo, kodėl juos atmeta. Apeliacinės instancijos teismas tinkami netyrė ir nevertino apeliacinio skundo argumentų, t. y. apeliacinės instancijos teismas šios bylos tinkamai neišnagrinėjo apeliacine tvarka, kaip to reikalaujama pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, 324 straipsnio 3 dalį ir 331 straipsnio 4 dalį. Teismai nenagrinėjo argumentų, kad teismas turėjo atsisakyti priimti skundą arba priėmus skundą nutraukti bylą ir pasiūlyti skolininkui savo teises ginti ieškinio teisenos tvarka. Teismai pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, nes padarė išvadą, kad antstolis neturėjo teisės vykdyti teismo išduoto vykdomojo rašto, tačiau nenagrinėjo vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumo klausimo. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėtas vykdymas, išdavimo teisėtumo klausimas nenagrinėjamas ypatingąja teisena.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Rusteda“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismo vaidmuo yra aktyvus ir turi būti nustatyta materialioji tiesa, teismas vykdo antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę. Teismas, nustatęs pažeidimą, negali palikti galioti neteisėtus antstolio veiksmus. Nors skunde nebuvo konkrečiai suformuluotas toks reikalavimas, bet nurodyta, kad antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, šios aplinkybės pareiškėjo įrodinėjamos ir įrodytos. Byloje nagrinėta, ar antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, tinkamai įgyvendina jam valstybės suteiktus įgalinimus, ar tinkamai taiko priverstinio poveikio priemones vykdymo procese, t. y. teismas atliko antstolio veiksmų teisėtumo kontrolės funkciją.

2. CPK 651 straipsnyje yra tik pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurias antstolis privalo patikrinti, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, o CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas įpareigoja antstolį patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Gauti vykdomąjį raštą yra procesinė civilinės bylos šalies teisė, nesusijusi su teismo pareiga tikrinti, ar teismo sprendimas (nutartis) vykdomas geruoju. Antstolis privalėjo esant sąlyginei taikos sutarčiai patikrinti, ar tos sąlygos yra įvykdytos, tačiau šito nepadarė ir pažeidė CPK 651 straipsnį.

3. Prievolės įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl išieškotojas dar neturėjo reikalavimo teisės skolininkui. Pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinta skolininko ir kreditoriaus taikos sutartis. Taikos sutarties 1 punkte nustatyta, kad skolininkas įsipareigoja sumokėti kreditoriui į atsiskaitomąją sąskaitą 400 000 Lt per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Taikos sutarties 4 punkte nustatyta, kad skolininkas 400 000 Lt sumokės sutarties 1 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad kreditorius sutinka, jog įsipareigojimai pagal šią sutartį gali būti vykdomi iš lėšų, gautų pardavus turtines teises į gamybines patalpas, kuriomis atsakovas naudojasi pagal 2004 m. gegužės 4 d. lizingo sutartį. Taikos sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavus visas turtines teises į minėtas gamybines patalpas skolininkas atsiskaito pervesdamas 400 000 Lt, nurodytų sutarties 1 punkte, į atsiskaitomąją sąskaitą per 30 dienų nuo visų pinigų gavimo už visų turtinių teisių perleidimą, ir šiuo atveju negalioja atsiskaitymo terminas, nurodytas šios sutarties 1 punkte. Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. išdavė kreditoriui vykdomąjį dokumentą ir šis tą pačią dieną kreipėsi į antstolį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentai, kad teismai išėjo už pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų ribų, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimus. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti spendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų ir kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos ir CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju vykdomojo rašto) priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese, kartu galimi ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų skundai dėl antstolio veiksmų. Skųsdamas antstolio veiksmus, pareiškėjas siekia pašalinti antstolio procesiniais veiksmais sukurtas jam neigiamas pasekmes (jau esamas arba galinčias atsirasti ateityje). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „Rusteda“ prašė panaikinti: antstolio D. Stakeliūno 2006 m. kovo 28 d. raginimą įvykdyti sprendimą; tos pačios dienos turto arešto aktą, 2006 m. balandžio 11 d. antstolio patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 1-3, 38-39). Taigi pareiškėjas prašė panaikinti tik tuos antstolio procesinius veiksmus, kurie, kaip neteisėti, pareiškėjo požiūriu, sukėlė jam neigiamas pasekmes. Pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde dėl antstolio veiksmų kaip faktinį skundo pagrindą nurodė aplinkybę, kad antstolis D. Stakeliūnas neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą, nes dar nebuvo suėję vykdomajame rašte nurodyti prievolės įvykdymo terminai, todėl ir paskesni skundžiami antstolio veiksmai negali būti laikomi teisėtais, tačiau formaliai nepareiškė reikalavimo panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Tačiau teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Nustatęs, kad vykdymo proceso dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas, vykdydamas savo procesinę pareigą, privalo tokį vykdymo proceso dokumentą panaikinti. Taigi šiuo atveju, teismui panaikinus antstolio patvarkymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, nėra pagrindo teigti, kad teismas išėjo už pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų ribų ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Kasacinio skundo argumentas dėl skolininko (pareiškėjo) nesąžiningumo nepagrįstas. Iš pateikto vykdyti antstoliui vykdomojo rašto matyti, kad terminai priverstinai vykdyti 2005 m. gegužės 18 d. taikos sutartį dar nebuvo suėję. Pagal minėtas taikos sutarties ir vykdomojo rašto 1 punktą terminas taikos sutarčiai įvykdyti turėjo sueiti 2006 m. gegužės 25 d., o pagal taikos sutarties ir vykdomojo rašto 6 punktą pardavus visas turtines teises į gamybines patalpas su išieškotoju skolininkas atsiskaito, pervesdamas 400 000 Lt į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą per 30 dienų nuo visų pinigų gavimo už visų turtinių teisių perleidimą. Iš byloje esančios 2006 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkto matyti, kad pardavus taikos sutartyje aptartas turtines teises į gamybines patalpas paskutinio mokėjimo terminas yra iki 2006 m. liepos 31 d. Taigi vadovaujantis vykdomojo rašto 6 punktu priverstinis vykdymas galėjo prasidėti tik nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas 2006 m. kovo 31 d. raštu informavo antstolį, kad priverstinis vykdymas negalimas dėl dar nesuėjusių terminų. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti apie skolininko nesąžiningumą.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad vykdymo procesas galimas teismui išdavus vykdomąjį dokumentą (raštą), ir antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad antstolis privalo patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdu, kad priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas skolininkui sukelia papildomas nepageidaujamas pasekmes (turto, sąskaitų areštai, vykdymo išlaidų apmokėjimas ir t. t.), todėl antstolio pareiga prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti išsiaiškinti visas galimas kliūtis vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdu, kad, nesuėjus terminams prievolei įvykdyti ir esant įrodymams, kad prievolė yra vykdoma, antstolis neturėjo nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotojas ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamas teismų nutartis kasacinio skundo argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis