Civilinė byla Nr. e2A-491-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01145-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.;
3.3.1.13.; 3.3.1.18.3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti atsakovei dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje Nr. e2-2553-1105/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. J. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei,,Mano būstas Klaipėda“, dėl žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.
2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. J. M. (toliau – ir atsakovė) 809,00 Eur žalos atlyginimo, 25,85 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 809,00 Eur žalos atlyginimą, 25,85 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (834,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,00 Eur žyminį mokestį. Iš atsakovės valstybės naudai priteisė 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 19 d. priimtu papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 140,16 Eur teisinių pagalbos išlaidų.
4. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė pareiškimą dėl 2022 m. birželio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino 2022 m. birželio 27 d. sprendimą už akių, 2022 m. liepos 19 d. papildomą sprendimą ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2023 m. balandžio 27 d.) pateikė galutinį prašymą priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3939,42 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, sumokėtą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB),,Mano būstas Klaipėda“ (toliau – ir trečiasis asmuo) iš ieškovės priteisė 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš ieškovės priteisė 33,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškinio reikalavimo suma nebuvo didelė, byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kuriuose atsakovės atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu, bei į Rekomendacijas dėl civilinėse byloje priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) nusprendė sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 2500,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė A. J. M. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta jai iš ieškovės priteisti 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 3939,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
9. Apeliantė teigia, kad teismo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo yra klaidingi, prieštaraujantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančioms teisės normoms bei teismų praktikai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirma, atsakovės prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
9.2. Antra, mažindamas bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (toliau – LAT) praktikos, pagal kurią nukrypti nuo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, galima tik tada kai byloje yra konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas (LAT 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Nagrinėjamu atveju neegzistavo ir nebuvo nustatytas joks atsakovės nesąžiningumas, netinkamas elgesys, kuris būtų galėjęs sudaryti pagrindą bylinėjimosi išlaidų mažinimui.
9.3. Trečia, nors šios bylos apimtis nebuvo labai didelė, tačiau ieškovė, kuri disponavo bylai reikšminga informacija, tokią informaciją teikė,,dozuotai“, skirtingu laiku į bylą teikė tiek dokumentus, tiek ir prašymus, kuriuos atsakovei ir jos atstovams buvo būtina išanalizuoti, įvertinti, pateikti atsikirtimus į juos. Nurodo, kad ieškovės prašymu ne kartą buvo atidėtas bylas nagrinėjimas (ieškovei prašant į bylą įtraukti trečiąjį asmenį, pateikti papildomus įrodymus), kas neabejotinai prisidėjo prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
9.4. Ketvirta, vien už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą maksimali rekomenduotina priteisti suma yra didesnė nei už visą procesą pirmosios instancijos teisme atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Be pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimo, buvo rengiami ir kiti procesiniai dokumentai, atsakovė patyrė ir kitų reikšmingų bylinėjimosi išlaidų, susijusių susipažinimui su ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais, pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime yra klaidingai nurodyta, jog byloje buvo du teismo posėdžiai, kai iš tiesų jų buvo trys.
9.5. Penkta, skundžiamu sprendimu atliktas ženklus (kone 40% siekiantis) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas faktiškai paneigė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, institutą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o tai prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) (ESTT 2016 m. liepos 28 d. sprendimas United Video Properties Inc v. Telenet NV, C-57/15, ECLI:EU:C:2016:611) bei LAT praktikai (LAT 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020.
9.6. Šešta, nagrinėjama byla nebuvo labai paprasta, joje buvo sprendžiami tiek fakto, tiek ir teisės klausimai.
9.7. Septinta, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir suformuotą LAT praktiką, nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydį turi būti atsižvelgiama į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (LAT 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Teismas nevertino ar atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ar ji tinkamai ir laiku teikė bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, nepiktnaudžiavo procesinėms teisėmis.
9.8. Aštunta, priimant skundžiamą sprendimą teismas visiškai neįvertino to, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteista ženkliai mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma, nei reali jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi yra pensininkė, neišmano teisinių klausimų, atsakovė negalėjo be advokato pagalbos apginti savo teisių. Nepriteisiant visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovė buvo pastatyta į daug blogesnę padėtį, nei ta, kurioje ji buvo prieš pradedant teisminį bylinėjimąsi. Tvirtina, kad tokiu būdu šioje byloje buvo sukurta tik teismo sprendimo teisėtumo regimybė, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 109 straipsnio 1 dalis.
9.9. Devinta, vien tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės sąlyginai nedideles pinigų sumas, nepaneigė atsakovės pareigos ir tuo pačiu teisės išsamiai pagrįsti savo poziciją byloje, gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, išsamiai pasisakyti dėl ieškovės reikalavimų ir argumentų nepagrįstumo, teikti byloje įrodymus.
9.10. Dešimta, palikimas galioti nepakeisto skundžiamo sprendimo, kuriuo atsakovei iš ieškovės buvo priteista ženkliai mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma, nei realios jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, faktiškai leistų šalims piktnaudžiauti procesu ir bylinėtis žinant, kad bylinėjimosi išlaidų (ar reikšmingos jų dalies) nereikės atlyginti.
10. Ieškovė UAB,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o apeliacinį skundą atmesti. Prašo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad atsakovė byloje teikė papildomus įrodymus ne tik dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų ar teikiamų įrodymų, bet ir reaguodama į trečiojo asmens teikiamus įrodymus, dėstomą poziciją. Ieškovės prašymai įtraukti į procesą papildomus dalyvius buvo susiję būtent su atsakovės dėstyta pozicija. Atsakovė, kuri turėjo pareigą pasirūpinti asmens įtraukimu į bylos procesą, to savalaikiai nepadarė.
12. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, ieškinio reikalavimo suma nebuvo didelė, byla buvo išnagrinėti per du posėdžius. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teismų praktiką, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsta ir teisėta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
13. Teisinis reguliavimas numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, jog atsakovės prašomos priteisti 3939,42 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jas sumažino iki 2500,00 Eur.
17. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš ieškovės visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir dėl to, nesant jokio pagrindo (nesąžiningo ar netinkamo atsakovės elgesio (CPK 93 straipsnio 4 dalis)), dalį atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumažino/nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes (LAT 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (LAT 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (LAT 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
22. Taigi, tiek lingvistinė CPK 93 straipsnio 4 dalies formuluotė, tiek teismų praktika rodo, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės gali būti ne tik situacija, kai konstatuojamas šalies akivaizdžiai nesąžiningas ir piktnaudžiaujantis procesu elgesys, tačiau ir situacija, kai šalies procesinis elgesys lemia nebūtinas bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimas iš kitos šalies prieštarautų proporcingumo bei sąžiningumo principams. Tačiau bet kuriuo atveju teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, visuomet turi įvertinti konkrečią situaciją ir pagrįsti, kodėl bylą laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti mažintinas ar išvis nepriteistinas.
24. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
25. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatant, ar atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, reikia atsižvelgti į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos.
27. Iš civilinės bylos Nr. e2-2553-1105/2022 duomenų matyti, kad byloje buvo nagrinėjamas ieškovės 2022 m. kovo 4 d. pareikštas reikalavimas atsakovei dėl žalos priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių ir 2022 m. liepos 19 d. papildomu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 809,00 Eur žalos atlyginimą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė pareiškimą dėl 2022 m. birželio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė neteisingą jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo ji niekada negyveno ir kuriame nėra deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta, o teismas, išsiuntęs atsakovei skirtus procesinius šiuo adresu, nepagrįstai laikė juos tinkamai įteiktais. Nurodė, kad teisingas atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
28. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 13 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2022 m. birželio 27 d. sprendimą už akių, 2022 m. liepos 19 d. papildomą sprendimą ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad atsakovės teiginiai, jog jai procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai, pasitvirtino, kadangi dokumentai atsakovei buvo siųsti ieškovės nurodytu neteisingu adresu (duomenys neskelbtini), nors pagal Gyventojų registro duomenis atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
29. Taigi, aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą ir toliau sekusį bylos procesą susidarė ne dėl atsakovės netinkamo/nesąžiningo procesinio elgesio, bet dėl to, kad ieškovė nurodė neteisingą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą ir galimus procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdus buvo ieškovės pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies, 2, 3 punktai, 135 straipsnio 1 dalis).
30. Atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-2553-1105/2022 nagrinėjimą, atsakovės procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo metu taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie buvo netinkami ir/ar kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nors byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. turėjęs vykti teismo posėdis neįvyko dėl atsakovės atstovo negalėjimo jame dalyvauti, tačiau pažymėtina, kad tokie atsakovės atstovo procesiniai veiksmai nelaikyti netinkamais ir/ar nesąžiningais, nes atsakovės atstovas dėl užimtumo kitose anksčiau paskirtose bylose operatyviai pateikė teismui prašymą perkelti posėdžio datą, kuris buvo patenkintas. 2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdis buvo atidėtas ieškovės atstovei pareiškus prašymą į bylą įtraukti trečiąjį asmenį, taip pat teismui pripažinus pagrįstu atsakovės atstovo prašymą pakartotinai įpareigoti ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ pateikti teismui 2020 m. rugpjūčio 2 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. draudiminių įvykių ir žalos apskaičiavimo medžiagas, kurių ieškovė 2022 m. spalio 13 d. teismo nutartyje nustatytu terminu teismui nepateikė. 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdis taip pat buvo atidėtas teismui patenkinus pagrįstus prašymus įpareigojant trečiąjį asmenį pateikti atsiliepimą byloje, pripažinti jo dalyvavimą kitame teismo posėdyje būtinu, apklausti liudytoją.
31. Vertinant, ar bylos nagrinėjimo metu ieškovės procesiniai veiksmai buvo tinkamai, apeliacinės instancijos vertinimu, svarbu atsižvelgti į jos procesinį elgesį 2023 m. kovo 21 d. vykusiame teismo posėdyje. Iš 2023 m. kovo 21 d. vykusio teismo posėdžio duomenų matyti, kad ieškovė, prašydama atidėti teismo posėdį, nurodė, jog ji nori pateikti papildomus įrodymus. Teismui suteikus ieškovei galimybę pateikti jos prašomus papildomus įrodymus ir atidėjus bylos nagrinėjimą, ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. vykusiame teismo posėdyje jokių papildomų įrodymų nepateikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad tokie ieškovės procesiniai veiksmai/neveikimas neabejotinai prisidėjo prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų padidėjimo.
32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas atsakovei iš ieškovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, kaip vieną iš argumentų nurodė Rekomendacijas dėl civilinėse byloje priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje visiškai nevertino ar atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų 8 punktą (maksimalius leidžiamus priteisti advokato teikiamų teisinių paslaugų užmokesčio dydžius).
33. Minėta, kad maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentui, kad vien už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą maksimali rekomenduotina priteisti suma yra didesnė nei skundžiamu sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai už visą procesą pirmosios instancijos teisme priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
35. Rekomendacijų 8.4 papunktyje numatyta, kad už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju šios atsakovės teisinės pagalbos išlaidos patirtos 2022 m. III ketvirtį.
36. Dėl 2022 m. III ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1729,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimalus išlaidų už sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą dydis būtų 2594,85 Eur (1729,90 x 1,5).
37. Nagrinėjamojoje byloje, be pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimo, kaip minėta buvo rengiami ir kiti procesiniai dokumentai (prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareiškimas dėl papildomo įrodymo pateikimo, prašymas prijungti papildomus įrodymus). Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimo parengimą rekomenduotinas maksimalus dydis yra 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
38. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo parengtas 2022 m. IV ketvirtį, 2022 m. II ketvirčio VDU sudaro 1780,50 Eur, maksimalus išlaidų dydis už procesinio dokumento parengimą sudaro 712,20 Eur. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengtas 2023 m. II ketvirtį, 2022 m. IV ketvirčio VDU sudaro 1900,30 Eur, maksimalus išlaidų dydis už procesinio dokumento parengimą sudaro 760,12 Eur. Pareiškimas dėl papildomo įrodymo pateikimo parengtas 2023 m. I ketvirtį, 2022 m. III ketvirčio VDU sudaro 1799,00 Eur, maksimalus išlaidų dydis už procesinio dokumento parengimą sudaro 719,60 Eur. Prašymas prijungti papildomus įrodymus parengtas 2023 m. I ketvirtį, 2022 m. III ketvirčio VDU sudaro 1799,00 Eur, maksimalus išlaidų dydis už procesinio dokumento parengimą sudaro 719,60 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už šių 4 procesinių dokumentų parengimą sudaro 2911,52 Eur.
39. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme metu sudarė ir advokatų pasiruošimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose laikas bei kitos atsakovei suteiktos teisinės paslaugos (pokalbiai telefonu su klientu, darbas su EPP, kontaktavimas, susirašinėjimas su teismu, kitų procesinių dokumentų rengimas). Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą dydis yra 0,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.20 papunktyje numatyta, kad kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą dydis yra 0,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
40. Nagrinėjamu atveju už nutarties 39 punkte aptartų teisinių paslaugų suteikimą atsakovei, atsižvelgiant į užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), maksimali priteistina suma sudaro 1780,50 Eur.
41. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad už atsakovei suteiktas teisines paslaugas maksimali priteistina sudarytų 7286,87 Eur, nagrinėjamoje byloje atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidos dydis sudarė 3939,42 Eur (įskaitant 50,00 Eur žyminį mokestį), spręstina, kad šios išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių išlaidų už tokių suteiktų teisinių paslaugų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovė bylos procese tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o ieškovė, priešingai, savo atliktais procesiniais veiksmais didino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės patirtos 3939,42 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui ženkliai (apie 40%) sumažinus atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, buvo faktiškai paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, instituto esmė.
42. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą ir žyminį mokestį sudaro 3939,42 Eur.
43. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad šalys, prieš kreipdamosi į teismą ir reikšdamos viena kitai materialaus pobūdžio reikalavimus, turi įvertinti galimo ginčo perspektyvas ir bylos baigtį, įskaitant ir tai, kad bylos pralaimėjimo atveju gali tekti atlyginti priešingai šaliai jos viso teisminio nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ta aplinkybė, kad byloje reiškiamų reikalavimų suma mažesnė negu patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, savaime nėra pats reikšmingiausias kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama ir kuriuo remiantis būtų pagrindas esminiai mažinti šalies naudai priteisiamų patirtų išlaidų dydį.
Dėl bylos baigties
44. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos teismo sprendimo dalies priėmimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, padidinant atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
45. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
47. Atsakovė byloje pateikė duomenis, kad už skundo parengimą patyrė 678,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.10 papunktis). Byloje atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
48. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės akcinės bendrovės,,Lietuvos draudimas“ atsakovei A. J. M. priteista 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3939,42 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt devynių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme“,
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 678,81 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
