Bylos Nr. 1S-140-366/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29803-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičus
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. Ž. atstovės R. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Ž. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. liepos 25 d. nutartimi A. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi A. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė teismo A. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Ž. taikomo stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
4. A. Ž. atstovė R. Ž. su teismo nutartimi nesutinka ir prašo pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
4.1. Skunde nurodoma, kad BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas vienintelis kriterijus, kuriam objektyviai egzistuojant, teismui leidžiama pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą - jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Bylos duomenimis tiek komisija, tiek teismas konstatavo, kad A. Ž. sveikatos būklė pasikeitė - pagerėjo, ir jau 2 mėnesius yra nebestebimi simptomai, sudarę sąlygas pakeisti ambulatorini stebėjimą į stacionarų stebėjimą ir gydymą. Todėl yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Teismas nepaisė šių kriterijų ir pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės galiojimą, nors įstatymų leidėjas teismui teisės improvizuoti nesuteikia.
4.2. Skunde atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad jai, kaip A. Ž. seseriai ir globėjai, nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl broliui ir globotiniui pakeistos priverstinės medicinos priemonės pratęsimo, nors BPK 405 straipsnio 4 dalimi teismui leidžiama spręsti šį klausimą neatvykus 404 straipsnyje numatytiems asmenims, tik privalomai pranešus šiems asmenims apie posėdį.
4.3. Skunde nurodoma, kad nei komisijos išvadoje, nei teismo nutartyje nėra užsimenama kaip A. Ž. 2018 metais įvykdyta sesers S. Ž. telefono vagystė iki šiol kelia pavojų aplinkiniams ir jam pačiam, nors per 5 metus jokia kita visuomenei ar jam pačiam pavojinga veika padaryta nebuvo. Be to byloje nėra jokių duomenų, kad A. Ž. kelia pavojų aplinkiniams ar sau pačiam.
4.4. Teismo nutartyje nėra duomenų apie priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimą laikotarpiu nuo 2021-04-16 (kuomet turėjo būti privalomai sprendžiama dėl 2020-10-16 nutartimi taikytos medicinos priemonės pratęsimo) iki 2022-12-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties priėmimo momento. Todėl neaišku, ar privalomai ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pratęsiamų, pakeičiamų ar panaikinamų priverčiamųjų medicinos priemonių klausimai buvo sprendžiami šiuo tarpiniu laikotarpiu, nes jeigu jie nebuvo sprendžiami, tai teismai (tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, tiek Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai) neturėjo teisės susieti A. Ž. taikomų, keičiamų, pratęsiamų priverčiamųjų medicinos priemonių su 2018 metais išnagrinėta Joniškio rūmų baudžiamąja byla. Jeigu šie klausimai kas šešis mėnesius visgi buvo sprendžiami, nutartys turėjo būti priimamos ne vėliau kaip balandžio 16 ir spalio 16 dienomis, tačiau jokiu būdu ne gruodžio 28 ir liepos 11 dienomis, kadangi įstatyme - BPK 405 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus teismas privalo išspręsti ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Tai, mano nuomone, reiškia, kad praėjus 6 mėnesiams priverčiamoji medicinos priemonė pasibaigia, ir teismas neturi teisės pratęsti termino, kuris pasibaigė, jį galima tik atnaujinti, tačiau BPK 405 straipsnis to nenumato. Paminėtina, kad globojamas brolis A. Ž. gydėsi (duomenys neskelbtini), savarankiškai lankėsi pas gydytoją psichiatrę ir psichologę, reguliariai vartojo vaistus. Dirbo statybų įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2021 liepos iki 2022 lapkričio mėn. (uždirbo -1000 eur į rankas/mėn.). Broliui nuosavybės teisėmis priklauso 1 kambario butas su visais patogumais, baldais ir buitine technika (duomenys neskelbtini), kur jis savarankiškai mokėjo mokesčius ir tvarkėsi, laisvalaikiu važinėjo dviračiu ir sportavo. Prašė gydančios gydytojos brolį hospitalizuoti Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje išsakant abejones dėl brolio pervargimo darbe (ilgą laiką dirbo be atostogų), tačiau ne priverstinai uždaryti Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ji ir kita A. Ž. sesuo S. Ž., palaiko glaudžius ryšius su broliu, reguliariai kalbasi telefonu, palaiko kontaktą su gydytojais ir socialiniais darbuotojais, brolio būklė iš esmės pagerėjo ir yra stabili, pratęstas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra perteklinis ir nepagrįstas, nes realios grėsmės A. Ž. nei sau nei kitiems nekelia. Tolimesnis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje užkerta galimybes visapusiškai brolio reabilitacijai, savitvarkai, savarankiškumui, darbingumui bei socialiniams ryšiams, kas iš principo pažeidžia jo, kaip žmogaus teises ir laisves, o taip pat artimųjų teises bendrauti su juo.
5. Skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartimi pagrįstai A. Ž. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymas, todėl tenkinti A. Ž. atstovės R. Ž. skundą nėra pagrindo.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. Ž., pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo 2023 m. birželio 8 d. medicininės apžiūros išvada Nr. 303, kurioje nustatyta, kad A. Ž. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Teismas įvertino tai, kad byloje pateiktoje gydytojų komisijos išvados aprašomojoje dalyje fiksuotas A. Ž. psichikos būsenos gerėjimas. Išvadoje nurodoma, kad tik atvykus į skyrių, buvo stebėtas priešiškas, negatyvistiškas elgesys, disforinės reakcijos, psichomotorinis sujaudinimas. Asmuo aktyviai išsakė kliedesius teisėsaugos, medicinos darbuotojų, artimųjų atžvilgiu. Taikant gydymą kliedesinė simptomatika nublanko, koregavosi jų įtakotas elgesys. Šiuo metu klinikiniame vaizde daugiau išreikšta negatyvi šizofrenijos simptomatika, apimanti emocijų, mąstymo, valios sferas. Kritika susirgimo atžvilgiu labai formali. Jis sąmoningas, teisingai orientuotas laike, vietoje ir savyje. Emocijos menkai išraiškingos, nuotaika lėkšta. Mąstymas lėtesnio tempo, su paralogijomis, rezonavimo elementais. Suvokimo sutrikimų tyrimo nekonstatuota, kliedesinė simptomatika nublankusi. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi, atminties sutrikimų neužfiksuota. Elgesys skyriuje formaliai teisingas, mažai bendrauja su kitais pacientais, atsiribojęs, bendravimas formalus.
9. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad A. Ž. po sveikatos pablogėjimo stacionare gydomas tik pusmetį, jo psichikos būklės pagerėjimas stebimas labai trumpą laiką – tik du mėnesius, tad, įvertinęs gydymo rezultatų raidą, teismas sprendė, kad tai per trumpas laikas konstatuoti, kad jo būklė pagerėjusi pakankamai ir nebekelia pavojaus aplinkiniams, jam pačiam. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl per trumpos gydymo trukmės stacionare ir papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos išvadoje išdėstytas aplinkybes A. Ž. gydymas nuo psichikos sutrikimų pradėtas 2002 metais, per šį ilgą laikotarpį ne kartą gydytas ambulatorinėmis sąlygomis, tačiau gydantis ambulatorinėmis sąlygomis nebuvo užtikrintas ilgalaikis drausmingas gydytojų nurodymų laikymasis – pacientas po kurio laiko liaudavosi reguliariai lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, dėl ko jo psichinė būsena pablogėdavo ir A. Ž. būdavo vėl taikomas priverstinis stacionarinis gydymas. Todėl pritartina skundžiamos teismo nutarties išvadai, kad šiuo metu A. Ž. dar būtinas stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis bendro stebėjimo sąlygomis, juolab, kad A. Ž. šiuo metu nustatyta smurto rizika yra vidutinė ir gali didėti, nesilaikant gydymo sąlygų, esant ligos paūmėjimui.
10. Skunde A. Ž. atstovė R. Ž. nurodė, kad jai, kaip A. Ž. seseriai ir globėjai, nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl broliui ir globotiniui pakeistos priverstinės medicinos priemonės pratęsimo, nors BPK 405 straipsnio 4 dalimi teismui leidžiama spręsti šį klausimą neatvykus BPK 404 straipsnyje numatytiems asmenims, tik privalomai pranešus šiems asmenims apie posėdį. Vis tik bylos duomenimis R. Ž. buvo siųstas pranešimas jos deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), tačiau ji į teismo posėdį dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo A. Ž. neatvyko. Reikia pažymėti, kad proceso dalyviai yra atsakingi už teisingą gyvenamosios vietos adreso pateikimą byloje, o jam pasikeitus, privalo informuoti apie tai teismą.
11. Kitais skundo argumentais, kad A. Ž. turi butą, kuriame savarankiškai tvarkosi, laisvalaikiu sportuoja ir kt., keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
12. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. Ž. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. Ž. atstovės R. Ž. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
n u t a r i a :
atmesti A. Ž. atstovės R. Ž. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius
