Civilinė byla Nr. 3K-3-365/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
99.9; 24.4; 116.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei I. S. dėl turto įgijimo be pagrindo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. S. 134 266,20 Lt už be pagrindo įgytą turtą. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove po jų motinos mirties 1979 m. rugsėjo 11 d. susitarė, jog atsakovė priims visą motinos palikimą, o kai turės galimybę, išmokės ieškovui priklausančią palikimo dalį. Atsakovė ieškovui priklausančios dalies neišmokėjo ir tik 2006 metais prasitarė, kad turtą ji paveldėjo pagal motinos testamentą. Ieškovas teigia, kad tik 2006 m. spalio 2 d. iš Klaipėdos apskrities archyvo atsiųsto 1978 m. spalio 5 d. testamento sužinojęs, jog visus motinai priklausiusius pastatus paveldėjo atsakovė I. S. ir, jog šiuo testamentu ji buvo įpareigota per trejus metus nuo motinos mirties išmokėti ieškovui 3000 rublių. Ieškovės paveldėtų statinių rinkos vertė - 360 000 Lt. Kadangi atsakovė iki 1982 m. rugsėjo 11 d. nesumokėjo ieškovui 3000 rublių (61,59 proc. tuometės paveldėtų pastatų vertės), ieškovas prašė teismo iš atsakovės jam priteisti sumą, proporcingą dabartinei namo verčiai – 134 266,20 Lt, kaip jos be pagrindo įgytą turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt, 150 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, valstybei - 750 Lt žyminio mokesčio ir 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad nors paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime yra pastaba, jog pagal 1978 m. spalio 5 d. testamentą I. S. skolinga J. K. 3000 rublių, tačiau paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo byloje nėra duomenų, jog J. K. nustatyta tvarka buvo pranešta apie teisę reikalauti šios sumos iš atsakovės. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir ieškovo paaiškinimą, kad jis tik 2006 m. spalio 2 d. iš Klaipėdos apskrities archyvo gavęs paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo bylos dokumentų kopijas sužinojo apie savo teisę į testamentinę išskirtinę, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, todėl netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio reikalavimams ieškinio senatį. Teismas nelaikė, kad atsakovė, neįvykdžiusi testamentinės išskirtinės, nuosavybės teisę į visą šalių motinai iki mirties priklausiusį turtą įgijo be pakankamo teisinio pagrindo taip nepagrįstai praturtėdama, nes ji šias teises įgijo pagal 1980 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų testamente nustatytą įpareigojimą (CK 6.2 - 6.4, 6.38 straipsniai). Atsižvelgęs į tai, kad ginčas vyksta tarp brolio ir sesers, kad atsakovė iš esmės ieškinį pripažino, turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu, tačiau testamente jai motinos nurodyto įpareigojimo nevykdė 24 metus, per šį laiką ne kartą vyko pinigų reformos, itin išaugo nekilnojamojo turto kainos, taip pat kad atsakovė gerino paveldėtą turtą, teismas manė, kad, iš dalies tenkinant ieškinį, tikslinga remtis ne ieškovo pateiktu ieškinio kainos apskaičiavimo mechanizmu, bet vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) ir priteisti iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt, o kitą ieškinio dalį atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs kitas, nei nurodytos ieškinyje materialinės teisės normas, išėjo už ieškinio ribų ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs. Kolegija pažymėjo, kad asmeniui, nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius paveldėjimo pagal testamentą teisinius santykius ir pagrįstai pripažino ieškovui teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti testamentinę išskirtinę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes nebuvo informuotas apie teisę reikalauti testamentinės išskirtinės įvykdymo. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra duomenų, kad nuosavybės teisės į statinius atsakovei atsirado būtent paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu, taip pat juose nėra žymų ir apie testamentinę išskirtinę, todėl iki 2006 m. ieškovas neturėjo realios galimybės apie ją sužinoti. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje remdamasis įstatymo nustatyta pareiga skolininkui sąžiningai ir tinkamai vykdyti prievolę (CK 6.38 straipsnis) – sumokėti testamentinės išskirtinės gavėjui testamente nurodytą pinigų sumą (1964 m. CK 579 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.23 straipsnio 1 dalis) bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais, pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt sumą. Nustačiusi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kolegija padarė išvadą, jog teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei tokio atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas kelia reikalavimus iš teisinių santykių, susiformavusių 1980 m. Jis teismui paaiškino, kad po motinos mirties 1979 m. rugsėjo 11 d. žinojo apie testamentinę išskirtinę. Taigi teismai nepagrįstai laikė, kad ieškovas apie testamentinės išskirtinės suteikiamas teises sužinojo tik 2006 m. spalio 2 d. Nuosavybės teisės į paveldėtą turtą viešame registre įregistruotos 1980 m. rugpjūčio 20 d., todėl nuo šios dienos senaties terminas kreiptis teisminės gynybos prasidėjo, o baigėsi 1983 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovas, praleidęs ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tai įvyko dėl svarbių priežasčių ir šio termino neprašė atnaujinti, todėl pagal 1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinys atmestinas.
2. Teismai, tenkindami reikalavimą, kurio ieškovas nereiškė, priimtais sprendimais be pagrindo peržengė pareikšto ieškinio ribas.
3. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai turi būti taikomi kartu su konkrečia teisės norma, taikytina ginčo sprendimui. Ieškovui 30 000 Lt suma priteista, tokios normos nenurodant, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, tačiau išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas šio CPK 93 straipsnio pažeidimo nepašalino.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, o bylos faktų nenustatinėja, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pirmąjį kasacinio skundo argumentą dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo, priimant skundžiamus procesinius sprendimus, kasatorė grindžia teiginiu, kad ieškovas po motinos mirties 1979 m. rugsėjo 11 d. žinojo apie testamentinę išskirtinę, todėl senaties terminas kreiptis teisminės gynybos jau baigėsi. Tokio ieškovo žinojimo fakto teismai nekonstatavo, priešingai – teismai pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovui nustatyta tvarka buvo pranešta apie testamentinę išskirtinę, apie ją nėra duomenų nekilnojamojo turto registre, todėl iki 2006 m. ieškovas neturėjo realios galimybės sužinoti apie motinos testamentu jam suteiktas teises. Konstatavę, kad ieškovas tik 2006 m. spalio 2 d. iš Klaipėdos apskrities archyvo gavęs paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo bylos dokumentų kopijas, sužinojo apie savo teisę į testamentinę išskirtinę, atsakovei neįrodžius kito taikytino ieškinio senaties termino pradžios momento, teismai pagrįstai netenkino atsakovės prašymo ieškovo pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį (CK 1.127 straipsnis).
Antrasis skundo argumentas yra tapatus išanalizuotajam apeliacinės instancijos teismo nutartyje – kad pirmosios instancijos teismas, taikęs kitas, nei nurodytos ieškinyje materialinės teisės normas, išėjo už ieškinio ribų ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs. Teisėjų kolegija, atmesdama šį argumentą, nurodė, kad, ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio. Tokia išvada pripažintina pagrįsta, nes CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, o nurodyti teisinį ieškinio pagrindą nereikalaujama. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp bylos šalių susiklostė paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai, kad ieškovas teisėtai reikalauja atsakovės įvykdyti testamentinę išskirtinę, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti jo prašomą pinigų sumą, neišėjo už ieškinio ribų.
Trečiuoju kasacinio skundo argumentu kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies tenkino vadovaudamasis tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nenurodęs jokios materialinės teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, todėl neaišku, kokiu įstatyminiu pagrindu remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Šis argumentas buvo pateiktas ir apeliaciniame atsakovės skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt sumą priteisė, vadovaudamasis ne tik CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais, bet ir 1964 m. CK 579 straipsnio 1 dalimi, kurioje testamentinis įpėdinis įpareigojamas sumokėti testamentinės išskirtinės gavėjui testamente nurodytą pinigų sumą, bei CK 6.38 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinama pareiga skolininkui sąžiningai ir tinkamai vykdyti prievolę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, jas nurodė sprendime kaip pagrindą savo išvadoms padaryti, tinkamai įvykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus sprendimo turiniui.
Ketvirtasis kasacinio skundo argumentas dėl CPK 93 straipsnio pažeidimo teismui nepriteisus atsakovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti taip pat nepagrįstas. Šiame straipsnyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. bylinėjimosi išlaidų dalis, kurios atlyginimą reglamentuoja specialioji norma (lex specialis) – CPK 98 straipsnis, todėl, sprendžiant jame reglamentuojamus klausimus, bendroji norma – CPK 93 straipsnis (lex generalis) – netaikoma. CPK 98 straipsnio 1 dalyje išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimas susietas su prašymo dėl jų priteisimo ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą pateikus vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai iš ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, konstatavo, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė tokio prašymo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą šio klausimo teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei nepriteisė išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. E. K.; bylos Nr. 3K-3-447/2007).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
