Dėl statybos rangos sutarties nutraukimo bei nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-396/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 44.5.1; 52.3

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl įsiskolinimo už atliktus statybos darbus priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl statybos rangos sutarties nutraukimo bei nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 6000 Lt įsiskolinimo, 4450 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. spalio 29 d. su atsakovu sudarė statybos (remonto) rangos sutartį, kurios pagrindu atliko atsakovo pastato (duomenys neskelbtini), stogo dangos remonto darbus. Pasirašant sutartį darbai buvo įvertinti 12 000 Lt, mokėjimai numatyti dviem etapais, t. y. sumokant 6000 Lt avansą ir 6000 Lt atlikus visus darbus. Atsakovas sumokėjo 6000 Lt avansą. Atliktų darbų priėmimas pagal sutartį buvo vykdomas padengus 200 kv. m prilydomosios dangos, pasirašant perdavimo-priėmimo aktus. Atsakovas priėmė darbus pagal darbų perdavimo-priėmimo aktus Nr. 1, 2, 3, juos pasirašė. 2005 m. balandžio 17 d. ieškovui baigus visus darbus, atsakovas, nenurodydamas priežasčių, atsisakė juos priimti, nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktų Nr. 1.1, 4 ir liko skolingas 6000 Lt sumą, kuri išieškotina teismo tvarka. Pagal sutarties 8 punktą atsakovui laiku nesumokėjus sutartos kainos, jis privalo sumokėti ieškovui 0,5 procentų delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.

Atsakovas A. S. priešieškiniu prašė nutraukti 2004 m. spalio 29 d. statybos rangos sutartį, priteisti iš ieškovo 6000 Lt sumokėto avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ji nurodė, kad sutartus darbus ieškovas atliko nekokybiškai, pro stogą bėga vanduo, todėl ir atsisakė ieškovui pasirašyti galutinius darbų perdavimo-priėmimo aktus, sumokėti likusią kainos dalį. Atsakovas prašė ieškovo ištaisyti bent šiurkščiausius darbų trūkumus, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti iki nebus sumokėti visi pinigai. Taigi ieškovas iš esmės nutraukė sutarties vykdymą, neįvykdęs jos tinkamai. Atsakovui neatsirado pareigos mokėti už darbus, kurie atlikti nekokybiškai. Ieškovas pats pasirinko užduoties įvykdymo būdus ir neįspėjo, kad yra ar gali būti kažkokių aplinkybių, dėl kurių jo atliekamas darbas neatitiks net elementarių kokybės reikalavimų. Atsakovui priklausanti stogo dalis yra 778 kv. m, ir jis suprato, kad bus uždengtas visas stogas. Dėl netinkamai atlikto darbo atsakovas buvo priverstas iš naujo atlikti stogo dangos remontą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6000 Lt skolos už atliktus darbus, 4450 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2005 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal 2004 m. spalio 29 d. sutartį ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo pastato stogo dangą, užtaisant atskirais lopais (mastika, bitumu arba ruberoidu) galimas vandens įtekėjimo vietas (skyles) plote iki 30 kv. m pratekėjimo vietos (stogo dangos remontas prilydomąja danga - 800 kv. m prilydytos dangos, betonuotose plotuose dengiant du sluoksnius). Šalys sutarė darbų priėmimą vykdyti etapais po 200 kv. m. Atliktų statybos remonto darbų perdavimo-priėmimo aktais atsakovas priėmė darbus. Teismas sprendė, kad atsakovas, pasirašęs šiuos aktus, neįsitikinęs darbų kokybe, pats savo rizika prisiėmė neigiamus tokių veiksmų padarinius. Atlikdamas tarpinį privalomą darbų priėmimą, atsakovas sutiko su ieškovo vykdomų darbų kokybe ir kitomis darbų vykdymo sąlygomis. Po darbų priėmimo atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų, todėl neteko teisės ginčyti priimtų darbų kokybės (CK 6.689 straipsnio 2 dalis). Sutartimi ieškovas neįsipareigojo atlikti viso stogo dangos remonto, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas nauja stogo danga padengs visą stogą. Teismas šalių sudarytą sutartį laikė ne vartojimo, bet statybos rangos sutartimi atsižvelgdamas į sutarties objektą - pramoninės, gamybos paskirties statinys, naudojamas verslui, todėl nepripažino atsakovo silpnesniąja sutarties šalimi. Teismas vadovavosi 2006 m. balandžio 21 d. stogo remonto ekspertizės aktu, patvirtinančiu, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Teismas laikė, kad neįrodyta, jog ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški. Ieškovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas, atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus ieškovui sutartimi sulygtos 6000 Lt sumos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą, iš atsakovo priteistą 6000 Lt sumą sumažino iki 3000 Lt, priteistus 4450 Lt delspinigius - iki 1215 Lt, bylinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme - iki 1263,40 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad ieškovas atliko sutartyje aptartus darbus, t. y. atliko stogo dangos remontą, užtaisydamas atskirais lopais galimas vandens pratekėjimo vietas (skyles) plote iki 30 kv. m. Be to, ieškovas naudojo teisės aktuose, reglamentuojančiuose stogo dangos remontą, nustatytą technologiją – užpildydamas atskirus plotus prilydomąja danga. Pripažinus, kad ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, yra pagrindas jam reikalauti iš atsakovo atlyginti už atliktus darbus. Tačiau kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti visos reikalaujamos 6000 Lt sumos. Statybos rangos teisiniuose santykiuose rangovas ir užsakovas turi bendradarbiauti (kooperuotis) statybos rangos sutarties vykdymo metu (CK 6.691 straipsnis). Ieškovas atliko stogo dengimo darbus pagal atsakovo nurodymus atlikti stogo dangos remonto darbus konkrečiuose jos plotuose, nors, būdamas šios srities specialistas ir veikdamas savo rizika, žinojo, jog tokių nurodymų vykdymas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą nedelsiant įspėti atsakovą apie tai, kad užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užsakovo pageidautas remonto būdas nedavė ir negalėjo duoti dėl jo ydingumo užsakovo lauktų rezultatų. Dėl ieškovo netinkamų veiksmų yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistiną įsiskolinimą iki 3000 Lt. Nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tenkinant dalį ieškinio, nėra pagrindo tenkinti priešieškinį, nes ieškovo atliktų stogo dangos remonto darbų trūkumai buvo neesminiai, todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį remiantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi. Be to, pats atsakovas pripažįsta, kad ieškovas baigė darbus, t. y. ši sutartis jau įvykdyta. Nors atliktų stogo dangos remonto darbų 2004 m. lapkričio 8 d. perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1, 2, 3 atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, kurių vertė 10 091,77 Lt, tačiau apmokėjimas už juos pagal sutartį buvo numatytas tik atlikus darbus. Dėl to darbų atlikimo diena laikytina 2005 m. balandžio 22 d., kai atsakovas gavo ieškovo 2005 m. balandžio 17 d. pranešimą, kad statybos darbai visiškai užbaigti 2005 m. balandžio 17 d. Kolegijos teigimu, delspinigiai skaičiuotini nuo 2005 m. balandžio 23 d., pasibaigus darbų priėmimui ir sutarties vykdymo terminui, iki 2005 m. liepos 11 d., kaip prašė ieškovas pagal prie ieškinio pridėtą delspinigių skaičiuotę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CK 6.259 straipsnio l dalies taikymo. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovo įsiskolinimą, nors pripažino, kad stogo dangos remonto darbai buvo atlikti kokybiškai. Pagal šią teisės normą negalima mažinti atlyginimo už tinkamai įvykdytą prievolę. Net ir tada, kai prievolė buvo netinkamai vykdoma, šalis turi teisę į atlyginimą už faktiškai įvykdytą darbą. Atsižvelgiant į CK 6.58 straipsnio 2 dalį ir draudimą praturtėti kito asmens sąskaita, užsakovas privalo atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

Atsakovas pažeidė savo pareigą priimti darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.662, 6.694 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „ Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Taip buvo pažeista šalių bendradarbiavimo pareiga (CK 6.691 straipsnis). Atsakovas žinojo apie tai, kad jo objekte atliekami statybos rangos darbai, bet dėl jų nereiškė pretenzijų, nestabdė darbų. Nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, atsakovas privalėjo apie tai nedelsdamas pranešti ieškovui. Pagal CK 6.689 straipsnio 1 dalį užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Dėl to buvo vienašališkai pasirašytas aktas, kuris turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Atsakovas naudojosi atliktais darbais nuo 2004 m. lapkričio 8 d., kai buvo perduota didžioji darbų dalis ir pasiektas sutarties tikslas - paruošti stogą žiemai, o vidaus patalpas – eksploatacijai.

Kasatoriaus teigimu, atsakovas turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CK 6.69l straipsnis). Ieškovo nuomone, svarbu nustatyti, ko šalys tikėjosi pagal sutartį, išsiaiškinti tikrąją šalių valią. Būtina vertinti atsakovo elgesį pagal objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo verslininko elgesio matą. Po darbų priėmimo atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, todėl neteko teisės ginčyti priimtų darbų kokybės (CK 6.662 straipsnis, 6.689 straipsnio 2 dalis, 6.694 straipsnis). Sutartimi ieškovas neįsipareigojo atlikti viso stogo dangos padengimo prilydomąja danga, šalys sudarė sutartį dėl 800 kv. m prilydytos dangos uždengimo, užtaisant atskirais lopais galimas vandens įtekėjimo vietas (skyles). Atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas nauja stogo danga padengs visą stogą. Atsižvelgiant į darbų vykdymo metų laiką, t. y. vėlyvą laiką tokiai darbų rūšiai, ir į sutarties 6 punktą, ieškovas įsipareigojo darbus baigti per dešimt dienų nuo 2004 m. lapkričio 2 d. su išlyga, jeigu darbams netrukdys oro sąlygos. Taigi atsakovas objektyviai kaip sąžiningas, protingas, rūpestingas verslininkas negalėjo tikėtis visiško stogo dangos trūkumų pašalinimo, dėl to šių darbų paskirtis buvo užkirsti kelią vandens pratekėjimui prieš prasidedant žiemai, kad dar daugiau nesuardytų stogo, pertvarų konstrukcijų. Be to, atsakovas, priimdamas darbus, nereiškė jokių pretenzijų, tai reiškia, kad pagal sutartį vykdomi darbai atitiko jo lūkesčius. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą veikti už atsakovą, būti rūpestingam, atidžiam, pasiūlyti užsakovui laiku kreiptis į statybininkus ne vėlyvą rudenį, iš karto daryti kapitalinį remontą, nes tai būtų efektyviausias sprendimas (CK 6.659 straipsnis). Ieškovas įsipareigojo užtaisyti vandens pratekėjimo vietas (skyles) atskirais lopais, kad per žiemą vanduo netekėtų per stogą į pastatą.

2. Teismas nepagrįstai sumažino ir neteisingai skaičiavo delspinigius. Nuo atsakovo pareigos sumokėti už darbus (net skaičiuojant nuo 2005 m. balandžio 17 d.) praėjo treji metai. Delspinigiai galėtų būti skaičiuojami už šešis mėnesius, ieškinyje skaičiuojami iki 2005 m. birželio 11 d., t. y. už nevisą laikotarpį. Turėdamas teisę padidinti priteistinus delspinigius iki 5400 Lt, ieškovas prašė priteisti tik 4450 Lt delspinigių, todėl teismas nepagrįstai sumažino priteistus delspinigius.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. S. prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

1. Teismas nustatė faktą, kad atsakovas negavo iš atlikto darbo laukto rezultato, nes parinktas remonto būdas nedavė ir negalėjo duoti reikiamo rezultato; tai įvyko dėl rangovo kaltės, jam pažeidus pareigą išaiškinti užsakovui aplinkybes, galinčias turėti įtakos atliekamo darbo tinkamumui (CK 6.659 straipsnio l dalis). Taigi negautas atlikto darbo rezultatas negali būti vertinamas kaip tinkamai atliktas darbas, už kurį turi būti mokama, ar kaip nepagrįstas praturtėjimas, nes ieškovo darbo rezultato užsakovas nepanaudojo ir negalėjo panaudoti dėl rangovo kaltės (CK 6.659 straipsnis). Statybos konservavimo darbai nebuvo atliekami, todėl teismas pagrįstai netaikė CK 6.693 straipsnio.

Teismas, remdamasis teisių ir pareigų pusiausvyros principu, tinkamai aiškino šalių bendradarbiavimo pareigą. Tai, kad užsakovas yra verslininkas, neatleidžia rangovo nuo pareigos įspėti apie aplinkybes, turinčias įtakos rangovo atliekamo darbo kokybei. Užsakovo verslas nėra susijęs su statybomis, todėl aukštesni atsargumo standartai užsakovui negali būti taikomi. Užsakovas, būdamas sąžiningas savo versle, atitinkamai vertina ir kitų elgesį, todėl jo pasitikėjimas ieškovu kaip specialistu negali būti vertintinas kaip aplaidus elgesys. Rūpestingo ir sąžiningo elgesio standarto neatitiko būtent rangovo elgesys. Atsakovo nuomone, kasaciniame skunde keliami fakto, o ne teisės klausimai.

2. Teismas tinkamai apskaičiavo delspinigius nuo darbų atlikimo pabaigos, kaip tai nustatyta šalių sutartyje. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečiai teisės taikymo klaidų padarė teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio delspinigius. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pareiškimo dienos skaičiuojamos įstatymo nustatytos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), ir atsakovas neatsakingas, kad byla nagrinėjama teismuose daugiau nei treji metai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neišeidamas už tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 358 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Faktinės bylos aplinkybės analizuojamos tiek, kiek reikia nustatyti, ar tinkamai taikytos materialinės teisės normos. Šių nuostatų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, kuriame keliamas materialinių normų, reglamentuojančių užsakovo pareigą pranešti rangovui apie pastebėtus trūkumus atliekant statybos rangos darbus, šių darbų perdavimą-priėmimą, užsakovo pareigą priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus, už juos atsiskaityti, statybos rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2004 m. spalio 29 d. sutartį ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo pastato stogo dangą, užtaisant atskirais lopais (mastika, bitumu arba ruberoidu) galimas vandens įtekėjimo vietas (skyles) plote iki 30 kv. m pratekėjimo vietos (stogo dangos remontas prilydomąja danga - 800 kv. m prilydytos dangos, betonuotose plotuose dengiant du sluoksnius). Ieškovas atliko sutartyje aptartus darbus, t. y. atliko stogo dangos remontą, užtaisydamas atskirais lopais galimas vandens pratekėjimo vietas (skyles) plote iki 30 kv. m. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus – 2004 m. spalio 29 d. sutartį, ekspertizių aktus, ekspertų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogo dangos remonto darbai pagal šalių sutartį atlikti be esminių trūkumų; ieškovas atliko atsakovo pastato stogo dangos remonto darbus pagal šalių sudarytą sutartį, t. y. joje aptartus darbus, todėl, ieškovui įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, jis įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti už atliktus darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šios teismų išvados kasaciniame teisme neginčijamos.

Pagal byloje esančius duomenis, 2004 m. lapkričio 8 d. atsakovas pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktus Nr. 1, 2, 3, o 2004 m. lapkričio 8 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1.A ir 2005 m. balandžio 17 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 4 pasirašyti atsisakė, juos pasirašė ieškovas vienašališkai (civilinė byla Nr. 2L-1770-562/2005, b. l. 4–7, 11). 2004 m. spalio 29 d. sutarties 4 punkte b papunktyje nustatyta, kad užsakovas likusią 6000 Lt kainą už atliktus darbus sumoką atlikus darbus grynais pinigais arba penkių dienų laikotarpiu perveda į ieškovo banko sąskaitą (civilinė byla Nr. 2L-1770-562/2005, b. l. 10). Ieškovo nuomone, atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, privalo atsiskaityti pagal pateiktus darbų perdavimo-priėmimo aktus, net ir ieškovo pasirašytus vienašališkai.

Iš tiesų, pagal kasacinio teismo praktiką statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialiąsias įstatymo nuostatas įgyja net tuo atveju, jei jį pasirašo tik viena iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007). Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neginčijo ieškovo vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų, todėl jie turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių.

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, nes sprendė, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus stogo dangos remonto darbus pagal pateiktus darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistiną atlyginimą ieškovui, ir kolegija sutinka su šia teismo išvada.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai, nors ir atitiko sutartyje nustatytas sąlygas ir reikalavimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, tačiau iš esmės negalėjo duoti tokio rezultato, kurio tikėjosi sudarydamas sutartį atsakovas, t. y. bendras pastato stogo pratekėjimas nebuvo pašalintas. Nagrinėjamos bylos atveju statybos darbų atlikimas yra ieškovo verslas, atsakovo veikla nesusijusi su statybų verslu, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad tik atsakovas, kaip užsakovas, turėjo pareigą stebėti atliekamus darbus, reikšti pretenzijas, stabdyti darbus, nustatęs trūkumus nedelsdamas pranešti apie juos ieškovui. Ieškovas, vykdydamas įstatyme nustatytą bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, tiek prieš sudarydamas sutartį su atsakovu, tiek ir ją vykdydamas privalėjo įspėti atsakovą, kad įvykdžius sutartyje nurodytus darbus pilnutinai nebus panaikintas stogo dangos pratekėjimas. Byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko stogo dengimo darbus pagal atsakovo nurodymus konkrečiuose stogo plotuose, žinodamas (ar turėdamas žinoti), jog tokių nurodymų vykdymas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, minėta, apie tai neįspėjęs ieškovo–užsakovo, o ieškovo pageidautas remonto būdas dėl jo ydingumo nedavė (ir negalėjo duoti) ieškovo laukto rezultato. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistiną atlyginimą už atliktus stogo dangos remonto darbus.

Kasaciniame skunde taip pat keliamas netinkamai apskaičiuotų ir nepagrįstai sumažintų delspinigių klausimas, tačiau ir šiuos argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo sutarties vykdymo termino pabaigos – 2005 m. balandžio 23 d. iki paties ieškovo nustatytos ieškinio pareiškime datos – 2005 m. liepos 11 d. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo), nei ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008). Taigi kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas iš atsakovo priteistinus delspinigius už sutarties neįvykdymą, tinkamai aiškino šalių 2004 m. spalio 29 d. sutartį (4, 8 punktai; civilinė byla Nr. 2L-1770-562/2005, b. l. 10) ir nepažeidė teisės normų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas