Baudžiamoji byla Nr. 2K-342/2008
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2; 1.2.19.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Marijui Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui
gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,
išteisintajam Z. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties, kuria, atmetus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, Z. P. baudžiamojoje byloje paliktas galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. išteisinamasis nuosprendis.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Z. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Z. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, būdamas tiesiogiai atsakingas už (duomenys neskelbtini) darbo koordinavimą ir kontroliavimą, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, taip pat 2002 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX- 1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindinį priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslą – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, būdamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, 2005 metų liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už objekto - prekybos ir pramogų centro „Babilonas", esančio adresu : Panevėžyje, Klaipėdos/Savitiškio g. 61, statybų priežiūrą nepagrįstai žodžiu nurodė nuo 2005 m. liepos mėn. 18 d., šiam išeinant kasmetinių atostogų, dėl minėto objekto statybos priežiūros susikeisti su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu L. S.. Z. P., 2005 m. rugpjūčio 11 d. ryte, iš savo tarnybinio kabineto paskambino L. S., kuriam nurodė 2005 m. rugpjūčio mėn. 12 d., apie 11 val., vykti į Panevėžį dalyvauti prekybos ir pramogų centro „Babilonas" pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, tačiau L. S., atlikus įrengtų (duomenys neskelbtini) saugos priemonių patikrinimą ir dėl objekte nustatytų akivaizdžių (duomenys neskelbtini) saugos priemonių trūkumų atsisakius pasirašyti Panevėžio prekybos ir pramogų centro „Babilonas" pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2005 m. rugpjūčio 16 d., apie 11 val., L. S. kasmetinių atostogų metu, apie tai žinodamas, Z. P., paskambinęs pastarajam, piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas" objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo ir suvokė, kad šiame objekte yra padaryti esminiai (duomenys neskelbtini) saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu. Tą pačią dieną, apie 14 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai", Z. P. iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristačius dokumentą, L. S., vykdydamas neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugpjūčio 12 d. datuotą prekybos ir pramogų centro „Babilonas" statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tęsdamas savo iš anksto suderintą, kryptingą nusikalstamą veiką, siekdamas formaliai iš esmės įtvirtinti ir pripažinti besąlygišką prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ tinkamumą naudoti, paprašytas savo seno draugo, AB „OC“ generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetinių atostogų metu, jų nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkcijų vykdyti kitam (duomenys neskelbtini) pareigūnui, Z. P., 2005 m. rugsėjo 19 d., 14.13 val., vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu tyčia nurodė pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti Panevėžio mieste esančio prekybos ir pramogų centro „Babilonas" (duomenys neskelbtini) saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, kuriuo patvirtinamas (duomenys neskelbtini) signalizacijos atitikimas (duomenys neskelbtini) saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, nors realiai žinodamas, kad projekte numatytas automatinės adresinės (duomenys neskelbtini) signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, be to, jų išsidėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, taip pat yra ir kitų esminių su tuo tiesiogiai susijusių (duomenys neskelbtini) saugos priemonių pažeidimų. E. T., vykdydamas akivaizdžiai tyčinį, neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, pastarojo iniciatyva AB „OC" atstovui, technikos direktoriui J. H. T., pristačius dokumentą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugsėjo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) signalizacijos pramogų ir prekybos centre „Babilonas" Savitiškio g. 61, Panevėžyje patalpose priėmimo eksploatacijai"; tokiu būdu vykdant tyčinius, neteisėtus ir nepagrįstus Z. P. nurodymus buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai", Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai", Statybos techninis reglamentas STR 2 01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga", Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikinė statybos norma RSN 138-92 „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“, Respublikinė statybos norma RSN 136-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros įrenginių įrengimo taisyklės bei Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, taip sukeliant, o nelaimės ar gaisro atveju neišvengiant, realios grėsmės visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei.
Taip Z. P., tyčia viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, tyčia duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, šiurkščiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai priėmė išteisintojo Z. P. parodymus, nevertindamas jų su kitais byloje surinktais įrodymais, neaptardamas jų prieštaravimų ir nenurodydamas kodėl kitus įrodymus atmeta, o Z. P. parodymus pripažįsta. Liudytojo L. S. parodymai visiškai paneigia Z. P. parodymus. Teismas nenurodė, kodėl šiuos liudytojo L. S. parodymus atmetė. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl besąlygiškai pripažino Z. P. parodymus dėl to, kad jis L. S. tik liepė taisyti savo klaidas - arba nurodyti konkrečius trūkumus, arba pasirašyti aktą. Atmesdamas L. S. parodymus, teismas, vykdydamas BPK 257 straipsnio reikalavimus, turėjo įvertinti ir jų melagingumo faktą, nes jie visiškai prieštarauja Z. P. parodymams, kuriuos teismas pripažino teisingais. Kasatorius teigia, kad teismas nevertindamas šių liudytojo K. B. parodymų su kitais įrodymais nenustatė jų prieštaravimų ir jų nepašalino. Teismas net neaptarė ir nevertino 2006 m. sausio 16 d. LR VRM tarnybinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų išvados. Teismas besąlygiškai priėmė Z. P. parodymus ir dėl automatinės (duomenys neskelbtini) signalizacijos akto pasirašymo. Kasatorius nurodo, kad teismas visiškai neaptarė ir nevertino nei atskirai, nei kartu su kitais įrodymais byloje esančio 2005 m. rugsėjo 19 d. 14 val. 30 min. Z. P. telefoninio skambučio E. T. garso įrašo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus tyrė ir vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nutartyje nurodė, kad Z. P. pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą, tačiau šie pažeidimai turi būti vertinami ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės aspektu. Kasatorius teigia, kad būtinas požymis baudžiamajai atsakomybei kilti ir atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo drausminės yra didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Šis požymis BK 228 straipsnio prasme yra vertinamasis. Z. P., užimdamas svarbias ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Savo sprendime apeliacinis teismas privalo aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti.
Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas aprašomojoje nutarties dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimų ar esminių argumentų, apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartimi atmestas prokuroro apeliacinis skundas ir tai reiškia, kad paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendis be pakeitimų. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties neaišku, kokiu aspektu buvo tikrinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendis yra išteisinamasis, kuriame nurodyta, kad, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog Z. P. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Z. P. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau iš nuosprendžio neaišku, dėl kokių nusikaltimų jis išteisintas. Nuosprendyje nurodyta, kad jis priimtas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartimi nustatyta, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis Z. P. galėtų būti pripažintas kaltu tyčia piktnaudžiavus tarnyba ar viršijus įgaliojimus ir tuo padarius didelę žalą valstybei. Pirmiausia neaišku, kokius įrodymus kolegija laiko objektyviais. Antra, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nutartimi Z. P. išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra kitu pagrindu nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Įstatyme reikalaujama, kad išteisinimo pagrindai būtų nurodyti tiksliai ir aiškiai, tuo tarpu po apeliacinės instancijos teismo nutarties išteisinimo pagrindas abejotinas.
Dėl veikos, jos padarinių bei priežastinio ryšio
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartyje išdėstytos išvados dėl nusikaltimo, numatyto BPK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių taip pat dviprasmiškos, nėra aiškaus atsakymo į apeliacinio skundo argumentus dėl Z. P. veikos įvertinimo, atsiradusių padarinių ir priežastinio ryšio tarp jų.
BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad Z. P., tyčia viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, tyčia duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, šiurkščiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad Z. P. neatliko nusikalstamų veiksmų. Teismas nurodė, kad Z. P. veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių, tą patvirtino ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog už tų pačių veiksmų atlikimą Z. P. nubaustas tarnybine nuobauda – atleistas iš vidaus tarnybos. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino 2005 m. lapkričio 30 d. komisijos išvadą dėl centro „Babilonas“ saugos reikalavimų pažeidimų, kadangi komisijos nariai negalėjo būti objektyvūs, nes tuo pačiu metu vykdė savo tiesioginio viršininko nurodymus ir Specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos užduotį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, padarė išvadą, kad Z. P. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nutartyje nurodė, kad Z. P., skambindamas ir duodamas nurodymus tarnybiniais klausimais atostogaujančiam pareigūnui, taip pat ir savo paties atostogų metu pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą, tačiau šie pažeidimai turi būti vertinami ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės aspektu, o tai jau yra padaryta. Taip apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Z. P. veikoje yra piktnaudžiavimo požymių.
Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos veikos pobūdį : ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmais, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti.
Kaltinamajame akte nedetalizuotas didelės žalos požymis.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog kaltinamasis Z. P. būtų norėjęs diskredituoti ir sumenkinti (duomenys neskelbtini) autoritetą. Z. P. žodinis paliepimas telefonu, pasirašyti Panevėžio mieste pramogų centro „Babilonas“ priėmimo eksploatacijai aktą, nesukėlė BK 228 straipsnio 1 dalies padarinių, nes E. T. ar L. S. savo prieštaravimus galėjo išdėstyti raštu ir nepasirašyti priėmimo akto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog dėl Z. P. veiksmų būtų kilę kažkokių padarinių, t. y. padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala. Nenustatyta, kad Z. P. savo veiksmais būtų siekęs kokios nors naudos sau, kad tai neįėjo į jo kompetenciją ir jis viršijo įgaliojimus.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta aplinkybė, jog Z. P. žinojo, kad PPC „Babilonas“ yra padaryti esminiai (duomenys neskelbtini) saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu, dėl kurių gali kilti reali grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, kad statinio inžinerinių sistemų atidavimo naudoti komisijoje tiesiogiai dalyvavo ne pats Z. P., o jo pavaldinys, kuris, vadovaujantis Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatais, sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, pagal kompetenciją privalo priimti savarankiškai.
Kasacinės instancijos kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl Z. P. veikos padarinių yra visiškai skirtingos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl Z. P. veiksmų nekilo jokių padarinių – nepadaryta nei didelė turtinė, nei neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsirado didelė žala valstybei – sukelta reali grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei, taip pat sumenkintas (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, autoritetas bei nustatytas teisinės bei valdymo vykdymo tvarkos iškraipymas, tačiau visiškai nemotyvavo, kieno veiksmai sukėlė šias pasekmes tik pabrėžė, kad atsiradusi didelė žala valstybei nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Z. P. veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinėje nutartyje neįvertinęs Z. P. veiksmų pobūdžio ir nepagrindęs jų ryšio su kilusiais padariniais, be jokių argumentų konstatavo, kad priežastinio ryšio nėra.
Priežastinis ryšys tarp piktnaudžiaujančio tarnybine padėtimi pareigūno veikos ir atsiradusių padarinių yra būtinas BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų padarinių yra toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas padarinius. Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai veika tiesiogiai sukelia padarinius. Sudėtingas priežastinis ryšys – tai ryšys, komplikuotas pašalinių jėgų įsikišimo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad atsiradusi didelė žala valstybei nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Z. P. veiksmais, tačiau savo išvados niekuo nemotyvavo ir nepagrindė.
Patikrinus skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes yra pagrindas tvirtinti, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Olegas Fedosiukas
Josifas Tomaševičius
