M. J. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr.1-203-801/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44547-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.8.12; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 26 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daiva Mazur,

sekretoriaujant Emilijai Smolskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Šteimikytei

kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Algiui Markevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba "A. G.", lietuvis, teistas:

1. 2001-06-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 111 str. 1 d., 225 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 47-1 str., vykdymas atidėtas 3 m.;

2. 2004-10-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

3. 2006-03-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. areštu 90 parų;

4. 2006-08-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.;

5. 2010-10-29 I. K. V. apygardos teismo nuosprendžiu pagal I. K. BK 139-1 str. 140 str. laisvės atėmimu 23 m. 2015-09-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi I. K. V. apygardos teismo nuosprendžiu pagal I. K. BK 139-1 str. 140 str. paskirta 23 m. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir paskirta 20 m. laisvės atėmimas;

6. 2016-02-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 64 str. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu skirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2006-08-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta bausmė 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 5 d. 3 p., BK 63 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su I. V. regiono teismo 2010-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2015-09-01 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi subendrinta su Lietuvos Respublikos BK, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 20 m. laisvės atėmimo.

2024-04-05 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi patvirtintas lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, paleistas lygtinai prieš 4 m. 27 d. 2024-04-17 paleistas iš Alytaus kalėjimo ir 2024-04-18 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

M. J. 2025 m. gruodžio 23 d. apie 22 val. 20 min. Vytauto g., Simno mst., Simno sen., Alytaus r. sav., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "V. N. B.", valstybinio numerio ženklai (toliau - v.n.ž.) (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tai yra kai 22 val. 42 min. antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas,

Kaltinamasis M. J. savo kaltę prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 gruodžio23 d. būdamas blaivus pasiskolino iš draugės automobilį. Su pasiskolintu automobiliu nuvažiavo į Marijampolę pas draugą. Susitikę išgėrė po butelį alaus, po to sugalvojo išgerti degtinės butelį, nes nusprendė pas jį likti nakvoti. Išgėrus degtinės paskambino žmona ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Žmona laukėsi, todėl nieko nesvarstydamas išvažiavo automobiliu į Alytų. Susidariusioje situacijoje negalvojo apie galimas pasekmes, kitų būdų kaip grįžti namo pas besilaukiančią žmoną nesvarstė. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino neblaivumą. Policijos pareigūnai važiuojantį sustabdė Simno miestelyje, patikrino neblaivumą ir nustatė 1,69 promilės girtumą. Su patikrinimo rezultatais sutiko, pretenzijų nereiškė. Sutiko ir pripažįsta, kad toks neblaivumo lygis galėjo būti nustatytas. Kartu į Alytų važiavo ir draugas. Tuo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Anksčiau yra teistas, šiuo metu paleistas lygtinai, lankosi Probacijos tarnyboje, vykdo visus paskirtus įpareigojimus. Šiuo metu dar yra nagrinėjama baudžiamoji byla jo atžvilgiu Kaišiadorių teisme. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai. Dėl savo veiksmų gailisi ir supranta pasekmes.

Kaltinamajam M. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. J. 2025-12-23 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2025-12-23 apie 22.20 val., dirbant su tyrėju J. Š., vykdant policinę priemonę, Simne, Vytauto g., Alytaus r., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį "VW", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį nustatyta, kad šį vairavo M. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus bekontakčiu alkotesteriu, aptiktas alkoholio kvapas. Patikrinus M. J. alkoholio kiekio matuokliu 22.24 val. jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.42 val. - 1,69 promilių neblaivumas.(t.1. b.l. 33-34)

2025 m. gruodžio 23 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad M. J. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.. Pirmojo tikrinimo metu 22.24 val. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, antro tikrinimo 22.42 val. - 1,69 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais M. J. sutiko, aktą pasirašė (t. 1, b. l. 35).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad įvykio vieta Alytaus r., Simno mstl., Vytauto g. bei apžiūrėtas automobilis "V. N. B.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 12-26.).

VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemones nustatyta, kad automobilio "V.N. B.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. K.. (t.1 b.l. 43)

EMPREKIS pažyma nustatyta, kad automobilio "V. N. B.", kurio techniniai duomenys tokie patys, kaip vairavo M. J., vidutinė kaina Lietuvoje yra 1410 Eur su PVM. (t.1 b.l. 45)

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad A. G. iš A. B. pirko automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės kaina 420 eurų. (t.1 b.l. 53)

Tyrėjos R. R. tarnybiniu pranešimu su priedais, patvirtinančiais automobilio pirkimą-pardavimą, nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, mobiliojo ryšio priemonėmis buvo susisiekta su A. K., kuris VĮ "Regitra" duomenimis yra transporto priemonės "V. N. B.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas, pokalbio metu A. K. nurodė, kad transporto priemonę 2025-11-08 yra pardavęs Š. S.. Susisiekus su Š. S. mobiliojo ryšio priemonėmis nurodė, kad transporto priemonę "V.N. B.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra pardavęs A. B.. 2025-12-30 gautas elektroninis laiškas su 2025-12-12 PVM sąskaita faktūra apie transporto priemonės pardavimą. A. B.. Susisiekus su A. B. mobiliojo ryšio priemonėmis, šis nurodė, kad transporto priemonę "V.N. B.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2025-12-19 pardavė A. G.. (t.1 b.l. 55-57)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2025-12-19 už 420 eurų ji įsigijo automobilį „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Turi pirkimo-pardavimo sutartį, pridėjo prie apklausos protokolo. 2025-12-23 apie 10.00 val. jam paskambino kolega M. J. ir paprašė paskolinti automobilio. Nedvejodama sutiko. M. netrukus atvyko pas ją į namus ir pasiėmė automobilį „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). 2025-12-24 apie 02.30 val. sulaukė skambučio iš M. J. žmonos, kuri informavo, kad M. vairavo neblaivus ir automobilis išvežtas į automobilių saugomą aikštelę. Jeigu būtų žinojusi, kad. M. vairuos neblaivius, būtų tikrai transporto priemonės nedavusi. Prašo grąžinti automobilį. (t.1 b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas E. J. parodė, kad 2025-12-23 apie 22.20 val. jis dirbo kartu tyrėju J. Š., buvo pavesta vykdyti prevencinę priemonę Alytaus r. Patruliuojant Alytaus r. sav., Simno miestelyje, Vytauto g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šis buvo sustabdytas švyturėlių pagalba. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš automobilio salono vidaus sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad automobilį vairavo M. J.. Patikrinus asmenį bekontakčio alkotesterio pagalba aptiktas alkoholio kvapas. Todėl M. J. tikrino alkoholio kiekio matuokliu-alkotesteriu ir pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Tarp blaivumo patikrinimo alkotesteriu buvo atliktas blaivumo patikrinimo testas (negalėjo eiti tiesai linija, pirštu pataikė į nosį). M. J. elgėsi ramiai, kalbėjo nerišliai, tačiau visą laiką kartojo, kad jis kaltas ir jis važiavo. Aplinkybių kodėl vairavo neblaivus, nepaaiškino. M. J. sutiko, kad vairavo automobilį neblaivus. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir rašant tarnybinį pranešimą dėl įvykio, pamatė kaip M. J. dešine ranka bandė suduoti smūgį kolegai, tačiau nepataikė, dėl ko kolega panaudojo spec priemonę - dujas. M. J. pradėjo bėgti nuo kolegos, todėl išlipęs iš automobilio jis bėgo paskui M. J., jį sulaikė ir uždėjo spec. priemonę - antrankius. Taip pat nustatyta, kad kartu automobilyje važiavo L. B..(t.1 b.l. 81-84)

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina M. J. kaltę. Bylos duomenimis: tarnybiniais pranešimais, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, nustatyta, kad kaltinamasis M. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra kai 2025-12-23 22.42 val., antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,69 promilių girtumas. Tokiais veiksmais M. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. J. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. J. teistas, yra baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Kaltinamasis yra dirbantis. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis M. J. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau šeštą kartą. Nuo 2024-04-18 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą. Nusikalstamą veiką už kurią teisiamas, įvykdė dar turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, todėl įvertinus tai, jog jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis pripažįstamas recidyvistu ir tai laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą kaltinamasis M. J. įvykdė pirmą kartą. Visgi įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamojo M. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam M. J. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas bei kardomųjų priemonių panaikinimas

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Teismas, įvertinęs M. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes (tyčia vairavo automobilį neblaivus) sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – 2025 m. gruodžio 29 d.

Nusikaltimą M. J. padarė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo M. J. vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nustačius, kad transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas (turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis). Nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus M. J. vairavo, yra ne jo nuosavybė (savininkas – valdytojas yra A. G.). Automobilio savininkė – valdytoja paskolino automobilį kaltinamajam esant blaiviam, kad kaltinamasis vairuos automobilį neblaivus nežinojo. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kai kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl automobilis „V. N. B.“, v.n.ž., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) negali būti konfiskuojamas, t. y. paimamas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). M. J. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Oficialus autotransporto kainų vertintojas VšĮ „Emprekis“ tokį automobilį įvertino 1 410 Eur suma (su PVM). Iš byloje, esančios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilio savininkė – valdytoja 2025-12-19 pirko automobilį už 420 eurų, todėl tokia suma išieškoma iš M. J. (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir esantis prie bylos– skaitmeninės laikmenos 2CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos prie bylos visą bylos saugojimo laiką.

M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta 2026 m. sausio 12 d. pažyma Nr. APD-2026-00406 patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 93,75 Eur (1 t., b. l. 153 – 156). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju. Tačiau BPK straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas ir būtinas nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant areštu ar laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 str. 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytais atvejais. Nors BPK 106 str. 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju kai gynėjas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje kaltinamasis, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, dirba, duomenų apie turimą turtą nėra, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo bausme

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2016-02-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 4 metais 27 d., prie šios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės 3 mėnesius ir 3 dienas ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 metus 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. J. faktinio sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę pagal šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos 2025 m. gruodžio 29 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš M. J. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „V. N. B.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų). M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. J. pripažinti recidyvistu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius prie bylos – skaitmenines laikmenas 2 CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Daiva Mazur