Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-35-448/2026
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00174-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.7; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant pareiškėjo I. K. atstovei advokatei S. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. atstovės pateiktą skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 48-ANR_O-1820-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. Ž. 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 48-ANR_O-1820-2025 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. R. atžvilgiu nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 224 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas I. K. bei jo atstovė advokatė S. Č., nesutikdami su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir perduoti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodoma, jog tyrimas turėjo būti pradėtas pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, o ne pagal 1 dalį. Priimant Nutarimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas niekuomet nevairavo D. R. bei jo sutuoktinei priklausiusios transporto priemonės Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovės vertinimu, D. R. parodymai apie tai, kad gavęs pranešimą dėl padarytų KET pažeidimų, kurių buvo ne vienas, jis susimaišė ir nurodė savo buvusį darbuotoją I. K., kadangi buvo jam davęs vairuoti minėtą automobilį anksčiau, nebuvo tinkamai įvertinti. Taip pat tiriant pareiškėjo skundą, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog 2024 m. balandžio 23 d. D. R. kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti jam savo vairuotojo pažymėjimą. Visos šios aplinkybės rodo, jog D. R. parodymai, priimant Nutarimą, yra melagingi. Iš duotų parodymų akivaizdu, kad asmuo siekė išvengti atsakomybės. D. R. veiksmais buvo padaryta žala pareiškėjui. Atstovės vertinimu, D. R. veiksmai yra neteisėti, todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma atsakomybė.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo I. K. atstovės pateiktą skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti, nurodydama, kad D. R. sąžiningai suklydo, neketino trukdyti tyrimui ir vėliau pripažino savo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo I. K. atstovė advokatė S. Č. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog I. K. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau apie administracinius nusižengimus jam nebuvo žinoma. Byloje yra duomenų, kad baudos yra sumokėtos, jis yra gavęs pranešimus iš VMI elektroninės bankininkystės. Jis negali pasakyti, ar jis pats sumokėjo, ar automatiškai VMI nurašė paskirtas baudas, bet jis nesidomėjo, už ką yra ta suma, galvojo, kad tai kažkokios rinkliavos, apie pačius pažeidimus jam anksčiau nebuvo žinoma. Pats pareiškėjas jokių duomenų negalėjo gauti, todėl kreipėsi į advokatę. Buvo išsiaiškinta, kad jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai buvo 2 administraciniai nusižengimai: ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini). Šie pranešimai buvo surašyti jam dėl to, kad buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės jam vairuojant transporto priemonę Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tokios transporto priemonės pareiškėjas neturėjęs nei nuosavybės teise, nei vairavęs kažkokiais kitais pagrindais, taip pat neturėjo duomenų, kam ji priklausė. Iš pateiktų dokumentų buvo aišku, kad nusižengimai padaryti (duomenys neskelbtini) mieste, kur I. K. per nurodytą laikotarpį nėra buvęs. Susipažinus su duomenimis matyti, kad asmenį – I. K., kaip padariusį tuos nurodytus nusižengimus, identifikavo ir pranešė pranešėja J. R. ir, kaip nurodė I. K., jis atsiminė, kad tai yra jo buvusio darbdavio sutuoktinė, darbo santykiai jau senai pasibaigę. Taip pat Institucijai buvo pateikti duomenys, jog 2024 m. balandžio 23 d. telefonine žinute D. R. buvo paprašęs I. K. duomenų, nurodė, jog tai reikalinga dėl darbo. Balandžio 24 d. R. iš karto pateikė duomenis policijai dėl neva nurodytų melagingų aplinkybių. Byloje įrodyta, kad ginčo nėra, dėl to, kad ne I. K. padarė nusižengimus, už ką jis yra apmokėjęs baudas ir už ką jis yra nukentėjęs tiek turtine, tiek neturtine prasme, kadangi šiandien dienai jo padaryti administraciniai nusižengimai ir toliau figūruoja registre, be to, sumokėtos baudos nėra tokios menkos, tai yra virš 200 Eur. Administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai padarė išvadą, kad procesas negalimas, nepradėtinas vien dėl to, kad D. R. veiksmuose nėra tyčios, jis neva netyčia nurodė, kad būtent administracinius nusižengimus padarė I. K., o tiesiog sumaišė dienas. Atstovė pažymėjo, jog I. K. nurodė, kad tokios transporto priemonės ir kažkokių santykių, o būtent tarp R. ir jo sutuoktinės dėl leidimo naudotis jiems priklausančia transporto priemone, tarp šalių niekada nebuvo susiklostę. Suklysti, kad I. K. galėjo vairuoti jiems priklausančią transporto priemonę yra neįmanoma. Pareiškėjo atstovės vertinimu, tai buvo padaryta tyčia ir nebuvo tirtos visos šios aplinkybės. Atstovės nuomone, pats tyrimas yra neišsamus, atliktas nepašalinant visų jame esančių prieštaravimų ir pagal protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus turi būti naikinamas Nutarimas, kadangi asmuo turi teisę gauti žalos atlyginimą, turi teisę kreiptis, kad būtų panaikinti duomenys registrų bazėje. Buvo pažeisti asmens duomenų apsaugos įstatymų normatyvai. Tarp apklaustų asmenų, tai yra I. K., D. R. ir jo sutuoktinės parodymų yra esminiai prieštaravimai ir jie yra nepašalinti, daugiau veiksmų pareigūnai neatliko, todėl Nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti grąžintas Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Pareiškėjui ir skundžiamą Nutarimą priėmusiai Institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime pateikė prašymą nagrinėti skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant, pareiškėją atstovauja jo atstovė advokatė S. Č. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta pareiškėjui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkinamas. Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal imperatyvias ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotos Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog įvertinus Nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną D. R. atžvilgiu nutraukti nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 224 straipsnio 1 dalyje.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (LAT nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
ANK 224 straipsnio (Asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai) 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už kliudymą administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti šiame kodekse nustatytus procesinius veiksmus ir užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. ANK straipsnio 2 dalyje numatyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2025 m. gegužės 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono komisariato Veiklos skyriuje gautas ir užregistruotas pareiškėjo I. K. ir jo atstovės advokatės S. Č. skundas Nr. 52-AP-938 dėl to, kad I. K. nuo 2016-ųjų yra atimta specialioji teisė vairuoti transportą. 2025 m. balandžio 15 d. nuvykus į AB „Regitra“ padalinį dėl vairuotojo egzamino perlaikymo, buvo pateikti duomenys apie tai, kad jo atžvilgiu buvo surašyti pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų: ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jis nėra padaręs Kelių eismo taisyklių nusižengimų pagal nurodytus ROIK kodus ir niekada neturėjo, nevairavo bei nesinaudojo transporto priemone Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Įgaliotos advokatės prašymu iš Lietuvos kelių policijos tarnybos buvo gauti su administraciniais nusižengimais susiję duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonė Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra registruota J. R. vardu. Ji yra jo buvusio darbdavio D. R. sutuoktinė. 2024 m. balandžio 23 d. D. R. kreipėsi į I. K. su prašymu pateikti savo vairuotojo pažymėjimą. Nors jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, D. R., kaip jo darbdaviui, buvo žinomi visi asmens duomenys. Jie buvo pateikti Lietuvos kelių policijos tarnybai, nurodant, kad I. K. vairavo transporto priemonę ir yra atsakingas už nurodytus administracinius nusižengimus. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą šių asmenų atžvilgiu.
2025 m. gegužės 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu I. K. pripažintas nukentėjusiuoju.
2025 m. gegužės 27 d. apklaustas I. K. nurodė, kad nuo 2016 metų jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi po eismo įvykio jis buvo pripažintas kaltu. 2025 metais jis pradėjo laikytis teises iš naujo, o būtent: 2025 m. balandžio 15 d. jis atvyko į AB „Regitra“ adresu (duomenys neskelbtini) perlaikyti vairavimo egzaminą. Išlaikęs vairavimo egzaminą, jis tvarkėsi dokumentus dėl vairuotojo pažymėjimo ir buvo informuotas, kad jo atžvilgiu buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini). Šiuose protokoluose buvo nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles vairuojant automobilį Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jį ištiko šokas, kadangi niekada nebuvo vairavęs minėto automobilio, tokio automobilio niekada nėra turėjęs ar jo pardavęs. Apie šiuos pažeidimus taip pat nebuvo informuotas, bent informacijos negavo. Jam buvo atimta teisė vairuoti, todėl jis išvis jokios transporto priemonės nuo 2016 m. nebuvo vairavęs. Po šio įvykio kreipėsi į advokatę S. Č., kuri kreipėsi į Lietuvos policijos kelių tarnybą dėl jam surašytų protokolų pagrindo. Gavus protokolus buvo matyti, kad protokolai surašyti jo vardu ir išsiųsti į jo seną elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuriuo nesinaudoja nuo 2023 metų spalio mėnesio, todėl apie protokolus nežinojo. Iš protokolų matyti, kad transporto priemonė Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso J. R.. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose matomas pažeidimas su minėtu automobiliu, matosi, kad automobilį vairuoja vyras. Jis prisiminė, kad anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini) su D. R. jam priklausančioje įmonėje. 2025 metais balandžio mėnesį D. R. parašė žinutę klausdamas, ar jo žmonos vardas „J.“, jis atrašė „ką dar nori sužinoti“, bet neatsakė ar taip, todėl jis suprato, kad tai jo žmona. Tuomet prisiminė, kad jam D. R. 2024 m. balandžio 23 d. buvo rašęs į „Messenger“ programėlę, kad jis D. R. atsiųstų savo vairuotojo pažymėjimo nuotrauką. Jis pasakė, kad teisė jam yra atimta, jis jos neturi jau (duomenys neskelbtini) metus. Jo manymu, D. R. policijai norėjo pateikti prie protokolų ir jo vairuotojo pažymėjimą. Taigi D. R. žmona pateikė policijai jo asmens duomenis, jog jis vairavo minėtą transporto priemonę, nors to tikrai nebuvo. Jis buvo melagingai apkaltintas padaręs administracinį nusižengimą. D. R. žmona gavo jo asmens duomenis iš D., kadangi pas jį dirbo, jis turėjo visus jo asmens duomenis. Protokoluose, kurie buvo surašyti jam dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nurodoma, kad pažeidimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jis daug metų (duomenys neskelbtini) nėra buvęs, o D. R. su žmona J. gyvena (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) rajone. Nori, kad jam būtų panaikinti jam surašyti administracinio nusižengimo protokolai, kurių jis nepadarė ir būtų nubausti asmenys pasinaudoję jo asmens duomenimis ir melagingai jį apkaltinę. Daugiau jokių R., gyvenančių (duomenys neskelbtini), jis nepažįsta, tik šiuos asmenis ir jie vieninteliai turėjo jo asmens duomenis.
2025 m. rugsėjo 30 d. apklausta J. R. nurodė, kad automobilis Toyota Prius, anksčiau buvęs valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (dabartinis valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)) teisiškai anksčiau priklausė jai, automobilis buvo registruotas jos vardu. Šiuo metu minėtas automobilis jau yra registruotas jos vyro D. R. vardu. Minėtu automobiliu ji naudodavosi labai retai, jis tik buvo registruotas jos vardu. Automobiliu visada naudodavosi jos vyras D. R.. Dėl šio automobilio yra gavusi KET pažeidimų, būtent baudų. Minėtas baudas ji perduodavo savo vyrui D. R., kadangi jis vairuodavo minėtą automobilį. Kai perduodavo jai atsiųstus padarytus KET pažeidimus su minėtu automobiliu savo vyrui, jis nurodydavo, kas vairavo automobilį Toyota Prius ir už baudas būdavo atsakingas jis. Ji jokio I. K. nepažįsta ir tikrai nenurodė, jog jis vairavo automobilį Toyota Prius ir pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas minėtą automobilį. Daugiau jokių aplinkybių papasakoti negali, už minėtą automobilį atsakingas jos vyras D. R.
2025 m. rugsėjo 30 d. apklaustas D. R. nurodė, kad automobilis Toyota Prius, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (buvęs valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)), priklauso jam. Šiuo metu automobilis registruotas jo vardu, jau nuo 2024 metų pabaigos. Anksčiau minėtas automobilis buvo registruotas žmonos J. R. vardu, tačiau automobiliu visada naudodavosi jis ir už jį atsakingas yra jis 2024 m. kovo 25 d. ir 2024 m. balandžio 21 d. minėtą automobilį Toyota Prius, senas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo jis ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas būtent jis. Pamena, kad buvo gavęs pranešimą dėl padarytų KET pažeidimų, jų buvo ne vienas, todėl susimaišė ir nurodė savo buvusį darbuotoją I. K., jog vairavo jis, kadangi buvo jam davęs vairuoti minėtą automobilį anksčiau. Susimaišė datose ir pagalvojo, kad jis vairavo, nors to nebuvo ir jis padarė visus minėtus KET pažeidimus. Įvyko nesusipratimas, suklydo nurodydamas vairavusį asmenį. Minėtus pranešimus dėl KET pažeidimų siųsdavo jo žmonai J., kadangi automobilis buvo registruotas jos vardu, tačiau ji rūpindavosi automobiliu ir paskirtomis baudomis. Jis pripažįsta, jog tai jis padarė minėtus KET pažeidimus, jis vairavo automobilį 2024 m. kovo 25 d. ir 2024 m. balandžio 21 d. Šiuo metu su I. K. jokių ryšių jis nepalaiko, jie nėra draugai. I. K. pats nesikreipė į jį asmeniškai ir nenurodė, kad jis suklydo. Jis nurodė I. K., jog jis vairavo jo automobilį tuo minėtu laiku, nors to nebuvo. Jis apie tai nieko nežinojo, jei būtų žinojęs, būtų ištaisęs šią situaciją ir nurodęs save.
Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija, nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną, rėmėsi iš esmės vien tik D. R. paaiškinimais, jog jis, pateikdamas I. K. duomenis, kaip transporto priemonę vairavusio asmens, sąžiningai klydo ir neturėjo tikslo trukdyti administracinio nusižengimo tyrimui. Tačiau teismas pažymi, kad vien tik subjektyvus asmens teiginys apie klaidą savaime nepaneigia galimos administracinės atsakomybės, jei nėra tinkamai ištirtos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės, susijusios su duomenų pateikimo aplinkybėmis, įskaitant pareiškėjo teisės vairuoti nebuvimą, jo patirtą žalą bei faktą, kad neteisingų duomenų pateikimas lėmė pareiškėjo teisių suvaržymą.
Teismas visiškai sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, jog Institucija turėjo įvertinti D. R. veiksmų teisinę kvalifikaciją sprendžiant dėl galimo ANK 224 straipsnio 2 dalies taikymo, o neapsiriboti vien tik 1 dalimi.
Teismas pažymi, kad ANK 224 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato atsakomybę ir už kitokią apgavystę administracinio nusižengimo byloje, įskaitant žinomai neteisingų duomenų pateikimą, jei tokiais veiksmais iškreipiama tyrimo eiga ar siekiama išvengti atsakomybės. Vertinant D. R. parodymus, teismas konstatuoja, kad asmens nurodymas, jog jis „susimaišė datose“, negali būti laikomas pakankamu paaiškinimu, kai kalbama apie konkrečius, oficialiai pateiktus duomenis, turinčius tiesiogines teisines pasekmes kitam asmeniui. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikrinti ir įvertinti objektyvūs duomenys apie I. K. specialiosios teisės vairuoti atėmimą nuo 2016 metų ir šio fakto reikšmę galimos sąžiningos klaidos vertinimui. Todėl duomenų pateikimas apie asmenį, žinant, kad jis objektyviai negalėjo vairuoti, atitiktų apgavystės požymius, kaip jie suprantami pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį (svarbu, ar tai buvo/galėjo būti žinoma D. R. darbo santykių metu ar jiems pasibaigus). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nebuvo nustatinėjama, ar fiksuotų pažeidimų padarymo metu (2024 m. kovo 25 d. ir 2024 m. balandžio 21 d.) I. K. ir D. R. siejo darbo santykiai, jeigu taip, kokiu pagrindu, ar jam buvo kada nors suteikta galimybė vairuoti/naudotis minėtu automobiliu. Be to, nebuvo ištirtas 2024 m. balandžio 23 d. susirašinėjimas dėl vairuotojo pažymėjimo, todėl Institucija turėtų išreikalauti ir ištirti šiuos duomenis, kada konkrečiai D. R. prašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kam jis buvo reikalingas, ar tai buvo iki ar, kaip nurodo pareiškėjas, po KET pažeidimų fiksavimo. Dokumento prašymas po pažeidimo, siekiant pagrįsti neteisingus duomenis, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl tyčios nustatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. R. 2024 m. gegužės 6 d. pateikė duomenis, jog minėtą automobilį vairavo I. K. Be to, Institucija nenustatė, ar duomenų pateikimas buvo susijęs su galimu D. R. siekiu išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimus, ar D. R. turėjo galimybę nedelsiant nurodyti save, ar tuo metu tai būtų sukėlę jam neigiamų pasekmių (baudos, administracinio poveikio priemonės ir pan.). Nėra ištirta ir tai, ar analogiškai buvo elgtasi ir kitais atvejais, tai yra nepatikrinta, ar dėl šios transporto priemonės buvo ir kitų KET pažeidimų, ar visais atvejais vairuotoju buvo nurodomas tas pats ar skirtingi asmenys.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija apsiribojo subjektyviu D. R. paaiškinimų vertinimu, neištyrusi ir neįvertinusi visų objektyvių aplinkybių visumos, todėl Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, iš naujo nagrinėti ir atlikti išsamų tyrimą, įvertinant galimą ANK 224 straipsnio 2 dalies taikymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a:
Tenkinti skundą.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 48-ANR_O-1820-2025 ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
