Baudžiamoji byla Nr. 2K-178-654/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28910-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1;
2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjos advokatės Linos Gervelienės kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties.
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda, nustatant dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš civilinės atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ priteista G. Š. 15 000 Eur, o R. Š. – 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo A. J. priteista nukentėjusiajai G. Š. 2000 Eur proceso išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuteistojo A. J. ir civilinės atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ atstovo apeliaciniai skundai atmesti.
Iš nuteistojo A. J. ir civilinės atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ nukentėjusiajai G. Š. priteista 500 Eur proceso išlaidų atlyginimo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (toliau – ir Įmonė) direktoriaus pavaduotoju ir gavęs įpareigojimus Įmonės direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 12 organizuoti darbą Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ Daugų padalinyje, pagal Įmonės direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Padalinių vadovų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse aprašymo 1, 2 punktus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones paskirtame padalinyje, laikytis darbuotojų darbų saugos ir sveikatos, įmonės vietinių (lokalių) norminių teisės aktų reikalavimų, o pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą Įmonės Daugų padalinyje, veikė nusikalstamai nerūpestingai, pažeisdamas: 1) Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) reikalavimus aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusę informaciją apie saugų darbą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką; 2) Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija) nurodymus, kad darbdavys negali reikalauti, jog darbuotojas pradėtų darbą, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą; 3) Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AI-724/V-1284, 6 punkto reikalavimus, t. y. apmokyti dirbti darbuotojus prieš pavedant jiems atlikti pavojingus darbus; 4) Įmonės direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 14 „Dėl paskyros-leidimo išdavimo tvarkos“ reikalavimą išduoti paskyrą-leidimą darbui šuliniuose; 5) Įmonės Kanalizacijos šulinių valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 65, patvirtintos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 77, 55.1 punkto, 58 punkto, Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos Nr. 46, patvirtintos direktoriaus 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 15, 3.1.3 punkto reikalavimus išduoti paskyrą-leidimą darbui šulinyje ir darbus šulinyje pavesti dirbti ne mažiau kaip dviem gerai instruktuotiems darbuotojams; 6) Įmonės Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos, patvirtintos 2012 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 28, IV skyriuje nustatytą darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarką, neorganizavo K. Š. mokymų atliekant pavojingus darbus, neišdavė K. Š. asmeninių apsaugos priemonių ir paskyros-leidimo dirbti pavojingą darbą šulinyje, kai atliekant pavestą darbą gali kilti pavojus darbuotojui nukristi iš aukščio, bei pavedė vienam darbininkui – asenizaciniu automobiliu dirbančiam K. Š. Dauguose, Krantinės ir Taikos gatvėse, atlikti darbą šulinyje – pašalinti nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšti užsikimšusią trasą, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. 2017 m. birželio 11 d. apie 12–13 val. K. Š., pagal A. J. žodinį pavedimą šalindamas nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšdamas užsikimšusią trasą, įkrito į kanalizacijos šulinį Nr. 241 ir dėl galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimais galvoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju bei voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kurio komplikacija – smegenų pabrinkimas, 2017 m. birželio 15 d. mirė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. ir jo gynėja advokatė L. Gervelienė prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nukentėjusiųjų G. Š. ir R. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tinkamai neįvertinę bylos aplinkybių, susijusių su nelaimingu atsitikimu darbe, neištyrę priežastinio ryšio tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir pasekmių, nuteistojo kaltę pagal BK 176 straipsnio 1 dalį grindė ne pagrįstais ir įvertintais duomenimis, bet abejotinais ir deklaratyviais teiginiais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
2.2. Baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnį netaikoma, kai šiame straipsnyje nurodyti padariniai kyla dėl paties darbuotojo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, dėl jo neatsargaus ir rizikingo elgesio, darbuotojui nevykdant darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų. Kasatorių nuomone, A. J. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, t. y. nors turėjo, tačiau negalėjo suprasti daromos veikos rizikingo ar pavojingo pobūdžio ir negalėjo numatyti nelaimingo atsitikimo darbe, todėl nusikalstamas nerūpestingumas jam inkriminuotas nepagrįstai.
2.3. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad 2017 m. birželio 11 d. A. J. siuntė K. Š. atkimšti užsikišusios trasos giliame šulinyje. Pažymima, kad K. Š. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Alytaus rajono savivaldybės įmonėje „Simno komunalininkas“ vairuotoju ir vandens valymo įrengimų operatoriumi, ir jam priklausė vairuoti asenizacinį automobilį, juo ištraukti nuotekas iš vietinės kanalizacijos trasų (šulinių), o nuotekas išvežti į valymo įrenginius ir jas ten išpilti. Pagal darbo funkcijas K. Š. nepriklausė lipti į kanalizacijos šulinius ir atkimšti užsikišusias trasas. Be to, nukentėjusysis buvo tinkamai apmokytas, supažindintas su saugiais nuotekų išsiurbimo, išvežimo ir išpylimo į valymo įrenginius metodais, žinojo zonas, kuriose gali kilti grėsmė jo saugumui, o darbdavys bei jo įgaliotas asmuo dėjo tinkamas pastangas jį apmokyti dirbti asenizaciniu automobiliu ir išvengti neigiamų padarinių dirbant. Taigi, K. Š. žinojo, kaip saugiai dirbti jam tiesiogiai pavestą darbą. Įvykio dieną A. J. telefonu nurodė tik Dauguose, Krantinės gatvėje, iš šulinio per kinetę nusiurbti nuotekas, nes nuotekų atkimšimo darbus organizuos kitą dieną pakvietus UAB „Dzūkijos vandenys“ avarinę brigadą, todėl jis akivaizdžiai nežinojo ir negalėjo suprasti, kad nukentėjusysis važiuos su nuotekų pilna asenizacinio automobilio cisterna į Taikos gatvę, atidenginės šulinius ir galimai lips į gilų šulinį, t. y. savavališkai dirbs tai, kas jam nebuvo pavesta. Kasatorių nuomone, priešingai nei skundžiamuose sprendimuose nustatė teismai, A. J. negali būti pripažintas atsakingu už paties nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus ir kilusius padarinius.
2.4. Kasatoriai skunde kritikuoja skundžiamuose sprendimuose pateiktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, jog grįsdami A. J. kaltę teismai nepagrįstai nevertino paties nuteistojo parodymų, kad, norint išleisti nuotekas atvyniojus žarną nuo cisternos ir ją leidžiant į šulinį, žarna nuo svorio visu savo ilgiu įkrenta į šulinio apačią, liudytojų J. K., A. U., K. R., G. A., A. G., V. K., R. L., S. L. parodymų apie tai, kad išsiurbtomis nuotekomis užsikišusios trasos atkimšti negalima, tam reikia švaraus vandens, patys į šulinius nelipdavo ir visus darbus vykdydavo ant žemės, be to, kamščių šalinimo, trasos prapūtimo vienas vairuotojas nedarydavo, dalyvaudavo meistras su avarine tarnyba, ar tai, kad su asenizaciniu automobiliu, kurį vairavo nukentėjusysis, negalima pašalinti kamščių dėl mažo automobilio galingumo. Taip pat teismai, nepašalinę prieštaravimų tarp liudytojo D. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, teismai suabsoliutino įvykio vietos nuotraukose matomą šulinio dugne gulintį šepetį ir dėl to padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad K. Š. ruošėsi ne šiaip išleisti nuotekas į šulinį, o norėjo bandyti atkimšti nuotekų trasoje susidariusį kamštį, buvo įlipęs į šulinį, žarnos galą įdėjo į nuotekų vamzdį, bandė įtvirtinti jį šepečiu ir, lipdamas iš šulinio ar leisdamasis į jį, krito iš aukščio. Iš liudytojo G. N. parodymų matyti, kad atidarius kanalizacijos šulinius juose dažnai randama akmenų, plytų ar skaldos, todėl ir įvykio metu nuotraukose užfiksuotas šepetys galėjo atsirasti iš vamzdžių. Kasatorių nuomone, teismai, skundžiamuose sprendimuose darydami išvadas dėl nelaimingo atsitikimo kilimo, turėjo vertinti ir 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadą bei specialistės J. Rudienės paaiškinimus.
2.5. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai nepripažino, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties K. Š. didelio neatsargumo. K. Š. žinojo saugaus darbo reikalavimus, tačiau neįsitikino savo veiksmų saugumu, neįvertino savo sveikatos būklės ir dėl didelio neatsargumo savavališkai atliko veiksmus, kurių A. J. nebuvo nurodęs, o tai tiesiogiai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Instrukcijos ir fizinių veiksmų tyrimo protokolas, su kuriais K. Š. buvo supažindintas, leidžia daryti išvadą, kad K. Š. turėjo žinoti ir žinojo, kad dirbant prie atviro kanalizacijos šulinio yra pavojus įkristi. Asmeninių apsaugos priemonių nuo kritimo į šulinį nėra, todėl patys darbuotojai turi saugotis per arti neidami prie atidengto šulinio. Priėmęs sprendimą dirbti prie atidaryto šulinio K. Š. nedėvėjo šalmo, nors jis jam buvo išduotas. Kasatorių nuomone, šios aplinkybės rodo, kad K. Š. savavališki veiksmai dirbti prie atidengto kanalizacijos šulinio be šalmo ir A. J. nurodymų nevykdymas turėjo būti vertinti kaip didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas, dėl kurio jis susižalojo.
2.6. Organizacinės darbų saugos priemonės, skirtos rizikai mažinti, negali pašalinti rizikos veiksnių, kai saugumo reikalavimų nesilaiko pats darbuotojas. Kasatorių nuomone, nelaimingo atsitikimo kilimui lemiamos įtakos neturėjo tai, kad K. Š. nebuvo supažindintas su kanalizacijos tinklų avarinių gedimų šalinimo tvarka, nes atidaręs šulinį pats turėjo elgtis atsargiai, o lipti į šulinį nebuvo gavęs nurodymo iš A. J. Be to, byloje nebuvo galimybės nustatyti, kuris darbdavio įgaliotas asmuo privalėjo užtikrinti K. Š. saugų darbą (2019 m. kovo 29 d. specialisto išvada), nes dalis įmonės „Simno komunalininkas“ darbuotojų ir sveikatos tarnybos funkcijų pagal sutartį buvo perduota vykdyti UAB SDG darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistui A. U., kuris privalėjo organizuoti ir koordinuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje, organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rengimą. Nors teismai šių aplinkybių nevertino, tačiau akivaizdu, kad A. J. negali atsakyti už tai, jog įmonėje nebuvo nustatyta kanalizacijos tinklų avarinių gedimų šalinimo tvarka ir nukentėjusysis nebuvo su ja supažindintas, nes ne jam priklausė parengti šį teisės aktą. Taigi, teismai skundžiamuose sprendimuose nenustatė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų (neveikimo) ir nukentėjusiajam kilusių padarinių.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsti.
3.2. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai įvertino visas bylos aplinkybes, atkūrė nagrinėjamo įvykio eigą ir padarė pagrįstą išvadą, kad surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog A. J. suprato ir žinojo, kad K. Š. vienas ir be asmeninių apsaugos priemonių bandys atkimšti kanalizacijos trasą, nors ir nebuvo tinkamai apmokytas atlikti tokius darbus, taip pat ir tai, kad gali kilti pavojus darbuotojui nukristi iš aukščio. Be to, teismų padarytos išvados patvirtina ir tai, kad jei K. Š. nebūtų gavęs nurodymo ar pritarimo pravalyti kanalizacijos trasą, jam nebūtų buvę jokio reikalo atidarinėti šulinius ir atlikti atitinkamus veiksmus (t. y. ieškoti trasos užsikišimo vietos; nuleisti žarną iki šulinio apačioje esančio nuotekų griovelio ir pan.), siekiant išvalyti kanalizacijos trasą.
3.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo dėl darbdavio atstovo – A. J. kaltės egzistuoja teisiškai svarbus priežastinis ryšys, todėl jo kaltė dėl darbuotojų darbo saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo yra įrodyta. A. J., būdamas darbdavio įgaliotas asmuo ir atsakingas už darbų saugą, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti pavojingų padarinių, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo, kokie darbai atliekami šalinant kanalizacijos trasos užsikimšimą) ir savo asmenines savybes (žinojo darbų saugą dirbant šuliniuose reglamentuojančius teisės aktus) galėjo ir turėjo suprasti, kad jam pasiuntus vieną tinkamai neapmokytą ir neinstruktuotą, saugos priemonėmis neaprūpintą įmonės darbuotoją atkimšti kanalizacijos trasos tokioje vietoje, kur yra gilūs šuliniai, neišdavus jam paskyros-leidimo, gali įvykti nelaimingas atsitikimas, nesidomėjo, kokiu būdu darbuotojas atliks pavestus darbus, ir neužtikrino, kad K. Š. atliktų tik tuos darbus, kuriuos jis apmokytas dirbti saugiai, t. y. elgėsi nerūpestingai.
3.4. Atmestini kasatorių skundo argumentai, kad atidaręs kanalizacijos šulinį K. Š. turėjo elgtis saugiai, neiti arti jo, į jį nelipti, nes nebuvo gavęs leidimo. Akivaizdu, kad, K. Š. neapmokius saugiai atlikti pavestus darbus, atsakomybė už nukentėjusiojo veiksmus tenka asmeniui, atsakingam už darbų saugos reikalavimus.
4. Nukentėjusiųjų G. Š. ir R. M. (Š.) atstovai advokatai R. D. ir R. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį. Nukentėjusiųjų G. Š. ir R. M. atstovai atsiliepime nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
4.2. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatoriai, remdamiesi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais teismai pagrįstai konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl paties nukentėjusiojo savavališkai neatsargaus ir rizikingo elgesio, o dėl to, kad darbdavio įgaliotas A. J. elgėsi neatsakingai ir pažeidė teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Akivaizdu, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog K. Š. nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti pavojingus darbus šulinyje, nebuvo išduotos reikalingos tokiam pavojingam darbui asmeninės apsaugos priemonės bei paskyra-leidimas atlikti pavojingą darbą.
4.3. Atmestini kaip nepagrįsti, nelogiški ir nustatytoms bylos aplinkybėms prieštaraujantys kasatorių skundo argumentai, kad nuteistasis negalėjo žinoti ir nežinojo, jog K. Š. važiuos su nuotekų pilna asenizacinio automobilio cisterna į Taikos gatvę, atidenginės šulinius ir galimai lips į gilų šulinį. Būdamas pavyzdingas darbuotojas, K. Š. tik vykdė darbdavio A. J. nurodymus – kanalizacijos užsikimšimo šalinimo darbus pagal Įmonėje esančią praktiką, ir akivaizdu, kad be nuteistojo žinios nebūtų savavališkai kilnojęs sunkių šulinių dangčių ir bandęs vienas šalinti gedimus giliame šulinyje. Be to, byloje nustatyta, kad Įmonėje niekas savavališkai nedirbdavo, visi darbuotojai vykdė darbdavio nurodymus.
4.4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai suabsoliutino įvykio vietos nuotraukose užfiksuotą šulinio dugne gulintį šepetį, taip pat netinkamai vertino tiek paties nuteistojo A. J. ir liudytojų parodymus, tiek 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadą bei specialistės J. Rudienės paaiškinimus. Teismai aiškiai ir argumentuotai susiejo visus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kuriais pagrindė priimtus sprendimus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. J. ir jo gynėjos advokatės L. Gervelienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-193-648/2022, 2K-104-697/2023 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022 ir kt.).
7. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su A. J. nuteisimu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimų, argumentuodami tuo, jog teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai įvertino paties nuteistojo, liudytojų J. K., A. U., K. R., G. A., A. G., V. K., R. L., S. L., D. Z. ir G. N. parodymus, specialisto išvadas bei specialistės J. Rudienės paaiškinimus ir kitus įrodymus, pateikia savąjį įrodymų vertinimą siekdami pagrįsti, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties nukentėjusiojo K. Š. didelio neatsargumo – dėl darbdavio nurodymų nevykdymo ir savavališkų bei neteisėtų veiksmų, saugumo reikalavimų nesilaikymo. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl įrodymų vertinimo
8. Kasaciniame skunde, ginčydami BK 176 straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistojo A. J. veiksmuose, kasatoriai nurodo argumentus, susijusius su, jų nuomone, netinkamu teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nuteistojo ir civilinės atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ apeliaciniai skundai buvo atmesti, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
9. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
10. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatoriai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus – paties nuteistojo A. J., liudytojų O. R., G. A., J. A., A. G., A. B., R. L., S. L., G. K., A. K., G. N., V. J., M. V., A. U., D. Z., K. R., V. K., V. S. ir J. K. parodymus; įvykio vietos apžiūros protokolus; Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvadas; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 15 d. ir 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadas; specialistų J. Rudėnienės, S. Leskausko, A. Sadausko ir D. Tumėno paaiškinimus; nukentėjusiojo K. Š. ir nuteistojo A. J. darbo sutartis, pareigybių aprašymus; Valstybinei darbo inspekcijai pateiktus A. J. paaiškinimus; Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ darbo tvarkos, darbų saugos ir sveikatos taisykles, instrukcijas, registravimo žurnalus, paskyrų-leidimų išdavimo tvarkos aprašus; kitus rašytinius įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės. Teismai motyvuotai aptarė ir paneigė gynybos versijas, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai bei didelis neatsargumas. Teismai nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias tiek priežastinį ryšį tarp A. J. padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, tiek jo kaltę dėl kilusių sunkių padarinių. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir racionaliu argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.
Dėl A. J. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį
12. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai sprendė priežastinio ryšio tarp nuteistojo A. J. veiksmų (neveikimo) ir nukentėjusiajam kilusių sunkių padarinių klausimą. Kasatorių nuomone, nukentėjusiojo K. Š. didelis neatsargumas buvo pagrindinė ir dėsninga padarinių kilimo sąlyga. Tačiau šie kasatorių skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
13. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022, 2K-127-976/2022, 2K-225-788/2022, 2K-7-495/2023 ir kt.).
14. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbuotojų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų kilimo priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
15. Ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus teismai nustatė šias reikšmingas aplinkybes: A. J. buvo darbdavio įgaliotas asmuo – dirbo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoju. Jis organizavo darbuotojų darbą ir buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą Įmonės Daugų padalinyje. Pavesdamas vienam darbininkui – asenizaciniu automobiliu dirbančiam K. Š. – Dauguose, Krantinės ir Taikos gatvėse, atlikti darbą šulinyje – pašalinti nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšti užsikimšusią trasą, neinstruktavo jo saugiai dirbti jam pavestą pavojingą darbą, taip pat prieš pavedant šį darbą jo tinkamai neapmokė, t. y. neorganizavo jam mokymų, nepatikrino jo žinių testais, neišdavė asmeninių apsaugos priemonių bei paskyros-leidimo, leidžiančio dirbti pavojingą darbą šulinyje, taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija), 27 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija) nuostatas; Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AI-724/V-1284, 6 punkto nuostatas; Įmonės direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 14 „Dėl paskyros-leidimo išdavimo tvarkos“ reikalavimą išduoti paskyrą-leidimą darbui šuliniuose; Įmonės Kanalizacijos šulinių valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 55.1, 58 punktų, Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos 3.1.3 punkto reikalavimus; Įmonės Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos IV skyriuje nustatytą darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarką; K. Š. atliekant vienam pavestą šį pavojingą darbą, įvyko nelaimingas atsitikimas, nukentėjusysis įkrito į kanalizacijos šulinį ir dėl patirtų sužalojimų mirė.
16. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Taip pat, remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismai skundžiamuose sprendimuose teisingai nustatė, kad A. J. veika – neteisėtas pavedimas vienam asenizaciniu automobiliu dirbančiam K. Š. pašalinti nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšti užsikimšusią trasą, tinkamai jo neapmokius, neinstruktavus jo saugiai dirbti jam pavestą pavojingą darbą šulinyje, neišdavus asmeninių apsaugos priemonių (saugos diržo, įrangos patikrinti dujoms ir kt.) bei paskyros-leidimo, leidžiančio dirbti pavojingą darbą šulinyje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – K. Š. mirtimi. Nors iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad A. J. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes, einamas pareigas ir turimą kvalifikaciją, išklausytus mokymus tiek darbuotojų darbų saugos ir sveikatos srityje, tiek dėl vykdomų darbų šuliniuose ir kituose požeminiuose statiniuose, uždarose talpyklose, darbinę patirtį ir kitas asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Organizuodamas darbus ir pavesdamas vienam įmonės darbininkui K. Š. atkimšti kanalizacijos trasą tokioje vietoje, kur yra gilūs šuliniai, A. J. elgėsi nerūpestingai, savo darbo funkcijas vykdė aplaidžiai, nesidomėjo, kokiu būdu darbuotojas atliks pavestą darbą, neužtikrino, kad nukentėjusysis atliktų tik tuos darbus, kuriuos jis buvo apmokytas dirbti saugiai, nesiėmė jokių priemonių saugioms darbo sąlygoms sudaryti. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes šią veiką jis padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu. Kasatorių argumentai, kad nuteistasis nebuvo įpareigotas parengti atitinkamos srities dokumentų – kanalizacijos tinklų avarinių gedimų šalinimo tvarkos – bei su jais supažindinti nukentėjusiojo K. Š., nepaneigia teismų padarytų išvadų ir iš esmės parodo tik paties nuteistojo formalų požiūrį į turėtą pareigą pačiam organizuojant pavojingus darbus šuliniuose užtikrinti darbuotojų darbų saugą ir imtis visų būtinų priemonių užkertant kelią nelaimingam atsitikimui.
17. Nepagrįsti ir atmestini kasatorių skundo argumentai, kad nelaimingo atsitikimo darbe padariniai būtinuoju priežastiniu ryšiu yra susiję ne su A. J. netinkamu pareigų atlikimu darbų saugos srityje, o su paties nukentėjusiojo K. Š. veiksmais – jo dideliu neatsargumu. Teismai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai motyvavo, kad tais atvejais, kai iš asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, asmuo turi iš anksto aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, tačiau jo teisinė reikšmė nustatoma tik kompleksiškai nagrinėjant ir atskleidžiant veikos ir padarinių santykį kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Nagrinėjamos bylos proceso metu gautais ir išnagrinėtais įrodymais bei nuosekliais teismų argumentais, kurie pagrįsti išsamiu darbuotojų saugos ir sveikatos sritį reguliuojančių teisės aktų išnagrinėjimu, pateikta pagrįsta išvada, jog būtent dėl darbdavio neveikimo, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, netinkamo pareigų atlikimo, pasireiškusio A. J. neatsargia kalte, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti šias aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi jokio teisinio pagrindo, nes tarp kilusių padarinių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
18. Kasaciniame skunde prašoma nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, tačiau jokių kitų argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų teismams sprendžiant civilinių ieškinių klausimą nenurodyta. Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl A. J. nekaltumo, atitinkamai atmetami ir argumentai dėl netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo.
19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. J. ir jo gynėjos advokatės Linos Gervelienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alenas Piesliakas
