L. K. pagal BK 22 str., 182 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-628/2026

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00012-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;

1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.1; 2.1.7.5; 2.1.14.2;

2.1.15.3.1; 2.4.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

išteisintosios L. K.-K. gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,

nukentėjusiosios G. K. atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Linos Eviltienės ir nukentėjusiosios G. K. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu L. K.-K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. L. K.-K. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, nukentėjusiosios G. K. ir jos atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės apeliacinį skundą atmetus, nuteistosios L. K.-K. ir jos gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą tenkinus, panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. L. K.-K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios G. K. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės prašymas atlyginti nukentėjusiajai G. K. atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, paliktas nenagrinėtas. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atstovės advokatės kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovės advokatės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti visiškai, o prokuratūros – iš dalies, išteisintosios gynėjos, prašiusios abu kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. K.-K. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudojo žinomai netikrus dokumentus – 4 Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas apie L. K. (po santuokos – L. K.) tariamai 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautas 267 589 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1 335 552 Lt, arba 386 803 Eur) pajamas, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, ir 2021 m. gegužės 17 d. per savo įgaliotą atstovę advokatę E. M. Šlapikienę per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) žinomai netikras mokesčių deklaracijas pateikė Kauno apygardos teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-792-480/2021 (2022 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo metu civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzIwLTQ4MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-320-480/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-320-480/2022">e2-320-480/2022</a>).

2. Be to, L. K.-K. buvo kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad pasikėsino įgyti apgaule savo naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-792-480/2021 pagal ieškovės L. K.-K. ieškinį atsakovėms G. K. (ankstesnė pavardė – Š.) ir J. K. dėl bendrosios jungtinės veiklos nustatymo ir turto atidalijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei pagal atsakovės G. K. priešieškinį ieškovei L. K.-K., atsakovėms A. K. ir G. R. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus ir įgyti svetimo – G. K. priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. siekdama pagrįsti, jog už savo 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje gautas pajamas – 267 589,00 Didžiosios Britanijos svarus sterlingų (1 335 552 Lt, arba 386 803 Eur) 2007–2013 m. pasistatė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 95 200 Eur, 2006 m. sausio 12 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 20 700 Eur, 2014 m. kovo 26 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 11 700 Eur, t. y. kurių, remiantis VĮ Registrų centro nustatytu vertinimu, bendra vertė – 127 600 Eur, 2021 m. (iki 2021 m. gegužės 17 d.) pagaminusi 4 netikrus dokumentus – Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas apie tariamai 2004–2008 m. L. K.-K. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautas 267 589 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1 335 552 Lt, arba 386 803 Eur) pajamas, 2021 m. gegužės 17 d. per savo įgaliotą atstovę advokatę E. M. Šlapikienę per EPP žinomai netikras mokesčių deklaracijas pateikė Kauno apygardos teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-792-480/2021, kurioje Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės L. K.-K. ieškinį patenkino visiškai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikino (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgxNC0zMzAvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-814-330/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-814-330/2022">e2A-814-330/2022</a>)), t. y., tokiu būdu panaudodama minėtus netikrus dokumentus – Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas apie tariamai 2004–2008 m. L. K.-K. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautas 267 589 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1 335 552 Lt, arba 386 803 Eur) pajamas, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą – nuosavybės teise G. K. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. svetimą – G. K. priklausantį turtą, kurio vertė bendrai 127 600 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl dalies dėl L. K.-K. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau nepagrįstai nustatęs, kad yra įrodyta, jog L. K.-K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad L. K.-K. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotoja L. Eviltienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje ir BPK 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nesilaikė teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo. Teismas įrodymus vertino neišsamiai, nebuvo tinkamai įvertinta dalis proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, taip pat neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl L. K.-K. veikoje inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.

4.2. Apeliacinės instancijos teismui nurodant, kad nukentėjusiosios G. K. parodymai nelaikytini patikimais, buvo pažeistas nešališkumo principas, nes tokia teismo išvada nebuvo paremta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu. Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad jos senelė J. K. 2006 m. sausio 12 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ten 2007–2013 m. už savo lėšas pasistatė gyvenamąjį namą, 2014 m. kovo 26 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei L. K.-K., nei tėvas A. K., kuris su L. K.-K. susituokė (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), lėšų minėtam turtui įsigyti (statyti) neskyrė. Tėvui A. K. mirus, 2020 m. rugsėjo 18 d. senelė J. K. minėtą turtą dovanojimo sutartimi padovanojo jai – G. K.. L. K.-K., 2020 m. pabaigoje kreipdamasi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. prašydama jai priteisti minėtą turtą, teikdama suklastotus dokumentus apie Jungtinėje Karalystėje gautas pajamas, siekė svetimą turtą įgyti apgaule.

4.3. Prokuroro pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 16 d. lydraščiu pateikti statybos leidimai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, taip pat VĮ Registrų centro 2024 m. rugsėjo 16 d. lydraščiu pateiktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojo (savininko) 2013 m. spalio 7 d. prašymas pakeisti (įregistruoti) kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą neabejotinai patvirtina, kad gyvenamojo namo statytoja ir savininkė buvo J. K.. VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 19 d. išrašai patvirtina, jog turto savininkė buvo J. K., sudarius dovanojimo sutartį – G. K., t. y. išteisintoji L. K.-K. niekada nebuvo minėto turto savininkė ir statytoja.

4.4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos 2004–2021 m. (imtinai) laikotarpiu L. K.-K. turto, pajamų deklaracijos apie gautas pajamas, taip pat VĮ Registrų centro pateikti duomenys apie 2004–2021 m. laikotarpiu L. K.-K. turtinę padėtį (įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo registruojamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, įskaitant daiktines teises į jį ir juridinius faktus) patvirtina, jog įgyti kaltinime nurodytą turtą ji finansinės galimybės neturėjo.

4.5. Apeliacinės instancijos teismui nuosprendyje formuluojant išvadą nukentėjusiosios G. K. parodymų nelaikyti patikimais, jų iš esmės nuosprendyje neaptarus, neanalizavus, nesugretinus su kitais įrodymais ir jais nesirėmus, buvo pažeistas nešališkumo principas, nes tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nebuvo paremta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, t. y. nuosprendis priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių ir jų neišanalizavus teismo baigiamojo akto aprašomojoje dalyje, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

4.6. Nors L. K.-K. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad 4 Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas apie 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautas 267 589 svarų sterlingų pajamas gauti padėjo Jungtinės Karalystės teritorijoje gyvenančios pažįstamos finansininkės I. K. ir S. V., tačiau jos pirmosios instancijos teisme apklausos metu minėtų aplinkybių nepatvirtino (I. K. nurodė, kad jos adresu atėjo laiškas, kad jeigu L. K.-K. nori gauti deklaracijas, reikia patvirtinti tapatybę, atsiųsti gimimo liudijimą, pasą su mergautine pavarde, t. y. tuo viskas ir pasibaigė; S. V. parodė, kad Didžiosios Britanijos mokesčių deklaracijų ataskaitų ji nemačiusi).

4.7. Išteisintoji, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. pateiktų dokumentų (2 t., b. 1. 3–12) ir garso įrašų dėl Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitų apie 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautus 267 589 svarus sterlingų, aiškino, jog jas paštu gavo iš Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcijos, gavo originalias ataskaitas su pašto voku ir ženklais, turi originalias, turi išsaugojusi Didžiosios Britanijos pašto voką, pateiks originalą (2 t., b. 1. 3–12, 63–69), tačiau teismui nei civilinio proceso metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui minėtų dokumentų nepateikė.

4.8. Jungtinės Karalystės centrinės institucijos 2022 m. spalio 19 d. pateikti duomenys (2 t., b. 1. 201–204, 177–187, 150–176) neabejotinai patvirtina, jog L. K.-K. iki 2018 m. gruodžio 14 d. nesiregistravo įsivertinti, pareiškusi, kad 2017 m. balandžio 10 d. ji pradėjo vykdyti individualią veiklą ir todėl iki tos dienos nėra jokių ankstesnių įrašų, t. y. Jungtinėje Karalystėje mokesčių ir muitų tarnybos duomenų bazėje apie L. K. pateiktas pajamų deklaracijas (2004–2008 m.) duomenų nėra.

4.9. Jungtinės Karalystės centrinės institucijos pateiktus minėtus duomenis, gautus BPK nustatyta tvarka, patvirtino ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro gauti duomenys (informacija), t. y. Jungtinės Karalystės policijos duomenų bazėse apie L. K.-K. duomenų nerasta (apie L. K. Jungtinėje Karalystėje gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais, teiktas deklaracijas atsakingoms institucijoms ir kt.) (2 t., b. 1. 141–143).

4.10. Jungtinės Karalystės centrinės institucijos pateiktus minėtus duomenis patvirtino ir kiti papildomi duomenys, ištirti nagrinėjant tiek civilinę bylą, tiek ir baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Didžiosios Britanijos sertifikuotos finansinės bendrovės „Tax Spot Group“, teikiančios buhalterines paslaugas ir konsultuojančios mokesčių klausimais, specialistės V. White 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad visi skaičiavimai yra visiškai neteisingi ir neatitinka tikrovės, dokumentai yra suklastoti. Didžiosios Britanijos bendrovės „Eksperta LTD“ specialisto G. Varslausko 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad išteisintosios pateiktos deklaracijos apie 2004–2008 m. bendrai gautas 267 589 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pajamas yra suklastotos, neatitinkančios tikrovės, todėl yra negaliojančios. Didžiosios Britanijos buhalterinės bendrovės „Greenarces Bookkeeping“ specialistės E. Little 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvada patvirtina, jog SA302 dokumentai (Didžiosios Britanijos mokesčių deklaracijų ataskaitos) neabejotinai yra suklastoti ir apie šį asmenį nedelsiant reikia pranešti atitinkamoms institucijoms (1 t., b. 1. 72–89, 48–56, 182–188; 2 t., b. 1. 3–12, 47–58).

4.11. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, jog išteisintoji L. K.-K. 4 Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas buvo gavusi, klaidinga, neparemta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

4.12. Apeliacinės instancijos teismo išvada išteisinti L. K.-K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra klaidinga, neparemta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu ir, vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio. Pirmosios instancijos teismas sprendimą L. K.-K. pripažinti kalta grindė baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visetu. Aplinkybė, kad būtent nukentėjusioji ir jos atstovas pateikė minėtas Jungtinės Karalystės specialistų konsultacines išvadas, nėra pagrindas pripažinti duomenis (įrodymus) nepatikimais, juolab jog jie tik papildo kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Jungtinės Karalystės centrinės institucijos, remiantis teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje prašymu, 2022 m. spalio 19 d. pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, jog L. K.-K. Didžiojoje Britanijoje jokių pajamų deklaracijų nebuvo teikusi, t. y. iki 2018 m. gruodžio 14 d. nesiregistravo įsivertinti, pareiškusi, kad 2017 m. balandžio 10 d. ji pradėjo vykdyti individualią veiklą ir todėl iki tos dienos nėra jokių ankstesnių įrašų (t. y. Jungtinėje Karalystėje mokesčių ir muitų tarnybos duomenų bazėje apie L. K.- K. pateiktas pajamų deklaracijas (2004–2008 m.) duomenų nėra) (2 t., b. 1. 201–204, 150–187).

4.13. Nėra jokio pagrindo netikėti Jungtinės Karalystės pateiktais duomenimis. Aptariami duomenys buvo gauti teisėtais būdais – įstatymų ir teisinės pagalbos sutarčių nustatyta tvarka, buvo teismo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, jie paneigė išteisintosios L. K.-K. iškeltas versijas, jie atitinka įrodymams keliamus teisėtumo, leistinumo reikalavimus. Jungtinės Karalystės pateiktus minėtus duomenis patvirtino ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro gauti duomenys (informacija) (2 t., b. 1. 141–143).

4.14. Jungtinės Karalystės centrinės institucijos pateiktus minėtus duomenis tik papildo: 1) specialistės Valentinos White 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvada (konsultacinė išvada); 2) specialisto Gerardo Varslausko 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvada; 3) specialistės Elaine Little 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvada (konsultacinė išvada). Minėti duomenys (Jungtinės Karalystės specialistų konsultacinės išvados) buvo ištirti tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-792-480/2021 Kauno apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, juos aukštesnieji teismai pripažino įrodymais.

4.15. Prokuroras pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimo metu prašė teismo nuotoliniu būdu apklausti minėtus Jungtinės Karalystės specialių žinių turinčius asmenis, pateikusius specialisto išvadas (konsultacines išvadas), – Valentiną White, Gerardą Varslauską, Elaine Little, tačiau teismas prokuroro prašymo netenkino (išteisintoji ir jos gynėjas prieštaravo). Esant šioms aplinkybėms (apeliacinės instancijos teismui darant išvadą, jog būtina atlikti minėtus veiksmus), dėl šių specialistų apklausos galėjo būti sprendžiama nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

4.16. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, jog minėti duomenys (Jungtinės Karalystės specialistų konsultacinės išvados) buvo ištirti tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-792-480/2021, o šiuos duomenis aukštesnieji teismai pripažino įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais minėtų konsultacinių išvadų, kurios atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, o abejodamas minėtų specialistų išvadų patikimumu, išvadas dėl duomenų nepatikimumo apeliacinės instancijos teismas padarė nesiėmęs visų įmanomų priemonių visoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (neapklausęs specialistų), tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

4.17. Banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pateikti duomenys (dokumentai) (3 t., b. 1. 15–129; 5 t., b. l. 23–106) patvirtina, kad nors išteisintoji teigia, jog ji disponavo milijoninėmis pajamomis, tačiau:

4.17.1. L. K.-K. ir A. R. banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale 2006 m. rugsėjo 21 d. sudarė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti 300 000,00 Lt kredito sutartį. 2011 m. balandžio 20 d. L. K.-K., A. R. ir V. K. su banku sudarė papildomą susitarimą, iš kurio matyti, jog iš prievolės pagal kreditavimo sutartį išstojo A. R., o į prievolę pagal kreditavimo sutartį įstojo V. K., nustatant kredito grąžinimo atidėjimo terminą iki 2011 m. birželio 14 d. 2012 m. balandžio 16 d. L. K.-K. ir V. K. su banku sudarė papildomą susitarimą – bankas leido įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti su sąlyga, kad iš lėšų, gautų iš pardavimo, būtų visiškai padengtas įsiskolinimas pagal kredito sutartį (3 t., b. 1. 17–52);

4.17.2. iš L. K.-K. bankui pateiktos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (Londonas, Jungtinė Karalystė) 2006 m. kovo 1 d. pažymos (pažymima, jog L. K. nuo 2005 m. liepos 25 d. dirba parduotuvėje visu etatu pardavėja-konsultante) ir gautų pajamų Anglijoje duomenų, kurie 2022 m. rugpjūčio 24 d. tyrėjos apžiūrėti kaip dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (3 t., b. 1. 123–132; 5 t., b. 1. 100–106), matyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai L. K. 2006 m. gegužės 31 d. išmokėjo 224,39 svaro sterlingų; 2005 m. lapkričio 30 d. išmokėta 1245,05 svaro sterlingų; 2005 m. gruodžio 31 d. – 1058,09 svaro sterlingų; 2005 m. spalio 31 d. – 1230,79 svaro sterlingų; 2006 m. gegužės 31 d. – 224,39 svaro sterlingų; 2005 m. rugpjūčio 31 d. – 1163,30 svaro sterlingų; 2005 m. rugsėjo 30 d. – 1276,69 svaro sterlingų; 2005 m. spalio 31 d. – 1230,79 svaro sterlingų; 2006 m. sausio 31 d. – 1314,94 svaro sterlingų; 2006 m. balandžio 30 d. – 973,00 svaro sterlingų.

4.18. Apeliacinės instancijos teismo išvada, atsižvelgiant į minėtus duomenis, jog nuteistoji L. K.-K. galėjo 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje gauti bendrai 267 589 Didžiosios Britanijos svarus sterlingų (1 335 552 Lt, arba 386 803 Eur) pajamų, kad Jungtinėje Karalystėje galėjo būti deklaravusi pajamas, klaidinga, neparemta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu.

4.19. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas šios sąlygos nesilaikė, dėl paminėtų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų padarė nepagrįstas išvadas dėl L. K.-K. veikoje inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.

5. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios G. K. atstovė advokatė I. Abramavičiūtė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nukentėjusiosios atstovė nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų, susijusių su veikos dėl dokumentų suklastojimo pašalinimu (BK 300 straipsnis), nusikaltimo, nustatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, neteisingai aiškinant ir taikant kaltės formos (tyčios), pavojingos veikos ir padarinių, kitų būtinųjų inkriminuotų nusikaltimo sudėčių elementų ir požymių sampratą, civiliniam ieškiniui išspręsti reikšmingas teisės normas, BK specialiosios dalies straipsnius, nustatančius atsakomybę už inkriminuotų veikų padarymą), padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių, 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, BPK 324 straipsnio 6 dalies, 329 straipsnio 1 punkto, 331 straipsnio 1 dalies, 2 dalies) pažeidimus.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų, nes jame išdėstyti motyvai neįtikinami, pagrįsti prielaidomis, bylos duomenys, kuriais remiantis L. K.-K. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertinti jų patikimumo aspektu, išvados nevienareikšmės ir padarytos neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingam sprendimui priimti (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis).

5.3. Teismas tiksliai neįvardijo, kokių būtinųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymių nėra L. K.-K. veikoje – ar tiesioginės tyčios, t. y. suvokimo, žinojimo, kad deklaracijų ataskaitos neatspindi jos uždirbtų pajamų, ar pačios pavojingos veikos dalyko, t. y. ar deklaracijos yra tikros, ar vis dėlto netikros, suklastotos. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas asmenį, nuosprendyje nepripažino ir nekonstatavo, kad L. K.-K. pateiktos deklaracijų ataskaitos yra tikri dokumentai, todėl toks išteisinamasis nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas neatliko nė vieno įrodymų tyrimo veiksmo, neapklausė specialistų išvadas išdavusių asmenų, nenustatė specialistų kvalifikacijos, nesikreipė su teisinės pagalbos prašymu į Didžiąją Britaniją, siekdamas pašalinti kilusius neaiškumus dėl gauto 2022 m. spalio 7 d. Didžiosios Britanijos centrinės institucijos atsakymo, netyrė visų byloje esančių rašytinių įrodymų, o tik besąlygiškai sutiko su nuteistosios skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo pareiga yra objektyviai nustatyti byloje faktines aplinkybes, ir šios pareigos apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nevykdė.

5.5. Teismas visiškai neanalizavo kaltinimo dalyko – pateiktų deklaracijų ataskaitų tikrumo. Jis apsiribojo tik įrodymų leistinumo aspektu vertindamas Didžiosios Britanijos specialistų išvadas, tačiau nieko nenurodė apie tai, ar į deklaracijų ataskaitas yra įrašyti teisingi duomenys apie daugiau nei 386 000 Eur išteisintosios gautų pajamų 2004–2008 m. laikotarpiu, ar šie dokumentai yra tikri.

5.6. Išteisintosios pateiktų deklaracijų ataskaitų klastotę, be Didžiosios Britanijos specialistų išvadų, patvirtina ir kiti bylos įrodymai:

5.6.1. Didžiosios Britanijos centrinės institucijos atsakymas, kuriame patvirtinama, kad išteisintoji iki 2018 m. nebuvo užsiregistravusi ir deklaravusi jokių gautų pajamų iš individualios veiklos. Šiame atsakyme taip pat yra svarbios ir kitos dalys šio dokumento, tai patvirtina, kad išteisintosios pateiktos mokesčių deklaracijų ataskaitos yra suklastotos, t. y. skiriasi mokesčių mokėtojo kodas: 2022 m. spalio 7 d. Didžiosios Britanijos centrinės institucijos atsakyme nurodomas kodas – (duomenys neskelbtini); išteisintosios pateiktose deklaracijų ataskaitose nurodomas „unikalus mokesčių mokėtojo numeris: (duomenys neskelbtini)“; 2020 m. lapkričio 17 d. gautame ir bylai pateiktame Didžiosios Britanijos centrinės institucijos atsakyme išteisintosios vardas ir pavardė yra „L. K.“, o išteisintosios pateiktose netikrose mokesčių deklaracijų ataskaitose – „L. K.“;

5.6.2. banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pateikti dokumentai, kurie patvirtina duomenis apie išteisintosios gautas pajamas Didžiojoje Britanijoje 2005 m. ir 2006 m., bei pačios išteisintosios pateikti kredito įstaigai duomenys, siekiant 2006 m. gauti 300 000 Lt kreditą Lietuvoje, kokios yra jos pajamos. Šiuose bylos įrodymuose nėra jokios informacijos apie tai, kad išteisintoji būtų gavusi bent kiek artimą jos nurodytai netikrose deklaracijų ataskaitose gautų pajamų sumą (386 000 Eur);

5.6.3. išteisintoji teigė, kad dėl deklaracijų ataskaitų gavimo ji pati kreipėsi į Didžiosios Britanijos mokesčių instituciją – „HR Revenue & Customs“, tačiau bylai pats išteisintosios kreipimasis nėra pateiktas, yra pateiktas Didžiosios Britanijos mokesčių institucijos – „HR Revenue & Customs“ 2020 m. lapkričio 17 d. atsakymas, kuriame nurodoma, kad išteisintoji turi pateikti patikslinančią informaciją jos pačios paklausimo tolesniam vykdymui. Iš šio atsakymo yra matoma, kad institucija „HR Revenue & Customs“ išteisintosios prašė patikslinti informaciją dėl jos pastarųjų penkerių metų gyvenamosios vietos adreso duomenų (kreipimosi metai – 2020), tai patvirtina, kad ši institucija neišdavė ir neatsiuntė L. K.-K. byloje esančių deklaracijų ataskaitų, kadangi jų datos yra 2004–2008 m. Jokios patikslinančios informacijos šiai institucijai pakartotinio siuntimo įrodymų išteisintoji taip pat nepateikė, t. y. net nėra aišku, ar ji teikė pakartotinį prašymą su patikslinančiais duomenimis. Taip pat nėra jokio tariamai paštu gautų deklaracijų ataskaitų lydraščio, kuris liudytų, kad tariamai išteisintajai Didžiosios Britanijos mokesčių institucija – „HR Revenue & Customs“ siunčia jos prašytus dokumentus. Be to, ji nepateikė šių deklaracijų ataskaitų originalių dokumentų, taip pat nepateikė ir jų gavimo originalaus voko ar tokio voko kopijos, nors bylos nagrinėjimo metu deklaravo, kad šiuos įrodymus turi, nes būtent originalius dokumentus „gavo“ pašto siunta;

5.6.4. pirmosios instancijos teismo išvados (nuosprendžio 7 punktas), kad išteisintosios pateiktos deklaracijų ataskaitos yra atspausdintos iš mokesčių mokėtojo asmeninės paskyros, tai patvirtina pačių deklaracijų ataskaitų tekstas (t. y. jų apačioje yra nuoroda į tinklalapio adresą), tai leido teismui nuspręsti, kad išteisintoji negalėjo šių mokesčių deklaracijų ataskaitų gauti „pašto siunta“. Apeliacinės instancijos teismo šios pirmosios instancijos teismo išvados buvo ignoruotos, liko nepaneigtos jokia bylos medžiaga.

5.6.5. Pačios išteisintosios parodymai dėl byloje esančių deklaracijų ataskaitų gavimo yra itin nenuoseklūs, ji dėstė skirtingas šių dokumentų gavimo versijas.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas trijų Didžiosios Britanijos nepriklausomų buhalterinės apskaitos specialistų išvadų turinio nevertino, niekaip neatsižvelgė į sutampančias jų dalis, kurias patvirtino ir pagal prokuroro teisinės pagalbos prašymą gautas Didžiosios Britanijos centrinės institucijos atsakymas, todėl tai lėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

5.8. Byloje surinkti įrodymai ir jų visuma patvirtina, kad L. K.-K. žinojo, jog jos pateiktos mokesčių deklaracijų ataskaitos, t. y. jų kopijos, yra netikri dokumentai, ir ji žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus pateikė civilinei bylai Nr. e2-792-480/2021, siekdama apgaule užvaldyti svetimą jai turtą. L. K.-K. nepateikė iš Didžiosios Britanijos mokesčių institucijos jokių papildomų įrodymų, kuriuos, be jokios abejonės, galėjo surinkti ir kurie galėtų patvirtinti išteisintosios nurodomą versiją (pavyzdžiui, paklausimas ir atsakymas, ar buvo siųstos mokesčių deklaracijų ataskaitos L. K.-K. pašto siunta, originalūs dokumentai ir (ar) išrašai apie jos deklaruotas pajamas, originalus pašto vokas apie gautą siuntą iš Didžiosios Britanijos mokesčių institucijos ir (ar) kt.). Be šių netikrų dokumentų, L. K.-K. neturi jokių įrodymų, kurie liudytų apie jos 2004–2008 m. gautą 380 000 Eur uždirbtų pajamų sumą (pavyzdžiui, grynųjų pinigų vežimo per sieną mokesčių deklaracijos (dokumentai), mokėjimo pavedimai tarp savo sąskaitų, sąskaitų išrašai apie panašaus dydžio lėšų buvimą banko sąskaitoje ir (ar) pan.).

5.9. Apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimo.

5.10. Apeliaciniame skunde buvo nurodomi išteisintosios nusikalstamos veikos (BK 300 straipsnio 1 dalis) padarymo teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl šios dalies apeliacinio skundo išnagrinėjimo nėra pateikta jokių teisinių argumentų, t. y. ši apeliacinio skundo dalis liko neišnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, kad byloje nepakako įrodymų, kurie patvirtintų neabejotiną išvadą dėl išteisintosios pateiktų mokesčių deklaracijų klastotės, padaryta pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nenustačius ir neįsitikinus, kad šie dokumentai yra tikri, t. y. iš esmės dėl šios dalies neteisėto nuosprendžio priėmimas buvo nulemtas pirmiau kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų, suvaržiusių nukentėjusiosios teises, ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Todėl, teismui dėl šios dalies padarius neteisėtas išvadas, likusi apeliacinio skundo dalis net nebuvo analizuota ir nagrinėta (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

5.11. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje skyrė vienintelę pastraipą (22 punktas), atsakydamas į apeliaciniame skunde keltus argumentus, susijusius su išteisintosios padarytos veikos teisine kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, tai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismo liko visiškai neatsakyti apeliacinio skundo argumentai, kurie tampa itin reikšmingi, jeigu teismas nusprendė išteisinti ir dėl netikro dokumento panaudojimo.

5.12. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje nusikalstamos veikos požymių nustatymo išteisintosios veikoje, todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuriuo nukentėjusiosios apeliacinis skundas buvo atmestas.

5.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė dviejų nusikaltimo sudėties požymių, kurie egzistuoja išteisintosios veikoje, t. y. sukčiavimo dalyko – svetimo turto požymio ir tiesioginės tyčios požymio. Apeliacinės instancijos teismas trumpai aptarė tik vieno iš šių požymių nebuvimą išteisintosios veikoje, t. y. tiesioginės tyčios. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai yra išimtinai susiję su klaidinga teisine išvada dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimo, todėl šios darytinos ir iš ankstesnės išvados išplaukiančios išvados yra nepagrįstos ir klaidingos.

5.14. Išteisintoji, pateikdama Kauno apygardos teismui suklastotas mokesčių deklaracijų ataskaitas, veikė išimtinai turėdama išankstinę tiesioginę tyčią ir veikė siekdama įgyti jai svetimą turtą, tačiau šios veikos nebaigė ir padarinių neatsirado dėl ne nuo jos priklausančių faktinių aplinkybių, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgxNC0zMzAvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-814-330/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-814-330/2022">e2A-814-330/2022</a> pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl turto pripažinimo L. K.-K. daline nuosavybe su A. K. panaikino kaip neteisėtą.

5.15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir pripažino L. K.-K. kalta dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, todėl pagal pateiktą kaltinimą pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo padaryti išvados, kad šioje L. K.-K. veikoje, t. y. nustatytoje BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, nėra tiesioginės tyčios. Ši nuosprendžio dalis yra prieštaringa. Šiuo konkrečiu atveju sukčiavimo padarymo būdas sutampa su BK 300 straipsnio 1 dalyje padaryta veika – žinomai suklastoto dokumento panaudojimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMS02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-11-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-11-628/2022">2K-7-11-628/2022</a>).

5.16. L. K.-K. ne tik suklastojo deklaracijų ataskaitų dokumentus, bet ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, juos pateikė teismui, siekdama esmingai suklaidinti teismą ir šiomis netikromis ir suklastotomis mokesčių deklaracijų ataskaitomis įgyti svetimą turtą. Byloje šie L. K.-K. ketinimai ir tikslas aiškiai yra įrodyti ir patvirtinti, kadangi išteisintosios 2021 m. gegužės 17 d. prašyme Kauno apygardos teismui (kuriuo ir buvo pateiktos suklastotos mokesčių deklaracijų ataskaitos) yra nurodyta, kad šiais duomenimis ji įrodinės, jog turėjo savo asmeninių lėšų ginčo gyvenamojo namo statybai dar tuo metu, kai su A. K. nebuvo sudarę santuokos, ir jau po santuokos sudarymo.

5.17. Išteisintoji siekė įrodyti faktinę aplinkybę, kad ji turėjo tokio dydžio pajamas 2004–2008 m., ir todėl mokesčių deklaracijų ataskaitos (kurios yra netikros) patvirtintų jos civilinėje byloje pareikštą reikalavimą, kad ji statė gyvenamąjį namą ir turėjo lėšų žemės sklypui pirkti. Todėl žinomai suklastotų dokumentų atsiradimo faktas ir jų pateikimo civilinę bylą nagrinėjusiam teismui faktas bei veiksmai nebūtų įvykę, jei nebūtų nagrinėjamos civilinės bylos pagal pačios L. K.-K. pareikštus reikalavimus dėl nuosavybės teisės į šį turtą jai ir A. K. pripažinimo. Todėl išteisintoji suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.

5.18. Taigi tiesioginės tyčios požymio išteisintosios veikoje buvimas yra akivaizdus ir privalėjo būti nustatytas abiejų teismų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai dėl tiesioginės tyčios tariamo nebuvimo yra klaidingi dėl skirtingų priežasčių, tačiau abiejų instancijų teismai neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Papildomai apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimus, kurie ir sukliudė teismui padaryti teisėtas išvadas.

5.19. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs įgyvendinti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad L. K.-K. žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas nebuvo savitikslis, šiuo veiksmu buvo pradėti įgyvendinti sukčiavimo, svetimo turto įgijimo panaudojant apgaulę objektyviosios pusės požymiai. Nors Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas buvo priimtas L. K.-K. naudai, tačiau jis neįsiteisėjo, t. y. veika nebuvo baigta dėl nuo L. K.-K. nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus minėto teismo sprendimą.

5.20. Taigi byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti teismą) bei tyčia, t. y. kaltininkės suvokimas, kad ji pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai savo (L. K.-K.) deklaruotas pajamas už 2004–2008 m. mokestinius laikotarpius, ir pasikėsinimas užvaldyti svetimą turtą – t. y. žinomai suklastotų deklaracijų ataskaitų pateikimas teismui siekiant pagrįsti turėtų pajamų dydį ir realias finansines galimybes įgyti turtą – privalėjo būti nustatyti abiejų instancijų teismų.

5.21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma abejonė, kurios teismas nešalino, kad galimai L. K.-K. veikoje nėra svetimo turto požymio, o tokios išvados motyvas – deklaratyvi aplinkybė, kad minimas turtas yra ginčytinas objektas civilinėje byloje.

5.22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai turtą, panaudodamas apgaulę, įgyja (pasikėsina įgyti) šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios nuosavybės teise, tokia veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-461/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-461/2006">2K-461/2006</a>).

5.23. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuosprendžio priėmimo dieną (2025 m. kovo 19 d.) Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzIwLTQ4MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-320-480/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-320-480/2022">e2-320-480/2022</a> buvo aiškiai nustatytas prejudicinę galią turintis faktas, kad ginčo objektai nuosavybės teise visada priklausė J. K., o ne L. K.-K. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl šios dalies apeliacinio skundo teisinių argumentų vertinimo absoliučiai nėra nieko pateikta.

5.24. Pirmosios instancijos teismas turėjo įrodymus, kad gyvenamasis namas ir du žemės sklypai nėra ir niekada nepriklausė L. K.-K. nuosavybės teise. Be to, civilinėje byloje L. K.-K. duoti paaiškinimai lemia, kad ji niekada šio ginčo turto ir nelaikė savo nuosavybe, ji šį turtą pripažino, žinojo ir laikė visada savo sutuoktinio A. K. motinos J. K. nuosavybe. L. K.-K. visą laiką žinojo ir suprato, kad šis turtas jai nuosavybės teise nepriklauso. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl šios dalies apeliacinio skundo teisinių argumentų vertinimo taip pat nėra nieko pateikta, o nuosprendis yra priimtas netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą.

5.25. Išteisintosios padaryta nusikalstama veika, nustačius dokumentų klastojimo veikos požymius, pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį kaip dviejų nusikaltimų sutaptis. Vadovaujantis apeliacinio teismo nuomone, net ir nenustačius, kad dokumento suklastojimo veiką padarė išteisintoji, byloje buvo pagrįstai konstatuota, kad ji žinojo apie deklaracijų ataskaitų dokumentų neteisingumą, netikrumą, kadangi ji objektyviai negalėjo nežinoti, kad 2004–2008 m. tokios pinigų sumos, kuri yra įvardyta suklastotuose dokumentuose, nėra uždirbusi, nėra deklaravusi ir ja nedisponavo.

5.26. Teismų praktikoje nustatyta, kad, nustačius svetimo turto įgijimo nusikaltimo sudėties požymį kaltinamosios veikoje, netikro dokumento panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą, yra kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMS02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-11-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-11-628/2022">2K-7-11-628/2022</a>).

5.27. Šioje byloje išteisintajai turtas, kurį ji siekė įgyti, pateikdama žinomai suklastotas mokesčių deklaracijų ataskaitas, jai yra svetimas (priešingai nei pirmiau įvardytoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMS02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-11-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-11-628/2022">2K-7-11-628/2022</a>, kur kaltinamoji buvo konkretaus turto bendraturtė be konkrečios turto dalies nustatymo, o žinomai suklastotą dokumentą panaudojo siekdama konkrečios nuosavybės dalies jai priklausančio turto nustatymo). Suvokimą ir žinojimą, kad išteisintajai turtas yra svetimas, patvirtino ir pati išteisintoji civilinės bylos nagrinėjimo metu (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu (2 val. 14 min.) išteisintoji patvirtino, kad ji visada žinojo ir suprato, kad tiek žemės sklypai, tiek gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausė J. K., o kaltinamoji tikėjosi, kad šio turto nuosavybės klausimas išsispręs kažkaip, kai mirs J. K.).

5.28. Todėl, remiantis pirmiau įvardyta kasacinės instancijos teismo nutartimi bei kasacine nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-461/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-461/2006">2K-461/2006</a>, darytina išvada, kad, sprendžiant tik dėl suklastoto dokumento panaudojimo, pasikėsinant sukčiauti, kaltinamosios veikos kvalifikavimo, L. K.-K. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, t. y. žinomai suklastoto dokumento panaudojimas, pasikėsinant apgaule įgyti svetimą jai turtą.

5.29. Apeliacinės instancijos teismas paliko nenagrinėtą dar vieną apeliacinio skundo dalį, susijusią su nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimu, kadangi ši apeliacinio skundo dalis buvo palikta nenagrinėta. Taip buvo esmingai suvaržytos nukentėjusiosios procesinės teisės, ir tai lemia esminį baudžiamojo proceso teisės normų dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo pažeidimą.

5.30. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino L. K.-K. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, o dėl kitos dalies – turtinės žalos atlyginimo – apskritai nepasisakė, t. y. ši dalis liko nuosprendžiu neišspręsta. Tokios neteisėtos išvados buvo padarytos išimtinai dėl to, kad buvo netinkamai taikomos BPK 115 straipsnio nuostatos ir BPK 106 straipsnio 2 dalis. Šie pažeidimai gali būti pašalinti tik panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos L. Eviltienės kasacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiosios G. K. atstovės advokatės I. Abramavičiūtės kasacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo vertinant įrodymus byloje

7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokurorės kasacinio skundo argumentu, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino neišsamiai, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neišdėstė išsamių teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

8. Šioje byloje teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje esančių įrodymų pakanka, kad L. K.-K. būtų pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu, ir L. K.-K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino.

9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022).

11. Nagrinėjamoje byloje L. K.-K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad žinodama, jog keturios Jungtinės Karalystės mokesčių deklaracijų ataskaitos apie 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautas 267 589 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pajamas yra netikros, jas panaudojo per savo įgaliotąją atstovę advokatę, pateikdama Kauno apygardos teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

12. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213-511/2023">2K-213-511/2023</a>, 2K-40-813/2025 ir kt.). Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, kita vertus, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Aptariamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150-976/2025">2K-150-976/2025</a>).

13. Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bylos patikrinimas – neišsamus. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

14. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje (toliau) aptartus pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

15. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turėtų iš naujo įvertinti nukentėjusiosios G. K. parodymus (atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji parodė, kad jos senelė J. K. 2006 m. sausio 12 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ten 2007–2013 m. už savo lėšas pasistatė gyvenamąjį namą, 2014 m. kovo 26 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); nei L. K.-K., nei tėvas A. K., kuris su L. K.-K. susituokė (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), lėšų minėtam turtui įsigyti (statyti) neskyrė; tėvui A. K. mirus, 2020 m. rugsėjo 18 d. senelė J. K. minėtą turtą dovanojimo sutartimi padovanojo jai – G. K.).

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl prokuroro pateiktų bylai Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 16 d. lydraščiu gautų statybos leidimų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai; taip pat VĮ Registrų centro 2024 m. rugsėjo 16 d. lydraščiu pateikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojo (savininko) 2013 m. spalio 7 d. prašymo pakeisti (įregistruoti) kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nevertintos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos 2004–2021 m. (imtinai) laikotarpiu L. K.-K. turto, pajamų deklaracijos apie gautas pajamas, taip pat nevertinti VĮ Registrų centro pateikti duomenys apie 2004–2021 m. laikotarpiu L. K.-K. turtinę padėtį (įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo registruojamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, įskaitant daiktines teises į jį ir juridinius faktus).

18. Pažymėtina, kad iš naujo turėtų būti vertinami ir liudytojų I. K. bei S. V. parodymai, ar šios liudytojos apklausos pirmosios instancijos teisme metu patvirtino aplinkybes, jog jos padėjo L. K.-K. gauti keturias Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas apie 2004–2008 m. Didžiojoje Britanijoje gautas pajamas.

19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17 punkte nurodoma, jog teismui kyla abejonių dėl atsakymo, gauto po kreipimosi į Jungtinę Karalystę su teisinės pagalbos prašymu, rezultatų informatyvumo, tačiau tokia teismo išvada tinkamai nemotyvuota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje reikalingas naujas, išsamus Jungtinės Karalystės centrinės institucijos 2022 m. spalio 19 d. pateiktų duomenų (2 t., b. 1. 150–176, 177–187, 201–204) patikrinimas ir analizė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino, ar Jungtinės Karalystės centrinės institucijos pateiktus duomenis patvirtina (nepatvirtina) Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro gauti duomenys (informacija).

20. Nuosprendžio 15 punkte apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą L. K.-K. pripažinti kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, grindė iš esmės tik trimis Didžiojoje Britanijoje veikiančių nepriklausomų buhalterinės apskaitos specialistų pateiktais vertinimais. Apeliacinės instancijos teismas apie jų nepatikimumą sprendė įvertinęs tai, kad šiuos dokumentus baudžiamojoje byloje pateikė kita bylos baigtimi suinteresuota proceso šalis – nukentėjusioji G. K. ir jos atstovas; teismas taip pat iškėlė abejonę dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų apie šių specialių žinių turinčių asmenų kvalifikaciją ir kompetenciją, turimą darbo patirtį ir išsilavinimą, kokioje srityje jie konkrečiai specializuojasi ar kokią tyrimo metodologiją atlikdami vertinimus jie naudojo; apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pabrėžta, kad šie specialių žinių turintys asmenys nebuvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, tik ta aplinkybė, jog būtent nukentėjusioji ir jos atstovas pateikė minėtas Jungtinės Karalystės specialistų konsultacines išvadas, nėra pagrindas pripažinti duomenis (įrodymus) nepatikimais, juolab išsamiai neįvertinus, ar tuos duomenis patvirtina (paneigia) kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Be to, išsamiai turi būti įvertintas šių dokumentų turinys. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad minėti duomenys (Jungtinės Karalystės specialistų konsultacinės išvados) buvo ištirti tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-792-480/2021 Kauno apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, juos teismai pripažino įrodymais.

22. Taip pat pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo metu prokuroras prašė teismo nuotoliniu būdu apklausti minėtus Jungtinės Karalystės specialių žinių turinčius asmenis, pateikusius specialisto išvadas (konsultacines išvadas), tačiau teismas prokuroro prašymo netenkino. Esant šioms aplinkybėms, dėl šių specialistų apklausos turėtų būti sprendžiama nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad, abejodamas minėtų specialistų išvadų patikimumu, išvadas dėl duomenų nepatikimumo apeliacinės instancijos teismas padarė nesiėmęs visų įmanomų priemonių visoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (neapklausęs specialistų), tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

23. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-248-689/2018, 2K-25-387/2026 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020, 2K-13-654/2023).

24. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir tiek ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tiek pakartotinai ištirti esminę reikšmę teismo išvadoms turinčius įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-648/2017">2K-173-648/2017</a>, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022).

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 3 dalies taikymo

25. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai išteisino L. K.-K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Nukentėjusiosios atstovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė dviejų nusikaltimo sudėties požymių, kurie egzistuoja išteisintosios veikoje, t. y. sukčiavimo dalyko – svetimo turto požymio ir tiesioginės tyčios požymio, o apeliacinės instancijos teismas trumpai aptarė tik vieno iš šių požymių nebuvimą išteisintosios veikoje, t. y. tiesioginės tyčios nebuvimą.

26. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-266-976/2017, 2K-117-976/2022).

27. Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas ne iki galo išnagrinėjo nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą, nes išsamiai į apeliacinio skundo argumentus dėl L. K.-K. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį neatsakė. Pritartina nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik viename punkte (22 punktas) aptarė apeliacinio skundo argumentus, susijusius su išteisintosios padarytos veikos teisine kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

28. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

29. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, viena iš pagrindinių nuostatų yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-222/2019">2K-121-222/2019</a>, 2K-36-387/2025, 2K-81-495/2025 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje L. K.-K. buvo kaltinama tuo, kad pasikėsino įgyti apgaule savo naudai didelės vertės svetimą turtą, t. y., siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus civilinėje byloje ir įgyti svetimą – G. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą (namą ir žemės sklypus), per savo įgaliotąją atstovę advokatę pateikė civilinei bylai keturis netikrus dokumentus – Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) mokesčių deklaracijų ataskaitas apie tariamai 2004–2008 m. L. K.-K. Didžiojoje Britanijoje bendrai gautas 267 589 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1 335 552 Lt, arba 386 803 Eur) pajamas, siekdama įrodyti, kad už šias gautas pajamas L. K.-K. pasistatė gyvenamąjį namą ir įsigijo žemės sklypus.

31. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiaujant naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-92-648/2019).

32. Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą. Taigi, sukčiavimo dalykas – svetimas kaltininkui turtas. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikė kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą.

33. Nagrinėjamoje byloje ypač svarbus kaltininko, kaltinamo šio svetimo turto pasisavinimu, suvokimas, ar šis turtas yra jam svetimas. Atskleidžiant ir nustatant sukčiavimo požymius kaltininko veikoje, svarbu nustatyti ir tai, kaip pats kaltininkas suvokė, suprato ir vertino situaciją bei ko jis siekė.

34. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad L. K.-K. veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties požymių – tiesioginės tyčios sukčiauti. Apeliacinės instancijos teismas padarė tokią pačią išvadą, t. y. kad šiuo atveju nuteistoji neturėjo tyčios sukčiaudama įgyti svetimą turtą, žinodama ir neabejotinai suprasdama, jog jis jai nepriklauso, tačiau, kaip minėta pirmiau, iki galo neatsakė į nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinio skundo argumentus.

35. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje taip pat konstatavo (nuosprendžio 22 punktas), kad apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustačius, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog panaudotas dokumentas buvo žinomai netikras, prasmės netenka ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį analizės klausimas.

36. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šia kasacine nutartimi nustačius, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu, kas lėmė nepagrįstą L. K.-K. išteisinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėtini ir apeliaciniame skunde kelti klausimai dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo, iki galo ir išsamiai atsakant į nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinio skundo argumentus.

Dėl civilinio ieškinio byloje

37. Nukentėjusiosios atstovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su civilinio ieškinio pirmosios instancijos teisme išsprendimu, o pirmosios instancijos teismas šio klausimo išsamiai neišnagrinėjo, t. y. nieko nenurodė dėl civiliniu ieškiniu prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo.

38. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnyje nustatyta civilinio ieškinio išsprendimo tvarka. Teismų praktikoje pažymėta, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, o fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctMzAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-303/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-303/2023">2K-87-303/2023</a>, 2K-175-489/2023).

39. Kaip matyti iš byloje nukentėjusiosios G. K. pareikšto 2023 m. spalio 12 d. civilinio ieškinio, ji prašė nukentėjusiosios naudai iš L. K.-K. priteisti: 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 9238,18 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl teisinių išlaidų civiliniame procese, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kitų proceso išlaidų; procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimą (nurodydama, kad patikslinta suma ir dokumentai bus pateikti bylos metu) (6 t., b. l. 19–21).

40. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji G. K. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamoji L. K.-K. su jai pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Atsižvelgdamas į tai, kad L. K.-K. buvo išteisintina dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

41. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nukentėjusioji ir jos atstovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame tarp kitų argumentų pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos paliko nenagrinėtą, o dėl dalies dėl turtinės žalos atlyginimo apskritai nepasisakė, taip buvo pažeistos BPK 115 straipsnio nuostatos. Nors L. K.-K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos palikta nenagrinėta. Taigi, nei turtinės, nei neturtinės žalos reikalavimai pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo nagrinėti.

42. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios byloje pareikšto civilinio ieškinio iki galo neišnagrinėjo, pasisakė tik dėl dalies civilinio ieškinio reikalavimų, t. y. prašymo atlyginti neturtinę žalą. Šį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą turi pašalinti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.

Dėl proceso išlaidų

43. Nukentėjusiosios atstovė advokatė prašo priteisti nukentėjusiajai G. K. 3900 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą iš L. K.-K. ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą už teisinę pagalbą, pinigų priėmimo kvito kopiją).

44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.).

45. Šioje byloje kasacine nutartimi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vadinasi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, todėl kasatorės prašymas priteisti nukentėjusiajai jos išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-303/2021">2K-204-303/2021</a>, 2K- 25-387/2022, 2K-216-495/2022, 2K-97-813/2025, 2K-166-495/2025).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Darius Kantaravičius

Sigita Jokimaitė