Civilinė byla Nr. e3K-3-294-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00107-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RG Medis“ ieškinį atsakovams K. T., J. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys V. R., M. T., K. R., J. R., D. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, kai vieni skolininkų yra įvykdę nusikaltimą, o kiti – civilinį deliktą.
Ieškovė UAB „RG Medis“ prašė panaikinti 2014 m. kovo 30 d. sudarytą žodinį pirkimo–pardavimo sandorį tarp atsakovų J. K. ir K. T. dėl 84 kub. m eglinių rąstų, buvusių ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiame miške Varėnos r., Kaniavos sen., Dalinos k., kurių rinkos vertė 5838,74 Eur, pardavimo atsakovui K. T.; priteisti iš atsakovo K. T. 5259,50 Eur padarytų nuostolių atlyginimo, negalint žalos atlyginti V. R., M. T., J. K. ir subsidiariesiems skolininkams K. R., D. S.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/TjEtMjItNTQ3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'N1-22-547/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="N1-22-547/2015">N1-22-547/2015</a> pripažino M. T., V. R., J. K. įvykdžius 84 kub. m medienos vagystę iš ieškovei priklausančio miško. Teismas priteisė ieškovei 5259,50 Eur žalos atlyginimą solidariai iš M. T., V. R. ir J. K., o M. T. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš D. S., V. R. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš K. R. ir J. R.
Kadangi atsakovas nupirko vogtą medieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.80 straipsniai), todėl, ieškovės manymu, 2014 m. kovo 30 d. medienos pirkimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, o šio sandorio šalys jai turi atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovė mano, kad atsakovas turėjo patikrinti pardavėjo asmens dokumentus, leidimus kirsti mišką, miško nuosavybės dokumentus. Atsakovas K. T. tik J. K. ir tretiesiems asmenims neturint lėšų atlyginti žalą yra subsidiariai atsakingas už vogtos medienos įsigijimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. kovo 30 d. atsakovų J. K. ir K. T. sudarytą žodinį pirkimo–pardavimo sandorį dėl 84 kub. m eglinių rąstų, kurių rinkos vertė 5838,74 Eur, priklausiusių ieškovei, pardavimo; priteisė iš atsakovo K. T. ieškovei UAB „RG Medis“ 5149,60 Eur už 2014 m. kovo 30 d. nupirktus 84 kub. m eglinių rąstų, pavogtų iš ieškovei UAB „RG Medis“ priklausančio miško, negalint žalą atlyginti J. K., V. R., M. T. (subsidiarioji atsakomybė).
Teismas nustatė, kad medieną atsakovas K. T. vežė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 „Dėl apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-313 „Dėl apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiais galios“ patvirtinto Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo reikalavimų, t. y. be medienos gabenimo lapų, taip pat neprašė pardavėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių medienos įsigijimo teisėtumą, pats surašė krovinio važtaraštį.
Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/TjEtMjItNTQ3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'N1-22-547/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="N1-22-547/2015">N1-22-547/2015</a> nenustatyta nusikaltimo (vagystės) sudėtis atsakovo veiksmuose, per se (savaime) nepaneigia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui galimybės. Teismas sprendė, kad K. T., pirkdamas medieną, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tokiais veiksmais įsigijo vogtą medieną, todėl padarė žalos ieškovei.
Žalos dydis, kurio neginčija ir atsakovas, yra nustatytas baudžiamojoje byloje. Pagal įsiteisėjusio 2015 m. vasario 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio pagrindu ieškovei išduotus vykdomuosius raštus yra išieškota 109,90 Eur, todėl likusi neatlyginta žala sudaro 5149,60 Eur.
Teismas konstatavo, kad atsakovo K. T. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. ieškovei padaryta žala, nes jei K. T. būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų ir būtų patikrinęs, ar pardavėjas turi reikiamus parduodamos medienos dokumentus, būtų paaiškėję, kad J. K. nėra parduodamos medienos savininkas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija sprendė, kad atsakovas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/TjEtMjItNTQ3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'N1-22-547/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="N1-22-547/2015">N1-22-547/2015</a> nebuvo kaltinamasis, tai ieškovė (nukentėjusioji baudžiamojoje byloje) neturėjo procesinės teisės reikšti civilinio ieškinio atsakovui baudžiamojoje byloje, nes asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Kadangi civilinis ieškinys atsakovui K. T. reiškiamas pirmą kartą, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis civilinis ieškinys yra identiškas civiliniam ieškiniui, pareikštam baudžiamojoje byloje.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pavogtos medienos vertė sudaro 5828,74 Eur, atsakovas K. T. už nupirktą medieną sumokėjo 3475,44 Eur, todėl teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčijamas sandoris privalėjo būti sudaromas rašytine forma, o atsakovas šio reikalavimo nesilaikė (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kolegija nurodė, kad atsakovo K. T. įmonė nuo 1994 metų užsiima miškininkyste, atsakovas pats patvirtino žinąs, jog perkant medieną reikalingi miško nuosavybės dokumentai, dažniausiai ir leidimas kirsti mišką, tačiau vis tiek įsigydamas ieškovei nuosavybės teise priklausančią medieną šių dokumentų nepaprašė iš atsakovo J. K., todėl vertino, jog kaltė dėl kilusios civilinės atsakomybės yra įrodyta.
Kolegija pažymėjo, kad teismas neturi galimybės nustatyti, ar pagrindiniai skolininkai yra mokūs, šios aplinkybės bus nustatytos tik vykdymo procese, todėl konstatavo, kad teismo nustatyta civilinės atsakomybės (subsidiariosios) forma turės įtakos tik sprendimo vykdymo tvarkai, tačiau tai nėra pagrindas kilti civilinei atsakomybei. Atsakovo civilinė atsakomybė kyla iš deliktinės atsakomybės rūšies. Nustačius subsidiariąją atsakomybę, vykdymo procese antstolis visų pirma išieškojimą vykdys iš pagrindinių skolininkų V. R., M. T. ir J. K. ir tik nustatęs, jog šie skolininkai tapo nemokūs, išieškojimas bus nukreiptas į subsidiarųjį skolininką, t. y. atsakovą K. T. Žalą išieškojus iš atsakovo, šis įgautų teisę regreso tvarka patirtų nuostolių atlyginimą išsireikalauti iš pagrindinių skolininkų (CK 6.112 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas K. T. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, pripažinęs žodinę medienos pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ar niekine, turi taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią restituciją, o ne konstatuoti, jog nuginčyto sandorio pasekmė yra rūšinės deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas subsidiariosios atsakomybės forma. Atsakovas K. T. yra nukentėjęs nuo atsakovo J. K. ir trečiųjų asmenų, nes, nuginčijamą sandorį pripažinus niekiniu, jam turi būti pripažinta teisė susigrąžinti visa tai, ką jis pagal pripažintą niekiniu sandorį prarado, t. y. priteisti 5838,74 Eur, įpareigojant J. K. ieškovei natūra grąžinti medieną, o ne atsakovui papildomai atlyginti ieškovei trečiųjų asmenų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Teismai nepagrįstai nustatė naujus subsidiariosios atsakomybės, kuri privalomai atsiranda tik įstatymo arba sutarties pagrindu, subjektus, kai jie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu ir vykdomu teismo nuosprendžiu, kuriame subsidiariosios atsakomybės tęstinumą (iki pilnametystės) ir pasibaigimą (tapus pilnamečiais) lėmė tik nepilnamečių nuteistųjų M. T. ir V. R. amžius.
Baudžiamojoje byloje ieškovės ieškinys buvo išnagrinėtas ir žalos išieškojimas subsidiariosios atsakomybės forma yra išspręstas, todėl antrą kartą priteisti jos atlyginimo, kai vyksta vykdymo procesas pagal įsiteisėjusį nuosprendį ir civilinio ieškinio klausimai yra išspręsti, nebegalima. Trečiųjų asmenų nemokumas negali būti deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamajame procese buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. laikantis civilinio proceso normų, todėl, galiojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kai nuosprendžiu atmetus civilinį ieškinį civilinė teisena civilinio proceso tvarka dėl jo negalima, ir kai ieškinys išnagrinėjamas civilinio proceso tvarka, jo pareiškimas baudžiamojoje byloje nebegalima, darytina išvada, jog civilinio ieškinio nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės abiejose teisenose nesiskiria.
Kadangi už parduodamą medieną buvo atsiskaitoma sandorio sudarymo metu, tai šis susitarimas neturi būti sudaromas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės keliami reikalavimai dėl medienos gabenimo tvarkos pažeidimo skirti medienos transportuotojai UAB „Augera“, kurią pasamdė atsakovas K. T., todėl atsakovui CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos už medienos transportavimo reikalavimų nesilaikymą netaikytinos.
Ieškovė UAB „RG Medis“ atsiliepimu į atsakovo K. T. kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai teisingai laikė baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes prejudicinėmis šioje civilinėje byloje ir remdamiesi visais byloje esančiais įrodymais atsakovo K. T. elgesį perkant vogtą medieną pagrįstai įvertino pagal CK 6.236 straipsnio l dalies nuostatas. Vogtos medienos sandorio šalys, teismui sandorį pripažinus niekiniu, turi teisę (taip pat ir K. T.) kreiptis į teismą ir reikalauti iš vogtos medienos „pardavėjo“ atlyginti joms padarytus nuostolius.
Iš baudžiamojoje byloje esančių liudytojo K. T. apklausos protokolų matyti, kad jis pats nežinojo, ar jis medieną „perka“ kaip įmonės savininkas, ar kaip fizinis asmuo, nes juridinis asmuo medieną gali pirkti tik sudaręs rašytinį sandorį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sandorio negaliojimo ir civilinės atsakomybės, kaip civilinių teisių gynimo būdų, santykio
Konstitucinės asmens teisės į teismą esmė – kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas teisių gynimo būdais, nustatytais CK 1.138 straipsnyje bei kituose materialiuosiuose įstatymuose. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).
Pagal CPK įtvirtintą reglamentavimą (CPK 135 straipsnis) į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo ieškiniu reiškiamo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad jis nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų pagrindu įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Byloje pareikštas ieškinio ar priešieškinio reikalavimas negali būti teismo pripažintas pagrįstu ir tenkinamas, jeigu jis neatitinka CPK 5 straipsnio, t.y. juo nėra siekiama apginti pažeistos asmens teisės ar įstatymu saugomo intereso.
Sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) yra atskiri civilinių teisių gynimo būdai, kurių taikymą reglamentuoja skirtingi CK institutai. Bendrosios sandorių negaliojimo nuostatos, be kita ko, negaliojimo pagrindai ir jo pasekmės, įtvirtintos CK 1.78–1.96 straipsniuose. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Civilinės atsakomybės taikymą, be kita ko, jos atsiradimo pagrindus ir taikymo sąlygas, reglamentuoja CK 6. 245–6.304 straipsniai.
Kaip konstatuota ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje, restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija; kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-250/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-250/2014">3K-3-250/2014</a>; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017, 23 punktas). Šiame kontekste teisėjų kolegija išaiškina, kad civilinė atsakomybė nėra sandorio negaliojimo padarinys, o sandorio negaliojimas nėra civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, todėl tais atvejais, kai asmuo prašo taikyti abu šiuos civilinių teisių gynimo būdus, bylą nagrinėjantis teismas turi atskirai įvertinti kiekvieno šių reikalavimų pagrįstumą atitinkamų jo taikymą reglamentuojančių teisės normų pagrindu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus panaikinti pavogtų rąstų pirkimo–pardavimo sandorį tarp atsakovų J. K. ir K. T., taip pat priteisti iš atsakovo K. T. 5259,50 Eur patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi šiuo atveju ieškovė prašė taikyti du atskirus pažeistų civilinių teisių gynimo būdus, t. y. reikalavimą taikyti sandorio pripažinimą negaliojančiu ir reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Bylą nagrinėję teismai pripažino rąstų pirkimo-pardavimo sandorį tarp atsakovų negaliojančiu, tačiau restitucijos netaikė, taip pat taikė deliktinę atsakomybę atsakovui K. T. ir priteisė iš jo žalos atlyginimą.
Atsakovas, ginčydamas teismų sprendimus, be kita ko, nurodo tai, kad teismai, pripažinę sandorį negaliojančiu, turėjo taikyti restituciją ir jam iš atsakovo J. K. priteisti už medieną sumokėtus pinigus, o ne deliktinę atsakomybę kaip sandorio negaliojimo pasekmę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo argumentai dėl skirtingų civilinių teisių gynimo būdų taikymo padarinių iš dalies pagrįsti (nutarties 19–20 punktai), kadangi panaikinus sandorį prievolė atlyginti žalą savaime nekilo, be to, sandorio negaliojimas nagrinėjamoje situacijoje nesukelia teisinių padarinių ieškovei (CPK 5 straipsnis); kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie argumentai nepakankami spręsti, jog žala iš atsakovo priteista nepagrįstai. Minėta, kad dėl kiekvieno civilinių teisių gynimo būdo taikymo teismas turi spręsti atskirai, atitinkamų jo taikymą reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Dėl to toliau teisėjų kolegija vertins, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai taikė deliktinę atsakomybę atsakovui.
Dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo
Antrąja kasacinio skundo argumentų grupe atsakovas iš esmės teigia, kad jo subsidiarioji deliktinė atsakomybė negalima dėl to, kad ieškovės reikalavimas dėl medienos vagyste padarytos žalos atlyginimo yra išnagrinėtas ir patenkintas baudžiamojoje byloje, priteisiant žalos atlyginimą iš vagystę įvykdžiusių asmenų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti esant įstatyme nustatytam pagrindui – civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (išskyrus griežtosios atsakomybės atvejį) visetui. Taigi, civilinės atsakomybės prievolė yra individuali, t. y. kiekvienam skolininkui kyla, jeigu jo atžvilgiu egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas, žalos atlyginimo prievolės atsiradimas niekaip nesiejamas su aplinkybe, kad dėl to paties žalos fakto yra pagrindas civilinę atsakomybę taikyti ir kitiems asmenims. Dėl to faktas, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas nusikaltimą įvykdžiusių asmenų atžvilgiu, nereiškia, kad dėl tos pačios žalos fakto negalima kitų asmenų civilinė atsakomybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punkto normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2008">3K-3-554/2008</a>; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.
Šiuo atveju įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pasisakyta dėl pripažintų kaltais asmenų nusikalstamų veiksmų, tačiau atsakovo K. T. elgesio teisėtumas, jo priežastinis ryšys su ieškovės nuostoliais, kaltės vertinimas civilinės atsakomybės prasme nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turi būti įvertinami šioje byloje savarankiškai.
Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcwLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-270-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-270-915/2018">e3K-3-270-915/2018</a>, 21 punktas).
Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIzLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-223-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-223-915/2018">e3K-3-223-915/2018</a>, 26 punktas).
Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuota, kad atsakovo K. T. įmonė nuo 1994 metų užsiima miškininkyste. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino žinantis, kad perkant medieną reikalingi miško nuosavybės dokumentai, dažniausiai ir leidimas kirsti mišką. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei priklausantys rąstai buvo sandėliuojami miško sklype, neaptvertoje teritorijoje; ši aplinkybė apdairiam asmeniui turėjo reikšti ir tai, kad patekimas prie medienos yra nekontroliuojamas, todėl vien tai, kad asmuo, esantis medienos sandėliavimo vietoje, siūlo ją parduoti, nepatvirtina jo elgesio teisėtumo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, atsiliepęs į vagystę sumaniusių asmenų viešą skelbimą, pats pasamdė miškavežį, atvyko į sandėliavimo vietą ir išvežė rąstus. Vagystę vykdė ir parduodamų rąstų savininku prisistatė akivaizdžiai nepilnamečiai asmenys, atsakovas K. T. iš jų nepareikalavo jokių dokumentų, patvirtinančių teisę disponuoti mediena, be kita ko, leidimo kirsti mišką ir nuosavybės dokumentų. Įvertinusi visas byloje nustatytas medienos įsigijimo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintą rūpestingumo pareigą ir nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), ir konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Teismai pagrįstai sprendė ir tai, kad konstatuotas neteisėtas atsakovo elgesys susijęs priežastiniu ryšiu su žalos kilimu, kadangi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad jeigu atsakovas būtų pareikalavęs medienos nuosavybės dokumentų, jis būtų supratęs, kad medieną parduodantis asmuo neturi teisės jos parduoti, ir vagystė nebūtų buvusi įvykdyta. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė atsakovui kyla būtent už veiksmus (neveikimą), kuriais jis sudarė sąlygas padaryti nusikaltimą, o ne už vogtos medienos pirkimą.
Baudžiamojoje byloje buvo nustatytas ieškovei padarytos žalos dydis, jo nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo ir atsakovas, todėl, kaip minėta nutarties 25 punkte, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl žalos dydžio yra reikšmingos šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. patenka į jos įrodinėjimo dalyką, todėl vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią.
Taigi byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo K.T. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už padarytą žalą.
Jeigu žala padaryta kelių asmenų veiksmais, skolininkams kyla solidarioji deliktinė atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009).
Nagrinėjamoje byloje konstatuotos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tiek be baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų asmenų veiksmų, tiek ir be atsakovo K. T. veiksmų nustatyta žala ieškovei nebūtų atsiradusi, taigi jų atsakomybė už bendrai padarytą žalą turėtų būti solidari (CK 6.6. straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai tyrė ir vertino visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tačiau netinkamai nustatė prievolės pobūdį, vertindami, kad atsakovas atsako ne solidariai, bet subsidiariai. Kadangi ši kasacinė byla nagrinėjama tik pagal vienos iš šalių – atsakovo K. T. – kasacinį skundą, o kasacinis teismas tokiu atveju dėl kasacinį skundą padavusio atsakovo negali priimti blogesnio sprendimo, nei yra skundžiamas teismo procesinis sprendimas, tai apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo subsidiariosios atsakomybės už ieškovei UAB „RG Medis“ padarytą žalą nekeistina, nes tai reikštų blogesnio sprendimo dėl kasatoriaus priėmimą (CPK 353 straipsnio 3 dalis).
Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą ji sumokėjo 400 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „RG Medis“ (į. k. 162543865) iš atsakovo K. T. (a. k. duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. T. (a. k. duomenys neskelbtini) 23,18 Eur (dvidešimt tris Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
