Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos bendrovės vadovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, kai vėluojama kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neperduodami įmonės dokumentai ar netinkamai organizuojama įmonės buhalterinė apskaita, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-304-1075/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23144-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.1.2.2; 3.1.12.12.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Namas Jums“ teisių perėmėja) ieškinį atsakovams A. M., R. J., E. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos bendrovės vadovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, kai vėluojama kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neperduodami įmonės dokumentai ar netinkamai organizuojama įmonės buhalterinė apskaita, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų A. M., R. J. ir E. G. 8884,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Namas Jums“ bankroto bylą, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, tačiau šie įpareigojimo neįvykdė.

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas A. M. buvo UAB „Namas Jums“ direktoriumi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. kovo 7 d. ir nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. gegužės 24 d., atsakovas R. J. – nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2009 m. kovo 19 d., atsakovas E. G. – nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2010 m. balandžio 14 d., nuo 2010 m. gegužės 24 d. įmonės direktoriumi buvo Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. F. Q. (M. F. Q.).

Ieškovės teigimu, nuo 2008 metų Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai. Viešų registrų duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi BUAB „Namas Jums“ bankroto byloje patvirtinta 8884,97 Eur kreditorių reikalavimų.

Paskutinis UAB „Namas Jums“ direktorius bankroto administratoriui neperdavė dokumentų ir turto. Be to, atsakovai pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors jau 2008 m. įmonės skola daugiau kaip dešimt kartų viršijo įmonės turtą, bendrovė faktiškai nevykdė veiklos, o nesikreipdama dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įsipareigojimus kreditoriams. Taigi atsakovai privalo atlyginti žalą – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintą bendrą 8884,97 Eur kreditorių reikalavimų sumą.

Atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti, nes jo vadovavimo įmonei laikotarpiu 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2008 m. kovo 7 d. UAB „Namas Jums“ neturėjo skolų, todėl nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. kovo mėn. tuometis UAB „Namas Jums“ direktorius E. G. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „Namas Jums“, teismas, prieš tenkindamas prašymą, įpareigojo įmonę susirasti bankroto administratorių bei sumokėti 5000 Lt administravimo išlaidų atlyginimą. Atsakovas A. M. kreipėsi konsultacijos į keletą Vilniuje dirbusių bankroto administratorių, šie pasiūlė kalbėtis su kreditoriais dėl bankroto bylos inicijavimo, esą taip įmonė bus atleista nuo pareigos sumokėti pirminį 5000 Lt įnašą. Kadangi UAB „Namas Jums“ tuo metu neturėjo kreditorių (įmonės skola juridiniams asmenims neviršijo įstatinio kapitalo), kurie būtų inicijavę UAB „Namas Jums“ bankrotą, buvo nuspręsta surasti įmonei investuotoją. UAB „Namas Jums“ dirbo nuo 2006 metų, bankams skolų neturėjo, vykdė nekilnojamojo turto paiešką, atliko statybos, remonto darbus ir galėjo toliau dirbti. Be to, 2010 m. pradžioje UAB „Namas Jums“ rangovai buvo skolingi už atliktus darbus. 2010 m. balandžio mėn. į atsakovą A. M. kreipėsi Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. F. Q., kuris sutiko pirkti įmonę, padengti jos skolas ir toliau vykdyti statybų verslą. Po šio susitarimo bendrovės direktorius ir akcininkas atsakovas E. G. perleido atsakovui A. M. UAB „Namas Jums“ akcijas, A. M. buvo paskirtas UAB „Namas Jums“ direktoriumi, o 2010 m. gegužės 7 d. buvo pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tą pačią dieną M. F. Q. priėmė vienintelio akcininko sprendimą laikyti nutrūkusiais direktoriaus A. M. įgaliojimus ir direktoriumi paskyrė save. Po to jis išvyko iš Lietuvos ir nesidomėjo bendrove.

Atsakovas R. J. prašė ieškinį atmesti, nes UAB „Namas Jums“ direktoriumi buvo 2008 m. kovo 7 d. – 2009 m. vasario 11 d. laikotarpiu; po to buvo kiti du įmonės vadovai; 2009 m. birželio 8 d. pardavė savo turėtas įmonės akcijas A. M.. Šio atsakovo teigimu, įmonė veiklos nevykdo nuo 2010 m., todėl nuo 2010 m. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Faktas, kad įmonė nemokėjo mokesčių valstybei, savaime nesudaro pagrindo vertinti šį neveikimą kaip akivaizdų įmonės vadovo veiksmų neteisėtumą, nevertinant nei objektyvių, nei subjektyvių tokio neveikimo aplinkybių. Atsakovas R. J. vykdė jam kaip vadovui nustatytas pareigas, teikė finansines ataskaitas, įmonė vykdė įprastą veiklą (2008 m. įmonė iš pardavimų per metus uždirbo 21 513 Lt pajamų (2007 m. tokių pajamų nebuvo gauta). Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo nedidelė ir ji atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo padengta. R. J. perdavė visus bendrovės dokumentus.

Atsakovui E. G. apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešai, nes ieškinyje nurodytu jo gyvenamuoju adresu dokumentų nepavyko įteikti, o „Sodros“ duomenimis, jis niekur nedirba. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu tenkino ieškinį, ieškovės naudai priteisė solidariai iš atsakovų A. M., R. J. ir E. G. 8884,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti UAB „Namas Jums“ finansinės atskaitomybės dokumentai – paskutinis bendrovės balansas, kiti finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui teikti tik už 2008 m. Pagal 2008 m. UAB „Namas Jums“ balanso duomenis, įmonė turėjo 2103,51 Eur (7263 Lt) vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 622,10 Eur (71 204 Lt). Byloje nėra UAB „Namas Jums“ dokumentų, kurie pagrįstų įmonės turėtų ir nuo 2009 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2015 m. gruodžio 1 d.) gautų lėšų panaudojimą įmonės veikloje ir jos naudai, turėto turto pardavimą (nurašymą) ir iš pardavimo gautų lėšų panaudojimą įmonės veikloje.

Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Pareigą bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus ir turtą turi tik paskutiniai valdymo organai, tačiau tai savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Teismas konstatavo, kad visi atsakovai savo vadovavimo įmonei metu pažeidė esminius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ), CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Namas Jums“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai. Taigi visi vadovai pažeidė bendrąsias vadovų pareigas: nevykdė pareigų vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto vadovų pasikeitimo momentu dydžio, o kadangi tai lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, tai pareiga paneigti kaltės prezumpciją pereina atsakovams įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas.

Teismo nuomone, atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jų vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo skolų ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaneigia imperatyviai įstatyme nustatytos pareigos teikti finansines ataskaitas, tinkamai įtraukti į apskaitą ir užtikrinti privalomą įmonės dokumentų, turto apsaugą. Teismas konstatavo, kad UAB „Namas Jums“ finansinė padėtis buvo prasta nuo 2008 m., nuo 2010 m. įmonė nevykdė veiklos.

Teismas nustatė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė buvo skolinga nuo 2006 m. gruodžio, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – nuo 2008 m. antrojo ketvirčio; skola UAB „Tele2“ susidarė iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių BUAB „Namas Jums“ buvo padaryta 8884,97 Eur žala.

Atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus (kiekvienas jų atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, iš viso neperdavė dokumentų), šie veiksmai kvalifikuoti kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, nes negalima nustatyti, kas prarasta, kokio dydžio žala. Dėl to įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

Teismas, konstatavęs neteisėtus atsakovų veiksmus, preziumavo priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, o atsakovams neįrodžius priešingai, padarė išvadą, jog jie solidariai privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų A. M. ir R. J. apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi tenkino atsakovo R. J. apeliacinį skundą, o atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmetė, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priteisė solidariai iš atsakovų A. M. ir E. G. ieškovės naudai 8884,97 Eur žalos atlyginimo, procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (8884,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinį atsakovui R. J. atmetė; perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad atsakovas R. J. direktoriumi buvo 2008 m. kovo 7 d. – 2009 m. kovo 19 d. laikotarpiu. Privalomoji finansinė metinė 2009 finansinių metų atskaitomybė sudaryta ir pateikta Juridinių asmenų registrui jau po atsakovo R. J. dirbusio direktoriaus E. G.. Kolegija padarė išvadą, kad R. J. vadovavimo laikotarpiu buvo tinkamai vykdomos CK 2.66 straipsnyje nustatytos pareigos, vedama buhalterinė apskaita. Be to, 2009 m. birželio 9 d. atsakovas R. J. pardavė UAB „Namas Jums“ akcijas atsakovui A. M.. Šių aplinkybių pagrindu kolegija padarė išvadą, kad atsakovo R. J. vadovavimo ir buvimo akcininku laikotarpiu įmonės apskaita buvo vedama ir R. J., pasitraukdamas iš vadovo pareigų, perdavė atsakovui E. G. įmonės apskaitos dokumentus ir turtą.

Kolegija pažymėjo, kad skolos kreditoriams pradėjo formuotis R. J. vadovavimo įmonei laikotarpiu, bet byloje nėra duomenų apie kitus pradelstus įsipareigojimus. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė 2008–2009 m. tęsė veiklą, atsiskaitydavo su darbuotojais. Taigi atsakovo R. J. vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės jos balanse įrašyto turto vertės. Byloje neįrodyta, kad dalis įmonės kreditorių reikalavimų liko nesumokėta dėl to, kad atsakovas R. J. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (neįrodytas šio atsakovo veiksmų bei padarytos žalos priežastinis ryšis). Dėl to kolegija ieškinį šiam atsakovui atmetė.

Atsakovas A. M. nuo 2006 m. birželio 9 d. buvo vienasmenis UAB „Namas Jums“ akcininkas, o nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. gegužės 24 d. – ir vadovas. Kolegija, įvertinusi visas bendrovės akcijų perleidimo sutartis, ypač akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su sunkiai pasiekiamu Pakistano Islamo Respublikos piliečiu, konstatavo, kad atsakovas nebuvo apdairus, rūpestingas, sąžiningas įmonės vadovas, nes, žinodamas apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai turto joje nelieka, tik skolos, ir perleisdamas įmonės valdymą, turėjo pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma, ir pan.

Kolegija iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. B2-4825-178/2010 medžiagos nustatė, kad UAB „Namas Jums“ vadovas E. G. 2010 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo; ieškinyje nurodė, kad įmonė nebegali laiku mokėti darbo užmokesčio ir atsiskaityti su kreditoriais; įmonės įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję (72 874 Lt), viršija įmonės 7263 Lt turto vertę. Taigi atsakovai E. G. ir A. M. žinojo apie įmonės būklę ir turėjo suvokti savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tai, kad prieš priimdamas ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi įpareigojo direktorių E. G. pašalinti ieškinio trūkumus, neatleidžia nei atsakovo E. G., nei atsakovo A. M. nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi abu atsakovai nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai laikytina, kad abu atliko neteisėtus veiksmus.

Atsakovo A. M. nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad jis, sužinojęs, jog jam priklausiusiai bendrovei iškelta bankroto byla ir administratoriui neperduoti dokumentai, nebendradarbiavo su administratoriumi, formaliai deklaruodamas, kad visi dokumentai perduoti paskutiniam direktoriui, stengdamasis sukurti sau palankią situaciją, paskutiniu įmonės direktoriumi ir akcininku padarydamas beveik nepasiekiamą užsienio valstybės pilietį.

Vėlavimas inicijuoti bankrotą tęsėsi nuo 2010 m. iki 2015 m., o esant tęstiniam teisės pažeidimui, laikytina, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas turi pareigą teisingai nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų adresus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė nesiėmė priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, neapdairiai naudojosi duomenimis. Ieškinyje nurodytas atsakovo adresas: (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo faktinis ar deklaruotas atsakovo adresas, tai buvęs UAB „Namas Jums“ biuro adresas. Atsakovas visada buvo deklaravęs gyvenamosios vietos adresą, o nuo 2012 m. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos; nuo 2014 m. sausio 27 d. Gyventojų registre nurodyta, kad atsakovas nuolat gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Kiti atsakovai taip pat žinojo, kad atsakovas ieškovės nurodytu adresu negyvena, todėl galėjo imtis veiksmų susisiekti su atsakovu. Teismas nesiuntė pranešimo nė vienu anksčiau atsakovo E. G. deklaruotu adresu, nesiaiškino dėl išvykimo į kitą valstybę nuolat gyventi. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, nėra pagrindo spręsti, kad pakanka remtis tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie atsakovo darbo vietą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas užklausti apie asmens gyvenamąją vietą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą negali būti pripažįstamas veiksmingomis ir pakankamomis pastangomis nustatyti tikrąją asmens buvimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a>). Tik po to, kai yra išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą nedalyvaujant atsakovui E. G., kuris nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką, buvo pažeista CPK 123 straipsnio 1 dalis ir CPK 129 straipsnis, todėl yra CPK 360 straipsnyje bei 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas panaikinti teismų sprendimus bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismai be pagrindo atmetė ieškinį R. J.. Atsakovas E. G. įmonės vadovu tapo būdamas devyniolikmetis studentas, neturėdamas nei vadovavimo, nei administracinio darbo patirties, pasiūlius įmonės akcininkui A. M.. Buvęs vadovas R. J. jokių įmonės dokumentų jam neperdavė, E. G. dokumentų perdavimo–priėmimo akto nėra pasirašęs (tai patvirtina susirašinėjimai elektroniniu paštu). Dėl to jis ne iš karto sužinojo apie prastą įmonės padėtį. Dėl chaotiškos finansinės ir organizacinės bendrovės padėties E. G. panoro pasitraukti iš direktoriaus pareigų, tačiau A. M. pasiūlė perimti R. J. akcijas ir netrukdomai dirbti. 2010 m. pradžioje jis sužinojo tikrąją įmonės padėtį, todėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti. Atsakovas A. M. nesutiko su bankroto bylos inicijavimu, todėl perėmė jo kaip direktoriaus pareigas ir visas akcijas. Tuo metu dar nebuvo pasibaigęs terminas trūkumams šalinti, todėl visa atsakomybė už šio termino praleidimą ir vėlesnį vengimą inicijuoti bankroto procesą tenka būtent A. M.. Pažymima, kad visi įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti naujam vadovui ir akcininkui.

Teismai nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>) ir iš atsakovų solidariai priteisė visų bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimą, tarp jų ir administravimo išlaidų atlyginimą, net neanalizuodami, kuris vadovas atsakingas už nuostolių atsiradimą, kurie nuostoliai kokiu laikotarpiu atsirado. Teisingai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies, CK 6.246–6.249 straipsnio normas, solidarioji atsakomybė už bendrovės skolas ir bankroto administravimo išlaidas atsakovui negalėjo būti taikoma.

Atsakovas E. G., kasaciniu skundu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą jau yra perleidusi naujai kreditorei UAB „Inkomlita“.

Ieškovės BUAB „Namas Jums“ advokatas R. Ž. pateikė pranešimą panaikinti jam suteiktą prieigą prie elektroninės bylos, nes BUAB „Namas Jums“ veikla yra pasibaigusi, bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Ieškovės BUAB „Namas Jums“ advokatas A. U. pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu BUAB „Namas Jums“ pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro; informavo, kad BUAB „Namas Jums“ reikalavimas šioje byloje yra perleistas UAB „Inkomlita“. Prie pranešimo pateikta Reikalavimo perleidimo 2017 m. gruodžio 8 d. sutartis, taip pat UAB „Inkomlita“ pranešimai atsakovams E. G., A. M. apie reikalavimo dėl solidariosios žalos atlyginimo iš atsakovų A. M., E. G. teisių perėmimą.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 11 d. nutartimi pasiūlė atsakovams ir reikalavimo teises perėmusiai naujai kreditorei UAB „Inkomlita“ pateikti paaiškinimus dėl ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėja.

Atsakovas E. G. 2018 m. birželio 19 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pagal CPK 48 straipsnį ieškovė BUAB „Namas Jums“ turi būti pakeista jos teisių perėmėja UAB „Inkomlita“. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir ieškovės teises perėmusios UAB „Inkomlita“ paaiškinimų nepateikta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytas terminas UAB „Inkomlita“ prašymui dėl procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 pateikti. Per teismo nustatytą papildomą terminą tokio prašymo nepateikta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Namas Jums“ pakeista jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Inkomlita“ ir ši įtraukta į bylą ieškove.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo procesą

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

Ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo teismui metu galiojusiame CPK 123 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatytos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai, teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą (šio straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-421/2017">e3K-3-164-421/2017</a> 30 punktą).

Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-421/2017">e3K-3-164-421/2017</a>, 31 punktas).

Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

Atsakovas E. G. kasaciniu skundu nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas, remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, nebuvo sudaryta galimybė jam būti išklausytam. Atsakovo E. G. teigimu, ieškovės nurodytas kaip atsakovo gyvenamasis adresas niekada nebuvo nei faktinis, nei deklaruotas jo adresas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovui E. G. procesiniai dokumentai (ieškinys) buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (Juridinių asmenų registro duomenimis, šis adresas (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip įmonės vadovo atsakovo E. G. gyvenamoji vieta nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2010 m. balandžio 14 d.), tačiau jie nebuvo įteikti. Byloje pateikta 2016 m. rugpjūčio 1 d. „Sodros“ pažyma, pagal kurią nustatyta, kad atsakovas E. G. 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu nedirbo, todėl teismas neturėjo galimybės procesinius dokumentus jam įteikti per darbovietę. Iš teismo parengiamųjų posėdžių aišku, kad teismas tikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, jog atsakovas E. G. dar nuo 2014 m. yra išvykęs gyventi į užsienį, tačiau registre nenurodyta tikslaus adreso. Pagal tokius byloje nustatytus duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo E. G. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu specialaus interneto tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“. Atitinkamai visi procesiniai dokumentai, taip pat pranešimai apie teismo posėdžio laiką ir vietą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu šiam atsakovui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės elgėsi rūpestingai, tikrino informaciją apie galimą atsakovo E. G. faktinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir įsitikinęs, jog toks adresas pagal registre esamus duomenis negali būti nustatytas, pasirinko dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgdama į EŽTT praktiką, kurioje akcentuojama, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03), teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme yra laikomi tinkamai įteiktais pagal įstatymą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme procesiniai dokumentai, taip pat pranešimai apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, procesinio sprendimo priėmimą atsakovui E. G. buvo siunčiami tik ieškinyje nurodytu neteisingu adresu ir viešai nebuvo skelbiama apie pateiktus teismui procesinius dokumentus ir bylos eigą. Kadangi jau pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad procesiniuose dokumentuose nurodomu adresu atsakovui E. G. dokumentų įteikti nepavyksta, jis negyvena Lietuvoje, tai procesiniai dokumentai apeliacinės instancijos teisme negali būti pripažįstami įteiktais pagal įstatymą ir negalėjo būti laikoma, kad šalis buvo tinkamai informuota apie vykstantį apeliacinį procesą.

Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas E. G. apie priimtą teismo sprendimą ir jo turinį sužinojo tik jo tėvams įteikus 2017 m. lapkričio 16 d. antstolio patvarkymą. Bylos duomenimis, atsakovo E. G. advokatas 2017 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu leisti susipažinti su bylos medžiaga, nes jo atstovaujamam atsakovui E. G. nebuvo žinoma apie pareikštą ieškinį ir apie šią bylą, jis nėra gavęs jokių procesinių dokumentų ar teismo pranešimų šioje byloje. Be to, 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovas E. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi šis prašymas atsisakytas tenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkintas E. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties panaikinimo, nes, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas E. G. kasacinis skundas, t. y. iš esmės pripažinta, kad pradėtu kasaciniu procesu bus užtikrinta asmens teisė būti išklausytam, įvertinti jo argumentai dėl netinkamo informavimo apie teismo procesą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors atsakovas A. G. apie pradėtą teismo procesą buvo informuotas pagal įstatymą (išskyrus procesą apeliacinės instancijos teisme), tačiau pagal bylos duomenis nustačius, jog jis yra deklaravęs apie savo išvykimą iš Lietuvos ir gyvena užsienyje, byloje taikytomis informavimo apie pradėtą procesą priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatyti informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų, teisės į teismą pažeidimai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą tenkinti atsakovo E. G. kasacinį skundą, panaikinti teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus kasaciniu skundu skundė tik atsakovas E. G., byloje pateikti duomenys apie ieškovės BUAB „Namas Jums“ reikalavimo teisių į atsakovus E. G. ir A. M. perleidimą UAB,,Inkomlita“, todėl jei byloje būtų paneigtas nustatytas atsakovų prievolės solidarumas, toks teismo sprendimas gali turėti įtakos ir atsakovo A. M. teisėms ir pareigoms, sprendžia, kad yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dėl atsakovo A. M.. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškinys atsakovui R. J. (vienam iš solidariųjų atsakovų) yra atmestas ir byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės BUAB „Namas Jums“ reikalavimo teisių į atsakovą R. J. perleidimą UAB,,Inkomlita“, sprendžia, jog yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl atsakovo R. J. palikti nepakeistą.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos bendrovės vadovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, kai vėluojama kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neperduodami įmonės dokumentai ar netinkamai organizuojama įmonės apskaita

Atsakovas E. G. kasaciniame skunde teikia argumentus, susijusius su tuo, kad buvo netinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl jo, kaip buvusio UAB „Namas Jums“ vadovo, atsakomybės. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenagrinėja, teisėjų kolegija dėl šių atsakovo E. G. nurodytų aplinkybių nepasisako. Šias aplinkybes turės išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas ir svarbias toliau šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normoms taikyti nustatytinas aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas; 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-701/2017">3K-3-142-701/2017</a>, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2008">3K-3-166/2008</a>).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priklausomai nuo to, kokiu faktiniu pagrindu reiškiamas ieškinys bendrovės vadovui – ar tuo pagrindu, kad vadovas nevykdė pareigos laiku pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), ar tuo pagrindu, kad vadovas netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniai), ieškovas turi įrodyti, o teismas – nustatyti skirtingas faktines ir teisines aplinkybes. Jei šalis įrodinėja kitas faktines aplinkybes nei tas, kurių nustatymo reikalauja pareikšto ieškinio pagrindas, teismas patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas).

Tuo atveju, jei yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės.

Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>; kt.).

Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2014">3K-3-344/2014</a>).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2014">3K-3-321/2014</a>.). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>). Dėl to sprendžiant dėl kiekvieno iš vadovų sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

Pagal kasacinio teismo praktiką laikomasi bendros taisyklės, kad faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavę skirtingi vadovai, padarę žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų atsako tik už savo vadovavimo laikotarpiu atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>). Taigi bendrovės vadovas, vėlavęs iškelti bankroto bylą, atlygina tik tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su jo neteisėtais veiksmais ir atsirado per jo vadovavimo laikotarpį.

Pirmiau nurodyta taisyklė turi išimčių – tais atvejais, kai dėl vadovų kaltės dėl to, jog jie netinkamai tvarkė finansinius bendrovės dokumentus ir šie dokumentai yra prarasti, neteikė Juridinių asmenų registrui kasmetinių finansinės atskaitomybės ataskaitų, tinkamai neperdavė bendrovės dokumentų, negalima nustatyti, kurie kreditorių reikalavimai atsirado ar padidėjo kurio iš vadovų valdymo laikotarpiu, jų visų solidarioji atsakomybė preziumuojama – tai solidariosios atsakomybės esant alternatyvioms žalos atsiradimo priežastims atvejis, nurodytas CK 6.279 straipsnio 4 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>).

Taigi tik tuo atveju, jei byloje bus nustatytos faktinės aplinkybės, kad keli vadovai atliko neteisėtus veiksmus bendrovei esant nemokiai, nuo to momento, kai jie sužinojo apie nemokumą arba objektyviai turėjo sužinoti, jie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kartu kiekvienas jų pažeidė pareigą teikti bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitą Juridinių asmenų registrui, neperdavė dokumentų kitam vadovui ir dėl to nėra galimybės nustatyti, kaip bendrovės finansinė padėtis pakito kiekvieno iš jų valdymo laikotarpiu, bus preziumuojama visų vadovų solidarioji atsakomybė už kreditorių reikalavimų padidėjimą nuo nemokumo atsiradimo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 13,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmiau nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl atsakovo R. J. palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Rimvydas Norkus