Civilinė byla Nr. e3K-3-292-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26725-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 219-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Ergo Insurance SE“, veikiančios per „Ergo Insurance SE“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei 219-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Montuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjektą, atsakingą už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 839,48 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 2 d. įvyko vandens tinklų avarija (trūko bendrojo naudojimo stovas), buvo aplietas ieškovės apdraustas T. M. priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 839,48 Eur draudimo išmoką. Ieškovės manymu, atsakomybė už nurodytą žalą kyla bendrųjų gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos administratorei – atsakovei, nes žala padaryta dėl vandens nutekėjimo iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – karšto vandens vamzdžio. Atsakovė, įgyvendindama butų savininkų pareigą pasirūpinti tinkama daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra, tinkamai to nepadarė, laiku nepakeitė susidėvėjusio vamzdžio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 839,48 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovės apdraustas butas užpiltas iš trečiajam asmeniui A. K. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo ketvirtame aukšte, virtuvės patalpos. Atsakovės 2016 m. kovo 14 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute lūžo karšto vandens vamzdis per sriegį iki įvadinio skaitiklio; šiame rašte atsakovė pripažino, kad vandens nutekėjimas įvyko iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, ir bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neneigė.
A. K. teismui pateikė atsakovei adresuotą 2015 m. lapkričio 20 d. elektroninį laišką, kuriuo siuntė prašymą dėl leidimo pakeisti avarinės būklės karšto vandens vamzdį ir kanalizacijos stovo dalį (bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą) ketvirtame aukšte; paaiškino, kad 2015 m. lapkričio mėn. buvo pakviestas į bendrijos valdybos susirinkimą, šiame jam buvo pranešta, jog nepakanka lėšų visiems namo vandentiekio stovams pakeisti. Atsakovė pateikė 2015 m. lapkričio 26 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, kad buvo svarstomas A. K. prašymas pakeisti dalį karšto vandens stovo vonioje bei kanalizacijos stovą; jį apžiūrėjęs UAB „Montuva“ direktorius nustatė, kad stovo būklė bloga, todėl nutarta dėl stovo remonto surinkti gyventojų parašus ir leisti A. K. savo lėšomis pakeisti dalį kanalizacijos stovo.
Teismas nurodė, kad atsakovės įstatuose nurodytas tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu bei priežiūra; namo bendrojo naudojimo objektų naudojimas, valdymas ir priežiūra – yra viena iš bendrijos veiklos sričių (Įstatų 7, 7.1 punktai). Remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – STR 1.12.05:2010), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 7, 7.1, 7.3, 7.4 punktais, jo priedu „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, teismas sprendė, kad pagrindinė namo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės (atsakovės) pareiga buvo tinkamai prižiūrėti pastato bendrojo naudojimo objektus. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo inicijuoti sprendimų dėl susidėvėjusio karšto vandens vamzdyno (jo atkarpų) keitimo ar atnaujinimo priėmimą, tačiau šios savo pareigos tinkamai nevykdė.
Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad A. K. ne kartą informavo atsakovės pirmininkę ar valdybą apie blogą namo (duomenys neskelbtini) vamzdyno būklę, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų vamzdynams pakeisti ar susidėvėjusioms jų dalims atnaujinti. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino atsakovės teiginio, kad avarija įvyko dėl A. K. bute vykdytų remonto darbų ar kito neatsargaus elgesio. Kadangi namas (duomenys neskelbtini) eksploatuojamas apie 30 metų, tai teismas pripažino, kad tikėtina, jog karšto vandens vamzdis nutrūko dėl susidėvėjimo, ir to būtų buvę galima išvengti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi vamzdyno priežiūrą.
Teismas konstatavo, kad už avarijos metu padarytą žalą atsakinga yra atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad trečiasis asmuo A. K., kaip rūpestingas šeimininkas, ėmėsi reikiamų veiksmų ir informavo atsakovę apie būtinumą pagerinti vamzdynų būklę, todėl nekonstatavo pagrindo kelti jo atsakomybės klausimą.
Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą draudėjo pranešimą apie žalą, 2016 m. kovo 4 d. defektų aktą, 2016 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 868,44 Eur sumos remonto sąmatą, nenustatė pagrindo abejoti ieškovės nustatytu žalos dydžiu. Kadangi atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio, tai teismas tenkino visą ieškinį.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Remdamasis STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1, 3, 5, 15 punktais teismas padarė išvadą, kad už namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o ne butų, per kuriuos vamzdžiai yra nutiesti, savininkai. Namo administratorius turi teisę priimti sprendimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, įskaitant ir bendrojo naudojimo vamzdynų remonto inicijavimą. Kadangi byloje nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių, tai teismas sprendė, kad buto (duomenys neskelbtini) užpylimas įvyko dėl atsakovės neveikimo ir nesugebėjimo užtikrinti tinkamos bendrojo naudojimo objektų – bendrojo naudojimo vamzdžio – priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovė, o ne koks nors kitas asmuo.
Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamai apskaičiuoto priteistino žalos atlyginimo dydžio, nurodė, kad tokio pobūdžio žalos dydis yra apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą sąmatų sudarymo programą „Sistela“. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus ir rekomendacijas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės apskaičiuotos žalos dydį ar apskaičiavimo būdo neteisingumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės reikalaujamo dydžio sumą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė, remdamasi CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, turėjo teisę reikalauti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą, nurodytų CK nuostatų nepažeidė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinus teismų procesinius sprendimus, atgręžti jų vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovei griežtąją civilinę atsakomybę (nustatė vien tai, kad žala padaryta dėl vandens nutekėjimo iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, ir nesprendė dėl kitų jos atsakomybės sąlygų), nors byloje nebuvo šios atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė (bendrija) nei pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DNSBĮ), nei pagal įstatus nėra karšto vandens sistemos vamzdyno (namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos) savininkė ar valdytoja (daiktinės teisės prasme). Stovo atšaka (vamzdis), kuriai nulūžus buvo padaryta žala, yra bendra dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis, 15 dalies 2 punktas). Remiantis kasacinio teismo praktika, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline nuosavybe pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos; tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MC02MTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-80-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-80-611/2016">3K-3-80-611/2016</a>; kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės (bendrijos) civilinė atsakomybė galėjo būti konstatuota tik nustačius visas būtinąsias jos taikymo sąlygas.
Teismai, remdamiesi atsakovės įstatų 7, 7.1 punktais, STR 1.12.05:2010 ir jo priedo nuostatomis, nepagrįstai sprendė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nurodytuose įstatų punktuose nedetalizuotos bendrijos pareigos, susijusios su karšto vandens sistemos vamzdyno priežiūra, jos atsakomybė; STR 1.12.05:2010 ir jo priedo nuostatos, nors ir įtvirtina dalį privalomų priemonių, kurias įgyvendinant užtikrinama daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių būklės atitiktis privalomiems reikalavimams, tačiau nenustato, kam tenka pareiga jas įgyvendinti. Byloje nebuvo nustatytos konkrečios bendrijai ir kitiems asmenims (bendraturčiams, techniniam prižiūrėtojui) tenkančios funkcijos, susijusios su karšto vandens sistemos vamzdyno priežiūra.
Remiantis teisės aktų nuostatomis, bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti privalo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Būtent jiems iš STR 1.12.05:2010 8, 11–13, 18–24 punktų nuostatų kyla pareiga organizuoti gyvenamojo namo, taigi ir jo karšto vandens sistemos vamzdyno, kaip bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, techninę priežiūrą – jie turi paskirti šios sistemos techninį prižiūrėtoją, organizuoti kasmetinių (neeilinių) apžiūrų atlikimą arba pavesti tai techniniam prižiūrėtojui. Techninis prižiūrėtojas turi vykdyti teisės aktuose nustatytas organizacines ir technines priemones sistemos būklei palaikyti, kad būtų išlaikytos jos savybės – būklę nuolat stebėti, įvertinti jos atitiktį privalomiesiems reikalavimams, nustatyti privalomųjų sistemos atnaujinimo darbų poreikį ir apie tai pranešti butų (patalpų) savininkams (naudotojams), kurie turi organizuoti nustatytų privalomųjų darbų įgyvendinimą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, bendrijos įsteigimas nepakeičia ir nepašalina įstatymuose nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų pareigų (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2014">3K-3-101/2014</a>).
Pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą bendrijos valdymo organai (pirmininkas, valdyba) neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl ginčo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos remonto, atnaujinimo, pakeitimo (tokia teisė suteikta tik butų savininkams). Tam, kad butų savininkai galėtų priimti sprendimus dėl karšto vandens sistemos vamzdyno atnaujinimo, remonto ar pakeitimo, bendrijos pirmininkas jiems turi pateikti informaciją, pagrindžiančią tokių darbų poreikį, todėl byloje turėjo būti nustatyta, ar atsakovė užtikrino ginčo namo karšto vandens sistemos vamzdyno techninės priežiūros organizavimą, ar iki 2016 m. kovo 2 d. buvo nustatyti vamzdyno trūkumai ir poreikis jį (jo dalį) atnaujinti, keisti ar remontuoti, taip pat ar bendrijos pirmininkė (valdyba) apie tai žinojo (turėjo žinoti).
Atsakovė, įgyvendindama daugiabučių namų butų (patalpų) savininkų (naudotojų) pareigą organizuoti karšto vandens sistemos vamzdynų techninę priežiūrą, sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Montuva“, kuris turėjo atlikti visų bendrijos daugiabučių namų karšto vandens sistemų priežiūrą, periodiškai apžiūrėti karšto vandens sistemas bei atlikti jų techninį patikrinimą, kasmetines apžiūras, informuoti atsakovę apie eksploatacijos ar apžiūrų metu nustatytus karšto vandens sistemų trūkumus ir (ar) pažeidimus bei privalomuosius sistemos atnaujinimo darbus. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Montuva“ informavo atsakovę apie karšto vandens sistemos defektus (juolab avarinę būklę) ar apie poreikį remontuoti, keisti ar atnaujinti vamzdyną (jo dalį). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo A. K. ne kartą informavo atsakovę apie blogą ginčo namo vamzdyno būklę, ši išvada padaryta remiantis vien A. K. paaiškinimais, neįvertinus bylos duomenų, patvirtinančių, jog A. K. į bendriją kreipėsi tik dėl vonios stovo dalies blogos būklės ir pakeitimo. Duomenų, kad atsakovė buvo informuota apie blogą virtuvės stovo (kuriam lūžus atsirado žalos) būklę, byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nulūžęs vamzdis buvo susidėvėjęs, nes buvo eksploatuojamas apie 30 metų, nepagrįsta, ją paneigia Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis, jog ginčo namas iki įvykio buvo eksploatuojamas apie 24 metus (nuo 1992 m.). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šia aplinkybe, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270, 331 straipsnius. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad karšto vandens sistemos vamzdynas ar jo dalis buvo susidėvėjęs ar avarinės būklės, o bendrija apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Dėl to teismams nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo inicijuoti butų savininkų sprendimų priėmimą dėl viso karšto vandens vamzdyno atnaujinimo ar jo dalies (virtuvės stovo ar jo atšakos) pakeitimo, remonto (juolab pati, be savininkų sprendimo, imtis tokių veiksmų), o to nepadariusi pažeidė jai teisės aktais nustatytas pareigas.
Atsakovei negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė ir dėl jos specifinės teisinės padėties – ji yra ginčo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir kitų 15 daugiabučių gyvenamųjų namų butų bei kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija; jos veiklos išlaidos apmokamos butų (patalpų) savininkų tikslinėmis įmokomis. Pareiga prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti ginčo namo karšto vandens sistemą bei padengti su jos gedimais susijusias išlaidas kyla ne visų bendrijos daugiabučių, o tik ginčo namo butų (patalpų) savininkams. Dėl to, vykdant teismų įpareigojimą atlyginti kilusią žalą, dėl atsakovės steigimo specifikos vienam iš ginčo namo bendraturčių padaryta žala būtų atlyginta iš lėšų, kurias sumokėjo ne tik šio namo, bet ir kitų 15 namų butų (patalpų) savininkai, o tai yra nepagrįsta ir neteisinga. Tokie teismų procesiniai sprendimai neatitinka ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2013">3K-3-152/2013</a>).
Teismai nevertino trečiojo asmens A. K. veiksmų (ne)teisėtumo, dėl to nepagrįstai nenustatė, kad už padarytą žalą turėtų atsakyti būtent jis. A. K., vamzdžio bendraturtis ir naudotojas, be kita ko, privalėjo vamzdį, kaip ir kitus bendrojo naudojimo objektus, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tausoti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas), naudotis juo pagal jo funkcinę paskirtį ir tą darydamas nepažeisti kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Teismai nepagrįstai nevertino atsakovės pirmininkės ir UAB „Montuva“ atstovo pabrėžtos aplinkybės, kad sriegiui, per kurį lūžo vamzdis, neigiamą poveikį padarė netinkamai prie jo primontuotas apskaitos prietaisas (skaitiklis). Šios aplinkybės pakako padaryti išvadai, kad dėl tokių A. K. veiksmų ginčo vamzdis greičiau susidėvėjo, nulūžo ir dėl to buvo padaryta žala.
Teismai netinkamai nustatė draudėjo patirtos žalos dydį. Sąmatoje, kuria grindžiamas patirtos žalos dydis, nėra duomenų, ar, ją sudarant, buvo įvertintas turto nusidėvėjimas iki sugadinimo, be to, sąmatoje nurodytos tik bendros, nedetalizuotos lubų, sienų ir grindų remonto sumos. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad remontuojant sugadintas duris faktiškai buvo patirtos mažesnės išlaidos nei nurodyta sąmatoje. Neatsižvelgdami į nurodytas aplinkybes teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą.
Teismai nepagrįstai priteisė ieškovei 6 proc. dydžio procesines palūkanas, neįvertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, kurį ieškovė pareiškė vietoj draudėjo (fizinio asmens), taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovė (bendrija), nors ir yra juridinis asmuo, tačiau nesiekia naudos sau (yra įsteigta butų savininkų, kurių dauguma yra fiziniai asmenys, interesams įgyvendinti), t. y. pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalį atsakovė priskirtina prie viešųjų juridinių asmenų.
Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai, remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, kad atsakovė, kurios pagrindinė pareiga – tinkamai prižiūrėti pastato bendrojo naudojimo objektus ir kuri turi teisę priimti sprendimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, privalėjo laiku inicijuoti sprendimų dėl susidėvėjusio karšto vandens vamzdyno (jo atkarpų) keitimo ar atnaujinimo priėmimą, o šios pareigos tinkamai neįvykdžiusi, privalo atlyginti atsiradusią žalą.
Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas taikė jai griežtąją atsakomybę, – skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, jog už padarytą žalą atsakovė atsakinga pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį.
Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalimi, statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.9, 6.19 punktais, Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad avarija įvyko atsakovės administruojamame vamzdyje, už kurio priežiūrą ji buvo atsakinga; ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigta, byloje nepateikta duomenų, kad vandens nuotėkis įvyko už karšto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į trečiajam asmeniui A. K. nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio, kurį administruoja atsakovė, netinkamos būklės. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad dėl vandens pratekėjimo yra kalta atsakovė.
Teismai tinkamai, laikydamiesi CPK 185 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius duomenis, įrodančius žalos priežastį ir dydį, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus.
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjektą, atsakingą už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo, aiškinimo bei taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę ir dėl jos specifinės teisinės padėties – ji yra ginčo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir kitų 15 daugiabučių gyvenamųjų namų butų bei kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija; jos veiklos išlaidos apmokamos butų (patalpų) savininkų tikslinėmis įmokomis. Pareiga prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti ginčo namo karšto vandens sistemą bei padengti su jos gedimais susijusias išlaidas kyla ne visų bendrijos daugiabučių namų, bet tik ginčo namo butų (patalpų) savininkams. Dėl to, vykdant teismų įpareigojimą atlyginti kilusią žalą, dėl atsakovės steigimo specifikos vienam iš ginčo namo bendraturčių padaryta žala būtų atlyginta iš lėšų, kurias sumokėjo ne tik šio namo, bet ir kitų 15 daugiabučių namų butų (patalpų) savininkai, o tai yra nepagrįsta ir neteisinga.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad žala padaryta dėl vandens nutekėjimo iš karšto vandens vamzdžio, lūžus jam per sriegį iki įvadinio skaitiklio, t. y. dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptartą teisinį reguliavimą išaiškino kaip reiškiantį, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99). DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2013">3K-3-152/2013</a>).
Teisėjų kolegija, plėtodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, susijusią su subjekto, atsakingo už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektams priskiriamos inžinerinės įrangos gedimo, nustatymu, pažymi, kad pagal STR 1.12.05:2010 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Šio reglamento 4.6 punkte, apibrėžiančiame, inter alia (be kita ko), gyvenamojo namo naudotojo sąvoką, nustatyta, kad gyvenamojo namo naudotojas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką „statinio naudotojas“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas. Taigi, bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1–3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal DNSBĮ 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas, kuris suprantamas kaip bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tik neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako savo turtu už tokio juridinio asmens prievoles, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto ir jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta šios nutarties 24–25 punktuose, daro išvadą, kad bendrija, kaip specifinis juridinis asmuo (bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo forma) (žr. šios nutarties 21 punktą), nėra subjektas, kuris negalėtų vykdyti veiklos neturėdamas nuosavybės teise turto, įstatymų leidėjo nustatytos galimybės įgyti jam nuosavybės teise turtą yra ribotos, į pagrindinę turto dalį – kaupiamąsias lėšas, kurias bendrija privalo kaupti pagal įstatymus, nukreipti išieškojimą pagal bendrijos prievoles draudžiama, o reikalauti, kad pagal bendrijos prievoles atsakytų bendrijos nariai – bendriją įsteigę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (DNSBĮ 4 straipsnio 3 dalis) tuo tikslu priskaičiuojant jiems papildomas tikslines įmokas, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, sprendžia, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tenkino ieškinį, priteisdami žalos atlyginimą iš atsakovės 219-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kuri nėra atsakinga už prašomą priteisti žalą.
Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties, teismo sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias subjektą, atsakingą už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 219-oji daugiabučių namų savininkų bendrija įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas, – sumokėjo ieškovei 925,82 Eur žalos atlyginimą, o valstybei –6,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, atgręžtinas jų vykdymas ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistini jos sumokėti 925,82 Eur, o iš valstybės atsakovei priteistini jos sumokėti 6,48 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė, pateikdama apeliacinį ir kasacinį skundus, sumokėjo po 19 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai nepriteistinas, o atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (iš viso 38 Eur) jai priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 450 Eur, o kasaciniame teisme – 600 Eur tokių išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2, 8.3, 8.10, 8.13, 8.19 punktuose nurodytų dydžių, todėl, priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (iš viso 1690 Eur (640 + 450 + 600) atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patirta 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme – 5,21 Eur tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti, šios išlaidos (iš viso 11,69 Eur) valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atgręžti panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo vykdymą. Priteisti 219-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 124802725) iš bendrovės „Ergo Insurance SE“, veikiančios per „Ergo Insurance SE“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 10017013), 925,82 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis Eur 82 ct).
Atgręžti panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo vykdymą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (j. a. k. 188659752) grąžinti 219-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 124802725) 6,48 Eur (šešis Eur 48 ct).
Paskirstyti šalių procese turėtas ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti 219-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 124802725) iš bendrovės „Ergo Insurance SE“, veikiančios per „Ergo Insurance SE“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 10017013), 38 Eur žyminio mokesčio ir 1690 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, iš viso 1728 (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur.
Priteisti valstybei iš bendrovės „Ergo Insurance SE“, veikiančios per „Ergo Insurance SE“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 10017013), 11,69 Eur (vienuolika Eur 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
