Baudžiamoji byla Nr. 2K-558/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.1.; 1.2.18.10.;
2.6.7.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios R. A. gynėjo advokato R. D. apeliacinis skundas. Šia nutartimi taip pat išieškota iš nuteistosios R. A. 4598 Lt UAB „E. ž.“ išlaidoms, susijusioms su advokato atstovavimu Lietuvos apeliaciniame teisme, apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 184 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. A. priteista UAB „E. ž.“ 177 025,66 Lt turtinei žalai atlyginti bei 16 898 Lt išlaidoms, susijusioms su advokato darbu, apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
R. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad pagal 2005 m. gruodžio 12 d. darbo sutartį Nr.036, būdama UAB “E. ž.” (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė, valdydama jai patikėtą UAB “E. ž.” turtą, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio iki 2007 m. kovo mėn., veikdama vieninga tyčia, iš UAB “E. ž.” AB banke “Hansabankas” esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į savo vardu atidarytą asmeninę sąskaitą AB banke “Hansabankas” Nr. (duomenys neskelbtini) per 16 kartų nepagrįstai pervesdama UAB “E. ž.” priklausančias pinigines lėšas ir 2006 m. sausio 9 d. pasiimdama 795,08 Lt grynųjų pinigų, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „E. ž.“ priklausantį, turtą bendrai 148 725,66 Lt sumai.
Taip pat R. A. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to buvo negalima iš dalies nustatyti UAB „E. ž.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2007 m. gegužės 9 d., t. y. būdama UAB “E. ž.” vyr. finansininkė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio l dalį, 12 straipsnio 1, 2 dalis, 16 straipsnio 3 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą bei finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, siekdama nuslėpti neteisėtus veiksmus – pasisavinant jai patikėtą UAB „E. ž.“ turtą – 71 339 Lt, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 26 d. iki liepos 12 d., veikdama vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „E. ž.“ buhalterinę apskaitą: iš UAB “E. ž.” AB banke “Hansabankas” esančios sąskaitos į savo vardu atidarytą AB banke “Hansabankas” asmeninę sąskaitą 25 kartus nepagrįstai atlikusi pervedimus, UAB „E. ž.“ sąskaitos išrašuose ji nurodė žinomai netikrus duomenis, kad pinigai neva pervedami į įvairių UAB sąskaitas.
Be to, R. A. nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, t. y. einamų UAB “E. ž.” vyr. finansininkės pareigų pagrindu valdydama jai patikėtą UAB “E. ž.” turtą, sudarė UAB „E. ž.“ ir savo vardu sandorius su UAB „K. b. p.“, UAB „T.“, UAB „D.“, UAB „M.“ bei tęstinės veikos metu (4 epizodai) laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki 2007 m. kovo 7 d., veikdama vieninga tyčia, iššvaistė jai patikėtą UAB “E. ž.” turtą, nepagrįstai pervesdama 28 300 Lt iš UAB “E. ž.” sąskaitos šioms bendrovėms už paslaugas bei už savo reikmėms įsigytas prekes, nors šių prekių ir paslaugų bendrovė UAB „E. ž.“ neužsakinėjo ir negavo.
Nuteistoji R. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišnagrinėjo bylos aplinkybių išsamiai ir nešališkai, neįvertino visų bylos duomenų, nutartį grindė išvadomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinis teismas taip pat neišnagrinėjo visų esminių nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentų, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas galioti apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė tinkamai neįvertinęs visų reikšmingų duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bei visiškai nevertinęs duomenų, surinktų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šie duomenys nutartyje ne tik kad neanalizuoti ir išsamiai neaptarti, bet net ir neišdėstyti. Teismas nepašalino apeliaciniame skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (dėl BPK reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir jų pagrindu daryti teismo išvadas pažeidimų) ir, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, visiškai neatsižvelgė į visas esmines šios bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų. Nutartyje išdėstytos išvados dėl R. A. kaltės pasisavinant bei iššvaistant UAB „E. ž." turtą ir apgaulingai tvarkant UAB „E. ž." buhalterinę apskaitą nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei išsamia byloje esančių įrodymų analize. Nors įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme ir buvo atliktas, prie bylos medžiagos buvo pridėti nauji rašytiniai įrodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo baigiamajame akte nepateikė išsamios naujai surinktų įrodymų analizės, šių duomenų nesulygino su byloje esančiais duomenimis, dėl daugumos jų apskritai nepasisakė, nutartyje jų net nepaminėjo. Kasatorės manymu, liudytojų M. K., D. S. parodymai, auditoriaus išvada, M. K. pateiktas išrašas iš banko sąskaitos ir kiti duomenys turi esminės reikšmės teisingam jai inkriminuotų nusikalstamų veikų teisiniam įvertinimui. Šie duomenys objektyviai paneigia skundžiama nutartimi patvirtintas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, kad pagal žodines autorines sutartis autoriniai atlyginimai bendrovėje „E. ž." buvo mokami tik žurnalistams, bei objektyviai patvirtina apeliacinės instancijos teismo atmestą pagrindinį nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad specialisto išvadą pateikusiai ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustai specialistei V. M. nebuvo pateikti išsamiam tyrimui atlikti ir objektyvioms bei teisingoms išvadoms padaryti visi būtini buhalterinės apskaitos dokumentai, pažeidžiant tokių dokumentų pateikimo specialistui tvarką, įtvirtintą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu 46V patvirtintose Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklėse. Be to, specialisto išvada neatitinka ir kitų šiose taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, todėl, esant bylos duomenims, kurie pagrįstai leidžia abejoti specialisto išvadų patikimumu ir teisingumu, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo įvertinti, kad specialisto išvada, turinti šioje byloje pagrindinio įrodymo statusą, neatitinka leistinumo reikalavimų, todėl ja negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Lietuvos apeliacinis teismas neatliko šioje byloje įrodymų tyrimo tokia apimtimi, kuri buvo būtina, kad išsamiai ir nešališkai būtų ištirtos bylos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės teismo išvadoms (nepaskirta buhalterinė ekspertizė, neišreikalauti visi būtini rašytiniai įrodymai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „E. ž." ir kt.), bei apsiribojo tik bendro pobūdžio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų atkartojimu, nepatikrinus bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nutartyje teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „E. ž." darbuotoju, atsakingu už autorinių sutarčių sudarymą, UAB „E. ž." darbuotojų prašymų saugojimo tvarka bendrovėje bei su duomenimis apie kiekvienam UAB „E. ž." darbuotojui išmokėtas sumas, užfiksuotas darbo užmokesčio žiniaraščiuose, ir duomenimis apie kiekvienam bendrovės darbuotojui išmokėtas sumas, nurodytas 2007 m. deklaracijoje FR0573.
Atsiliepimu į nuteistosios R. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas išnagrinėjo visus teisiškai reikšmingus nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl veikos kvalifikavimo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, sprendžiant R. A. kaltės klausimą ir padarytoms nusikalstamoms veikoms taikant baudžiamąjį įstatymą. Visi esminiai nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai išnagrinėti tinkamai ir priimtame sprendime dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymus, tarp jų ir nuteistosios parodymus, teismas įvertino ne taip, kaip pageidavo kasatorė, neduoda pagrindo teiginiams, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių prašymus, nutarė atlikti įrodymų tyrimą, papildomai išsireikalauti dokumentus (turint tikslą ištirti apeliaciniame skunde iškeltas prielaidas dėl specialisto tyrimui pateiktos ne visos medžiagos), o kitus prašymus motyvuotai atmetė. Visus apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis teismas tinkamai įvertino kartu su kitais bylos įrodymais, o ta aplinkybė, kad nutartyje neišvardyti dokumentai, kurie papildomai buvo gauti apeliacinės instancijos teisme, neduoda pagrindo teiginiams apie nutarties nepagrįstumą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir papildomai gautų duomenų visumą, nutartyje motyvuotai pasisakė dėl specialisto išvados bei ją pateikusios specialistės V. M. parodymų patikimumo, šiais įrodymais pagrindžiant R. A. kaltę.
Prokurorė sutinka su kasatorės teiginiais, kad apeliacinis teismas nutartyje neanalizavo ir nevertino liudytojų D. S. ir M. K. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau tai laikytina teismo priimto baigiamojo akto trūkumu, kuris nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šios liudytojos buvo apklaustos gynybos iniciatyva, siekiant patikrinti liudytojos R. V. parodymų patikimumą. Nors apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų teismas neaptarė, tačiau, vertindamas liudytojos R. V. parodymus jų patikimumo aspektu, išdėstė argumentus, kuriais remdamasis pripažino liudytojos parodymus objektyviais ir patikimais.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios R. A. gynėjo apeliacinio skundo esminių argumentų, tarp jų ir dėl specialistės V. M. išvadų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios R. A. gynėjo apeliacinį skundą, teismas motyvuotai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teismo išvadoms, išnagrinėjo, o nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos ir atitinka bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prokurorė neturi pagrindo.
Atsiliepimu į nuteistosios R. A. kasacinį skundą civilinio ieškovo UAB „E. ž.“ atstovas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti visas civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti leistinais bei byloje ištirtais įrodymais, nuteistosios kaltė visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teisme įrodymai ištirti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais, atitinka leistinumo, sąsajumo ir patikimumo reikalavimus, bylą nagrinėjusios teisėjos vidinis įsitikinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, liudytojų parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtintas rašytiniais dokumentais. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra teisėta, motyvuota ir pagrįsta, priimta laikantis visų esminių baudžiamojo proceso taisyklių, kurios lėmė išsamiai ir nešališkai išnagrinėtoje byloje teisėto bei teisingo sprendimo priėmimą. Teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, laikėsi apeliaciniu skundu nustatytų ribų. Kasatorės teiginiai, kad byla išnagrinėta neišsamiai, netirtos visos svarbios aplinkybės ir įrodymai, kad nemotyvuotai atsisakyta skirti ekspertizę, nepagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad į esminius skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Pagrįstai buvo atmestas ir prašymas skirti ekspertizę. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl dalies buhalterinės apskaitos dokumentų netyrimo yra visiškai nepagrįsti. Civilinio ieškovo atstovo manymu, svarbūs tie UAB „E. ž." buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys, susiję su R. A. mokėtinomis sumomis pagal darbo sutartį. Vilniaus apygardos teismui, specialistui ir Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo pateikti nuteistosios apeliaciniame skunde išvardyti dokumentai, tačiau jie nėra susiję su kaltinimais. Specialistas, apklaustas nagrinėjant bylą patvirtino, kad nuteistosios įvardyti dokumentai buvo pateikti atliekant ekspertizę, tačiau atsakant į klausimus buvo remiamasi kitais, neabejotinai specialisto išvadas pagrindžiančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o nuteistosios nurodomos kitų auditorių patiektos konsultacinės išvados neįpareigoja teismo jomis remtis kaip neginčytinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios teisių pažeidimo, nepaskyrus ekspertizės, ir šiuo klausimu išsamiai pasisakė. Teismas, tirdamas įrodymus, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normų, nes visi bylos įrodymai, kuriais gauti duomenys patvirtina ar paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės R. A. kaltės klausimo išsprendimui, buvo tiesiogiai ištirti (BPK 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo įrodymų visumą ir tai leido jam tinkamai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, padarant motyvuotas, abejonių nekeliančias, jokių prieštaravimų neturinčias išvadas dėl kasatorės padarytų nusikalstamų veikų.
Nuteistosios R. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Prašymą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka kasatorė grindžia teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip padarydamas esminį BPK reikalavimų pažeidimą. Anot kasatorės, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pažeistos dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių išsamiai ir nešališkai, o BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo pažeisti dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų pagrindinių jos gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Plėtodama šiuos teiginius kasatorė skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jos gynėjo apeliacinio skundo argumento apie tai, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių išsamiai ir nešališkai. Anot kasatorės, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo lemiamą reikšmę šios bylos išsprendimui turinčios aplinkybės, kad specialistui, kurio išvada remiamasi kaip pagrindiniu kasatorės kaltės įrodymu, UAB „E. ž.“ nepateikė visų būtinų dokumentų, be kurių neįmanoma atlikti išsamaus tyrimo ir pateikti objektyvių išvadų visais specialistui suformuluotoje užduotyje nurodytais klausimais. Be to, kasatorė skunde pažymi, kad jos gynėjo apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepaskyrė ekspertizės, be kurios neįmanoma visų esminių šios bylos aplinkybių išnagrinėti išsamiai ir nešališkai. Kasatorė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą: apklausti kaip liudytoją R. V., kuri buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; apklausti kaip liudytojas D. S. bei M. K., kurios ankstesnėse proceso stadijose nebuvo apklaustos; apklausti specialistę V. M., pateikusią 2008 m. sausio 8 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/3 ir apklaustą ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; išreikalauti rašytinius įrodymus, naujai surinktų duomenų ne tik kad neišanalizavo, bet daugumos jų net nepaminėjo skundžiamoje nutartyje.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios R. A. kasacinio skundo argumentai prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje paduoto nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad jame buvo ginčijamas R. A. nuteisimas pagal visus jai pareikštus kaltinimus. R. A. nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį buvo ginčijamas teigiant, kad nuteistoji nėra tinkamas šių nusikaltimų subjektas, nes UAB „E. ž.“ piniginės lėšos jai nebuvo patikėtos, jos patikėtos šios bendrovės vadovėms. R. A. nuteisimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo ginčijamas dar ir tokiais teiginiais: iššvaistymas nėra susijęs su asmeninės naudos gavimu, tuo tarpu nuosprendyje nurodoma, kad R. A. iš įmonės lėšų sumokėjo už savo asmeninėms reikmėms įgytas prekes, t. y. gavo aiškią turtinę naudą. Kasatorės nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo ginčijamas teigiant, kad liko nenustatyti šioje normoje numatyti padariniai, kad teismo išvada, jog R. A. suklastojo banko sąskaitų išrašų kopijas, yra nepagrįsta. Be to, apeliantas skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimą imtis visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės. Plėtojant šį teiginį skunde nurodyta, kad specialistui buvo pateikti ne visi dokumentai iš UAB „E. ž.“, be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą paskirti ekspertizę. Dar vienas iš apeliacinio skundo argumentų – tai teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad visi esminiai nuteistosios R. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nutartyje aptarti ir motyvuotai paneigti. Nutartyje yra nurodyta, kad R. A. yra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų subjektas, nes dėl jos UAB „E. ž.“ eitų pareigų (bendrovėje ji dirbo vyr. finansininke), ji šios bendrovės piniginėms lėšoms turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus, t. y. šis turtas dėl jos pareigų vykdymo jai buvo patikėtas. Atsakydamas į apelianto argumentus apie neva nepagrįstą R. A. nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog bendrovės pinigus nuteistoji neteisėtai perleido tretiesiems asmenims, o to perleidimo tikslas jos veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Atsakant į BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą liečiančius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad šioje normoje numatyti padariniai byloje nustatyti pakankamai tiksliai – tai negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „E. ž.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad iš dalies sutikdamas su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimą imtis visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą: apklausti liudytojus, specialistę, išreikalauti rašytinę medžiagą, taip įvykdydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti ir tai, kad naujai gauti duomenys (liudytojų, specialistės parodymai ir kt.), priešingai nei skunde teigia kasatorė, nutartyje yra išdėstyti ir aptarti. Nutartyje gana išsamiai aptartas klausimas dėl ekspertizės nepaskyrimo, pabrėžiami specialistės parodymai apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad duomenų išvadai pagal suformuluotus klausimus pateikti jai visiškai pakako. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas, jog specialistei buvo pateikti ne visi būtini dokumentai, yra nepagrįstas. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje apeliacinės instancijos teismas dar kartą aptarė byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, jog jų visiškai pakanka R. A. kaltumui pagal visus jai pareikštus kaltinimus pagrįsti.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Aplinkybė, jog kai kurie neesminiai apeliacinio skundo argumentai galėjo likti neaptarti, skundžiamos nutarties nedaro neteisėta, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, reiškia apeliacinės instancijos teismo pareigą pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Minėtos BPK nuostatos nereiškia reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios R. A. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieškovo UAB „E. ž.“ prašymas iš nuteistosios išieškoti išlaidas bendrovei atstovavusio Lietuvos Aukščiausiajame Teisme advokato paslaugoms apmokėti atitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaidų dydis (1815 Lt) yra pagrįstas pridėtais dokumentais. Todėl šis prašymas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nuteistosios R. A. kasacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistosios R. A. UAB „E. ž.“ naudai 1815 Lt išlaidų bendrovei atstovavusio Lietuvos Aukščiausiajame Teisme advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
