Baudžiamoji byla Nr. 2K-585/2011
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02157-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu O. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, O. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant ją atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
O. P. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
UAB DK „PZU Lietuva“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu iš dalies patenkinus prokuroro apeliacinį skundą, pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria O. P. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį; panaikintas BK 75 straipsnio taikymas, nustatytą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Minėtu teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. Š., D. J. ir A. M., tačiau dėl jų kasacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
O. P. nuteistas:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. Š., D. J. ir A. M., 2009 m. lapkričio 20 d., apie 21 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: D. Š., ėjusiam kartu su D. J., atidarius automobilio „BMW 324“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles ir paprašius vairuotojo R. K. cigaretės, pastarajam atsakius, kad nerūko, D. J. dėl menkavertės dingsties iš chuliganiškų paskatų keikdamasis necenzūriniais žodžiais tyčia du kartus kumščiu sudavė R. K. į veidą. Po to D. Š. tyčia sudavė apie dešimt kartų kumščiais E. K. į veidą. Pastarajam pargriovus D. Š., nuteistieji bendrais veiksmais stvėrė E. K. už plaukų, stipriai pastūmė ir pargriovė. D. J., D. Š., A. M. ir O. P. bendrais veiksmais ant šono gulintį bei užsidengusį rankomis nukentėjusįjį mušė rankomis ir kojomis, suduodami daugiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami jam kraujosruvas apatinėje lūpoje ir kairėje šlaunyje, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tęsdami nusikalstamą veiką nuteistieji, apsupę stovintį R. K., tyčia sudavė jam kumščiais apie keturis kartus į galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarydami jam kraujosruvas apatinėje lūpoje ir kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kaktoje, kairio smilkinio srityje, pasmakrio srityje, vertinamus, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas nusikalstamą veiką O. P. pasivijo į parduotuvę nubėgusį pagalbos kviesti E. R. ir pažeisdamas parduotuvės, esančios Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., viešąją tvarką metė į nukentėjusįjį bulvę, apsisuko ir išėjo iš prekybos salės. Koridoriuje pamatęs iš paskos einantį E. R., įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiais smūgiavo į veido sritį, tačiau nepataikė, nes šis užsidengė rankomis. Po to kumščiais ir kojomis daugiau nei dešimt kartų smūgiavo E. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kraujosruvą dešiniame kelyje, nubrozdinimą kairiame kelyje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. E. K. įšokus į pradėjusį važiuoti brolio R. K. vairuojamą automobilį, nuteistieji, mėtydami akmenis, sudaužė automobilio priekinį stiklą, vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, įlenkė vairuotojo pusės priekinį sparną, vairuotojo dureles, stogą, taip padarė R. K. 1240 Lt turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2009 m. lapkričio 21 d. apie 0.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 4, prie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PP Pagirių policijos nuovados, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be priežasties raktu pradūrė automobilio „Mitsubishi L200“ (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kairės pusės galinio rato padangą, taip VRM autoūkiui padarydamas 297,6 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistojo O. P. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas BK 75 straipsnio taikymas, ir palikti galioti šią Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, įvertinti, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą apie pakartotinį šio instituto taikymą tik išimtiniais atvejais, tačiau, jos nuomone, O. P. atvejis ir yra išimtinis, nes bausmės tikslai gali būti efektyviau pasiekti, netaikant realaus laisvės atėmimo. Tai patvirtina byloje esantys jo asmenybę apibūdinantys įrodymai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad O. P. teigiamai paveikė šeimos sukūrimas, dukters gimimas, po kurio jis nė karto nenusižengė įstatymų reikalavimams. Šeima turėjo įtakos nusikalstamų ryšių nutraukimui, teigiamų socialinių įpročių susiformavimui. O. P. mokosi vakarinėje mokykloje, dirba, padeda seneliams prižiūrėti ūkį, prisideda prie šeimos materialinės gerovės kūrimo. Gynėjos manymu, realus laisvės atėmimas neigiamai paveiktų jauną šeimą, nuteistojo asmenybę. Ji pabrėžia, kad yra pakankami teisinių mechanizmų O. P. nuteisti realia laisvės atėmimo bausme tuo atveju, jeigu jis nepateisintų iškeltų sąlygų ir įpareigojimų.
Kasatorė nepagrįstu laiko ginčijamo nuosprendžio argumentą, kad nuteistasis įsidarbino tik praėjus pusantrų metų nuo nusikaltimo padarymo, t. y. po to, kai prokuroras apeliacine tvarka apskundė nuosprendį, ginčydamas minėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo O. P. pagrįstumą. Gynėjos nuomone, negalima priežastiniu ryšiu sieti nuteistojo įsidarbinimo su apeliacinio skundo padavimu.
Kasatorė daro išvadą, kad tinkamai vertinant O. P. asmenybę apibūdinančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų, taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Jos manymu, tai atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-281/2011).
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, patvirtinančius BK 75 straipsnio taikymo galimybę O. P., padarė įrodymų vertinimo klaidų, nes nusižengė svarbiausiam įrodymų vertinimo reikalavimui – vertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo gynėjos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai yra numatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, bet ir bausmės tikslais, kurie numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Prokuroro nuomone, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos, akcentuodamas tik nuteistojo jauną amžių, teigiamus socialinius ryšius ir nukentėjusiųjų poziciją. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad O. P. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, 2009 m. gegužės 28 d. jam buvo pratęstas bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams, o tai rodo, kad jis jau tada nesilaikė teismo įpareigojimų. Po 2009 m. gegužės 20 d. padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir nukentėjusiojo R. K. automobilio sugadinimo, O. P., išeidamas iš policijos įstaigos, prie nuovados tyčia pradūrė automobilio su skiriamaisiais policijos ženklais padangą. Prokuroras daro išvadą, kad minėtos aplinkybės, taip pat kasatoriui skirtos administracinės nuobaudos rodo nuteistojo antivisuomenines ir nihilistines nuotaikas ir polinkį elgtis priešingai moralės ir teisės normoms.
Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidas, įvertino visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis linkęs daryti teisės pažeidimus ir reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė į visus apeliaciniame skunde keltus klausimus, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų. Kadangi nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, keisti teismų sprendimus nėra pagrindo. O. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Nuteistojo O. P. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas BK 75 straipsnio taikymą O. P., netinkamai taikė minėto straipsnio nuostatas, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos. Šio BK straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nuteistasis O. P. nuteistas už du tyčinius nusikaltimus: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštu. Galimybė atidėti bausmės vykdymą už nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims šioje BK normoje siejama su trejų metų riba. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra dvi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, numatytos BK 75 straipsnio 1 dalyje. Tame pačiame straipsnyje nurodoma ir kita esminė taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiai teismo išvadai suformuluoti kiekvienu konkrečiu atveju turi būti išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas taip pat turi įvertinti: ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog O. P. atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, grindė tuo, kad kasatorius yra pakankamai jauno amžiaus, o realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks jo socialinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas, šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pagrįstai laikė nepakankamais tokiai išvadai padaryti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir motyvuotai pasisakyta, kodėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymas O. P. nėra galimas. Buvo įvertinta tai, kad: nuteistasis padarė du nesunkius, tačiau įžūlius nusikaltimus (jis ne tik viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties kartu su bendrininkais sumušė nukentėjusiuosius ir apgadino svetimą turtą, bet ir išėjęs iš policijos nuovados, kurioje buvo tiriamos viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybės, tyčia pradūrė policijos automobilio padangas); nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą; sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, todėl buvo pratęstas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, o 2010 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi jis buvo įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, rodančias kasatoriaus piktybiškumą, cinizmą ir visišką įstatymų negerbimą bei ignoravimą, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius linkęs daryti teisės pažeidimus ir reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nors kasatorė pagrįstai nurodo, kad baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą taikyti tik vieną kartą, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, jog bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą apie pakartotinio šio instituto taikymo galimumą tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-149/2011). Kaip jau buvo minėta, O. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris buvo pratęstas vieneriems metams už administracinės teisės pažeidimus, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, kurios nėra atsitiktinio pobūdžio. Minėti duomenys apeliacinės instancijos teismo buvo teisingai įvertinti konstatuojant, kad kasatorius nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio ir nėra linkęs keisti savo požiūrio į įstatymu saugomus gėrius, todėl nėra pagrindo išimtiniam bausmės vykdymo atidėjimo atvejui. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pripažinta, jog nebuvo baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų visumos bausmės vykdymo atidėjimui taikyti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo O. P. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Armanas Abramavičius
Alvydas Pikelis
