Baudžiamoji byla Nr. 2K-563/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2; (S)
2.1.7.3;
2.1.7.4.5. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal BK 259 str. 2 d. trisdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu šias bausmes iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestas. Nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendis pakeistas: M. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipnsio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos taikant bausmių apėmimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
M. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, būtent: tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 6 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 420,71 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias 2007 m. gruodžio 6 d. apie 15.40 val. automobiliu BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atgabeno ir nenustatytiems asmenims paliko namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), kieme.
Be to, M. Č. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 6 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį (0,03 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikė savo džemperio kišenėje iki 2007 m. gruodžio 6 d. 15.40. val., ir nedidelį kiekį (0,05 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikė savo striukės kišenėje iki 2007 m. gruodžio 6 d. 15.40 val., kai Kauno r., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, M. Č. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 6 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti, neteisėtai įgijo 1,920 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,618 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias laikė savo rankinėje iki 2007 m. gruodžio 6 d. 15.40 val, kai Kauno r., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bei penkias tabletes, kuriose yra 0,211 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurias iki 2007 m. gruodžio 6 d. 18.30 val. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), kur kratos metu jos buvo rastos ir paimtos.
Kasaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas R. G. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti – M. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o galutinės paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Kasatorius teigimu, teismai nesigilino į tai, ar tyrėjas K. O. duoda teisingus parodymus, ar jo teiginius galima patikrinti informacija, gauta iš kitų šaltinių. Liudytojas K. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje aiškino, kad 2007 m. gruodžio mėn. gavo operatyvinę informaciją, jog M. Č. neteisėtai disponuoja dideliais kiekiais įvairių narkotinių medžiagų, taip pat, kad paaiškėjo, jog nuteistasis susitarė su nenustatytu asmeniu susitikti 2007 m. gruodžio 6 d., apie pietus, prie (duomenys neskelbtini), esančiame privačiame name įrengtos skalbyklos, kur turėjo parduoti maždaug pusę kilogramo kanapių. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2007 m. gruodžio 7 d., todėl visi ligi to laiko atlikti teisėsaugos institucijų veiksmai galėjo būti vykdomi tik pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Dalis operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų gali būti nevieši, tačiau, kasatoriaus teigimu, ši aplinkybė neduoda pagrindo iš anksto preziumuoti, jog teisme vis vien nepavyks nustatyti tikros operatyvinio tyrimo metu gautos informacijos.
Kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu, teigia, kad Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata – teisingumą vykdo tik teismas – įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti ne tik nešališku arbitru, bet ir aktyviai veikti baudžiamajame procese siekiant nustatyti objektyvią tiesą, teisingai išspręsti asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, kaltumo klausimą. Todėl, M. Č. gynėjo nuomone, šioje byloje teismai neturėjo apsiriboti vien tik K. O. paaiškinimu, kad buvo gauta operatyvinė informacija. Jie privalėjo išsiaiškinti, ar buvo dėl M. Č. atliekamas operatyvinis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą. Jeigu būtų nustatyta, kad toks tyrimas vyko, teismams derėjo aiškintis, ar buvo faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas, nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte, taip pat pasidomėti, ar buvo tokiam tyrimui būtini teisiniai pagrindai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad policijos pareigūnai iš tiesų disponavo operatyvine informacija, liudijančia, kad M. Č. ketina platinti kanapes bei jų dalis. Tai rodo, kad nebuvo nustatyta, ar liudytojo K. O. parodymai atspindi tikrąsias aplinkybes.
Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai, nusprendę M. Č. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o teismų padarytos išvados prieštarauja teismų praktikoje susiformavusioms nuostatoms. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Nuteistojo M. Č. gynėjas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009).
Vertinant M. Č. baudžiamojoje byloje susidariusią situaciją pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad teismų nustatytos aplinkybės yra naudingos M. Č.. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. Č. pats vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas – jis megztinio kišenėje turėjo 0,05 g kanapių savo reikmėms, rankinėje laikė saviems poreikiams tenkinti 1,92 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 0,618 g narkotinės medžiagos – kokaino, namuose savoms reikmėms laikė penkias tabletes, kuriose rasta 0.211 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Dėl to M. Č. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Tą faktą patvirtino ir asmens kratos metu rastas vamzdelis. Nė vienas teismas nenustatė, kad nuteistasis buvo su kuo nors susitaręs dėl kanapių ir jų dalių perleidimo, nenustatė, kad M. Č. būtų buvęs teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą arba kad būtų jas platinęs anksčiau. Sulaikius M. Č., tą pačią dieną, 18.30 val., jo gyvenamojoje vietoje buvo daroma krata. Jos metu rašomojo stalo stalčiuje buvo rastas užspaudžiamas maišelis su penkiomis melsvomis tabletėmis, kurių sudėtyje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo 0,211 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kuri buvo skirta asmeniniam naudojimui. Kratos metu tyrėjai nerado nei paruoštų vartoti dozių, nei maišelių ar kitokių pakuočių, skirtų narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms sudėti, kai jos platinamos tretiesiems asmenims, nei svarstyklių, nei kokių nors medžiagų, kurios naudojamos skiedžiant ar pan. narkotines arba psichotropines medžiagas, kitaip tariant, nebuvo rasta nei įrankių, nei priemonių, liudijančių apie tai, kad M. Č. užsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Kasatorius teigia, kad M. Č. byloje teismai nenustatė jokių tiesioginių įrodymų, bylojančių, kad nuteistasis kanapes ir jų dalis planavo parduoti ar kitaip platinti. Byloje nėra nei trumpųjų žinučių, nei telefoninių pokalbių įrašų, iš kurių matytųsi, kad apylinkės teismo nurodytu laiku bei vietoje įvyks narkotinių medžiagų pardavimo sandoris.
Be to, Nuteistojo M. Č. gynėjas tvirtina, kad abiejų instancijų teismai nustatė ir netiesioginius įrodymus, rodančius, kad tik spėjimu galima laikyti teiginius apie nuteistojo turėtą tikslą perduoti nenustatytiems asmenims 420,71 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Teismuose nebuvo paneigta nuteistojo versija, kad jis savo reikmėms įsigijo susmulkintų kanapių paketą ir, nekeisdamas jo turinio, paslėpė po medeliu. M. Č. nė karto nėra pripažinęs, jog 420,71 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių būtų įgijęs tik dėl to, kad ateityje ketino ją platinti arba kad kanapes 2007 m. gruodžio 6 d. atgabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), planuodamas jas parduoti. Be to, apeliacinės instancijos teisme atsirado faktiniai duomenys, paneigiantys apylinkės teismo padarytą prielaidą apie M. Č. ketinimą platinti kanapes bei jų dalis. Kauno apygardos teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad kanapių iš čigonės nusipirko sau, nes ji tokį narkotinių medžiagų kiekį pardavė už palyginti mažą kainą. Įtaręs, kad jį seka policijos darbuotojai, ir nenorėdamas narkotinių medžiagų laikyti namuose, maišelį su kanapėmis paslėpė po eglute šalia namo, kuriame įrengta skalbykla. Paslėpus narkotines medžiagas, tuojau pat buvo sulaikytas. Aplinkybė, kad M. Č. buvo sekamas policijos darbuotojų, buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teisme iš liudytojo K. O. parodymų. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad narkotines medžiagas nuteistasis įsigijo tik šiek tiek anksčiau, nei buvo sulaikytas, jog narkotines medžiagas J. B. automobilyje gabeno nuo pirkimo vietos savo namų link, po to – prie skalbyklos. Be to, liudytojas J. B., kurio parodymais Kauno apygardos teismas rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, patvirtino M. Č. tame pačiame teisme pateiktą versiją, kad nuteistasis pats vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, kanapes iš čigonės nusipirko sau ir nekalbėjo, jog jas ketina parduoti. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismo nuosprendyje nerašoma, jog tokia nuteistojo versija paneigta byloje esančiais įrodymais. Be to, teisėjų kolegija tokiais nuteistojo aiškinimais grindžia dalį savo išvadų. Pasak kasatoriaus, teismai nenustatė jokių aplinkybių, duodančių neabejotiną pagrindą teigti, kad M. Č. kanapes įgijo turėdamas tikslą jas platinti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Kauno rajono apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstė ištirtus įrodymus ir po to padarė trumpą išvadą, kad jie duoda pagrindą teigti, jog M. Č. automobiliu BMW gabeno bei, palikdamas namo kieme nenustatytiems asmenims, platino narkotines medžiagas. Tuo tarpu to paties nuosprendžio nustatomojoje dalyje teigiama, kad M. Č., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo kanapių bei jų dalių, atgabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir paliko kieme nenustatytiems asmenims. Pasak kasatoriaus, narkotinių medžiagų platinimas ir jų pardavimas nėra absoliučiai tapatūs veiksmai baudžiamosios teisės prasme. Platinimo sąvoka suprantama gana plačiai: kitokiu platinimu teismų praktikoje laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekusorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Pardavimas – daug konkretesnė sąvoka. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Apylinkės teisme nebuvo konstatuota, kad M. Č. kanapes pardavė, teismas nenustatė potencialaus pirkėjo, nebuvo išsiaiškinta, už kokią sumą nuteistasis ketino parduoti kanapes, ir pan. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atlikusi teismo posėdyje įrodymų tyrimą, taip pat nenustatė jokių naujų M. Č. nepalankių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas" išaiškinta, kad jei psichotropinės ar narkotinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip platintos, veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tik nustačius, kad jie buvo atlikti, turint tikslą medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog nuteistasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo būtų vertęsis narkotinių medžiagų prekyba ar kitokiu platinimu, taip pat nėra įrodymų, jog palikdamas jas po medeliu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketino tas medžiagas perduoti tretiesiems asmenims. Nenustatęs platinimo fakto šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto padarė išvadą, kad vien kanapių kiekis, kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų" su vėlesniais pakeitimais yra artimas dideliam tokios rūšies narkotinių medžiagų kiekiui, liudija, jog tiek kanapių M. Č. įsigijo ne savo reikmėms, bet turėdamas tikslą ateityje jas platinti. Kasatoriaus nuomone, 420,71 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių nėra tas kiekis, kurio negalėtų suvartoti pats nuteistasis, juo labiau kad apygardos teisme jis paaiškino, jog tuo laiku kanapes rūkydavo po kelis kartus per dieną, jog tokio kiekio jam būtų užtekę keturiems–penkiems mėnesiams.
Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius mano, kad teismų nustatytos aplinkybės nedavė jiems teise pagrįsto pagrindo daryti išvadą, kad M. Č. narkotines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti. Dėl to akivaizdu, jog šioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. M. Č. įgytų kanapių bei jų dalių kiekis leidžia manyti, kad jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik kaip BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, — neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas pačiam vartoti, t. y. be tikslo platinti. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. Č. anksčiau neteistas, turintis nuolatinį darbą ir legalias pajamas, be to, be jo nėra kam prižiūrėti neįgalią (specialistai nustatė, jog ji darbinga tik 35 proc.) motiną. Todėl už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo nuteistojo M. Č. gynėjo advokato R Girdziušo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis, įgijęs narkotines medžigas, turėjo tikslą jas platinti. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kiek ir kokie įrodymai gali būti laikomi pakankamais spręsti, ar asmuo padarė veiką, kuria yra kaltinamas. Prokuroro nuomone, žemesnės instancijos teismai nagrinėdami bylą nepadarė jokių procesinės teisės pažeidimų, procesas vyko pagal visus jam keliamus reikalavimus, teismai tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Pagal Lietuvos Aukščiasiojo Teismo formuojamą praktiką tokios rūšies bylose svarbią reikšmę turi rastų medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, kiti objektyvūs bylos duomenys. Šiuo atveju teismai, vertindami jiems pateiktus įrodymus, juos patikrino ir tiesiogiai sujungė į būtiną loginę visumą. Įgytos medžiagos kiekis, jos patekimo policijos pareigūnams aplinkybės, M. Č. pozicija viso tyrimo metu bei nuteistojo veiksmų įvykio metu chronologija (M. Č. įgyja narkotines medžiagas, po to grįžta namo, tada jas vėl išveža ir slepia daug kam prieinamoje ir jo paties neįpareigojančioje vietoje) negali suponuoti kitos išvados nei ta, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Atsiliepime pažymima, kad, kasatoriaus nuomone, nepatikimi policijos pareigūno parodymai iš tiesų yra patikrinti ir patvirtinti būtent tuo, jog jo gautos informacijos dėka M. Č. buvo sulaikytas neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis.
Prokuroro nuomone, teismų sprendimui galėjo turėti įtakos galimi narkotines medžiagos pardavėjo liudijimai apie santykius su M. Č. ir pastarojo įpročių tenkinimą. Nuteistasis nepasinaudojo visų tyrimo stadijų metu turėtomis progomis ir galimybėmis pateikti teismui įrodymus, kad medžiagas pirko savo reikmėms. Vietoje to pasirinko teisingai ir pagrįstai žemesnės instancijos teismų atmestą, tik paskutiniu metu pateiktą visiškai logiškai nepaaiškinamą ir neįtikinamą versiją apie atsitiktinį kontaktą su kanapių pardavėju.
Pasak prokuroro, teismai padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistojo kaltė dėl narkotinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas platinti įrodyta ir nėra jokio pagrindo daryti priešingas išvadas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Nagrinėjamoje byloje teismų išvados dėl 420,71 g narkotinės medžiagos – kanapių disponavimo turint tikslą jas platinti padarytos tinkamai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nepadarant esminių BPK pažeidimų. Narkotinių medžiagų kiekis, jų atgabenimas ir palikimas tretiesiems asmens prieinamoje vietoje kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose nurodytos kaip aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, kad kanapėmis buvo disponuojama turint tikslą jas platinti. Tokios teismų išvados neprieštarauja kasaciniame skunde nurodomai teismų praktikai.
Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas kiekvienoje konkrečioje byloje įrodinėjamas nustatant reikšmingas atitinkamai bylai aplinkybes, vertinant toje byloje surinktus įrodymus. Potencialių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkėjų, kainos, už kurią ketinta narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti, ir kitų panašių aplinkybių nenustatymas nėra aplinkybės, visais atvejais neleidžiančiomis konstatuoti, kad narkotinėmis ar psichotropines medžiagomis buvo disponuojama turint tikslą jas platinti. Patikimos išvados apie kaltinamojo tikslus gali būti daromos remiantis kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pardavimo ir platinimo sąvokų turinys nėra tapatus, tačiau tokiais argumentais negali būti paneigta apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad tikslo platinti kanapes požymis byloje yra nustatytas ir kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo
Pagal BPK 140 straipsnį policijos pareigūnai turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu. Nuteistasis M. Č. buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje. Bylos duomenys neduoda jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis į vietą, kurioje jis buvo sulaikytas, atvyko policijos pareigūnų paskatintas ar kaip nors kitaip neteisėtai išprovokuotas. Nuteistojo kaltė neįrodinėta jokiais kitais įrodymais, išskyrus surinktus atliekant BPK numatytus veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje galėjo būti pažeistos nuteistojo teisės netinkamai taikant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Nesant jokių konkrečių argumentų apie galimus esminius pažeidimus, padarytus įrodinėjimo procese, nėra ir jokios tikimybės, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybių papildomas nagrinėjimas pagal kasaciniame skunde reiškiamas abejones, leistų daryti išvadas dėl negalimumo traukti M. Č. baudžiamojon atsakomybėn. Tai reiškia, kad ir kasacinio skundo argumentai, kuriais reiškiamos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento, negali būti pagrindas kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimams keisti ar panaikinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Gintaras Goda
