D. A. pagal ANK 518 str.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-97-334/2023

Proceso Nr. 4-30-3-00032-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto viršininko Audriaus Micikevičiaus pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1. D. A. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį 30 eurų bauda dėl to, kad jis 2023 m. birželio 16 d., 21.00 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę ginčijamą kito asmens, t. y. G. M., išrovė ir sugadino G. M. priklausančią metalinę tvorelę, buvusią daugiabučio namo bendro naudojimo kieme.

2. Nesutikdamas su aukščiau minėtu Institucijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, D. A. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Skundžiamu nutarimu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatuojant, kad D. A. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Taip pat D. A. naudai priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 847 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą.

3.1. Skunde Institucija teigia, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus. Institucija, sistemiškai aiškindama įvairias LR žemės ir LR statybos įstatymų nuostatas, nurodo, kad priešingai nei nustatė apylinkės teismas, G. M. neprivalėjo gauti leidimo statyti tvorelę valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, nes tvorelė nelaikytina inžineriniu statiniu ir jai leidimas nebuvo reikalingas. Dėl to, G. M. veiksmai, t. y. prieš 30 metų daugiabučio namo kieme, valstybinėje žemėje, pastatyta metalinė tvorelė, kurios pastatymui neprieštaravo ir namo gyventojai, - nevertintini kaip savavališki ir neteisėti, ir dėl to šiuo atveju netaikytinas ex injuria jus non oritur principas. Anot Institucijos, visa tai leidžia konstatuoti, kad tvorelė buvo pastatyta teisėtai, o D. A. veiksmai, kuomet jis pasirinktu būdu įgyvendindamas savo civilines teises ir tuo nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, civilinio kodekso nuostatų, kartu negerbdamas bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, prieštaraujant subjektinės teisės paskirčiai, pašalino šią tvorelę ir tokiu būdu be teisinio pagrindo pažeidė kito asmens teises bei interesus, tuo nepadarydamas esminės žalos, veikė savavališkai ir padarė veiką, kurios požymiai nustatyti ANK 518 straipsnyje.

3.2. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp D. A. ir G. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Institucija pažymi, kad aptariamu atveju žemės sklypas daugiabučiam pastatui nesuformuotas ir šis pastatas stovi valstybinėje žemėje. Atsižvelgus į tai, kad daugiabutis namas pagal savo paskirtį iš esmės yra jo gyventojų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, todėl atitinkamai šio pastato žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama to namo bendraturčių sutarimu tiek, kiek tai neliečia aplinkybių dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka privalu gauti reikalingą leidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tuo tarpu D. A. dėl tvorelės pašalinimo jokių galimų teisėtų ir pagrįstų veiksmų nesiėmė. Nenustatyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl šios tvorelės nugriovimo būtų inicijavęs namo gyventojų susitikimą ar būtų ėmęsis kitokių, teisėtų veiksmų (pvz. su ieškiniu kreipęsis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka). Institucija pažymi, kad tikslas pašalinti šią tvorelę, jam kilo spontaniškai (neplanuojant ar iš anksto apgalvojant) ir tuo metu, be jokios pagrįstos priežasties. Anot Institucijos, D. A. nuėmęs metalinę tvorelę, ją perlenkė ir padėjo kitoje vietoje, todėl tokie jo veiksmai iš esmės yra tyčiniai ir savavališki.

3.3. Dėl teisinio atstovavimo išlaidų priteisimo, Institucija nurodo, kad teismas nepagrįstai jas pripažino pagrįstomis ir proporcingomis. Skunde teigiama, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nustatyta tvarka. Institucijos teigimu, šiuo atveju atsižvelgus į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, kartu įvertinant atstovo galimą sugaištą laiką, teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, bei parengtų procesinių dokumentų apimtį, taip pat, į rekomenduojamus maksimalius administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžių apskaičiavimus taikant nustatytus koeficientus, D. A. atstovės nurodomas 874 Eur išlaidų dydis yra neproporcingas ir nėra tinkamai detalizuotas dėl suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimo, todėl tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A. atstovė advokatė A. D. nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarimą.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad priešingai nei teigia Institucija, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Nors Institucija teigia, kad tvorelės pastatymui nebuvo reikalingas joks leidimas, tačiau vien tai, kad tam tikram statiniui dėl jo specifikos yra netaikomi įstatymuose nustatyti reikalavimai gauti statybos leidimą, dar nereiškia, kad dėl to kiekvienas asmuo įgyja teisę jam nuosavybės teise nepriklausančiame sklype statyti tokio pobūdžio statinius, nesuderinęs su to sklypo savininku. Priešingu atveju būtų pažeistas LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas ir sukuriama absurdiška situacija, kai bet kuris asmuo, nepaisydamas teisėto nuosavybės savininko valios, galėtų savo nuožiūra svetimame sklype statyti statinius, kuriems nebūtinas statybos leidimas. Pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. M. tvorelės pastatymo klausimą būtų derinęs su Nacionaline žemės tarnyba, todėl Institucijos išvada, kad G. M. turėjo teisę statyti tvorelę jam nuosavybės teise nepriklausančiame sklype, yra nepagrįsta. Atsiliepime taip pat teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog minima tvorelė yra G. M. nuosavybė, todėl anot atstovės, Institucija, išsamiau netyrusi faktinių aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisėmis į tvorelę, nepagrįstai teigia, kad ji priklauso G. M.. Atstovės teigimu, Institucijos minimi faktai, kad pats D. A. ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl tvorelės išardymo, yra neaktualūs ir nepagrįsti, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo, kad neprižiūrimi ir netvarkomi metaliniai strypai yra tvora, taip pat kad strypai priklauso G. M.. Apie tai D. A. tapo žinoma, tik tada, kai, pašalinus tvorelę, G. M. pradėjo grasinti policija. Objektyvios galimybės išsiaiškinti, kam priklauso strypai, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei kiti gyventojai neturėjo, nes strypai nebuvo įregistruoti. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad metaliniai strypai nuosavybės teise priklauso G. M., išskyrus jo paties paaiškinimus. Todėl Institucijos teiginys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar kiti asmenys pirmiausia turėjo reikšti pretenzijas G. M., yra neteisingas, nes tai padaryti objektyviai buvo neįmanoma.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad šiuo atveju G. M., nesuderinęs su teisėtai sklypą patikėjimo teise valdančia Nacionaline žemės tarnyba ir neturėdamas jos leidimo, neteisėtai svetimame sklype pastatė strypus, kuo pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnį. Taigi G. M., pats elgdamasis neteisėtai, negalėjo įgyti jokių papildomų teisių ar reikalauti jas ginti. Dėl šios priežasties laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šioje byloje pritaikė principą ex injuria jus non oritur.

4.3. Atstovė taip pat teigia, kad Institucija neteisi teigdama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliko veiksmus neva spontaniškai (neplanavęs ar iš anksto apgalvojęs), nes veiksmų atlikimo metu jokio kito asmens, išskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nebuvo, o tai suponuoja, kad veiksmų spontaniškumas apeliaciniame skunde yra iš esmės grindžiamas vien G. M. pateikta įvykio interpretavimo versija, bet ne objektyviais įrodymais, todėl šis teiginys yra deklaratyvus ir neteisingas. Be to, anot atstovės, Institucija neteisi, kad D. A. atliko veiksmus nesant jokios pagrįstos priežasties. Atvirkščiai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo strypus ištraukė ir perkėlė į kitą vietą, turėdamas objektyviai pagrįstą priežastį - siekdamas išvengti grėsmės savo ir kitų asmenų sveikatai, kurią kėlė neprižiūrimi metaliniai vamzdžiai (pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne kartą buvo užkliuvęs už šių strypų ir vos nesusižalojo).

4.4. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigia Institucija, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir G. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta žala G. M. buvo itin maža (kaip nurodė pats G. M., jis patyrė tik 50 eurų turtinę žalą). Dėl šios priežasties, nėra jokio teisinio pagrindo iš šių santykių kilusį ginčą nagrinėti administracinio nusižengimo teisenos tvarka. Atstovės teigimu, aptariamu atveju susiklosčius išimtinai privatinio pobūdžio santykiams tarp šalių, jų tarpusavio ginčai turėtų būti sprendžiami ne administracinių nusižengimų teisenos, o civilinio proceso tvarka.

4.5. Atstovės teigimu, kadangi šiuo atveju Institucijos nutarime nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų reikšmingai piktnaudžiavęs savo teisėmis, padaręs reikšmingos žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto yra nepagrįsti. Be to, atstovė pažymi, kad Institucijos nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė LR civilinio kodekso 1.137 straipsnį bei LR Konstitucijos 23 straipsnį, tačiau taip ir nebuvo atskleista, kaip konkrečiai šias normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei kaip buvo nustatytas faktas, kad strypai nuosavybės teise priklauso G. M.. Kadangi D. A. nežinojo, kad strypai priklauso G. M. ir juos ištraukė tik norėdamas apsaugoti savo ir aplinkinių asmenų sveikatą, kuriai grėsmę kėlė šie neprižiūrimi ir netvarkomi strypai, todėl D. A. veiksmai neatitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyvių veikos požymių.

4.6. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nors Institucija ir nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, tačiau atstovės teigimu, D. A. prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra nepagrįstos ar neproporcingos, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo jas mažinti ar jų nepriteisti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje, D. A.veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl D. A.veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių.

8. Pagal ANK 518 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK 1.136 ir 1.137 str.). CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ar neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. A.veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog D. A.veiksmai, o būtent, metalinės tvorelės, buvusios daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, ištraukimas ir padėjimas į kitą vietą, nesudaro savavaldžiavimo požymių ir negali būti laikomas kaip veiksmas, kuris tyčia sugadino G. M. nurodytą turtą. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. A.savo veiksmais nesiekė tyčia pakenkti G. M..

10. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog aptariama tvorelė yra G. M. nuosavybė. Kaip matyti, teismo posėdyje G. M. paaiškino, kad maždaug prieš 30 metų, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, jis įrengė metalinę tvorelę, kuri laikė pasodintas gėles. Ir šios tvorelės statymui jis buvo gavęs daugiabučio namo gyventojų sutikimą. Visgi, apygardos teismas pastebi, kad apart paties G. M. paaiškinimų, jokių, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ar liudytojų parodymų, byloje nėra pateikta ir pati Institucija nesiaiškino bei nenustatinėjo, ar G. M. iš tiesų yra šios tvorelės savininkas. Dėl šios priežasties, konstatuoti, kad D. A. savavališkai pašalino G. M. nuosavybės teise priklausančią tvorelę, negalima.

11. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad šioje byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių savavališką, tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą. Kaip matyti, D. A. parodė, kad ši tvorelė stovi labai senai. Tam tikru laiku ji buvo prižiūrima, aplink ją buvo nušienaujama, tačiau paskutiniais metais jos niekas nebeprižiūri, t. y. ji buvo palinkusi, neapšienauta, kėlė grėsmę asmenų saugumui ir sveikatai. Kadangi ir pats ne vieną kartą buvo užkliuvęs, todėl pamanęs, kad tai sovietinis palikimas, nusprendė ją pašalinti. D. A. teigė nežinojęs, jog neprižiūrimi ir netvarkomi metaliniai strypai - tvora, priklauso G. M.. Apie tai jam tapo žinoma, tik tada, kai pašalinus apgriuvusią tvorelę, G. M. pradėjo grasinti policija. Taigi, įvertinus visa tai, konstatuotina, kad aptariamu atveju nebuvo nustatytos ir teisės (tikros ar tariamos), kurios būtų ginčijamos proceso dalyvių (D. A. ir G. M.), ir dėl ko D. A. būtų siekęs savavališkai ją vykdyti.

12. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju D. A. pašalino tvorelę spontaniškai (neplanuojant ar iš anksto apgalvojant) ir be jokios pagrįstos priežasties, kas rodo, jog D. A. veiksmai iš esmės yra tyčiniai ir savavališki. Visgi, apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pabrėžia, kad iš byloje surinktų duomenų negalima daryti išvados, kad D. A.veiksmai buvo savavališki, padaryti tyčia siekiant pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi jokių kitų asmenų įvykio metu nebuvo. Be to, pabrėžtina ir tai, kad D. A.parodė, jog iš metalinių strypų padaryta tvorelė buvo sena, pavirtusi, neprižiūrima, aplink ją nenušienauta, jokių gėlių ten neaugo, ji kėlė pavojų žmonių saugumai, nes jis ir pats ne kartą buvo už jos užkliuvęs. Ir būtent dėl to, kad siekė išvengti grėsmės savo ir kitų asmenų sveikatai, jis ištraukė metalinius strypus ir perkėlė į kitą vietą. Duomenų, patvirtinančių, kad D. A.pašalino tvorelę, siekdamas tyčia pakenkti G. M., nėra ir nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad D. A. veiksmai buvo susiję ne su savo teisių ir pareigų įgyvendinimu, bet su būtinojo reikalingumo situacija - šiais veiksmais jis siekė pašalinti realią grėsmę savo ir kitų aplinkinių sveikatai, todėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimas yra išimtinai civilinio pobūdžio klausimas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, ką teisingai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime.

13. Galiausiai pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

14. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog D. A.būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną D. A. atžvilgiu nutraukė. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo..

15. Kadangi skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byla D. A. atžvilgiu nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nenustačius D. A. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai priteisė D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, patirtas atstovavimo išlaidas.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime įvertinęs D. A.atstovės advokatės A. D. byloje pareikštą prašymą dėl 874 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatė, kad D. A. nepagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė teisinio atstovavimo išlaidų, todėl priteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos.

17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nutarimu priteistų atstovavimo išlaidų dydis yra neproporcingas ir per didelis, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia Institucijos pozicija. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. atstovaujanti advokatė parengė skundą teismui, atstovavo jį teismo posėdyje ir pateikė išsamius bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 31-35). Aukštesnysis teismas, įvertinęs D. A. atstovės advokatės pateiktą sąskaitą, klientui suteiktų paslaugų ataskaitą bei advokatės A. D. atliktus veiksmus, siekiant tinkamai atstovauti D. A., neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis. Apygardos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis – 874 Eur neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ nustatytų teisinės pagalbos tarifų. Todėl teigti, jog priteistos išlaidos yra neadekvačios ir neproporcingos, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojamos teismų nutartys, kuriose atstovavimo išlaidos sudarė žymiai didesnę sumą ir dėl to, teismo buvo sumažintos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto viršininko Audriaus Micikevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė