Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-879/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27915-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.26.2; 2.4.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,
dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,
nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pirmus šešis mėnesius taikant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taipogi bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nuspręsta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo N. Š. civilinis ieškinys atmestas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo D. L. valstybės naudai priteistos 60,06 Eur (šešiasdešimties eurų šešių centų) proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 22.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, viešoje vietoje – prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia be jokios priežasties, kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. B. į galvos ir veido sritis, po smūgių A. B. nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau trijų smūgių į galvos bei veido sritis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais abiejų akių vokuose, muštines žaizdas abiejose lūpose, poodines kraujosruvas abiejose lūpose, smakro kairėje pusėje, viršutinio dešinio pirmo danties išnirimą (netekimą), o N. Š., bandžiusiam apginti A. B., tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, ko pasekoje, N. Š. nukrito ant žemės, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2.1. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, nes nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl turi būti išteisintas. 2022 m. liepos 23 d. nebuvo sutikęs nė vieno iš nukentėjusiųjų – nei A. B., nei N. Š., matė, kaip parkelyje išgertuvių metu darbininkai pradėjo muštis, tačiau tuoj pat išėjo namo ir muštynėse nedalyvavo. Kai naktį jį namuose pažadino policija, jo rankos buvo sveikos ir švarios, nes nieko nemušė. Pasak D. L., jis kažkada yra sudavęs nukentėjusiųjų viršininkui, todėl mano, kad jis per nukentėjusiuosius jam keršija.
2.2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis nenuosekliais ir prieštaringais, todėl abejotinais nukentėjusiųjų A. B. ir N. Š. parodymais, kurie skiriasi nurodant įvykiui svarbias aplinkybes – nusikaltimo laiką, suduotų smūgių skaičių, įvykį mačiusius asmenis. Abu nukentėjusieji teisme parodė, kad jokių konfliktų su D. L. nėra turėję. A. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio dieną prie tvenkinio vartojo alkoholinius gėrimus su G. B., kitų asmenų nebuvo ir neprisimena, kas jį sumušė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. apklausiamas liudytoju A. B. nurodė nepamenantis įvykio aplinkybių, o ankstesnės 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu perpasakojo tai, ką jam buvo papasakojęs N. Š..
2.3. 2023 m. gegužės 24 d. apklausiamas teisme A. B. parodė, kad pažįstamas T. G. jam yra sakęs, kad jį sumušė D. L.. Apelianto nuomone, T. G. buvo liepta jį apkalbėti, o jo parodymais apylinkės teismas taip pat neturėjo remtis, kadangi nepašalinti parodymų prieštaravimai dėl skirtingose apklausose nurodomo muštynių laiko, D. L. nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičiaus, jo nurodyto atstumo iki besimušančiųjų, greitosios pagalbos ir policijos pareigūnų iškvietimo laiko.
2.4. Apeliantas kaip svarbius jo kaltę paneigiančius įrodymus nurodo ir liudytojų G. B., N. M., Ž. J. ir V. J. parodymus. G. B. parodė, kad įvykio dienos vakare apie 21-22 val. prie kaimo parduotuvės sutiko neblaivų A. B., ant jo veido bei kūno nematė jokių sužalojimų. Pasak N. M., jo bendradarbis N. Š. po įvykio sakė nežinąs kas jį sumušė. Ž. J. parodė, kad A. B. jam sakė nežinantis jį sumušusio asmens, be to, Ž. J. girdėjo, kad abu nukentėjusieji vaikščiojo po kaimą ir klausinėjo, kas galėjo juos sumušti bei ieškojo muštynes mačiusių liudininkų. V. J. parodė, kad 2022 m. liepos 26 d. darbo metu R. S. jam sakė, kad skauda ranką, nes atsilygino miškiniams (A. B. ir N. Š.). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė rašytinį įrodymą apie R. S. žmonos L. S. parašytą sms žinutę jo žmonai S. L., kurioje nurodoma, kad mušė jos vyras „R.“, o ne „tavo vyras“. Taip pat pateikė nuteistojo ir liudytojo Ž. J. pokalbio garso įrašą, susijusį su muštynių aptarimu.
2.5. Skunde nurodoma, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 22.00 val., bent jau iki 20.00 val. D. L. negalėjo įvykdyti nusikalstamos veikos, nes tik apie 20.00 val. grįžo iš sodybos į (duomenys neskelbtini) miestelį. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų S. L., V. G. ir M. J. parodymai.
2.6. D. L. prašo apeliacinės instancijos teismo liudytojų S. L., V. G., M. J., Ž. J., G. B., V. J. ir N. M. parodymus pripažinti objektyviais ir pagrįstais bei, jais remiantis, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, kurios paneigtų jam pareikštą kaltinimą.
2.7. Apeliantas kartu su skundu pateikia jo šeimyninę, darbinę bei finansinę padėtį apibūdinančius dokumentus.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo D. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
5. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymu vertinimu byloje ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimu faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas prašo atmesti nenuoseklius, prieštaringus, todėl jo nuomone abejotinus nukentėjusiųjų A. B., N. Š. ir liudytojo T. G. parodymus, o remtis, jo vertinimu objektyviais liudytojų S. L., V. G., M. J., Ž. J., G. B., V. J. ir N. M. parodymais ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistasis nepadarė.
8. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš esmės grindžiama nukentėjusiojo N. Š., liudytojo T. G. parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nukentėjusiojo N. Š. ir liudytojo T. G. parodymus kaip patikimus, kadangi dėl esminių įvykio aplinkybių – D. L. pavartoto fizinio smurto A. B. ir N. Š. atžvilgiu jų parodymai nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Nukentėjusiojo N. Š. ir liudytojo T. G. neblaivumą apylinkės teismas pagrįstai laikė veiksniu, tikėtinai paaiškinančiu jų parodymų nenuoseklumą nurodant tikslų nagrinėjamo įvykio laiką ir kitas įvykio aplinkybes.
9.1. Nukentėjusysis N. Š. teisme parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. per Jokūbines nuo 4 iki 9 valandos vakaro buvo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) ir ten vartojo alkoholį su S. pravarde „S.“ ir su T. G. pravarde „S.“. Prieš parduotuvės uždarymą, o uždaro aštuntą valandą, jis išėjo į parduotuvę dar atsinešti alkoholio ir eidamas atgal nuo parduotuvės, kai iki tvenkinio gal buvo likę apie dvidešimt metrų, pamatė, kad kaltinamasis muša A. B.. A. B. kaltinamasis sudavė du ar tris smūgius rankos kumščiu į veido sritį, po ko A. B. griuvo. Tada jis priėjęs bandė nustumti kaltinamąjį nuo A. B., bet pats kumščiu gavo tris kartus į nosies sritį, nuo ko išgriuvo. Ar kaltinamasis dar atliko kokius nors veiksmus nematė, nes gindamasis nusisuko, o atsikėlęs nuo žemės pabėgo ir atgal nebežiūrėjo. Iki įvykio buvo sveikas. Po įvykio jam buvo sulaužyta nosis, plaštaką susižalojo kai po smūgių griuvo ant skaldelės. Visus sužalojimus nurodytus kaltinime jam įvykio metu padarė D. L.. Kai grįžo namo, iš karto nuėjo miegoti ir jį prikėlė policija, kurią iškvietė T. G.. Kai jį prižadino policija tada pamatė A. B., kurio veidas buvo sudaužytas, o iš burnos bėgo kraujas. Išvykus policijai T. G. jam ir A. B. sakė, kad eidamas nuo tvenkinio, matė kaip kaltinamasis mušė juos abu. Teisme N. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 26 d. duotus parodymus (1 t., b. l. 100-101). Šios apklausos metu N. Š. taip pat nurodė, kad D. L. kumščiais smūgiavo A. B. į veidą ir šis nugriuvo ant žemės. Tada D. L. jį pradėjo spardyti kojomis į galvą. Kai N. Š. bandė padėti A. B. ir nustumti D. L., šis jam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais sudavė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgių jis taip pat nugriuvo ant žemės. Kiek jam tiksliai buvo suduota smūgių, N. Š. negalėjo nurodyti, nes viskas vyko labai greitai. 2022 m. liepos 26 d. protokole-pareiškime N. Š. nurodė, kad D. L. jam kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą (1 t., b. l. 23). N. Š. 2022 m. lapkričio 9 d. akistatos su D. L. metu patvirtino, kad jį sumušė būtent D. L. (1 t., b. l. 107-108).
9.2. Liudytojas T. G. teisme parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį per Jokūbines pavakary (duomenys neskelbtini) parke prie tvenkinio pamatė besimušančius tris asmenis – D. L., A. B. ir N. Š., nuo jų buvo gal šimto metrų atstumu ir gerai juos atpažino. Matė, kaip D. L. trenkė stovinčiam A. B. rankos kumščiu į žandą netoli burnos, į kurią pusę ir kiek smūgių trenkė, nepamena. A. B. nukrito, o kai atsistojo, kaltinamasis vėl sudavė smūgį ranka. Nuo smūgio į tarpuakį A. B. pradėjo bėgti kraujas iš burnos, nosies ir tarpuakio, jis nugriuvo. N. Š. bandė ginti A. B., stumdamas D. L. į šoną, tačiau šis N. Š. trenkė rankos kumščiu vieną smūgį į skruostą, į kurį -nepamena. Ar gulinčiam A. B. kaltinamasis sudavė smūgį, nebematė. Praėjus maždaug pusvalandžiui po įvykio, būdamas nukentėjusiųjų namuose pats iškvietė greitąją. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. G. 2022 m. rugpjūčio 2 d. parodė matęs kaip D. L. rankos kumščiu, kurios nepamena, sudavė du smūgius į veidą A. B., kuris po suduotų smūgių nukrito ant plytelėmis iškloto prie tvenkinio grindinio. Kai ant kaltinamojo pradėjo šaukti N. Š., D. L. rankos kumščiu, kurios nepamena, sudavė vieną smūgį N. į veidą (1 t., b. l. 135). Apklausiamas 2023 m. vasario 17 d. T. G. parodė, kad po sumušimo A. B. kraujavo iš nosies ir burnos, buvo praskelta apatinė lūpa, A. B. sakė, kad jam išmuštas dantis, abiejose akyse matėsi patinimai ir besiformuojančios kraujosruvos. N. Š. po sumušimo buvo patinusi akis, kuri -nepamena. Jį toks D. L. elgesys šokiravo ir papiktino, sukėlė neigiamas emocijas, išgąstį, be to, pats bijojo būti sumuštas dėl to, kad tapo to įvykio liudininku ir kvietė policiją (1 t., b. l. 143).
9.3. Nors apeliaciniame skunde D. L. teigia, kad T. G. buvo liepta jį apkalbėti, tačiau apeliantas nenurodo, kas ir dėl kokių priežasčių liudytojui galėjo duoti tokius nurodymus, todėl apelianto reiškiama nuomonė laikytina nepagrįsta prielaida. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis N. Š. ir liudytojas T. G. turėtų motyvų apkalbėti apeliantą, tokių duomenų nenurodo ir pats nuteistasis, todėl nėra pagrindo abejoti šių asmenų parodymų, kurie esminėse detalėse sutampa tikrumu. Nors be N. Š. ir T. G., įvykyje dalyvavo ir nuo D. L. veiksmų nukentėjo ir A. B., jis teisme pripažino, kad dėl neblaivumo visiškai nepamena įvykio aplinkybių. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas paneigti kitų dviejų tiesioginių įvykio liudininkų – nukentėjusiojo N. Š. ir liudytojo T. G. svarius parodymus, naudoja pasirinktą gynybinę taktiką teigdamas jog šie parodymai prieštaringi, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
9.4. Iš specialisto išvados Nr. G 789/2022 (05) matyti, kad A. B. padaryta poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais abiejų akių vokuose, muštinės žaizdos abiejose lūpose, poodinės kraujosruvos abiejuose lūpose, smakro kairėje pusėje, viršutinio dešinio pirmo danties išnirimas (netekimas). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 4 smūgiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją atmesta galimybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 93). Iš specialisto išvados Nr. G 790/2022 (05) matyti, kad N. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais, 3 smūgiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją atmesta galimybė, kad sužalojimai veide galėjo atsirasti nugriuvus. Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo būti padarytas nugriuvus ir kaire plaštaka atsitrenkus į kietą paviršių. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 128). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadų teisingumu. Pažymėtina, kad specialisto išvadose nukentėjusiesiems A. B. ir N. Š. užfiksuotų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo N. Š. ir liudytojo T. G. parodymuose atsispindintį nustatytus sužalojimus sukėlusių smūgių sudavimo mechanizmą. Pasak N. Š., A. B. kaltinamasis sudavė du ar tris smūgius rankos kumščiu į veido sritį, o nugriuvusiam ant žemės dar spardė kojomis į galvą, o jam pačiam smūgiavo ne mažiau kaip tris kartus į veidą. Po sumušimo A. B. veidas buvo sudaužytas, iš burnos bėgo kraujas. T. G. tvirtino matęs, kaip D. L. trenkė A. B. kumščiu į žandą netoli burnos, nuo kito smūgio į tarpuakį A. B. pradėjo bėgti kraujas iš burnos, nosies ir tarpuakio. Pasak liudytojo, N. Š. kaltinamasis trenkė rankos kumščiu vieną smūgį į skruostą. T. G. parodė, kad po sumušimo A. B. kraujavo iš nosies ir burnos, buvo praskelta apatinė lūpa, A. B. sakė, kad jam išmuštas dantis, abiejose akyse matėsi patinimai ir besiformuojančios kraujosruvos. N. Š. po sumušimo buvo patinusi akis. Taigi, tiek nukentėjusysis N. Š., tiek liudytojas T. G. vieningai viso proceso metu tvirtino, kad D. L. abiem nukentėjusiesiems smūgiavo į veido sritį ir po užpuolimo abiejų nukentėjusiųjų veiduose buvo vizualiai aiškiai matomi parodymuose užfiksuoti sužalojimai. Visi pagrindiniai sužalojimai, išskyrus nukentėjusiojo N. Š. odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, abiem nukentėjusiesiems fiksuoti veido srityse ir specialisto išvadose.
9.5. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo N. Š. ir liudytojo T. G. nuoseklius parodymus, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, į šių asmenų parodymų detales, kurios atitinka ir specialisto išvadas, į byloje nustatytas aplinkybes, kad iki analizuojamo įvykio A. B. ir N. Š. buvo sveiki ir be jokių išoriškai matomų sužalojimų (tą patvirtino patys nukentėjusieji, liudytojai G. B., N. M.) ir nesant byloje duomenų, kad nukentėjusieji galėjo būti sužaloti kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. ir N. Š. buvo sužaloti būtent D. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais, laikytina visiškai pagrįsta.
10. D. L. prašo liudytojų S. L., V. G., M. J., Ž. J., G. B., V. J. ir N. M. parodymus pripažinti objektyviais ir pagrįstais bei, jais remiantis, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, kurios paneigtų jam pareikštą kaltinimą. Tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šių liudytojų parodymai nepaneigia D. L. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje.
10.1. Pasak liudytojų S. L., V. G., M. J. ir paties kaltinamojo, 2022 m. liepos 23 d. jie iki vakaro buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime ir į (duomenys neskelbtini) miestelį grįžo apie 20 val., išskyrus D. L. brolį V. G., kuris išvyko iš sodybos namo anksčiau. Liudytojai S. L., M. J., G. B. ir kaltinamasis tvirtina, kad visi kartu po 20 val. nuėjo į kaime vykusią šventę. Visi trys liudytojai parodė, kad D. L. šventėje buvo nuo jų atsiskyręs ir jie nežino, ką jis tuo metu veikė. Beje, liudytojų parodymai tarpusavyje prieštaringi. Nors M. J. teisme parodė, kad D. L. buvo išėjęs maždaug pusvalandžiui ir po to visi kartu po devintos vakaro grįžo į jo namus, tačiau, pasak S. L., ji šventėje prabuvo apie pusantros valandos ir namo su vaikais, M. J. ir jo drauge grįžo apie dešimtą valandą, o jos sutuoktinis iš šventės grįžo vienas dar vėliau – už kokių 10-15 min. Tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde D. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo niekas nekenčia, nes jam gerai sekasi, todėl pavydi ir apkalba, tačiau liudytojai šią aplinkybę neigia. D. L. sutuoktinė S. L., brolis V. G. ir draugas M. J., t. y. artimi D. L. asmenys, teisme patvirtino nežinantys, kad kaltinamasis būtų turėjęs konfliktų su kokiais nors (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojais. G. B. parodymai, kad jis šventės metu prie parduotuvės sutiko A. B., kuris tuo metu nebuvo sužalotas ir su kuriuo parkelyje gėrė alų, o po išgertuvių nuėjęs pas D. L. rado jį namuose, nepaneigia kaltinime nurodytos aplinkybės, kad D. L. sumušė A. B. ir N. Š. po G. B. ir A. B. išgertuvių parke. G. B. parodymus iš dalies patvirtino ir pats nukentėjusysis A. B.. Jis teisme parodė, kad sutiko prie parduotuvės G. B., su kuriuo nuėjo prie tvenkinio ir gėrė alų. Nors A. B. dėl neblaivumo nepamena jo sumušimo aplinkybių, tačiau tvirtino pamenąs, kad G. B. išėjo pirmas ir paliko prie tvenkinio jį vieną, palikęs jam alaus. Nukentėjusysis taip pat tvirtina, kad būdamas prie tvenkinio buvo sveikas ir su niekuo nekonfliktavo, o kas įvyko vėliau, nepamena. Atsižvelgiant į liudytojų S. L., M. J., G. B. ir nukentėjusiojo A. B. parodymus, darytina išvada, kad D. L. nukentėjusiuosius sumušė tuo metu, kai šventėje atsiskyrė nuo savo artimųjų ir draugų kompanijos ir po to, kai G. B. A. B. paliko vieną parkelyje prie tvenkinio. Nors D. L. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teisme pripažino, kad žmoną ir vaikus palikęs šventėje, su G. B. ir S. buvo nuėjęs iki parkelio, kur sėdėjo ir gėrė darbininkai. Pasak kaltinamojo, kai darbininkai pradėjo muštis, jis vienas išėjo namo. Jei tikėti D. L. parodymais, kartu su juo buvęs G. B. taip pat turėjo matyti darbininkų muštynes, tačiau liudytojas G. B. apklausiamas 2022 m. lapkričio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2022 m. liepos 23 d. jokių muštynių nematęs ir jose nedalyvavęs (1 t., b. l. 165). Taigi, pats D. L. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje vykstant šventei, buvo nuėjęs į parkelį prie tvenkinio, t. y. į vietą, kur G. B. po išgertuvių paliko vieną A. B. ir kur šis buvo sumuštas. Vertinant D. L. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys į jų prieštaringumą – apklausiamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino apie 19 val. grįžęs į namus ir nebuvęs išėjęs nei į kaimą, nei prie tvenkinio (2 t., b. l. 131), o teisme pripažino buvęs ir miestelio šventėje, ir parkelyje. Atsižvelgiant į D. L. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą ir neatitikimą kitų proceso dalyvių parodymams, jie vertintini kritiškai kaip neatspindintys tikrų analizuojamo įvykio faktinių aplinkybių.
10.2. Apklausiamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu D. L. nurodė, kad kaime sklido kalbos, kad A. B. ir N. Š. sumušė R. S. ir M., pavardės nežino, apie tai jam papasakojo nukentėjusiųjų kaimynas Ž. J. (2 t., b. l. 131). Tačiau liudytojas Ž. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė tokius kaltinamojo parodymus, nurodydamas, kad R. S. ir asmens vardu M. nepažįsta. Liudytojas parodė, kad po įvykio praėjus kelioms dienoms kalbėjo su D. L., tačiau jam nesakė, kad nukentėjusiuosius sumušė minėti du asmenys, kodėl kaltinamasis pateikė tokią informaciją, nežino.
10.3. Apeliantas kaip jo kaltę paneigiančiais prašo vadovautis ir liudytojo V. J. teisme duotais parodymais. Pasak liudytojo, 2022 m. liepos 25 ar 26 d. jo bendradarbis R. S. pasakojo, kad per Jokūbinių šventę mušėsi su kaimynais „miškiniais“, kurių vardų nepasakė. V. J. nurodė, kad R. S. skundėsi rankos skausmu, parodė numuštus krumplius, buvo labai ištinęs vidurinis pirštas. Liudytojas R. S. teisme tvirtino, kad jam kažkada pirštas buvo numuštas ir krumpliai apdaužyti nuo darbo, tačiau pats (duomenys neskelbtini) miestelyje muštynėse nėra dalyvavęs ar jas matęs, su nukentėjusiaisiais nesimušė ir nėra nuo jų nukentėjęs. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant jokių V. J. teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų, pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo netikėti R. S. parodymais. Teisėjų kolegija nutarė atmesti apelianto prašymą dėl papildomų įrodymų – L. S. Facebook profilio susirašinėjimo ir garso įrašo pridėjimo prie bylos, todėl jų turinys šioje nutartyje neaptariamas. N. M. parodymai, kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, nėra reikšmingi vertinant kaltinime nurodytas aplinkybes.
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino D. L. kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis viešoje vietoje – prie miestelio tvenkinio, netoliese vykstant miestelio šventei, be jokios priežasties įžūliai smurtavo prieš A. B. ir N. Š., nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą ir išgąsdindamas atsitiktinai netoli įvykio vietos atsidūrusį T. G.. Tokiais savo veiksmais D. L. neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sutinka su apeliaciniame skunde reiškiamais argumentais dėl nukentėjusiojo N. Š. ir liudytojo T. G. parodymų nenuoseklumo nurodant nusikaltimo laiką bei nukentėjusiajam A. B. suduotų smūgių skaičių ir sprendžia, kad šios tiesiogiai su D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu susijusios faktinės aplinkybės turi būti tikslinamos, nekeičiant kaltinimo iš esmės ir veikos kvalifikacijos.
12.1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė, t. y. sumušė A. B. ir N. Š. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 22.00 val. Tačiau apeliantas nurodo, kad nuo 16 iki 20 val. negalėjo dalyvauti muštynėse, nes jo (duomenys neskelbtini) miestelyje tuo metu nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas V. G. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. buvo brolio D. L. sodyboje ir apie 18 val. išvyko, o D. L. su žmona ir jų draugas M. J. pasiliko. Pasak paties kaltinamojo, liudytojų S. L. ir M. J., jie iš sodybos (duomenys neskelbtini) kaime į (duomenys neskelbtini) miestelį grįžo vakare ir apie 20 val. išėjo į miestelio šventę. Bylos duomenimis kartu su jais ėjo ir G. B., kuris dar vėliau prie parduotuvės sutiko dar sveiką A. B. ir su juo parkelyje gėrė alų (tą tvirtino G. B. ir pats A. B.). Aukščiau dėstytų motyvų pagrindu buvo prieita išvados, kad A. B. ir N. Š. parkelyje prie tvenkinio buvo sumušti jau po A. B. ir G. B. išgertuvių tuo metu, kai D. L. šventėje atsiskyrė nuo šeimos ir draugų. Nors N. Š. ir T. G. parodymai nurodant muštynių laiką proceso metu buvo nenuoseklūs, tačiau jie nepaneigia, kad incidentas galėjo įvykti po 20 val., t. y. po to, kai D. L. su šeima ir draugais atėjo į šventę. Teisme N. Š. parodė, kad įvykio dieną nuo 16 iki 21 val. buvo prie tvenkinio, prieš parduotuvės uždarymą (uždaro 20.00 val.) ėjo dar apsipirkti, o grįždamas pamatė, kaip D. L. muša A. B., o kai pats buvo sumuštas, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. prie tvenkinio nebebuvo. 2023 m. vasario 8 d. apklausos metu N. Š. parodė, kad muštynės įvyko koncerto miestelyje metu, t. y. 19-21 val. (1 t., b. l. 111-112). Liudytojas T. G. apklausiamas 2023 m. sausio 13 d. parodė, kad muštynės galėjo vykti 20-21 val., o policiją ir greitąją pagalbą iškvietė po įvykio praėjus kelioms valandoms, nes po muštynių pats dar buvo nuėjęs į šventę (1 t., b. l. 139-140). Bylos duomenimis T. G. prisistatęs asmuo skambino 2022 m. liepos 23 d. 22.53 val. bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad prieš dvi valandas D. L. sumušė A. B. ir N. Š., kuriems reikalinga medicininė pagalba (1 t., b. l. 47-49). Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad jos sutuoktinis iš šventės grįžo vienas apie 22 val. Atsižvelgiant į minėtų proceso dalyvių parodymų bei kitų byloje esančių duomenų analizę, darytina išvada, kad D. L. nukentėjusiuosius sumušė 2022 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val.
12.2. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad D. L. kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. B. į galvos ir veido sritis, po smūgių A. B. nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau trijų smūgių į galvos bei veido sritis. Tokį sužalojimo mechanizmą ir smūgių skaičių nurodė pats nukentėjusysis A. B. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 18) ir 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu (1 t., b. l. 65-66). Tačiau vėliau apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir teisme parodė, kad dėl neblaivumo visiškai nepamena, kas ir kokiu būdu jį sužalojo, o apie tai, kad jį sumušė D. L., jam papasakojo N. Š. ir T. G.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, formuojant kaltinimą D. L., neturėjo būti remiamasi nukentėjusiojo A. B. parodymais, kuriuos jis pats paneigė, o turėjo būti remiamasi kitais objektyviais bylos duomenimis. Nustatant A. B. sužalojimo mechanizmą, esminiai yra kitų dviejų tiesioginių įvykio liudininkų – N. Š. ir T. G. parodymai. Teisme N. Š. parodė matęs, kaip kaltinamasis A. B. sudavė du ar tris smūgius kumščiu į veidą, po ko šis nugriuvo. Apklausiamas 2022 m. liepos 26 d. ikiteisminio tyrimo metu N. Š. teigė matęs, kaip D. L. kumščiais smūgiuoja į veidą, o kai A. B. nugriuvo ant žemės, kaltinamasis jam spardė į galvą (1 t., b. l. 100-101). T. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino matęs, kaip kaltinamasis A. B. kumščiu smūgiavo du kartus į veidą. Pažymėtina, kad pasak N. Š., pargriuvęs nuo D. L. jam suduotų smūgių, gindamasis jis nusisuko ir nebematė, ar šis dar smūgiavo A. B.. O T. G. pamatė muštynes jau joms vykstant ir per atstumą (50-100 m), todėl galimai neturėjo galimybės pamatyti ir užfiksuoti visų kaltinamojo nukentėjusiesiems suduotų smūgių. Visgi, remiantis nukentėjusiojo N. Š., liudytojo T. G. parodymais bei specialisto išvada Nr. G 789/2022 (05), kurioje nustatyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 smūgiais, bei vertinant šiuos duomenis kaip objektyvius ir papildančius vienas kitą, nesant galimybės nustatyti, kiek tiksliai smūgių buvo suduota rankomis ir kiek kojomis, darytina išvada, kad D. L. A. B. kumščiais ir kojomis į galvos bei veido sritis smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegijai nekelia abejonių apylinkės teismo nustatytas N. Š. sužalojimo mechanizmas, kadangi nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad D. L. jam kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, o specialisto išvada Nr. G 790/2022 (05) patvirtina, kad N. Š. nustatyti sužalojimai padaryti 3 smūgiais.
12.3. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad D. L. 2022 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, viešoje vietoje – prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia be jokios priežasties, kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius A. B. į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais abiejų akių vokuose, muštines žaizdas abiejose lūpose, poodines kraujosruvas abiejose lūpose, smakro kairėje pusėje, viršutinio dešinio pirmo danties išnirimą (netekimą), o N. Š., bandžiusiam apginti A. B., tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, ko pasekoje, N. Š. nukrito ant žemės, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje.
13. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmę ir atitinkamus įpareigojimus, draudimus bei baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir į tai, jog jis anksčiau daug kartų teistas ir turi neišnykusį teistumą, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, ir šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra jokio pagrindo.
14. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis yra keistinas, tikslinant nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį:
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintas D. L. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, faktines aplinkybes apie tai, kad D. L. <...laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 22.00 val....> <...kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. B. į galvos ir veido sritis, po smūgių A. B. nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau trijų smūgių į galvos bei veido sritis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus...> pakeisti ir pripažinti įrodyta, kad D. L. <... laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val....> <... kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius A. B. į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus...>.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Teisėjai Valdas Ciesiūnas
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
