Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-366/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03157-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.6.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,
nuteistojo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimo bausme 1 metams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimo bausme 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po švelnesnių bausmių dalį, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo jo sulaikymo 2023 m. vasario 8 d. pagal Europos arešto orderį Vokietijoje iki 2023 m. rugsėjo 19 d.
Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės K. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš M. K. 3575,93 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo L. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš kaltinamojo M. K. 5000 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Priteista iš M. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3235,99 Eur proceso išlaidų, susijusių su M. K. ekstradicija iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Bylos esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad 2022-01-25, apie 14.00 val., viešbučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 4, pagrobė svetimo, nukentėjusiajai K. A., priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius ir, išėjęs iš viešbučio, iš karto pagrobė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį minėtą nukentėjusiosios automobilį, kurio vertė 2530 Eur.
2. Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad 2022-02-01, apie 09.15 val. (duomenys neskelbtini) pastato iš O. Š. vienai dienai pasinaudoti pasiskolino jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad iki 2022-02-01 vakaro turi minėtą automobilį grąžinti, jo O. Š. negrąžino, taip pasisavindamas jam patikėtą svetimą O. Š. nuosavybės teise priklausantį 11 400 eurų vertės automobilį (duomenys neskelbtini).
3. Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt radęs skelbimą apie tai, kad asmuo nori pirkti automobilį, pagal skelbimą parašęs trumpąją SMS žinutę, pasiūlė L. K. pirkti automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį O. Š., tai padarydamas be jos žinios, po ko 2022-02-01, apie 17.40 val., susitikęs su L. K. (duomenys neskelbtini), geležinkelio stoties aikštelėje, apgaule įtikino L. K., kad automobilis (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugei, kuri jį parduoda, bei paėmęs iš L. K. 5000 Eur už tariamą automobilio pardavimą, perdavė L. K. O. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – L. K. priklausančius 5000 Eur.
II. Apeliacinių skundų argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo atlikti įrodymų tyrimą ir išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes šio nusikaltimo nepadarė. Taip pat prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo nukentėjusiajai K. A. priteista turtinė ir neturtinė žala ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu už melagingų parodymų davimą. Pripažįsta padaręs kitas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo švelninti už jų padarymą skirtas bausmes. Mano, kad ekstradicijos išlaidos priteistos taip pat nepagrįstai, nes nebuvo informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
4.1. Nuteistas už nusikaltimą, kurio neįvykdė, nes ikiteisminis tyrimas vyko šališkai. Nebuvo tenkintas jo (M. K.) ir advokato prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje, kuris būtų patvirtinęs jo parodymų patikimumą. Be to viso proceso metu prašė atlikti nukentėjusiosios K. A. psichiatrinę ekspertizę, kadangi ji vartojo raminamuosius vaistus, galimai psichotropinius preparatus. Teismas šį prašymą taip pat atmetė, nors pripažino, kad jos parodymai nebuvo nuoseklūs. Pažymi, kad K. A. parodymai melagingi, tuo tarpu jo (M. K.) parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nors jie nepagrįstai buvo įvertinti kaip gynybinė pozicija. Liudytojos S. ir P. nenurodė nieko reikšmingo apie įvykį. S. parodė, kad K. A. bandė su juo (M. K.) susisiekti, taip pat parodė, kad rado kambario duris viešbutyje užrakintas. Jei tikėti K. A. parodymais, kad išėjusi iš tualeto neberado nei automobilio raktų, nei jo (M. K.), kyla klausimas kas užrakino kambario duris.
4.2. Apeliantas tvirtina, kad neįmanoma įsilaužti į svetimą mobilaus ryšio telefoną ir ištrinti duomenis per kelias minutes, kaip tai nurodė K. A.. Neaišku kodėl nukentėjusioji į policiją kreipėsi ne tą pačią, o tik sekančią dieną. Nesutinka su teismo išdėstytais argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog važiavo pas K. A. paimti automobilio registracijos dokumentų – šias aplinkybes tyrėjai nurodė. Teismas nevertino, kad metus laiko dirbo Vokietijoje (ikiteisminio tyrimo metu yra pateikęs darbo sutartis bei gyvenamosios vietos registraciją), nedarė jokių nusikaltimų, yra skatintas Šiaulių kalėjimo direktoriaus įsakymu už gerą ir pavyzdingą elgesį. Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, dėl jų padarymo labai gailisi ir prašo švelninti už jas skirtas bausmes.
5. Apeliacinius skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti: M. K. iš kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti ir švelninti paskirtą jam bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
5.1. M. K. nuosekliai tvirtino, kad automobilį K. A. jam pati davė laikinai pasinaudoti ir, pasinaudojęs juo, šį automobilį paliko netoli tos vietos, iš kurios automobilį buvo paėmęs. Nurodė priežastį kodėl automobilį jis negrąžino K. A. į rankas - nes tuo metu dėl nukentėjusiosios įkyrumo nenorėjo su ja susitikti. Teismas tokius nuteistojo parodymus vertino kritiškai kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, deklaratyviai teigdamas, kad jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
5.2. Iš tiesų nuteistojo M. K. parodymai iš esmės prieštarauja tik nukentėjusiosios K. A. parodymams, jokie kiti bylos duomenys nepaneigia M. K. gynybinės versijos. Būtina pažymėti, kad nukentėjusioji K. A. nebuvo nuosekli, tai pripažino pats teismas. Nenuoseklumas duodant parodymus leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Kaip matyti iš teismo pripažintos aplinkybės, kad netgi kitų asmenų akivaizdoje, kuomet buvo atliekamas procesinis veiksmas (akistata), nukentėjusioji nepadoriais išsireiškimais reiškė neigiamas emocijas nuteistojo atžvilgiu, ji jautė akivaizdų priešiškumą nuteistajam dėl nepateisintų jos lūkesčių santykių kūrimui ir tai galėjo sąlygoti apkalbą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gynybinė versija buvo atmesta visiškai jos nepatikrinus ir nepaneigus. Nuteistasis nuosekliai prašė padaryti su juo parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu jis galėjo nurodyti reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes - vietą, iš kur paėmė K. A. jai paskolintą automobilį, vietą, kur šį automobilį paliko. Nuteistajam nurodžius šias vietas, buvo galima atlikti kitus procesinius veiksmus - patikrinti atitinkamas vietas fiksuojančius vaizdo įrašus, apklausti tose vietose gyvenančius ar dirbančius asmenis apie jų galimai matytą automobilį. Šie nuteistojo prašymai buvo ignoruoti, o jo pateikta gynybinė versija atmesta be jokio patikrinimo. Nuteistasis prašė patikrinti jį poligrafu, tačiau ir šis nuteistojo prašymas buvo atmestas.
5.3. Nukentėjusioji davė parodymus apie tai, kad palikęs ją viešbutyje, o pats išvykęs jos automobiliu, nuteistasis ištrynė jos mobilaus ryšio telefone buvusius savo duomenis. Ir ši jau nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė nebuvo tikrinta, bet buvo besąlygiškai priimta, nors buvo ne tik galima, bet ir būtina patikrinti ant nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono turėjusius likti nuteistojo DNR pėdsakus, jei jis būtų šį telefoną laikęs savo rankose.
5.4. Nukentėjusiosios parodymais, M. K. pagrobus jos automobilio raktelius ir išvykus iš viešbučio jos automobiliu bei tokiu būdu pagrobus automobilį, viešbučio kambarys turėjo būti paliktas atrakintas, bet liudytoja A. S. parodė, kad jai atvykus su nukentėjusiąją ir ieškant M. K., šio nuomotą kambarį ji rado užrakintą ir atrakino savo raktu. Ši aplinkybė paneigia nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad nuteistasis, pagrobęs automobilį, iš viešbučio išvyko palikęs ją kambaryje, nes tokiu atveju kambarys būtų likęs atrakintas, arba jį turėjo užrakinti kambaryje buvusi nukentėjusioji. Ir pastaroji aplinkybė liko neištirta ir neįvertinta priimant byloje procesinį sprendimą.
5.5. Kadangi baudžiamajame procese įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismą visas nepašalintas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, mano, kad M. K. kaltė dėl K. A. automobilio vagystės nėra įrodyta, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintinas.
5.6. Netgi nepagrįstai M. K. pripažinus kaltu dėl K. A. automobilio vagystės, neteisingai, išspręstas ir jos ieškinys dėl jai padarytos žalos atlyginimo. Teismo nuosprendžio 8 lape teismas remiasi VšĮ „Emprekis“ pateiktu automobilio (duomenys neskelbtini) įvertinimu (t. l, b. l 89), kur nurodoma, kad šio automobilio vertė yra 2210 Eur. Tuo tarpu teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad automobilio vertė yra 2530 Eur, nors nukentėjusioji buvo davusi parodymus apie tai, kad jos automobilio vertė yra 2500 Eur. Kodėl teismas iš tokių prieštaringų duomenų sprendė apie tariamai pagrobto automobilio vertę ir kodėl nusprendė būtent tokiai sumai patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl pagrobto automobilio, nėra aišku, nes motyvai šiuo klausimu teismo nuosprendyje nėra išdėstyti.
5.7. Mano, kad sprendžiant dėl nusikalstama veika M. K. K. A. padarytos turtinės žalos teismas nepagrįstai tiesioginiais nuostoliais pripažino jos sumokėtą vartojimo kredito sutarties mokestį - 60 Eur ir 985,93 Eur palūkanas pagal šią sutartį. Šios K. A. turėtos (ar galimai turėtos) ir būsimos (ar galimai būsimos) išlaidos tiesiogiai negali būti siejamos su M. K. inkriminuojama veika.
5.8. Taip pat mano, kad teismas netinkamai įvertino ir nukentėjusiosios K. A. patirtą neturtinę žalą. K. A. dėl M. K. inkriminuotos veikos patyrė tik turtinių nuostolių, kurie buvo mažesni nei kito nukentėjusiojo (L. K.) patirti nuostoliai. Dėl to teismas tikrai neturėjo teisinio pagrindo praktiškai tokio pat sunkumo nusikalstama veika vieno nukentėjusiojo patirtus stresą, sukrėtimą, neigiamas emocijas ir kitus išgyvenimus įvertinti dvigubai didesne pinigų suma, nei kito.
5.9. Nors M. K. kaltu prisipažino dėl O. S. automobilio pasisavinimo ir dėl sukčiavimo L. K. atžvilgiu, mano, kad teismas šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą jo atžvilgiu taikė netinkamai. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).
5.11. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. O. S. automobilio nesiekė paversti savo turtu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pasisavinus individualius požymius turinčius daiktus (pvz., automobilį), nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti svetimais daiktais kaip nuosavais atsiradimo momento (kasacinė byla Nr. 2K-89-303/2017). M. K. jokių veiksmų, kurie rodytų jo siekį automobilį paversti savo nuosavybe (pvz. fiktyvios pirkimo - pardavimo sutarties su O. Š. sudarymo, automobilio registracijos liudijimo klastojimo ar pan.) neatliko. Priešingai, nukentėjusiajam siūlydamas pirkti automobilį jis aiškiai nurodė, kad automobilis priklauso ne jam, o jo draugei O. Š. (nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai). Šie duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad O. Š. automobilio M. K. nepavertė savo nuosavybe ir to visiškai nesiekė, bet šį automobilį panaudojo kaip įrankį kitai nusikalstamai veikai - sukčiavimui L. K. atžvilgiu, kuomet dezinformuodamas L. K. apie automobilio savininkės O. Š. ketinimą automobilį parduoti, nors žinodamas, kad automobilio savininkė to nedarys, siekė užvaldyti L. K. pinigus.
5.12. Tokios išvados seka ir iš teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, kurioje tiesiogiai nurodyta, kad M. K. L. K. pasiūlė pirkti automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį O. Š., tai padarydamas be jos žinios, apgaule įtikindamas L. K., kad automobilio savininkė jį parduoda. Taigi pats nuosprendį priėmęs teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) jo perdavimo L. K. momentu nebuvo pasisavintas M. K., bet ir toliau priklausė O. Š., kuri visiškai nesirengė jo kam nors perleisti ir M. K. tai buvo žinoma, todėl jis žinojo ir tą aplinkybę, kad automobilis bus grąžintas O. Š., kaip registruotai šio automobilio savininkei.
5.13. Esant tokioms aplinkybėms galima teigti, kad BK 183 straipsnio 1 dalis M. K. buvo pritaikyta be pagrindo ir dėl to teismo nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas, M. K. iš kaltinimo pagal šį straipsnį išteisinant. Pripažinus jį kaltu tik dėl vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bausmė už šią nusikalstamą veiką jam turėtų būti sušvelninta.
5.14. Mano, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tikslinga atlikti įrodymų tyrimą kurio metu patikrinti nuteistojo M. K. nurodytas jo apsigynimui svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo atmestas be jokio patikrinimo.
6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliaciniais skundais nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašo: 1) išteisinti M. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes šio nusikaltimo nepadarė; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo nukentėjusiajai K. A. priteista turtinė ir neturtinė žala ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu už melagingų parodymų davimą; 3) papildomai gynėjas prašo išteisinti M. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį; 4) švelninti skirtas bausmes; 4) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteistos ekstradicijos išlaidos.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
8. Apeliaciniuose skunduose M. K. ir jo gynėjas teigia, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes K. A. pati jam davė laikinai pasinaudoti savo automobilį, kurį vėliau jis kartu su rakteliais paliko vienoje Kauno miesto gatvių. Teismas faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą padarė nepagrįstai atmetęs nuteistojo nuoseklius viso proceso metu duotus parodymus ir patikimais laikydamas nukentėjusiosios kintančius parodymus, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl M. K. kaltės pagrobus K. A. automobilį.
10. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas, kai teismui nekyla abejonių dėl kaltumo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnyje, pažeidimų nenustatė, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kaip minėta, M. K. pagal šį straipsnį pripažintas kaltu už tai, kad 2022-01-25, apie 14.00 val., viešbučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 4, pagrobė svetimo, nukentėjusiajai K. A., priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius ir, išėjęs iš viešbučio, iš karto pagrobė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį minėtą nukentėjusiosios automobilį, kurio vertė 2530 Eur.
12. Nuteistasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl šios veikos nepripažino, parodė, kad su K. A. susipažino prieš metus internete ir bendraudavo „messenger“ programėle, žino, kad ji dirba kažkur Kauno centre drabužių parduotuvėje, paskutinio susitikimo metu jie viešbutyje nebuvo, susitiko tuomet kai jis paprašė paskolinti automobilį, ji iš karto sutiko ir pasakė kur atvykti jo pasiimti, o atvykus pati išnešė ir padavė automobilio raktelius, bet važiuodamas pastebėjo, kad nėra automobilio dokumentų, todėl grįžo atgal pas K. A. jų pasiimti. M. K. taip pat nurodė, kad automobilį tikėjosi grąžinti tą pačią dieną, tačiau K. A. skambučiais ir žinutėmis išvedė jį (M. K.) iš kantrybės, todėl pasakė, kad automobilį palieka aikštelėje, ji turėjo žinoti kur yra ta aikštelė. Kur dokumentus paliko neprisimena, gal mašinos „bordačioke“, kur raktą paliko, nepamena, gal spynelėje, gal ant priekinio rato. Į K. A. skambučius ir žinutes nereaguodavo, po to kelių dienų jis ją užblokavo.
13. Šie nuteistojo parodymai, kad K. A. pati jam davė laikinai pasinaudoti savo automobilį, kurį vėliau jis kartu su rakteliais paliko vienoje Kauno miesto gatvių ir apie tai informavo nukentėjusiąją, teismas pagrįstai vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, nes ją paneigia byloje surinkti įrodymai. K. A. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie jai priklausančio automobilio pagrobimo aplinkybes. Pasak jos, 2022 m. sausio 25 d. jai atvykus į (duomenys neskelbtini) viešbutį, kur buvo apsistojęs M. K., ir jai užėjus į jo kambaryje buvusį tualetą, išėjusi iš jo ji neberado paties M. ir savo automobilio raktų, o jai nuėjus į koridorių, pro langą pamatė, kad nebėra ir jos automobilio. Leidimo paimti jos automobilį M. K. nedavė ir jis tai padarė prieš jos valią. Tą pačią dieną po automobilio pagrobimo ir kitą dieną bandė susisiekti su M. K. per programėlę, per kurią jie bendraudavo, bet jai nepavyko, todėl sekančią dieną, t. y. sausio 26 d. ji pastarojo ieškojo tame pačiame viešbutyje, o neradusi, kreipėsi į policiją. Tai, kad nukentėjusioji su M. K. iš tiesų sausio 25 d. buvo susitikusi (duomenys neskelbtini)viešbutyje jo nuomotame kambaryje, patvirtino liudytoja apklausta šio viešučio darbuotoja A. S., kuri teisme parodė, kad 2022 m. sausio 26 d., į viešbutį (duomenys neskelbtini)atėjo mergina drebanti ir verkianti, ji prisistatė vardu K. ir ieškojo M. (K), bet jo bute jau nebebuvo, K. jai pasakė, kad vakar buvo atvažiavusi pas M. su automobiliu, o kai ji nuėjo į tualetą ir po kelių minučių išėjo iš jo, neberado nei M., nei automobilio raktelių, nei savo automobilio. Pagal nukentėjusiosios K. A. ir liudytojos A. S. parodymus, jų susitikimo ir bendravimo dieną K. A. kreipėsi į policiją, šią aplinkybę patvirtina pastarosios policijai pateikto pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką data. Beje po kaltinime nurodyto automobilio pagrobimo M. K. nebematė ir nebuvo sutikusios nei nukentėjusioji, nei minėta liudytoja, kuri be kita ko parodė, kad pastarasis liko nesusimokėjęs už nuomą ir negrąžino kambario raktų.
14. Nukentėjusiosios K. A. parodymus patvirtino ir rašytinė bylos medžiaga – tai akistatos su M. K. protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie jai priklausančio automobilio pagrobimo aplinkybes iš esmės nekito; asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji K. A. iš bendrų veido bruožų atpažino asmenį Nr. 5, bei nurodė, kad šis vyras vardu M. pavogė jos automobilį (1 t., b. l. 101-107); 2022-01-26 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. A. tarnybinis pranešimas, kuriame, tikslinant įvykio aplinkybes, užfiksuoti nukentėjusiosios K. A. ir liudytojos A. S. parodymai (1 t., b. l. 157-159); kelių transporto priemonės liudijimas, iš kurio matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), yra registruotas K. A. vardu (1 t., b. l. 86); 2022-01-26 ieškomos kelių transporto priemonės išrašas, iš kurio matyti, kad paskelbta automobilio (duomenys neskelbtini), paieška (1 t., b. l. 83-84); VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), išregistruotas 2022-01-27 (1 t., b. l. 87).
15. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad K. A. jo paprašyta davė jam savo automobilį pasinaudoti prie jos pačios darbo, o teisiamojo posėdžio metu savo versiją papildė, kad pasiėmęs nukentėjusiosios automobilį, jis neilgai trukus buvo sugrįžęs dar kartą prie jos darbo pasiimti automobilio registracijos liudijimo. Gi nukentėjusioji tokius kaltinamojo parodymus apie tai, jog ji kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis pati savo noru prie jos darbovietės padavė jam raktelius ir leido naudotis savo automobiliu, o dar vėliau padavė jam savo automobilio dokumentą, paneigė nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino aptarti įrodymai. Beje, teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad dirba slenkančiu grafiku ir automobilio pagrobimo dieną, t. y. 2022-01-25 buvo ne darbo diena, taigi šią dieną jos darbe nebuvo ir jos automobilis šalia darbo nestovėjo. Ji taip pat nuosekliai teigė, kad M. K. nebuvo nurodžiusi savo konkrečios darbo vietos ir jis niekada nebuvo į ją atvažiavęs, o automobilio registracijos liudijimą ji laikė pačiame automobilyje. Reikia pažymėti, kad K. A. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri išsiskiria ryškiais logotipais, tačiau nuteistasis negalėjo pasakyti kokia tai parduotuvė ir kaip ji atrodo. Be to, įvertinus tolesnę įvykių eigą, kuomet paėmęs K. A. automobilį M. K. nebepasirodė nei savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje (viešbutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje), negrąžindamas kambario rakto ir nesusimokėdamas už nuomą, buvo nepasiekiamas nukentėjusiajai ir viešbučio darbuotojai A. S. turimais jo kontaktais, teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl K. A. duotų parodymų apie esmines jai priklausančio automobilio pagrobimo aplinkybes patikimumo ir dėl nusikalstamo M. K. veikimo nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis pagrobiant jos automobilį.
16. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į liudytojos A. S. parodymus, kad tuo metu kai viešbutyje K. A. bandė su juo (M. K.) susisiekti, ji rado kambario duris užrakintas ir, jei tikėti K. A. parodymais, kad išėjusi iš tualeto neberado nei automobilio raktų, nei jo (M. K.), kyla klausimas kas užrakino kambario duris.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs liudytojos A. S. parodymų analizę, nustatė, kad liudytoja iš tiesų ankstesnėse apklausose parodė, kad kambario, kuriame gyveno M. K., duris atsirakino pati savo turėtu raktu. Tačiau 2023 m. liepos 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu į kaltinamojo M. K. klausimą atsakė: „...viešbučio raktus turi klientas ir ji (A. S.). Jeigu nukentėjusioji neužrakino durų, negali pasakyti, kas jas užrakino, durys galėjo būti ir nerakintos...“. Akivaizdu, kad liudytoja nesureikšmino ir savo atmintyje neužfiksavo aplinkybės ar kambario duris rado užrakintas, tačiau ši aplinkybė negali sukelti abejonių nukentėjusiosios K. A. parodymais, kurie esminėse aplinkybėse buvo nuoseklūs.
18. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios K. A. parodymai keitėsi, be to ji M. K. galėjo apkalbėti, nes jautė akivaizdų priešiškumą jam dėl nepateisintų jos lūkesčių santykių kūrimui – tai buvo akivaizdžiai matyti kai nukentėjusioji procesinio veiksmo (akistata) metu reiškė neigiamas emocijas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nukentėjusioji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie jai priklausančio automobilio pagrobimo aplinkybes – tai matyti iš nukentėjusiosios apklausų bei akistatos su M. K. protokolų. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat aptarė kai kuriuos neesminius ir M. K. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturinčius nukentėjusiosios parodymų nesutapimus. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nors nurodydama tam tikras aplinkybes (dėl M. K. ankstesnių prašymų jai paskolinti automobilį buvimo, dėl jo lankymosi prie jos namų) nukentėjusioji nebuvo nuosekli, ką ji teisme pati pripažino, taip pat reiškė neigiamas emocijas akistatos su kaltinamuoju metu, kas, įvertinus prieš ją atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, yra suprantama, netikėti jos nuosekliai ir nekintančiai nurodytomis aplinkybėmis apie jai priklausančio automobilio pagrobimą, kas neprieštarauja kitiems objektyviems bylos duomenims, teismas neturi pagrindo. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
19. M. K. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ikiteisminis tyrimas vyko šališkai, nes M. K. prašymus atlikti tyrimo veiksmus (parodymų patikrinimą vietoje, patikrinimą poligrafu) nepagrįstai atmetė. Jo manymu, šališkai įrodymus vertino ir teismas, nes jo viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus atmetė ir vadovavosi melagingais K. A. parodymais. Tačiau apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė požymių, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai būtų buvę šališki nuteistojo atžvilgiu ar kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Manydamas, kad ikiteisminio yrimo pareigūnai tyrimą atlieka šališkai, M. K. turėjo galimybę pasinaudoti nušalinimo institutu, numatytu BPK 60 straipsnyje. Nušalinimo M. K. nereiškė ir teismui, nors tokia teisė buvo išaiškinta jam parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas negali būti pripažintas šališku vien todėl, kad netenkino visų nuteistojo prašymų ar kad byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei norėjo nuteistasis.
20. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad nuteistasis M. K. pagrobė nukentėjusiajai K. A. priklausantį automobilį, yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinių skundų argumentais išteisinti M. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiosios K. A. civilinio ieškinio
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiosios, civilinės ieškovės K. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš kaltinamojo M. K. 3575,93 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civilinis ieškinys (1 t., b. l. 119-120) atmestas.
22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas nukentėjusiosios K. A. ieškinys dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad teismo nuosprendžio 8 lape teismas remiasi VšĮ „Emprekis“ pateiktu automobilio (duomenys neskelbtini)įvertinimu (t. l, b. l. 89), kur nurodoma, kad šio automobilio vertė yra 2210 Eur. Tuo tarpu teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad automobilio vertė yra 2530 Eur, nors nukentėjusioji buvo davusi parodymus apie tai, kad jos automobilio vertė yra 2500 Eur.
23. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, todėl asmens patirta turtinė žala neturi ir dažnai nesutampa su pagrobto turto verte.
24. Iš nukentėjusiosios ieškinio matyti, kad 2530 Eur – tai pagrobto automobilio vertė, o tiesioginiai nuostoliai yra 985,93 Eur palūkanos sudarius vartojimo kredito sutartį naujam automobiliui įsigyti ir 60 Eur sutarties mokestis (1 tomas, b. l. 119-123; 6 tomas, b. l. 50-54). Šie duomenys pagrįsti ieškinyje pateiktais duomenimis bei rašytiniais įrodymais – vartojimo kredito sutartimi, VšĮ „Emprekis“ pažyma. Vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas K. A. naudai pagrįstai priteisė 3575,93 (2530 + 985,93 + 60) Eur turtinės žalos atlyginimui iš kalto asmens - M. K..
25. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje automobilio vertė nurodyta 2530 Eur, nors nukentėjusioji buvo davusi parodymus apie tai, kad jos automobilio vertė yra 2500 Eur, o iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), vertė yra 2210 eurų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, konstatuoja, kad jame automobilio vertė nurodyta 2530 Eur (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji galėjo suklysti), o VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2210 eurų. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma išduota ir joje pateikta automobilio vertė 2023 m. gegužės mėnesį, kai tuo tarpu nusikalstama veika padaryta 2022 m. sausio mėnesį. Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo metu automobilio vertė buvo didesnė ir logiška, kad daugiau nei per metus nuvertėjo virš 200 eurų.
27. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su priteista neturtine žala. Nurodoma, kad K. A. dėl M. K. inkriminuotos veikos patyrė tik turtinių nuostolių, kurie buvo mažesni nei kito nukentėjusiojo (L. K.) patirti nuostoliai. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo praktiškai tokio pat sunkumo nusikalstama veika vieno nukentėjusiojo patirtą stresą, sukrėtimą, neigiamas emocijas ir kitus išgyvenimus įvertinti dvigubai didesne pinigų suma, nei kito.
28. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Į tai ne kartą atkreiptas dėmesys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad K. A. nukentėjo nuo nusikaltimo, iš jos buvo pagrobtas jai jos tėvų dovanotas turtas – automobilis. Dėl šio nusikaltimo K. A. patyrė stresą, sukrėtimą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Teismas taip pat atsižvelgė į M. K. atliktus veiksmus, jų pobūdį, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prašomą neturtinės žalos sumą sumažino iki 1000 eurų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria priteistam neturtinės žalos dydžiui ir nemano, kad ji yra neteisinga lyginat su kitam nukentėjusiajam - L. K. priteista ženkliai mažesne neturtine žala, nors jis patyrė didesnę turtinę žalą. Reikia pažymėti, kad nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis yra tik vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti spręsdamas neturtinės žalos dydį. Šioje byloje nustatyta, kad K. A. su M. K. apie metus laiko susirašinėjo, po to bendravo artimai, matomai nukentėjusioji daugiau ar mažiau jautė jam šiltus jausmus, pasitikėjo juo, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrobiant nukentėjusiajai tėvų padovanotą automobilį, buvo netikėtas ir labai skaudus akibrokštas, dėl kurio jos išgyvenimai ženkliai stipresni, nei nukentėjusiojo L. K., kuris nuteistojo nepažinojo ir bendravo labai trumpai perduodant automobilį. Todėl nepritartina skundo argumentui, kad teismo K. A. priteista neturtinė žala yra per didelė.
Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
30. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nors M. K. kaltu prisipažino dėl O. S. automobilio pasisavinimo ir dėl sukčiavimo L. K. atžvilgiu, tačiau mano, kad teismas šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą jo atžvilgiu taikė netinkamai, nes M. K. O. S. automobilio nesiekė paversti savo turtu.
31. 32. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.
33. Šiuo atveju kaip jau nurodyta, M. K. pripažino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš O. Š. vienai dienai pasinaudoti pasiskolino jai nuosavybės teise priklausantį automobilį ir žinodamas, kad turi minėtą automobilį grąžinti, jo O. Š. negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą svetimą O. Š. nuosavybės teise priklausantį kaltinime nurodytą automobilį (duomenys neskelbtini), po ko jį, apgaule įtikinęs L. K., kad minėtas automobilis priklauso jo draugei, kuri jį parduoda, paėmęs iš pastarojo 5000 Eur už tariamą automobilio pardavimą, perdavė L. K. O. Š. priklausantį automobilį, taip apgaule įgydamas L. K. priklausančius 5000 Eur. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse sutapo su nukentėjusiųjų O. Š. ir L. K. parodymais, juos patvirtino rašytinė bylos medžiaga - savanoriško daiktų dokumentų pateikimo bei apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai it kt.
34. M. K. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad jis nukentėjusiajai O. Š. nurodytu laiku automobilio ne tik kad negrąžino, bet ėmė minėtu automobiliu elgtis kaip su savo, pagal savo poreikius ir savo nuožiūra – jis ėmė ieškoti minėtam automobiliui pirkėją, kas rodo pastarojo nusikalstamą veikimą pasisavinant jam patikėtą turtą. Nukentėjusysis L. K. parodė, kad į jo skelbimą, kad jis ieško pirkti automobilio, atsiliepė M. K., kuris pasiūlė jam pirkti automobilį (duomenys neskelbtini), su M. K. buvo deramasi dėl kainos, o suderėjus jis perdavė automobilį L. K.. Nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, M. K. L. K. nurodė pardavinėjantis draugės automobilį, tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir ji teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtų bausmių
35. Nuteistasis M. K. skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, dėl jų padarymo labai gailisi ir prašo švelninti už jas skirtas bausmes.
36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tos pačios taisyklės taikomos skiriant bausmes ir už baudžiamuosius nusižengimus.
37. Apeliacinės instancijos teismas M. K. prašymo išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 1 dalį netenkino, todėl tikrintina ir pagal šį straipsnį paskirta bausmė.
38. Panevėžio apylinkės teismas, skirdamas M. K. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, tyčinės, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Praeityje eilę kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas ir BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu, administracine tvarka nebaustas. Lietuvoje niekur nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, paties kaltinamojo teigimu – jis iki sulaikymo dirbo Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas M. K. atsakomybę dėl jam inkriminuotų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs šias dvi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia už visas tris nusikalstamas veikas pripažino tai, kad jas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aukštesnysis teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos gan griežtos, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmės, poveikio M. K. elgesiui nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė, todėl pritaria skundžiamu nuosprendžiu paskirtoms pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimo bausmėms, kurios savo dydžiu trumpesnės nei vidurkis, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimo bausmę, artimą vidurkiui. Tokios bausmės negali būti laikomos per griežtomis.
39. Šioje byloje M. K. skirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu, galėjo būti bendrinamos tiek dalinio, tiek visiško sudėjimo būdu. Pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie griežčiausios bausmės pridėjo po švelnesnių bausmių dalį, kurios, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nustatytos artimos minimaliam laisvės atėmimo terminui, todėl paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Dėl ekstradicijos išlaidų
40. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo M. K. priteisė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 3235,99 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 99 centus) proceso išlaidų, susijusių su M. K. ekstradicija iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką. Nuteistasis M. K. skunde nurodo, kad ekstradicijos išlaidos priteistos nepagrįstai, nes jis išvyko į Vokietiją nebūdamas informuotu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
41. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su nuteistojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2013, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021).
42. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ekstradicijos išlaidas iš M. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai. Ekstradicijos išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo tuomet, kai įtariamasis išvyksta iš šalies, žinodamas, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir būtent vengdamas atsakomybės ar slėpdamasis nuo ikiteisminio tyrimo. Nagrinėjamoje byloje pagrindo pripažinti, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties M. K.veiksmai, t. y. kad jis išvyko iš Lietuvos, siekdamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, nėra.
43. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl 2022-01-25 nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2022-01-26, o dėl 2022-02-01 nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį pradėtas 2022-02-01. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro A. J. 2022-02-23 nutarimu M. K. pripažintas įtariamuoju padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Liepienės 2022-03-23 nutarimu M. K. pripažintas įtariamuoju padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
44. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-02-29 nutartimi ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-08-09 nutartimi atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie vėliau buvo sujungti, M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai, nenustatant termino. Pagal Europos arešto orderį M. K. sulaikytas 2023-02-08, pranešimai apie įtarimus pasirašytinai įteikti tik 2023-04-21 (4 t., 159-164).
45. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad iki M. K.išvykimo iš Lietuvos pranešimas jam apie įtarimą nebuvo įteiktas, todėl pritartina jo apeliacinio skundo argumentui, kad jis išvyko į Vokietiją nebūdamas informuotu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Vokietijoje dirbo apie metus laiko, niekas jo neieškojo.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą bylos medžiagą, susijusią su M. K.perdavimu į Lietuvos Respubliką, sprendžia, kad patirtos ekstradicijos išlaidos proceso išlaidomis pripažintos ir priteistos iš nuteistojo nepagrįstai, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtai teigti, kad M. K. išvyko į užsienį ne uždarbiauti, o siekdamas pasislėpti ir išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Vien faktas, kad jis buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir pagal Europos arešto orderį pargabentas į Lietuvos Respubliką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad M. K. išvyko iš Lietuvos būtent dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu, ar kad jam apie tai buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti, jog ekstradicijos išlaidas byloje nulėmė M. K.veiksmai, nėra. Todėl jos negali būti priteisiamos iš nuteistojo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalis, kurioje ekstradicijos išlaidos susijusios su M. K.pargabenimu į Lietuvos Respubliką, kaip proceso išlaidos priteistos iš nuteistojo Lietuvos Respublikos Policijos departamento naudai, naikinama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
47. Panevėžio apygardos teisme 2023-11-14 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. K., buvo patirtos 183,33 eurų dydžio išlaidos.
48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo M. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria iš nuteistojo M. K. priteista 3235,99 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 99 centus) proceso išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš M. K. teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas atmesti.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Algirdas Gaputis
Danutė Švitinienė
