M. B. pagal BK 140 str., 28 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-350/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06805-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

išteisintajam M. B. ir jo gynėjai advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei,

nukentėjusiajam D. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. S. (toliau – pareiškėjas, nukentėjusysis) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

D. S. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Bylos esmė

1. M. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė D. S. į dešinės pusės galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam D. S. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo – pripažinti M. B. padarius nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje Nr. 1-383-958/2023 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; pripažinti M. B. padarius nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-958/2023 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-958/2023; panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-383-958/2023. Patenkinti civilinį ieškinį ir D. S. iš M. B. priteisti: 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 386,16 eurų turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš M. B. 3200 eurų advokato išlaidas. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos bei teismų praktiką.

2.1. Pareiškėjas nurodydamas įvykio aplinkybes atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. kaimynų bendruomenės yra vertinamas itin neigiamai, charakterizuojamas kaip konfliktiškas, nepatikimas, savanaudis žmogus. Anot pareiškėjo, nustatyta ir nėra ginčo, kad M. B. ne kartą yra baustas už brakonieriavimą ir pažeidęs kitų teisės aktų nuostatas.

2.2. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad stovėdami tarpduryje abu pakėlė balso tonus, susikivirčijo ir M. B. pirmas sugriebė jam už atlapų, ėmė stumti ir pirmas sudavė dešine ranka į galvos sritį. Atkreipiamas dėmėsis, kad 2021 m. spalio 17 d. jam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Gydytojo išvadose buvo nurodyta saugoti galvą nuo bet kokių smūgių, sutrenkimų, nes bet koks, net ir nedidelis smūgis gali iššaukti kraujagyslės plyšimą ir kraujas išsilies į smegenys, ko pasėkoje žmogus gali mirti. Anot pareiškėjo, bijodamas dėl savo sveikatos buvo priverstas gintis, dėl ko sudavė M. B. vieną smūgį į veidą ir pastūmė nuo savęs.

2.3. Skunde nurodoma, kad M. B. su savo sutuoktine nenorėjo draugiškai, kaimyniškai pasikalbėti apie namo šildymo problemas, jie koliojo, persekiojo jo 85 metų mamą, stebėjo jos langus, kurstė neapykantą, nuteikinėjo prieš kaimynus, pasakę, kad konfliktą išspręs 200 eurų, gavę pinigus nusprendė toliau apeliantui daryti dar didesnę žalą ir kerštaudami kreipėsi į teismą.

2.4. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl nepagrįstų ir neteisėtų M. B. veiksmų bei sukelto konflikto, nepagrįstai tapo kaltinamuoju baudžiamojoje byloje todėl patyrė neturtinę žalą – baimę, stresą, sutriko normalus gyvenimo ritmas, patyrė depresiją, jaučiasi pažemintas ir bejėgis, kilo itin dideli nepatogumai, rūpesčiai, išgyvenimai ir stresas – vertina 500 eurų.

2.5. Dėl turtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad buvo priverstas samdytis advokatą, kuriam buvo sumokėta 1200 eurų. Dėl nuolatinės įtampos, streso paūmėjo kitos ligos, dėl to lankėsi pas gydytojus, mokėjo dėl M. B. veiksmų papildomai atsiradusias medicinines paslaugas, t. y. 166,18 eurų. Patyrė transporto išlaidas, važiuojant į apklausas, t. y. 200 eurų. Kartu nurodo, kad M. B. kaltė nustatyta, kadangi jis nuolat siekė tik konfliktuoti su kaimynais, ir sudavė nukentėjusiajam keletą smūgių pirmas, neišprovokuotas, be jokio objektyvaus pagrindo.

2.6. Dėl teisėjos šališkumo nurodo, kad teisėja nagrinėjo dvi D. S. baudžiamąsias bylas, kuriuose buvo vertinamas tas pats epizodas, kurio metu įvyko muštynės tarp D. S. ir M. B.. Anot pareiškėjo akivaizdu, kad teisėja vertindama tą patį epizodą skirtingose bylose – vienoje byloje D. S. buvo kaltinamasis, kitoje – nukentėjusysis. Todėl šios aplinkybės patvirtiną akivaizdu teisėjos šališkumą ir sudaro neabejotiną pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį.

2.7. Anot pareiškėjo, skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų bei in dubio pro reo principo. Nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, kad negali būti nustatyta, kas pirmasis sudavė smūgį, tik konstatuota, jog įvyko muštynės, todėl, iš esmės, kaltinamasis M. B. išteisintas. Nepaisant to, identiškomis aplinkybėmis ir įvertinus tą patį epizodą, kitoje baudžiamojoje byloje D. S. yra pripažįstamas kaltu. Taigi, remiantis identiškomis aplinkybėmis, vienu atveju, teisėjai užtenka nustatytų aplinkybių ir įrodymų pripažinti asmeniu kaltu padarius nusikalstamą veiką, kitu atveju – teisėja pripažįsta, kad kitas asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi, kaip teigiama, nesukėlė BK 140 straipsnio padarinių ir byloje nepakanka konkrečių įrodymų. Nurodo, kad tokie prieštaringi argumentai nebuvo išaiškinti, dėl to kyla pagrįstų abejonių nuosprendžio teisėtumu.

2.8. Atkreipiamas dėmėsis ir į tai, kad nesutampa M. B. žmonos nurodytos aplinkybės dėl to, kaip D. S. įėjo į butą – vieną kartą teigiama, kad jis pastūmė M. B. žmoną, kitu atveju jau teigiama, kad M. B. užstojo žmoną ir jokio stūmimo ar panašių veiksmų nebuvo. Nurodo, kad ir kitoje byloje buvo remtasi prieštaringais M. B. žmonos parodymais. Teismo posėdžiu metu R. B. davė parodymus vyro naudai, todėl negali būti vertinami.

2.9. Anot pareiškėjo, kritiškai vertinami teisėjos argumentai ir dėl to, kad D. S. iš karto neparašė pareiškimo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kadangi tai nelemia M. B. veiksmų teisėtumo.

2.10. Cituodamas liudytojų R. B., I. P. bei M. B. parodymus nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes. Be to, analogiškų aplinkybių pagrindu kitoje byloje pareiškėjas buvo nepagrįstai nuteistas. Todėl priimtas nutarimas turi būti panaikintas.

3. Išteisintojo M. B. gynėja advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo D. S. apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-383-958/2023 atmesti pilna apimtimi ir priteisti M. B. patirtas bylinėjimo išlaidas.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos Nr. 1-383-958/2023 aplinkybes, tinkamai ir išsamiai ištyrė įrodymus ir priėmė pagrįsta bei teisingą sprendimą. Kaip visiškai pagrįstai teismas nurodė nuosprendyje, kaltinimas M. B. buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas abejones vertinimo kaltinamojo naudai, todėl in dubio pro reo principo nepažeidė.

3.2. Teigia, kad apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti. Viso teisminio proceso metu, netgi abiejų baudžiamųjų bylų teisminių procesų metu, nei D. S., nei jo atstovas/gynėjas advokatas E. K. nušalinimo teismui nereiškė ir jokių pastabų neturėjo, priešingai nurodė, kad teismu visiškai pasitiki. Tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje tos pačios sudėties teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį D. S. atžvilgiu, nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu, juo labiau, kad toks klausimas primosios instancijos teisme net nebuvo keliamas.

3.3. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis D. S. tik abstrakčiai nurodė, kad patyrė baimę, stresą, depresiją, jam kilo dideli nepatogumai ir pan., tačiau nurodomos neturtinės žalos kaip ir priežastinio ryšio jis nepagrindė. Nukentėjusiojo argumentai nėra patvirtini jokiais tiesioginiais ir netiesioginiais objektyviais įrodymais. Todėl, anot gynėjos advokatės, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

3.4. Dėl reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad šis reikalavimas taip pat nepagrįstas. Atkreipiamas dėmėsis, kad prie civilinio ieškinio pridėti bankiniai mokėjimų nurodymai vaistinėms ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia D. S. patirtos turtinės žalos, nes iš pateiktų duomenų nėra aišku už kokias paslaugas buvo mokama medicinos paslaugas teikiančioje įstaigoje, juo labiau praėjus pusei metų nuo įvykio. Taip pat pateikti mokėjimo nurodymai nepagrindžia kas, kam ir kokiu pagrindu buvo perkama vaistinėse, nes jokių gydytojų paskyrimų ar išrašytų receptų vaistams būtent D. S., nėra. Prie civilinio ieškinio pridėti nukentėjusiojo gydymosi dokumentai iš viso neturi nieko bendro ir nėra niekaip susijė su nagrinėjamu įvykiu, nes juose nurodytos nustatytos diagnozės buvo net prieš kelis metus iki įvykio arba gerokai po įvykio, ir kurios, be kita ko, yra niekaip nesusijusios su M. B. neva jam suduotu smūgiu, pvz. kojos kelio skausmas, blauzdikaulio lūžiu ir pan.

3.5. Nukentėjusiojo abstrakčiai nurodoma 200 ar 220 eurų suma transporto išlaidoms, vykimui į apklausas ir pas advokatą, taip pat nepagrįsta. D. S. nenurodo kada konkrečiai ir kokiu maršrutu vyko, kiek kartu ir pan. Atkreipiamas dėmėsis, kad tuo pačiu metu buvo vykdomu du ikiteisminiai tyrimai, iš kurių viename jis pats buvo įtariamasis/kaltinamasis, todėl mano, jog į apklausas ar pas advokatą jis nebūtinai vyko kaip nukentėjusysis todėl nurodoma parirta turtinė žala transporto išlaidoms laikytina nepagrįsta ir neįrodyta.

3.6. Apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas priteisti D. S. 3200 eurų advokato atstovavimo išlaidas yra nepagrįstas, be to vertintina kaip nukentėjusiojo piktnaudžiavimas bei siekis pasipelnyti. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų Advokatų profesinės bendrijos AVOSAD pateiktų sąskaitų-faktūrų ir darbų ataskaitų aiškiai matyti, kad dalį patirtų atstovavimo išlaidų D. S. patyrė ne kaip nukentėjusysis, bet kaip kaltinamasis kitoje baudžiamojoje byloje.

3.7. Dėl nukentėjusiojo apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-382-958/2023 ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio nurodo, kad šie apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir išeina už nagrinėjamos baudžiamosios bylos ribų.

4. Teismo posėdyje išteisintojo M. B. gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis D. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas, yra nepagrįsti. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad ta pati teisėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi baudžiamasis bylas, susijusias su tuo pačiu įvykiu – vienoje byloje D. S. buvo kaltinamasis ir toje byloje jis dėl nagrinėjamo įvykio pripažintas kaltu, o šioje byloje, kuri nagrinėjama apeliacine tvarka pagal D. S. skundą, jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad objektyvios aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ir pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą yra nurodytos BPK 58 straipsnio 2 dalyje, tačiau nei viena iš jų nagrinėjamu atveju neegzistuoja. BPK 59 straipsnyje yra nurodyta, kad proceso dalyviai nušalinimą proceso dalyviams, tame tarpe ir teisėjui, privalo pareikšti ir motyvuoti iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Kaip matyti iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, teisėja K. L. šią baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti 2023-08-31. Šiame teisiamajame posėdyje be kitų proceso dalyvių dalyvavo ir nukentėjusysis D. S. bei jo atstovas advokatas E. K., proceso dalyviams, tame tarpe ir nukentėjusiajam, buvo išaiškintos jų teisės, tame tarpe ir teisė reikšti nušalinimą, tačiau nušalinimas teisėjai nebuvo pareikštas.

8. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 255 straipsnį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši taisyklė apibrėžia teisme nagrinėjamos bylos ribas ir nagrinėjamoje byloje, kurioje D. S. pripažintas nukentėjusiuoju buvo sprendžiamas kaltinamojo M. B. kaltės klausimas, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-958/2023, kurioje nukentėjusiuoju buvo pripažintas M. B., o kaltinamasis buvo D. S. – būtent D. S. kaltės klausimas. O vien tai, kad abiejose bylose buvo priimti D. S. nepalankūs sprendimai nėra jokio pagrindo šiuos sprendimus priėmusį pripažinti buvus šališku.

9. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikti kiti argumentai dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-382-958/2023 ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio peržengia šios bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, todėl nebus vertinami. Be to, dėl šios baudžiamosios bylos, pagal D. S. gynėjo advokato E. K. apeliacinį skundą, priimtas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendis.

10. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl M. B. išteisinimo dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, kad M. B. turėtų būti pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys.

11. Skundžiamame nuosprendyje M. B. išteisinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalies grindžiamas tuo, kad smūgių sudavimas D. S. nesukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų padarinių, nes pats nukentėjusysis nurodė, jog konflikto pradžioje suduoti smūgiai fizinio skausmo nesukėlė. Be to, byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo nurodytą smūgio sudavimą. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes M. B. išteisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tačiau papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. B. turėjo teisę ginti savo busto neliečiamybę ir fiziniais veiksmais.

13. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį, asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu M. B. veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas, kadangi D. S. prašomas išeiti iš M. B. buto neišėjo, o kai M. B. suėmė jį už atlapų norėdamas išlydėti, D. S. sudavė 3-4 smūgius kumščiu į galvos sritį, taip pat stvėrė M. B. už kaklo, suko galvą, nukritus M. B. ant žemės toliau sudavė smūgius. Kas rodo, jog paties nukentėjusiojo elgesys buvo pavojingas ir keliantis grėsmę M. B. sveikatai ir M. ir B. B. turtui, todėl M. B. veiksmai, kuriais buvo siekiama išvengti smurto jo atžvilgiu ir apsaugoti būsto neliečiamybę, t. y. smūgio sudavimas nukentėjusiajam, atitiko būtinosios ginties sąlygas.

15. Esant šioms aplinkybėms Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 9 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

16. Nukentėjusysis D. S. apeliaciniu skundu taip pat prašė tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. nagrinėjamoje byloje pagrįstai išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, pirmos instancijos teismo sprendimas palikti D. S. civilinį ieškinį nenagrinėtu yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, kadangi BPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kai nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

18. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, proceso metu turėjęs išlaidų dėl to, kad savo nuožiūra pasikvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kadangi nagrinėjamu atveju M. B. buvo išteisintas, kas reiškia, jog jis nėra nuteistasis, o įstatymas nenumato, kad iš išteisintojo gali būti išieškomos kito proceso dalyvio patirtos proceso išlaidos, pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti D. S. prašymą priteisti jam proceso išlaidas taip pat yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

19. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad dėl D. S. apeliacinio skundo teikiant teisinę pagalbą išteisintajam M. B. buvo patirtos 224,11 eurų dydžio išlaidos.

20. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla buvo pradėta pagal D. S. pareiškimą, kad apeliacinės instancijos teisme ji buvo nagrinėjama taip pat pagal D. S. apeliacinį skundą, kuris yra visiškai nepagrįstas ir atmetamas. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistojo ar išteisintojo gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir valstybė ginti M. B. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją (advokatą). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šias proceso išlaidas privalo apmokėti D. S..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš D. S. į valstybės pajamas priteisti 224,11 eurų (du šimtus dvidešimt keturis eurus 11 ct) už išteisintajam M. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Valdas Petras Meidus