Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-38-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00037-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 8.12; 22.9.4;
22.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. balandžio 25 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Kamilei Valaitienei,
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. L.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
Alytaus apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovui P. L. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam baudą, lygią sankcijoje numatytam vidurkiui.
Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad VMI 2025 m. kovo 14 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 11 328,66 Eur, iš jų: 120 Eur – nekilnojamojo turto mokestis, 10,74 Eur – šio mokesčio delspinigiai, 10 096,50 Eur – pridėtinės vertės mokestis, 1 101,42 Eur – šio mokesčio delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. sausio 26 d., Bendrovei 2024 m. rugpjūčio 8 d. patikslinus PVM deklaraciją už 2023 m. gruodžio mėnesį. Nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2025 m. kovo 3 d. buvo atlikti nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2024 m. liepos 17 d., Bendrovė į banko sąskaitą gavo 27 017,86 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais. UAB “(duomenys neskelbtini)”, išrašydama PVM sąskaitas – faktūras, žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti PVM sumas už 2023 m. gruodžio mėnesį iki 2024 m. sausio 26 d., ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas. Bendrovės turimų lėšų būtų pakakę padengti prievolę. Nepaisant to, 2024 m. liepos 17 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” atsiskaitė su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, VMI nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu turimoje Bendrovės banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taigi, buvo nustatyta kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės nei VMI kreditoriais.
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. L. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl galimo nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, 2024 m. liepos 17 d. atsiskaitė su kitais kreditoriais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Teismo posėdžio metu P. L. parodė, kad sąskaitos – faktūros už gruodžio mėnesį buvo išrašytos operatyvaus patikrinimo metu 2024 m. rugpjūčio 28 d., t. y. po to, kai buvo atlikti mokėjimai kreditoriams 2024 m. liepos 17 d. 2024 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo inicijuojama bankroto byla. P. L. pasiskolino pinigų ir 2024 m. liepos 4 d. padengė visą skolą VMI. Padengus visą turimą įsiskolinimą, P. L. ketino mažinti turimus įsiskolinimus ir kitiems kreditoriams, dėl ko 2024 m. liepos 17 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. L. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumokėjo. Neturi galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė nekilnojamojo turto objektų vystymu. Visas medžiagas pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu veiklos Bendrovė nevykdo, tačiau neišregistruota, nes nori atsiskaityti su kreditoriais. Bandė skolintis pinigų, tačiau vykdomas jo kaip fizinio asmens operatyvus patikrinimas ir turtas yra areštuotas.
VMI atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytas aplinkybes, prašė P. L. paskirti nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu P. L. papildomai pateikė: 2024 m. birželio 1 d. – 2025 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą; Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-215-543/2024, iš kurio matyti, kad P. L. buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį; mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)” padengė VMI kreditorinį reikalavimą; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymą.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIyLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-22-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-22-976/2018">2AT-22-976/2018</a>, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE4MS02MjYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-181-626/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-181-626/2017">AN2-181-626/2017</a>, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTQyOS0zOTcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-429-397/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-429-397/2017">AN2-429-397/2017</a>).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY1My00NTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-653-458/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-653-458/2016">ATP-653-458/2016</a>).
Iš byloje esančių įrodymų visumos (išrašų iš VMI duomenų bazės) nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2024 m. liepos 17 d. sudarė 10 787,18 Eur, iš jų 85,97 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio ir jo delspinigių, 10 701,21 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių. 2025 m. kovo 14 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) nepriemoka išaugo iki 11 328,66 Eur, iš jų: 120 Eur Nekilnojamojo turto mokestis ir 10,74 Eur šio mokesčio delspinigiai, 10 096,50 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 1 101,42 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti patvirtina Bendrovės direktoriaus teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, taip pat tai, kad atlikus priverstinius išieškojimo veiksmus mokestinės nepriemokos iš Bendrovės sąskaitų ar turto išieškoti nepavyko. Teismo posėdyje P. L. patvirtino, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl tekdavo skolintis pinigų. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdama mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo ir ši pareiga bendrovės vadovui buvo žinoma.
VMI pareiškime pateikti duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl mokėjimo eiliškumų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 17 d. atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dengiant seniausias sąskaitas faktūras 452,40 Eur sumai; su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdama 500 Eur sumą; su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dengiant seniausias sąskaitas faktūras 23 302,31 Eur sumai, nors nei vienas iš šių mokėjimų nėra CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti pirmos ar antros eilės mokėjimai kreditoriams, kurie turėtų pirmenybę prieš įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tai yra ketvirtos ar penktos eilės mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (2020 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU3LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-57-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-57-976/2020">2AT-57-976/2020</a>). P. L. kaip įmonės vadovas, atsakingas už veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą, turėjo žinoti, kad neturint lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimų eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEyLTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-12-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-12-628/2019">2AT-12-628/2019</a>). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. L.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad 2024 m. liepos 17 d. su kitais kreditoriais atsiskaitė, nes manė, jog neturi įsiskolinimo valstybės biudžetui. Pažymėjo, kad skolą valstybės biudžetui padengė 2024 m. liepos 4 d. Mokestinė nepriemoka buvo nustatyta tik 2024 m. rugpjūčio 28 d. atlikus mokestinį patikrinimą ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikus patikslintas PVM deklaracijas už 2024 m. gruodžio mėnesį. Teismas sprendžia, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai teisinės reikšmės nusižengimo kvalifikavimui neturi. Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nurodyta, jog mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Taigi, mokestinė nepriemoka atsiranda laiku nesumokėjus mokesčio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisingai Bendrovės mokestinės prievolės atsiradimą sieja su mokestinės nepriemokos nustatymo momentu. VMI reikalavimas kildinimas iš nesumokėtų pridėtinės vertės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. sausio 26 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. patikslinus PVM deklaraciją už 2023 m. gruodžio mėnesį. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomiems deklaruoti sandoriams neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų, nors turėjo tai padaryti sandorio atlikimo metu (2023 m. gruodžio mėnesį), nesudaro pagrindo teigti, kad mokestinė nepriemoka susidarė tik atlikus operatyvų patikrinimą ar pateikus patikslintas deklaracijas. Bendrovė dar iki 2024 m. liepos 17 d. atliktų mokėjimo ketvirtosios eilės kreditoriams turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių VMI, kurių, pažeisdama įstatyme numatytą tvarką, nebuvo deklaravusi. VMI atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio pagrindu priėmė sprendimą išieškoti nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką priverstine tvarka. VMI 2024 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte konstatuoti Bendrovės mokestinių prievolių pažeidimai, tačiau pačios šios prievolės Bendrovei buvo atsiradusios anksčiau nei buvo pateikta patikslinta deklaracija.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. L., žinodama, jog jo vadovaujama Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, 2024 m. liepos 17 d. atsiskaitė su kitais kreditoriais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Teismo vertinimu, P. L. privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdama savo kreditoriaus – VMI teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skiriamos nuobaudos
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu).
Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. L. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. spalio 4 d., buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. L., žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrindamas, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendrovės kreditoriais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bei pačiu savimi, tuo savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad byloje Nr. A6.-215-543/2024 pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo buvo gautas 2024 m. birželio 20 d. 2024 m. rugpjūčio 29 d. vyko suplanuotas teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir VMI atstovas, kuris patvirtino, kad po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, Bendrovės mokestinis įsiskolinimas buvo padengtas 2024 m. liepos 4 d. Patikslintą PVM deklaraciją P. L. pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. vyko UAB “ (duomenys neskelbtini)” operatyvus patikrinimas. Pirmasis nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką VMI buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Tokiu būdu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-215-543/2024, VMI buvo žinoma apie naujai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. apie įstatyme numatytos kreditorių eilės pažeidimą 2024 m. liepos 17 d. Nepaisant to, 2024 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu VMI atstovas patvirtino, kad Bendrovė mokestinį įsiskolinimą padengė 2024 m. liepos 4 d.
Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 612 straipsnyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas. ANK 38 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsniu ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos atskirai. Kaip nurodyta VMI pareiškime dėl ANK pradėjimo, mokestinė nepriemoka susidarė 2024 m. sausio 26 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. patikslinus PVM deklaraciją, 2024 m. rugpjūčio 22 d. pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai, 2024 m. rugpjūčio 28 d. baigtas operatyvus patikrinimas, tačiau VMI atstovas dalyvaudamas 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-215-543/2024 šių aplinkybių nenurodė, neprašė patikslinti administracinio kaltinimo ar grąžinti pareiškimą tyrimui papildyti, o 2025 m. kovo 14 d. pakartotinai kreipėsi į teismą nurodydamas aplinkybes, susijusias su 2024 m. liepos 17 d. kreditorių eilės pažeidimais. Akivaizdu, kad VMI atstovui buvo žinoma apie visus galimus kreditorių eilės pažeidimus atliktus tos pačios Bendrovės vadovaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai ar tęstinė veika, nebuvo svarstomas.
Nors byloje Nr. A6.-215-543/2024 liko neįvertinta dalis šioje nagrinėjamoje byloje visą tęstinę veiką sudarančių veiksmų, tačiau, esant jau paskirtai nuobaudai už padarytą pažeidimą ir skiriant dar kitą nuobaudą, susidarytų situacija, kad už vieną pažeidimą skiriamos dvi nuobaudos. Atsižvelgtina ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, atsižvelgiant į tai, kad savo veiksmais P. L. kaip įmonės vadovas siekė užtikrinti veikos tęstinumą, mokėdamas kitiems kreditoriams, 2024 m. liepos 4 d. sumokėjo mokesčius ir į valstybės biudžetą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir P. L. administracinė nuobauda neskirtina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pripažinti, kad P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos jam neskirti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
