Baudžiamoji byla Nr. 1-533-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00015-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.12.1.5
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 25 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išsprendė kaltinamojo R. A. gynėjo advokato V. P. prašymo baudžiamojoje byloje, kurioje R. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 64¹ straipsnį nubaustas 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. A. paskirtos 2 000 Eur dydžio baudos nuspręsta pridėti visą neatliktą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą 20 000 Eur dydžio baudos bausmę ir paskirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – 22 000 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas V. P. nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba bylą nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo. Prašymas nepasirašytas, gautas iš advokato elektroninio pašto (duomenys neskelbtini).
Prašymą atsisakoma priimti
Baudžiamoji byla Nr. 1-533-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00015-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.12.1.5
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 25 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išsprendė kaltinamojo R. A. gynėjo advokato V. P. prašymo baudžiamojoje byloje, kurioje R. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 64¹ straipsnį nubaustas 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. A. paskirtos 2 000 Eur dydžio baudos nuspręsta pridėti visą neatliktą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą 20 000 Eur dydžio baudos bausmę ir paskirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – 22 000 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas V. P. nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba bylą nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo. Prašymas nepasirašytas, gautas iš advokato elektroninio pašto (duomenys neskelbtini).
Prašymą atsisakoma priimti
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 422 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Baudžiamųjų bylų duomenų tvarkymas ir procesinių dokumentų teikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 8¹ straipsnyje, kuriame numatyta, kad nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad advokatai (advokatų padėjėjai), kiti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
Taip pat ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 3 punktą (2024 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1R-120 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.) procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Aprašo 91 punktą procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 13P-145-(7.1.2) „Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1 dalyje nurodytos vien elektronine forma tvarkomos bylos. Šios dalies 1.5 punkte nustatyta, kad vien elektronine forma tvarkomos baudžiamosios bylos apylinkių ir apygardų teismuose pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu arba prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kaltinamojo R. A. gynėjas, pateikęs orderį, savo prašymą turėjo teisę pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau, sprendžiant šio prašymo priėmimo klausimą svarbu pažymėti, jog galiojantis teisinis reglamentavimas numato galimybę procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis esant tam tikroms aukščiau nurodytoms sąlygoms, leidžiančioms tinkamai identifikuoti procesinį dokumentą teikiantį asmenį. Šiuo atveju pateiktas prašymas nepasirašytas nei originaliu rašytiniu, nei elektroniniu parašu, be to, jis pateiktas elektroniniu paštu galimai iš advokato elektroninio pašto adreso, todėl, teismas net negali identifikuoti, jog prašymas pateiktas būtent kaltinamojo R. A. gynėjo.
Taip pat pažymėtina, kad nors kaltinamojo gynėjas pateiktame prašyme nurodė, kad jo, kaip advokato, orderis yra baudžiamojoje byloje, tačiau iš šioje byloje esančio orderio matyti, kad jis yra pateiktas VSAT Pagėgių rinktinei, o ne teismui, todėl advokatas V. P. yra neįgaliotas R. A. vardu reikšti ir teikti kokius nors prašymus teismui.
Taigi, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo R. A. gynėjo prašymas pateiktas nesilaikant tokio pobūdžio dokumentų pateikimo formai keliamų reikalavimų, taip pat kaltinamojo gynėjas neįgaliotas kaltinamojo jo vardu reikšti ir teikti prašymus teismui, todėl prašymą atsisakoma jį priimti ir jis su priedu grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių prašymą atsisakoma priimti, jis gali būti teikiamas iš naujo, jeigu 14 dienų terminas prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme pateikti nėra praleistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalimi, 8¹ straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti kaltinamojo R. A. gynėjo advokato V. P. pateiktą prašymą ir grąžinti jį su priedu padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja
