Baudžiamoji byla Nr. 2K-4/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2;
2.4.4 (S)
2010 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. G. ir N. V. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu O. G. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; N. V. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi – dvejais metais šešiais mėnesiais, ir N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistųjų N. V. ir O. G. apeliacinius skundus atmetė.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
O. G. ir N. V. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami psichologinę prievartą, grasinimus ir fizinį smurtą, prievartavo nukentėjusiojo M. G. turtą. Nusikaltimas padarytas šiomis aplinkybėmis: N. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir būdamas įkalinimo įstaigoje, sukurstė O. G. jo naudai iš nukentėjusiojo M. G. paimti nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną arba 1000 Lt pinigais ir perduoti jam. O. G., realizuodamas sumanymą, 2008 m. liepos 17 d., apie 3.00 val., (tikslus laikas nenustatytas), prieš M. G. valią įsibrovė į šio gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir, priminęs nukentėjusiajam istoriją dėl paso dingimo, į kurią šis buvo įsivėlęs, palaikydamas su N. V. tiesioginį ryšį mobiliuoju telefonu su įjungtu garsiakalbiu, kartu su juo grasino ir reikalavo, kad nukentėjusysis atiduotų ir per O. G. perduotų N. V. savo 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6300 arba 1000 Lt pinigais.
Nusikaltimo darymo metu N. V. grasino nukentėjusiajam: tarėsi su O. G. telefonu su įjungtu garsiakalbiu, ką padaryti nukentėjusiajam, kad šis atiduotų savo telefono aparatą, tiesiogiai kreipėsi į nukentėjusįjį žodžiais „kaip kalbėsimės“, taip davė suprasti nukentėjusiajam, kad prieš jį gali būti panaudotas smurtas. Tuo metu O. G. koja spyrė nukentėjusiajam į alkūnę, kumščiu sudavė į veidą sukeldamas fizinį skausmą. Siekdamas psichologiškai paveikti nukentėjusįjį ir parodyti jam galią, O. G. demonstravo rankoje laikomą sulankstomą peilį – „plaštakę“, manipuliuodamas peiliu, perdūrė juo M. G. sportinį batą, esant įjungtam telefono aparatui ir girdint N. V., perdavė šio reikalavimą M. G.. Taip O. G. ir N. V., bendrai veikdami, panaudodami psichologinę prievartą, grasinimus ir fizinį smurtą, tyčia prievartavo nukentėjusiojo M. G. turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis O. G. prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Jis nurodo, kad teismai jo veiką kvalifikavo neteisingai, pažeidė BPK 20 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio nuostatas. Buvo ignoruotos nekaltumo prezumpcijos nuostatos, nes atsakomybei pagrįsti pakako to, kad jis praeityje teistas. Pasak kasatoriaus, jis neįsibrovė į nukentėjusiojo M. G. butą. Ateidamas pas jį, neturėjo pikto tikslo, o tik atnešė telefoną, kurio pagalba šis išsiaiškintų santykius su N. V.. Kasatorius pažymi, kad teismų nebuvo atkreiptas dėmesys į nukentėjusiojo teiginį, jog šis jam neturi jokių pretenzijų. Kasatoriaus teigimu, M. G. nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laikas ir vieta. Pasak kasatoriaus, jei M. G. būtų žinojęs apie posėdžio laiką, jis būtų atvykęs, kad padėtų byloje nustatyti objektyvią tiesą. Šiuo metu jis atlieka bausmę pataisos namuose. Kadangi pranešimai nukentėjusiesiems siunčiami formaliai, t. y. neregistruotais laiškais, todėl apie pranešimo įteikimą nežinoma. Kasatorius nurodo, kad M. G. sudavė į veidą todėl, kad šis iš jo draugo pavogė pasą. Peiliu nukentėjusiajam negrasino, o tik turėjo jį rankoje, nes, nusipirkęs peilį, juo džiaugėsi. Teismai tikrino ir vertino ne objektyvią įrodymų visumą, bet tik tuos įrodymus, kurie leido O. G. pripažintu kaltu. Todėl, pasak kasatoriaus, dėl šių pažeidimų bei subjektyvaus vertinimo jis esą nepagrįstai nuteistas.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. V. prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, jo padarytas nusikaltimas atitinka BK 181 straipsnio 1 dalį, nes jis smurto nenaudojo, negrasino, o tik paprašė nuteistojo O. G., kad šis paimtų iš nukentėjusiojo M. G. mobilųjį telefoną. Pasak kasatoriaus, teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, atėmė jo teisę į gynybą. Kartu kasatorius nurodo, kad pagal įstatymą atsakomybė kylą tik už savo paties padarytus veiksmus, todėl už kitų padarytus veiksmus kasatorius atsakyti neprivalo ir negali būti nubaustas.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistųjų O. G. ir N. V. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog prieš nukentėjusįjį M. G. buvo naudojamas fizinis smurtas ir kad šio smurto naudojimas buvo abiejų nuteistųjų tarpusavyje suderinti veiksmai. Šie veiksmai atlikti reikalaujant perduoti turtą, neturint tam jokio teisėto pagrindo. Kasatorius N. V., prašydamas perkvalifikuoti jo veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nurodo, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, tik paprašė O. G., kad šis paimtų telefoną. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek iš nukentėjusiųjų M. G. ir S. P., tiek iš liudytojų T. O. ir A. P. parodymų matyti, kad visi O. G. nusikalstami veiksmai prieš M. G. buvo atlikti dėl to, kad šis atiduotų savo telefoną N. V., o neturint telefono – 1000 litų. Pats N. V., tiesiogiai bendraudamas telefonu su nukentėjusiuoju per įjungtą telefono garsiakalbį, taip pat garsiai išreiškė savo grasinimą ir pritarė tuo metu jau atliekamiems O. G. fizinio smurto veiksmams, siekdamas turtinės naudos sau. Tokią išvadą patvirtina ir telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų O. G. ir N. V. turinys ir laikas. Iš nuteistųjų naudotų telefonų numerių sujungimo analizės matyti, kad nusikaltimo darymo metu O. G. ir N. V. tarpusavyje bendravo: O. G. – iš nusikaltimo vietos, o N. V. – iš įkalinimo vietos. Pasak prokurorės, šios aplinkybės neginčijamai liudija tai, kad abu nuteistieji veikė bendrai, jų veiksmai buvo suderinti, jiems buvo pritariama, o jų tikslas ir motyvas buvo vienas – reikalavimas perduoti turtą, neturint tam jokio teisėto pagrindo. Todėl O. G. ir N. V. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
Prokurorė taip pat nurodo, kad nuteistasis O. G. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai. Kaip vieną iš tokių pažeidimų kasatorius nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinį skundą, nes byla buvo nagrinėjama nedalyvaujant nukentėjusiajam, kuriam nebuvo pranešta apie posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų O. G. ir N. V. apeliacinius skundus. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. O. G., prašydamas atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, prašė apklausti nukentėjusiąją S. P., o ne nukentėjusįjį M. G.. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nukentėjusysis. Jeigu proceso dalyviui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Pasak prokurorės, iš bylos duomenų matyti, kad M. G. apie posėdžio vietą ir laiką apeliacinės instancijos teisme pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas O. G. apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir nutartyje pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo teiginiai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu.
Nuteistasis N. V. kaip esminį BPK pažeidimą nurodo tai, kad teismas, netinkamai kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką, suvaržė jo teisę į gynybą. Pasak prokurorės, tai, kad kasatorius nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu, nereiškia, jog teismai padarė BPK normų pažeidimus ir dėl to bylą išnagrinėjo šališkai ir priėmė neteisingus sprendimus. Anot prokurorės, byloje esminių BPK pažeidimų nepadaryta.
Nukentėjusysis M. G. atsiliepimu į nuteistųjų O. G. ir N. V. kasacinius skundus prašo nuteistojo O. G. kasacinį skundą tenkinti ir jį iš suėmimo paleisti. M. G. nurodo, kad O. G., perduodamas jam N. V. reikalavimą telefonu, jokio smurto nenaudojo, tik sudavė į veidą už pavogtą pasą. Dėl visko esą kaltas N. V., o O. G. nuteistas nepagrįstai. Pasak nukentėjusiojo M. G., jis O. G. jokių pretenzijų neturi ir apie tai kategoriškai pareiškė teisme, tačiau apie tai neįrašyta ir neatkreiptas dėmesys. Jis, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nedalyvavo, nes jam nebuvo pranešta.
Nukentėjusioji S. P. atsiliepimu į nuteistųjų O. G. ir N. V. kasacinius skundus nurodo, kad O. G. perdavė telefonu N. V. reikalavimą atiduoti telefoną už skolą. Nuteistasis O. G. jokio smurto nenaudojo. Ji teisme nedalyvavo, todėl nematė O. G., negalėjo išsiaiškinti, kodėl ji yra ne liudytoja, o nukentėjusioji. S. P. teigimu, ji pikta ant N. V., kuris nepagrįstai išsireikalavo ne jam priklausantį telefoną ir taip padarė M. G. nuostolį. Ji teigia, kad byloje nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja ir tikisi teisingo sprendimo.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Nuteistųjų kasaciniuose skunduose ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios tapo pagrindu abiejų nuteistųjų veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kasatorių teiginiai, kad jie nukentėjusiojo M. G. turto neprievartavo, taip pat ir jų iškeltos įvykio versijos, neatitinka bylos medžiagos ir neturi jokio objektyvaus pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (liudytojų, nukentėjusiųjų ir iš dalies kaltinamųjų parodymus, duomenis, gautus iš telekomunikacijų tinklų, daiktinius įrodymus), visiškai pagrįstai nustatė, kad nuteistieji be teisėto pagrindo vertė nukentėjusįjį perduoti mobiliojo ryšio telefoną arba 1000 Lt, kad įvykio metu O. G. įsibrovė į nukentėjusiojo butą, reikalavo iš nukentėjusiojo turto, naudojo prieš jį fizinį smurtą ir grasino peiliu, tuo tarpu N. V. reikalavimą ir grasinimą nukentėjusiajam išreiškė telefonu, kad nusikalstami veiksmai atlikti tyčia ir bendrininkaujant, kad abu bendrininkai buvo tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai. Tai, kad N. V. pats fizinio smurto nenaudojo, nesuteikia pagrindo jo veiką kvalifikuoti kitaip nei prieš nukentėjusįjį smurtavusio jo bendrininko O. G.. Nustačius bendrininkavimą, abiem nuteistiesiems visiškai pagrįstai inkriminuota kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis – turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą (BK 181 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
Nuteistojo O. G. kasaciniame skunde teigiama, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negalėjo dalyvauti nukentėjusysis, nes jam nebuvo pranešta apie posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą, ir kad jo dalyvavimas padėtų byloje nustatyti objektyvią tiesą. Nors nukentėjusysis M. G. savo atsiliepime taip pat teigia, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija šiuos nuteistojo ir nukentėjusiojo teiginius vertina kritiškai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo, kuriam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusiesiems M. G. ir S. P. apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką buvo pranešta (T. 3, b. l. 175). Šiuo atveju nukentėjusieji, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, nepasinaudojo savo teise dalyvauti teisme bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusieji savo valia nebuvo atvykę ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl to buvo priimta nutartis juos atvesdinti (T. 3, b. l. 47). Bylos medžiaga taip pat rodo, kad, apeliacinio proceso metu buvo svarstomas nukentėjusiųjų neatvykimo klausimas ir nutarta nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (T. 3, b. l. 186-187). Nuteistajam O. G. ir jo gynėjai pateikus prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją S. P., apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, taip pat atmesti prašymą apklausti nukentėjusiąją. Tai motyvuota tuo, kad nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir nenustatyta jokių procesinių pažeidimų atliekant šią apklausą.
Atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų kaltumą patvirtina ne vien tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir daugybė kitų byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo nagrinėti bylą nedalyvaujant nukentėjusiesiems pagrįstumu. Kolegija nenustatė duomenų, kad toks sprendimas būtų sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų apeliacinius skundus išnagrinėjo išsamiai, dėl visų skundų argumentų motyvuotai pasisakė.
Dėl kitų argumentų
Nuteistojo O. G. kasaciniame skunde taip pat pateikta teiginių dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą pažeidimo, tačiau nepateikta jokių objektyvių duomenų ir teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šių teiginių pagrįstumą. Todėl kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų O. G. ir N. V. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis
Olegas Fedosiukas
