Dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-25/2010 Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Neo Group“ ieškinį atsakovui S. G. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: 1) konstatuoti, kad atsakovas 2007 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusiame UAB „Neo Group“ PET atliekų saugojimo ir tvarkymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos viešajame svarstyme paskelbdamas tikrovės neatitinkančius ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančius teiginius: „visa mano šeima susirgo nuo jūsų gamyklos trijų dienų cheminės atakos“ bei „čia yra žmonių „tručijimas“, pažeidė UAB „Neo Group“ dalykinę reputaciją; 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas pažymėjo, kad nurodyti teiginiai buvo išsakyti viešame susirinkime, o po jo – paskelbti ir per žiniasklaidos priemonę – Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ 2007 m. gruodžio 15 d. Nr. 96 (8646) išspausdintame straipsnyje „Visuomenė nesusidomėjo nauju UAB „Neo Group“ projektu“. Ieškovo įsitikinimu, abu ginčo teiginiai pripažintini žinia, o ne nuomone, nes gali būti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, iš teiginių turinio matyti, kad atsakovo paskelbti duomenys yra apie UAB „Neo Group“. Be to, teiginiai akivaizdžiai žemina ieškovo – juridinio asmens – dalykinę reputaciją, nes formuoja neigiamą verslo partnerių ir visuomenės nuomonę, sudaro įspūdį, jog UAB „Neo Group“ teršia aplinką, nuodija žmones, vykdo cheminius išpuolius prieš aplinkinius gyventojus, todėl atsakovo išsakytų teiginių žeminantis pobūdis papildomai neturi būti įrodinėjamas. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos jam buvo padaryta neturtinės žalos, nes teko nuolat aiškintis, kad jis nedaro teiginiuose nurodytų dalykų, verslo partneriai, darbuotojai ir Jakų kaimo bendruomenė ėmė nepasitikėti ieškovu, bendrovėje padažnėjo oficialių institucijų tikrinimų, pakenkta įmonės dalykinei reputacijai. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nurodytus teiginius paskelbė tyčia, nes negalėjo nesuprasti akivaizdaus jų melagingumo, be to, net ir įspėtas, toliau skleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, atsakovo paskelbti teiginiai pasklido plačiai, nes buvo išspausdinti laikraštyje „Banga“. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovas įvertino jam padarytą neturtinę žalą 10 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas paskleidė apie jį būtent žinias, t. y. duomenis, kurie neatitinka tikrovės, padarė tai tyčia ir nesąžiningai, toks duomenų paskleidimas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją bei lėmė neigiamų įstatyme nustatytų neturtinio pobūdžio padarinių jam atsiradimą. Teismas nesutiko su ieškovo tvirtinimu, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kartu pripažindamas, jog atsakovas, nors ir vartodamas hiperbolizuotus, šaržuotus teiginius, pateikė savo subjektyvų požiūrį į jam žinomus faktus, žinias bei informaciją, t. y. išsakė savo nuomonę, sąmoningai nenukrypdamas nuo informacijos, neiškreipdamas faktų bei duomenų ir, be kita ko, ne ketindamas pakenkti ieškovo dalykinei reputacijai, o turėdamas pozityvių tikslų – išsiaiškinti ieškovo veiklos trūkumus ir juos pašalinti, užtikrinti savo, savo šeimos bei šalia gyvenančiųjų saugią aplinką.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra pateiktas UAB „Neo Group“ ieškinys atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei trečiajam asmeniui R. G., kuriame prašoma nustatyti, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2007 m. gegužės 20 d. laidoje „Paskutinė instancija“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir UAB „Neo Group“ dalykinę reputaciją žeminančius teiginius: „keli tūkstančiai žmonių pasmerkti mirti ne sava mirtimi“, „nuosprendis lėtai nunuodyti buvo priimtas už akių mirtimi“, nuslėpė nuo klaipėdiečių, jog jie yra lėtai nuodijami mirtimi“, „gamyklos skleidžiamais nuodais“, „jūs neturit leidimo veiklai ir kad gamykla neturi leidimo veiklai“, „ten žmones nuodija, kaip mums paaiškino toksikologai, nuodija lėtai“, „gamykla, kuri, specialiai jai pakeitus apsaugos zonas, atsirado vos ne jų kieme“. Spręsdama, kad šios civilinės bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta civilinė byla pagal Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pateiktą ieškinį (CPK 163 straipsnio 3 punktas), teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino ieškovo atstovo prašymą ir sustabdė civilinę bylą Nr. 2A-566-460/2009 iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Neo Group“ ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei trečiajam asmeniui R. G. dėl tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paneigimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą yra tada, kai nustatomas nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje prejudicinis ryšys. Dėl tokio ryšio egzistavimo galima spręsti tik tada, kai kita byla yra iškelta. Ketinimas reikšti ieškinį ar ieškinio išsiuntimas teismui dar nereiškia, kad civilinė byla bus iškelta. Skundžiamą 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį apeliacinės instancijos teismas priėmė remdamasis informacija (ieškiniu su žyma apie jo pateikimo teismui datą), kad 2009 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pateikė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paneigimo, tačiau neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad šis ieškinys yra priimtas. Dėl to, tenkinant ieškovo prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, buvo pažeistas CPK 163 straipsnio 3 punktas bei nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Modesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-577/2005, pateiktų išaiškinimų, kad tik po ieškinio priėmimo galima teigti, jog yra iškelta civilinė byla ir tik tada yra pagrindas spręsti dėl bylų prejudicinio ryšio bei nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo.

2. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ieškovo pateiktu ieškiniu ginčijamas tik vienas (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2007 m. gegužės 20 d. transliuotos laidos „Paskutinė instancija“ vaizdo įrašo duomenys) iš daugelio įrodymų, kuriais šioje byloje yra grindžiami atsakovo atsikirtimai į ieškinį. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad, Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, išnyks atsakovo atsikirtimų į šioje byloje pareikštą ieškinį faktinis pagrindas. Ir dėl šios priežasties pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

3. Nepagrįstas bylos sustabdymas užvilkintų ir taip ilgai užsitęsusį šalių ginčo nagrinėjimo procesą bei pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, CPK 2, 7, 72 straipsnius.

4. Skundžiamos nutarties konstatuojamojoje dalyje nepateikta jokių motyvų dėl to, koks yra ar bus nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje prejudicinis ryšys, nedėstoma jokių kitų argumentų, kodėl negalima nagrinėti šios bylos, kol nebus išspręsta civilinė byla pagal Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ieškovo pateiktą ieškinį (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, ir tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas atidėjo skundžiamos nutarties paskelbimą tam, kad įsitikintų, ar ieškinys Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra priimtas. Teismas priėmė ieškovo 2009 m. rugsėjo 1 d. pateiktą ieškinį, šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20941-734/2009, kurioje teismo posėdis paskirtas 2010 m. sausio 6 d. Taigi kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl bylos sustabdymą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nesilaikymo.

2. Ginčo teiginių „visa mano šeima susirgo nuo jūsų gamyklos trijų dienų cheminės atakos“ bei „čia yra žmonių „tručijimas“, kuriuos paskleidė atsakovas, pagrindinis šaltinis yra UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2007 m. gegužės 20 d. transliuota laida „Paskutinė instancija“, nes joje išsakyti teiginiai labiausiai sutampa su atsakovo paskleista informacija. Visi kiti kasatoriaus vardijami duomenys yra šalutiniai ir neįrodo atsakovo paskleistų teiginių atitikties tikrovei. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškinys dėl nurodytoje televizijos laidoje paskleistų teiginių paneigimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nudalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB “Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB prašymus dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Tarptautinių prekybos rūmų sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, bylos Nr. 3K-7-268/2005; kt.).

Civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje teismo sprendime nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra įstatymo reikalaujamo dviejų bylų teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, jog yra aplinkybės, kurios sudaro įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą yra tada, kai nustatomas nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje prejudicinis ryšys. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šios civilinės bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Neo Group“ ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, trečiajam asmeniui Rūtai Grinevičiūtei dėl tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paneigimo, todėl civilinė byla sustabdytina. Tačiau šioje nutartyje visiškai nepasisakyta dėl to, koks yra (bus) nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje prejudicinis ryšys, nedėstoma jokių argumentų, kodėl negalima nagrinėti šios bylos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pateiktą ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų (CPK 331 straipsnio 4 dalis), ir tai yra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir yra neteisėtas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Pranas Žeimys