M. M. pagal BK 93 str., 281 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81/2010

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.3 (S)

2010 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. M.,

gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutarties.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu M. M. BK 93 straipsnio nustatytu pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nutraukta. M. M. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, išmokti saugaus eismo taisykles. Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys atmestas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmetė, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeitė: Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas M. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 21 val., Pasvalio rajone, Kiemėnų k., kelio Saločiai–Kiemėnai–Plonėnai 8 kilometre, vairuodamas motociklą „Aprila“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 66, 172 punktų reikalavimus (redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, galiojusi iki 2008 m. rugsėjo 1 d.), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta E. N. sveikata. M. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, motociklą vairavo ir vežė keleivę be saugos šalmų, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, motociklo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto, taip kartu važiavusiai keleivei E. N. padarė galvos sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumušimą, kūno odos nubrozdinimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu laikinai einantis Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugas Rimkus prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi šiuo metu jau pasenusia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 4.5 punktu, kuriame nurodyta, jog tais atvejais, kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Iš to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareikštą civilinį ieškinį ir jį atmetė. Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prokurorės pareikštą civilinį ieškinį, padarė klaidą (taigi bent iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais), ir net ėmėsi taisyti nuosprendyje neteisingai išspręstus klausimus bei pakeitė nuosprendžio rezoliucinę dalį, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokurorės apeliacinį skundą atmeta. Pasak prokuroro, tokia teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga.

Prokuroras nurodo, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo prokurorės apeliacinį skundą, kuriame apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu atmesti ieškinį, prašė prokurorės pareikštą 5384,70 Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai už nukentėjusios gydymą priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės eismo įvykio kaltininko. Esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo susiję su tuo, kad teismas neteisingai išsiaiškino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo sąvokas bei terminus, dėl to neteisingai taikė šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą – ieškinys atmestas pasisakant, kad transporto priemonių draudikų biuras (o ne eismo įvykio kaltininkas) turi išmokėti išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Kartu prokurorė apeliaciniame skunde argumentavo, kad TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota Biuro pareiga išmokėti išmoką į jį besikreipiančiam nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl to, kad jam kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, o ne Biuro pareiga už kaltininką sumokėti nukentėjusiosios gydymui Valstybinės ligonių kasos išleistas lėšas. Minėtu įstatymu nustatyta, kad tik nukentėjęs tretysis asmuo turi teisę kreiptis į Biurą dėl žalos atlyginimo (13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis), kitiems asmenims (kaltininkui, transporto priemonės valdytojui, prokurorui, ligonių kasai ir kt) tokia teisė nesuteikta. TPVCAPD įstatymas nenustato Biuro pareigos mokėti kitokio pobūdžio išmokas nei per eismo įvykį padarytos žalos atlyginimą įstatymo nustatytose ribose nukentėjusiems tretiesiems asmenims (19 straipsnio 5, 6 dalys). Vadinasi, prokurorė apeliaciniu skundu pagrįstai prašė pareikštą civilinį ieškinį ligonių kasos naudai priteisti iš asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kuriam byla nutraukta. Pasak prokuroro, dėl visų šių prokurorės argumentų apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė, skundo atmetimo motyvų neišdėstė.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokurorės apeliacinį skundą bei nenurodydamas motyvų, kodėl skundas yra nepagrįstas, ir nesant paduotų kitų proceso dalyvių skundų, neaišku, pagal kurio proceso dalyvio skundą pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pats iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 4, 5, 7 dalis. Šie teismo padaryti pažeidimai laikomi esminiais, sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam, kad išsamiai ir argumentuotai būtų atsakyta į visus prokurorės apeliacinio skundo argumentus (BPK 382 straipsnio 5 punktas).

Pasak prokuroro, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal prokurorės apeliacinį skundą, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija turi vadovautis Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 12.2 punktu (Teismų praktika, Nr. 29, p. 499), kuriame nurodyta, kad, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta. Minėtoje apžvalgoje (p. 492, 493) taip pat nurodyta, kad nors BPK 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies tenkinti arba jį atmesti. Nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukiama, yra išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese, kuris priimamas iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Vadinasi, nuosprendžiu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatomos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, iš esmės išsprendžiami žalos atlyginimo klausimai, sukonkretinant žalos atlyginimo dydį pinigine išraiška. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, privalo civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės bei argumentuoti savo sprendimą. Kadangi to nepadaryta, minėti baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti prokurorės apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumo

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad, teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai), jeigu žala neatlyginta, turėtų civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Būtent tokiai teismų praktikai pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus paskelbtoje Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 29, p. 498). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos įgyvendinimas tam tikrose bylose gali būti apsunkintas tiek dėl civiliniame ieškinyje keliamų klausimų turinio, tiek dėl paties baudžiamojo proceso eigos. Išimtiniais atvejais teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo išteisinimo atveju, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Būtent toks civilinio ieškinio klausimo sprendimo būdas buvo laikomas teisingu ankstesnėje teismų praktikoje ir bylos nutraukimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas susidūrė su sudėtingu klausimu dėl to, kas privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios E. N. gydymo išlaidas. Civilinį ieškinį kaltinamajam ir jo tėvams dėl šių išlaidų atlyginimo padavė Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė (T. 1, b. l. 114-116). Byloje taip pat yra duomenų, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius kreipėsi dėl šių išlaidų atlyginimo į Transporto priemonių draudikų biurą (T. 1, b. l. 137-138), kuris atsisakė tenkinti pareikštą pretenziją (T. 1, b. l. 136). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. M. gynėjas teigė, kad šią žalą, remiantis TPVCAPD įstatymu, privalo atlyginti Transporto priemonių draudikų biuras, kuris byloje civiliniu atsakovu nepatrauktas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas sutiko su šiais argumentais, todėl prokuratūros civilinį ieškinį atmetė. Kolegijos vertinimu, priėmus tokį sprendimą, buvo nepagrįstai užkertas kelias reikšti analogišką civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Šiuo sprendimu palikta galimybė išspręsti Valstybinės ligonių kasos išlaidų atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, kartu išsprendžiant ir atsakovo, turinčio pareigą šią žalą atlyginti, klausimą.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtina naikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Laikinai einančio Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas