Baudžiamoji byla Nr. 2K-330/2010 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.2.8; 2.1.15.1.2.
2010 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistojo D. D. įstatyminei atstovei Z. D.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. atstovės pagal įstatymą Z. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. D. yra nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista solidariai iš G. S. ir D. D. nukentėjusiajai J. K. šeši tūkstančiai šeši šimtai (6600) litų turtinei ir penkiasdešimt tūkstančių (50 000) litų neturtinei žalai atlyginti. D. D. neturint piniginių lėšų ir turto, priteista solidariai iš jo įstatyminių atstovų Z. D. ir V. D. trys tūkstančiai trys šimtai (3300) litų turtinei ir dvidešimt penki tūkstančiai (25 000) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. K., išieškojimą vykdyti iki D. D. sulauks aštuoniolikos metų.
Priteista solidariai iš G. S. ir D. D. nukentėjusiajai G. K. dvidešimt penki tūkstančiai (25 000) litų neturtinei žalai atlyginti. D. D. neturint piniginių lėšų ir turto, priteista solidariai iš įstatyminių atstovų Z. D. ir V. D. dvylika tūkstančių penki šimtai (12 500) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai G. K., išieškojimą vykdyti iki D. D. sulauks aštuoniolikos metų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendis pakeistas:
Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis G. S. ir D. D. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o taip pat nuosprendžio dalis, kuria priteista solidariai iš G. S. ir D. D. nukentėjusiajai J. K. 6600 Lt turtinei žalai atlyginti, o D. D. neturint piniginių lėšų ir turto, priteista solidariai iš įstatyminių atstovų Z. D. ir V. D. trys tūkstančiai trys šimtai litų nukentėjusiajai J. K. turtinei žalai atlyginti iki D. D. sulauks aštuoniolikos metų.
D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalį.
dalies 8 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir jam paskirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Priteista solidariai iš G. S. ir D. D. 6439,57 Lt nukentėjusiajai J. K. turtinei žalai atlyginti. D. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turto arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, iš D. D. priteistos pinigų sumos išieškojimas vykdytinas iš jo tėvų Z. D. ir V. D. Nuteistojo G. S. ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai atmesti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo įstatyminės atstovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. D. ir G. S., laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 30 d., 21.30 val. iki 2007 m. liepos 1 d., 6.30 val., parkelyje, esančiame Kaune, prie Šeštokų ir Kiečių gatvių, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, niekindami elementarias moralės ir elgesio normas, elgdamiesi ypatingai įžūliai dėl chuliganiškų paskatų – pasinaudoję menkaverte dingstimi, kad V. K. neužkūrė laužo, tyčia bendrais veiksmais sudavė rankomis ir spyrė kojomis mažiausiai 23 smūgius V. K. į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvoje, galvos smegenų sumušimą, kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje su skeveldriniais IV-VIII šonkaulių lūžiais, trauminiu pasieninės krūtinplėvės bei dešiniojo plaučio plyšimu, kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje su VI-VII šonkaulių lūžiais, devynias poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, poodinę kraujosruvą nugaroje, poodinę kraujosruvą juosmenyje, poodinę kraujosruvą sėdmenyje, poodinę kraujosruvą gerklų pogleivyje, dėl ko V. K. nuo visų konstatuotų sužalojimų visumos mirė.
Nuteistojo D. D. įstatyminė atstovė Z. D. savo kasaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžių dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, sumažinant nukentėjusiajai J. K. priteistos neturtinės žalos dydį, nukreipiant jos išieškojimą iš D. D. jam tapus pilnamečiui, o nuosprendžių dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. K., panaikinti.
Kasatorės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė įstatymą, reguliuojantį neturtinės žalos dydžio nustatymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo D. D. šeimos turtinę padėtį.
Nuteistojo D. D. įstatyminė atstovė teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į tai, kad nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Tačiau teismai, taikydami CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir nustatydami 25 000 Lt neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G. K., neatsižvelgė į tai, kad G. K. būnant mažametei, jos tėvai išsiskyrė ir ji apie 20 metų gyveno atskirai nuo tėvo. Tėvas jos neišlaikė, ji pati mažai bendravo su juo. Teismai netaikė CK 6.284 straipsnio, nurodančio, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Todėl neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. K. buvo priteistas nepagrįstai.
Kasatorė nesutinka ir su nukentėjusiajai J. K. priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris, atsižvelgiant į jos šeimos turtinę padėtį, yra per didelis. Nukentėjusioji sutinka, kad sūnaus netekties negalima įvertinti pinigais, tačiau aplinkybė, kad V. K. gyveno kartu su motina, negali būti pagrindas priteisti tokią didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui, tuo labiau, kad jis pats nedirbo, todėl materialiai motinai padėti negalėjo.
Kasatorė teigia, kad priteistos neturtinės žalos dydžiai konkrečiai liečia ją pačią, nes nuosprendžiuose nurodyta, jog nuteistajam D. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turto arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, iš D. D. priteistų pinigų sumų išieškojimą vykdyti iš jo tėvų Z. D. ir V. D.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos dydžio ir atstovo pagal įstatymą subsidiariosios pareigos atlyginti neturtinę žalą
Neteisingas kasacinio skundo teiginys, jog asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, sąrašą apibrėžia CK 6.284 straipsnis. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios J. K. ir G. K. yra nužudytojo artimos giminaitės (motina ir dukra), todėl dėl nužudymo patyrė dvasinių išgyvenimų. Ši aplinkybė yra pagrindas į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdami į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į esamą valstybėje pragyvenimo lygį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei vadovavosi susiformavusia teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Teismai sumažino G. K. pareikštą 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį ir priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgdami į tai, kad nukentėjusioji su tėvu bendravo mažai, ryšys tarp tėvo ir dukros buvo nestiprus, prie laidojimo išlaidų dukra neprisidėjo, tačiau pažymėjo, jog nors ne reguliariai (kiek leido jų gyvenimas atskirai), bet bendravo su tėvu, todėl tėvo praradimas, nors G. K. jau pilnametė, sukėlė dvasinį sukrėtimą. Svarbi aplinkybė yra moralinės paramos gyvenime praradimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas. Teismai pilnai tenkino nukentėjusiosios J. K. 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį, nes nukentėjusioji gyveno kartu su sūnumi, jie kasdien bendravo bei rūpinosi vienas kitu. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka susiklosčiusią teisminę praktiką ir netgi yra mažesnis už neturtinės žalos dydžio vidurkį, kuris priteisiamas tyčinių nužudymų bylose.
Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 m. iki 18 m. padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi uždarbio ar turto, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Kasatorė nepagrįstai teigia, jog teismai, nustatydami žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į D. D. šeimos turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, pažymėjo, jog D. D. yra jauno amžiaus, todėl turi galimybes įgyti lėšų bei turto bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą nėra absoliuti, ji yra ribojama laiko atžvilgiu. Ši pareiga pasibaigia, kai žalą padaręs asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardinti asmenys atsako ne pagal solidarios atsakomybės, o pagal dalinės atsakomybės taisykles, t.y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamosios bylos baigiamuosiuose sprendimuose teisingai išsprendė šiuos klausimus, priteisdami iš subsidiarių atsakovų dalį, t.y. pusę priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos J. K. ir G. K., kadangi nusikaltimas buvo padarytas G. S. ir D. D. bendrais veiksmais. Taip pat teismai pažymėjo, jog D. D. įstatyminių atstovų, kaip subsidiarių civilinių atsakovų, pareiga atlyginti žalą tęsiasi iki D. D. sulauks pilnametystės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
D. D. įstatyminės atstovės Z. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
