A. A. pagal BK 181 str. 3 d., 25 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-338/ 2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2.

1.2.14.4.2.

1.2.20.9.

2.6.7.6 (S)

2010 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas:

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl 5000 Lt prievartavimo iš K.K.) laisvės atėmimu šešeriems metams septyniems mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl 250 Lt prievartavimo iš K.K.) laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl rūbų prievartavimo iš K.K.) laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš V.S.) laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams dviems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendis pakeistas:

- iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad A. A., D. M. ir Ž. M. 2004 metų rugsėjo-spalio mėnesiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kameroje Nr. 30, terorizavo toje pačioje kameroje kalinčius K. K. ir V. S.;

- už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 239 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. A. paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė;

- panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje A. A. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už keturias nusikalstamas veikas), 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta septynerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimas;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. A. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už keturias nusikalstamas veikas), 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams dešimčiai mėnesių;

- vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, A. A. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už keturias nusikalstamas veikas), 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti Ž. M. ir D. M., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

n u s t a t ė :

A. A. nuteistas už tai, kad jis, Ž. M. ir D. M. Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, 30 kameroje, veikdami organizuota grupe, įvykdė K. K. turto prievartavimus:

- 2004 m. rugsėjo mėn., nenustatytą dieną, laikotarpiu tarp 15 ir 20 val., neturėdami teisėto pagrindo, nurodė K. K., kad, norėdamas pasilikti su jais vienoje kameroje, jis turi jiems sumokėti 5000 Lt, atvirai vertė K. K. perduoti turtą (5000 Lt) jų naudai, panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą bei grasindami prieš jį panaudoti fizinį smurtą – nurodydami nukentėjusiajam, kad, nesumokėjus 5000 Lt, jis bus sumuštas, seksuliai išprievartautas oraliniu būdu, išmestas iš 30 kameros į „gaidyną“, t. y. į kalinimo įstaigoje esančią žemiausią kalinių kastą, kur bus seksualiai žeminamas; K. K. sutikus perduoti A. A., D. M., Ž. M. reikalaujamą 5000 Lt sumą, D. M. nurodė K. K. tą pinigų sumą pervesti į Livijos Bader AB banko „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); A. A. padavė K. K. kameroje turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir nurodė juo susisiekti su D. J. bei paprašyti reikalaujamą pinigų sumą pervesti į D. M. nurodytą banko sąskaitą; K. K. tuos nurodymus įvykdžius, D. J. į Livijos Bader AB banko „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. rugsėjo 25 d. įnešė 5000 Lt;

- 2004 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, neturėdami teisėto pagrindo, nurodydami K. K., kad jis yra jiems skolingas bei turi padaryti šventę jo įkėlimo į kamerą proga, atvirai savo naudai vertė K. K. perduoti turtą (250 Lt), panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą – reikalaudami sumokėti 250 Lt ir leisdami suprasti, kad priešingu atveju jis bus sumuštas; K. K. sutikus A. A., D. M., Ž. M. perduoti reikalaujamą 250 Lt sumą, A. A. padavė K. K. kameroje turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir nurodė juo susisiekti su D. J. bei paprašyti reikalaujamą pinigų sumą pervesti į A. M. AB banko „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); K. K. įvykdžius duotus nurodymus, D. J. į A. M. AB banko „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. spalio 6 d. įnešė 250 Lt;

- 2004 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, neturėdami teisėto pagrindo, nurodydami K. K., kad savo daiktus jis turi palikti kameroje, nes, važiuojant etapu, daiktus iš jo atims kiti kaltinamieji, atvirai D. M. ir Ž. M. naudai vertė K. K. perduoti turtą – 50 eurų (172,64 Lt) vertės megztinį su užrašu „Expedition“ ir 50 Lt vertės sportines kelnes su užrašu „Adidas“, panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą – nurodydami, kad, neatidavus daiktų geruoju, daiktai bus atimti, tai yra panaudojant fizinį smurtą; vykdydamas šiuos nurodymus, K. K. D. M. perdavė megztinį su užrašu „Expedition“, o Ž. M. perdavė sportines kelnes su užrašu „Adidas“.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, Ž. M. ir D. M., veikdami organizuota grupe, įvykdė V. S. turto prievartavimą: 2004 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, 30 kameroje, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą – reikalaudami gauti ir perduoti Ž. M. magnetolą, taip leisdami suprasti, kad priešingu atveju jis bus sumuštas, nurodydami V. S., kad šis privalo iš kur nori gauti ir Ž. M. perduoti magnetolą, atvirai Ž. M. naudai vertė V. S. perduoti turtą – neįvardintos vertės magnetolą; dėl to V. S., vykdydamas A. A., D. M. bei Ž. M. nurodymus, kreipėsi į Z. S., kuris vykdydamas nukentėjusiojo prašymą, nupirko bei 2004 m. spalio 23 d. Ž. M. perdavė 219 Lt 84 ct vertės magnetolą „PANASONIC RK D17“.

A. A. nuteistas ir už tai, kad jis, Ž. M., D. M., būdami suimti, veikdami organizuota grupe, terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis: 2004 m. spalio 1 d., apie 14 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio, Trakų g. 10, Šiauliuose, 30 kameroje terorizavo toje pačioje kameroje kalinamą suimtąjį V. T., naudodami jo atžvilgiu psichinę prievartą, fizinį smurtą, tai yra vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, be jokios priežasties reikalavo išeiti iš kameros, D. M. užrišo V. T. akis, tuo pačiu metu A. A. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą metaline vonele į galvą bei apie penkis-šešis kartus kumščiais į pilvą, krūtinę; D. M. sudavė V. T. apie penkis-šešis smūgius kumščiais į pilvą, krūtinę.

Sprendimą sumažinti nuteistiesiems A. A., Ž. M., D. M. kaltinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį apimtį (iš nuosprendžio pašalinant dalį įrodytomis pripažintų aplinkybių – tai, kad A. A., D. M. ir Ž. M. 2004 metų rugsėjo-spalio mėnesiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kameroje Nr. 30, terorizavo toje pačioje kameroje kalinčius K. K. ir V. S.) Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje motyvavo tuo, kad objektyvieji požymiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems inkriminavo kaip BK 239 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, ir nuteistiesiems inkriminuoti turto prievartavimo požymiai sutampa. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, jog du nusikalstamos veikos epizodai nuteistiesiems nepagrįstai inkriminuoti ne tik kaip K. K. ir V. S. turto prievartavimas, bet ir kaip kartu kalinčių asmenų terorizavimas.

Kasaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: panaikinti kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę, perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iš BK 181 straipsnio 3 dalies į 181 straipsnio 1 dalį, iš naujo paskirti bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų bei naują subendrintą bausmę. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir naikino nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės paskyrimo, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas per griežtą bausmę. Netinkamas įstatymo taikymas, anot kasatoriaus, pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnino dviem mėnesiais, t. y., tik ta dalimi, kuri pirmosios instancijos teismo buvo pridėta iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytus bausmės švelninimo pagrindus: į sumažėjusią kaltinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį apimtį ir netinkamą nuosprendžių subendrinimą. Kasatorius skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nors nuosprendyje ir nurodė, jog bausmę švelnina, tačiau paskirtą bausmę vertinant realiai, matyti, kad ji nebuvo sušvelninta. Nuteistasis A. A. skunde teigia, kad teismai netinkamai nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip padarytas organizuotoje grupėje, nes, anot kasatoriaus, nebuvo nustatyti organizuotos grupės požymiai – teismai nenustatė konkrečių susitarimų, užduočių pasidalijimo bei konkretaus kiekvieno iš bendrininkų vaidmens. Nuteistasis skunde pažymi, kad paminėti bendrininkavimo požymiai liko neįrodyti, nes visi trys nuteistieji (A. A., Ž. M. ir D. M.) iki įkalinimo nebuvo pažįstami (visi buvo iš skirtingų miestų, skirtingo amžiaus, tarp jų nebuvo jokių ryšių), į kamerą papuolė atsitiktinai, ne tuo pačiu metu. Kasatorius skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji neturėjo galimybės įtakoti nei jų atsiradimo vienoje kameroje, nei buvimo kartu, nes tai nepriklausė nuo jų valios. Kasatorius nurodo, kad veika tik abstrakčiai įvardijama, kaip atlikta organizuotoje grupėje. Kasatorius skunde tvirtina, jog iš teismo išvadų matyti, kad niekada nebuvo išskirti konkretūs susitarimai, užduočių pasidalijimas ir jų atlikimas, konkretus bendrininko vaidmuo. Be to, kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, jog buvo pasinaudota laisvėje esančių asmenų pagalba, negali būti susijusi su organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos, patvirtinimu, nes tie žmonės buvo suimtųjų artimieji, kurie jais rūpinosi atnešdami maistą, o tą maistą valgė ir kameroje buvę nukentėjusieji. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo manymu, kalint kameroje nėra objektyvios galimybės sukurti organizuotą grupę ir joje dalyvauti, be to, kiekvienas iš organizuotos grupės narių turi aiškiai suvokti savo vaidmenį, žinoti, kad jis dalyvauja organizuotoje grupėje ir to siekti. Kasatorius skunde teigia, kad šie būtini organizuotos grupės požymiai nebuvo nustatyti.

Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, jog neteisingas kasatoriaus argumentas, kad, remiantis surinktais įrodymais, nebuvo nustatyti organizuotai grupei kvalifikuoti reikalingi požymiai. Atsiliepime prokuroras pažymi, kad šioje skundo dalyje kasatoriaus teiginiai siejami su faktinių aplinkybių ginčijimu, neigiant bet kokius artimesnius ryšius įkalinimo įstaigoje su Ž. M. ir D. M.. Atsikertant į kasatoriaus motyvus, prokuroras atsiliepime akcentuoja, kad nuteistasis supainiojo organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo sąvokas, o jos nėra tapačios. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal galiojančio BK 25 straipsnio 3 dalies redakciją šiam kvalifikuojančiam požymiui apibūdinti pakanka nustatyti, kad du asmenys ar didesnė jų grupė bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų (ar labai sunkų) nusikaltimą, po to atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentavo, jog bylos duomenys liudija apie kaltininkų organizuotumo atitinkamą lygį, apie bendrą sumanymą daryti vienodas ir ganėtinai sunkias bei pavojingas nusikalstamas veikas (turto prievartavimus), apie nusikalstamų veikų intensyvumą, apie įkalinimo įstaigoje susiformavusius ganėtinai tvirtus ir besitęsiančius ryšius bei tokių ryšių pasireiškimą už įkalinimo įstaigos ribų (pasinaudota laisvėje esančių asmenų paslaugomis bendriems tikslams įgyvendinti), apie atskirą kiekvieno kaltininko indėlį ar veiklą, siekiant bendro rezultato, ir pan. Todėl, prokuroro nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad veikos buvo padarytos organizuotoje grupėje. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad vien tai, jog susiaurėjo kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį apimtis, dar nereiškia, jog, skiriant galutinę subendrintą bausmę, ji turėjo sumažėti tiek, kiek buvo sumažinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį paskirtoji bausmė. Prokuroras pažymi, kad galutinei subendrintai bausmei turi reikšmės veikų, kurios pripažintos įvykdytomis apkaltinamuoju nuosprendžiu, visuma, tų veikų pavojingumas bei intensyvumas, asmenybę charakterizuojantys duomenys, sunkinančios-lengvinančios aplinkybės, ankstesni teistumai ir neatliktų bausmių dydžiai pagal ankstesnius nuosprendžius. Anot prokuroro, visa tai apeliacinės instancijos teismas įvertino ir atitinkamai ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl bausmių subendrinimo pagal nuosprendžių sutaptį. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo tiek pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį naujai paskirtoji (susiaurėjus veikos apimčiai), tiek galutinė subendrintoji bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuteistojo A. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. A. ir jo bendrininkų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį

Prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iš BK 181 straipsnio 3 dalies į 181 straipsnio 1 dalį kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė kvalifikuojantį požymį – veikos padarymas organizuota grupe. Kasatorius neneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė ne vienas, o veikdamas kartu su kitais bendrininkais. Jis ginčija tik bendrininkavimo formą teigdamas, kad tarp bendrininkų nebuvo jokio vaidmenų pasiskirstymo, kad jų ryšiai su laisvėje buvusiais asmenimis nėra grupės organizuotumo įrodymas.

Byloje nustatyta, kad: Šiaulių tardymo izoliatoriaus 30 kameroje 2004 m. rugsėjo-spalio mėnesių laikotarpiu buvo laikomi suimti A. A., Ž. M., D. M.; A. A. kameroje nelegaliai laikė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi, darant turto prievartavimus; per maždaug pusantro mėnesio laikotarpį (nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos – V. S. magnetola turto prievartavimo būdu užvaldyta 2004 m. spalio 23 d.) nuteistieji padarė penkis nusikaltimus – tai keturi turto prievartavimo atvejai ir laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas (kito laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens terorizavimas); nusikaltimai buvo daromi suderintais bendrininkų veiksmais, tuos veiksmus koordinavo A. A.; grupės organizuotumo lygis (vaidmenų pasiskirstymas) ypač išryškėja iš nukentėjusiojo K. K. parodymų, kuriais nustatyta, kad, tardymo izoliatoriaus administracijai įkėlus K. K. į 30 kamerą, A. A., D. M. ir Ž. M. šį nukentėjusįjį sulaikė prie kameros durų ir pradėjo klausinėti apie jo praeitį (aktyviausiai klausinėjo A. A.); tarpusavyje pasikeisdami jie nukentėjusįjį kvotė tol, kol šis pasakė, jog Ispanijoje yra užsidirbęs 10 000 Lt, kurie laikomi jo svainio D. J. sąskaitoje banke; tada A. A. padavė K. K. mobiliojo ryšio telefoną ir liepė juo skambinti D. J., kad šis 5000 Lt pervestų į kitą banko sąskaitą; banko sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti pinigai, nurodė D. M.; tik D. J. sutikus K. K. prašymą įvykdyti, nusikaltimo bendrininkai K. K. leido pasitraukti nuo kameros durų ir pasikloti čiužinį ant jų nurodytos lovos; prie kameros durų K. K. buvo išlaikytas apie 8 valandas; į nurodytą sąskaitą pervestus pinigus bendrininkai vėliau pasidalino. Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad pagal panašią schemą, t. y. suderintais veiksmais, A. A. atliekant aktyviausią vaidmenį, buvo padaryti ir kiti A. A., D. M. ir Ž. M. inkriminuoti nusikaltimai.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nustatytas aplinkybes grupė asmenų, kurioje dalyvaudamas A. A. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus organizuotai grupei tiek pagal reikalaujamą minimalų joje dalyvaujančių asmenų skaičių (du ar daugiau asmenų), tiek pagal grupės tikslus daryti nusikaltimus (per palyginti trumpą laikotarpį padaryti penki nusikaltimai), tiek pagal pasiskirstymo užduotimis ar vaidmenimis požymį. Todėl kasatoriaus keturios nusikalstamos veikos (trys K. K. turto prievartavimo atvejai ir V. S. turto prievartavimas) teisingai kvalifikuotos pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaip turto prievartavimas, dalyvaujant organizuotoje grupėje, o jo prašymas pakeisti tų veikų kvalifikavimą yra nepagrįstas.

Dėl A. A. paskirtų bausmių

Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir visų trijų nuteistųjų apeliacinius skundus. Vienas iš nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentų buvo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu be pagrindo tuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes ta bausmė su kitomis bausmėmis jau prieš tai buvo subendrinta, priimant Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šis A. A. teiginys atitinka bylos medžiagą, todėl priėmė sprendimą paminėtą bausmių subendrinimą pagal nuosprendžių sutaptį panaikinti, taip nuteistojo A. A. apeliacinį skundą patenkindamas iš dalies. Tačiau tuo pat metu apeliacinės instancijos teismas priėmė ir priešingą sprendimą, t.y. sprendimą pabloginti nuteistojo A. A. padėtį, nors apeliacinio skundo su tokiu prašymu nebuvo gauta (prokuroras apeliacine tvarka ginčijo tik nepagrįstą užstato už A. A. sugrąžinimą jo davėjai). Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas pabloginti gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai; padėtis negali būti pabloginta daugiai, negu to prašoma apeliaciniame skunde. A. A. padėties pabloginimas pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė savo iniciatyva subendrinti A. A. apskųstu pirmosios instancijos nuosprendžiu paskirtas bausmes su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Dėl esminio BKP reikalavimų pažeidimo aptariamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl bausmių subendrinimo naikintinas. Be to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas aptariamą sprendimą dėl bausmių subendrinimo apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu galiojo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis (jis įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 8 d.), kuriuo A. A. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su bausmėmis, 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu jam paskirtomis už kitus nusikaltimus. Taip apeliacinės instancijos teismas, taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, pats padarė analogišką klaidą – Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. A. paskirtą bausmę su kitomis bausmėmis subendrino pakartotinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas sprendimas naikintinas dar ir dėl šios priežasties. Dėl šioje nutarties pastraipoje aptartų priežasčių skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 64 straipsnio) pritaikymo ir esminio BPK reikalavimų (BPK 320 straipsnio 4 dalies) pažeidimo, taip iš dalies patenkinant nuteistojo A. A. kasacinį skundą.

Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti nuteistojo A. A. kasacinio skundo argumentai dėl, jo nuomone, neteisingai jam paskirtos bausmės yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad už penkias nusikalstamas veikas A. A. paskirtas bausmes subendrindamas dalinio sudėjimo būdu pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios iš jų (laisvės atėmimo šešeriems metams septyniems mėnesiams) kaip kitų bausmių dalį buvo pridėjęs penkis mėnesius laisvės atėmimo, nes subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas A. A. už BK 239 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bausmę sumažino iki dvejų metų laisvės atėmimo; kitų A. A. paskirtų bausmių trukmės apeliacinės instancijos teismas nekeitė, o subendrintą bausmę, kuri jam buvo paskirta už penkis nusikaltimus, sumažino iki šešerių metų dešimties mėnesių trukmės. Aptartos aplinkybės patvirtinam kad apeliacinės instancijos teismas A. A. bausmę sušvelnino būtent dėl sumažėjusios kaltinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį apimties. Todėl kasatoriaus skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į sumažėjusią kaltinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį apimtį, yra nepagrįstas.

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

n u t ar i a:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti jo dalį, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, A. A. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už keturias nusikalstamas veikas), 25 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

Kitą skundžiamų nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas Fedoasiukas

Viktoras Aidukas

Valerijus Čiučiulka