Dėl neturtinės žalos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. 2A-167-210/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06887-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.6.10.2.4.2.;2.3.2.8.;2.3.4.4.2.;2.3.5.2.1.;

(S)

3.3.1.20.;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. F. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (Šiaulių apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzItMTAzMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-172-1031/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-172-1031/2017">2-172-1031/2017</a> pagal ieškovo D. F. ieškinį atsakovei E. F. ir atsakovės E. F. priešinį ieškinį ieškovui D. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dėl daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl neturtinės žalos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys byloje „Swedbank“, AB, ir UAB „Mokilizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. F. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 863 tarp D. F. ir E. F., dėl atsakovės E. F. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti dabartines šalių pavardes. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove. Nustatyti ieškovui D. F. teisę be apribojimų matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Iš ieškovo priteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės. Nustatyti, kad atsakovė E. F. vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkys uzufrukto teise. Pripažinti, kad D. F. ir E. F. bendrąja jungtine nuosavybe lygiomis dalimis turi turtą: „Opel Vectra Station“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir nustatyti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą. Nustatyti, kad pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr.06-090081-FA/06-090085-FA, AB „Swedbank“ bankui kredito sumą 20 696,80 Eur mokės ieškovas D. F.. Taip pat nustatyti, kad pagal 2014 m. balandžio 25 d. sutartį Nr.14-031376-CL, AB „Swedbank“ bankui kredito sumą 2865,40 Eur mokės solidariai ieškovas D. F. ir atsakovė E. F.. Nustatyti, kad pagal kredito Nr. SJJ50713PNPA, UAB „Mokilizingas“ kredito sumą 374,22 Eur mokės solidariai ieškovas D. F. ir atsakovė E. F..

2. Atsakovė E. F. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateiktu priešieškiniu atsakovė teismo prašė nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovo kaltės. Priteisti atsakovei iš D. F. 1000 Eur neturtinę žalą. Sūnaus E. F. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Iš D. F. sūnaus išlaikymui priteisti po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovei priteisiant virtuvės komplektą, minkštą kampą (stovintį svetainėje), televizorių LD, šaldytuvą, skalbimo mašiną, indaplovę, dujinę viryklę. Ieškovui atsakovė prašė priteisti miegamojo komplektą, minkštą kampą (mažąjį), valgomąjį stalą su 6 kėdėmis, televizorių „Samsung“, kavos staliuką. Taip pat atsakovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalyti, atsakovei priteisiant 0,77 dalis, o ieškovui 0,23 dalis minėto buto. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš jos ieškovui 0,77 dalis jo kas mėnesį mokamų įmokų AB „Swedbank“ pagal 2006-11-14 kredito sutartį, kuria paimta paskola butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Atsakovė prašė jai palikti santuokinę pavardę. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 863) tarp D. F. ir E. F., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo E. F. palikti santuokinę pavardę – F. Atmetė atsakovės E. F. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buto bei jame esančių baldų ir buitinės technikos padalijimo. Priteisė atsakovei E. F. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Vectra Station“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovo D. F. atsakovei E. F. 17 523,41 Eur kompensaciją. Šalių sūnaus E. F. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. F.. Šalių sūnui E. F. priteisė iš D. F. išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. E. F. paskyrė vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nustatė, kad D. F. nekliudomai bendrauja su sūnumi E. F.. Nustatė D. F. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems baldams ir buitinei technikai uzufruktą bute paliekant gyventi E. F. su sūnumi E. F.. Uzufruktą nustatė iki 2019 m. liepos 1 d. Priteisė iš ieškovo D. F. atsakovei E. F. 849,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas pripažino, kad kiekvienas iš sutuoktinių pažeidė sutuoktinio pareigas ir tie pažeidimai yra esminiai, dėl kurių šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomu, todėl šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nesant ginčo dėl pavardės, nutraukus santuoką teismas ieškovei paliko jos prašomą santuokinę pavardę.

5. Teismas, vertindamas vaiko poreikius, ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo baigiamojoje stadijoje ginčo dėl vaiko išlaikymo nekilo, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos institucijos poziciją, priteisė vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismas vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis uzufruktore paskyrė vaiko motiną – atsakovę E. F.. E. F. gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakove ir nesant duomenų, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti su sūnumi arba bendravimas turėtų būti ribojamas, leido ieškovui nekliudomai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime.

6. Šalių butas ieškovo yra įsigytas iki santuokos sudarymo, paskola butui įsigyti taip pat ieškovui buvo suteikta iki santuokos sudarymo, baldai buvo įsigyti už paskolą, kuri ieškovui buvo suteiktą iki santuokos sudarymo, todėl ginčo butą teismas vertino kaip asmeninę ieškovo nuosavybę, atsiradusią iš asmeninės ieškovo prievolės. Ta aplinkybė, kad ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma ir iš bendro sutuoktinių turto ir iš asmeninio atsakovės turto, negali pakeisti, modifikuoti ar paneigti minėtos prievolės asmeninio pobūdžio, todėl teismas sprendė, kad aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrajai jungtinei nuosavybei atsirasti CK 3.88 straipsnio pagrindais.

7. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad šalys bendrų pajamų negavo, nes dirbo tik ieškovas ir darbo užmokestį gaudavo tik jis. Nenustačius, kad ieškovas turėjo asmeninio turto savo asmeninei prievolei vykdyti, teismas sprendė, kad prievolė bankui nuo santuokos sudarymo buvo vykdoma iš bendrojo sutuoktinių turto. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, įvertinęs šalių santykių konfliktišką ir įtemptą pobūdį, šalių sūnaus paaiškinimus, kad tėvai nuolatos konfliktuoja ir pykstasi, sprendė, kad teisinga ir sąžininga bei nuosavybės valdymo aspektu efektyvu kompensaciją atsakovei priteisti pinigais.

8. Automobilį natūra teismas priteisė atsakovei, o ieškovui teismas pripažino pusė automobilio paskolos su palūkanomis kompensacijos – 3233,24 Eur. Iš ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos, kurią sudaro 1) 6880,07 Eur bendrų lėšų butui ir baldams, 2) asmeninių atsakovės lėšų butui ir baldams – 12170,54 Eur bei 3) buto renovacijos įmokų – 1706,04 Eur (iš viso 20756,65) atėmus atsakovės ieškovui mokėtiną kompensaciją už automobilį 3233,24 Eur, teismas priteisė galutinę ieškovo atsakovei mokėtiną kompensacija – 17 523,41 Eur.

9. Teismas atmetė ieškovo vertinimus apie tai, kad santuoką nutraukus jis turėtų atgauti visas sąnaudas, susijusias su atsakovės vyresniojo sūnaus išlaikymu, kaip nesuderinamus su šeimos socialine paskirtimi. Teismas, pažymėdamas, kad nesėkmingos santuokos pabaigos atveju nėra ir negali būti taikomi nesėkmingo verslo (kai išsiskiria verslo partneriai) pabaigos standartai, todėl teismas ieškovo poziciją, kad kompensaciją atsakovei iš esmės jis yra grąžinęs paremdamas jos sūnų iš ankstesnės santuokos, atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, vertindamas ir nepilnamečio šalių sūnaus interesus, kad savo gyvenamojoje vietoje vaikas yra sukūręs socialinių ir psichoemocinių santykių tinklą – čia lanko mokyklą, būrelius, čia yra jo draugai, gyvendamas šioje vietoje jis gerai jaučiasi ir kitur gyventi nenorėtų bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, sprendė minėtam turtui – butui ir jame esantiems baldams bei buitinei technikai – nustatyti iki nepilnamečių šalių vaikas baigs penktą klasę uzufruktą ir bute palikti gyventi atsakovę su sūnumi. Teismas tokį sprendimą priėmė įvertinęs aplinkybes, kad bute gyvena ir visais daiktais (baldais ir buitine technika) naudojasi atsakovė su sūnumi, o ieškovas gyvena kitur. Teismas apie savo teises, numatytas CPK 376 straipsnio 3 dalyje, pranešė teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. rugpjūčio 30 d., todėl spręsdamas uzufrukto nustatymą neviršijo įstatymu jam viešojo intereso pobūdžio byloje suteiktos diskrecijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė E. F. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti pripažįstant, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 2 650,00 Eur vertės kilnojamąjį turtą, nurodytą atsakovės pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, ir jį padalyti, nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis sūnus ir į tai, kad virtuvės baldai įgyti už atsakovės asmenines lėšas, o skalbimo mašina „Siemens“ atsakovei padovanota gimtadienio proga atsakovės mamos, taip atsakovei paskiriant: virtuvės komplektą, 350 Eur vertės; minkštą kampą (didįjį, stovintį svetainėje), 200 Eur vertės; televizorių LD 300 Eur vertės; šaldytuvą 200 Eur vertės; skalbimo mašiną 200 Eur vertės; indaplovę, 200 Eur vertės; dujinę viryklę, 200 Eur vertės. Ieškovui paskiriant: miegamojo komplektą, 300 Eur vertės; minkštą kampą (mažąjį), 200 Eur vertės; valgomąjį stalą su 6 kėdėmis, 250 Eur vertės; televizorių „Samsung“, 200 Eur vertės; kavos staliuką, 50 Eur vertės. Automobilį „Opel Vectra Station“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas atsakovės vardu, pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, pripažįstant, kad jam įsigyti panaudota 800 Eur santuokinių lėšų, kurių puse, t. y. 400 Eur mažintina iš ieškovo atsakovei priteisiama kompensacija. Priteisti atsakovei iš ieškovo 23 156,86 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Nustatyti ieškovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems ieškovui paskirtiems baldams ir buitinei technikai uzufruktą, bute paliekant atsakovę su sūnumi E. F. iki sūnaus pilnametystės arba numatyti išlygą, paliekant Šiaulių apylinkės teismo nustatytą terminą, jog uzufruktas tęsis iki tol, kol ieškovas visiškai išmokės atsakovei priteistą kompensaciją. Priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11. 1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl bute (duomenys neskelbtini), esančių baldų ir buitinės technikos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti jos prašomu būdu, o dėl nepilnamečio sūnaus baldų bei kompiuterio visiškai nepasisakė. Aplinkybė, kada ir iš kokių lėšų buvo įsigyti šalių turėti baldai bei buitinė technika, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, ieškovo vardu įsigijus butą, į jį parsivežė visus atsakovės iki santuokos turėtus baldus, daiktus ir buitinę techniką. Apeliantė mano, kad iš antrosios, buto remontui skirtos paskolos, buvo supirktos medžiagos buto remontui, o likusi dalis išleista ieškovo asmeninėms reikmėms. Ieškovas neprieštaravo, kad visas nurodytas kilnojamasis turtas yra įgytas gyvenant santuokoje ir net neaiškino, kad šis turtas įgytas už banko paskolą ir yra jo asmeninis turtas. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo iki santuokos paimto kredito dalis, skirta buto remontui, buvo panaudota ir baldams bei buitinei technikai įsigyti. Teismo išvada, kad ieškovo bute esantys baldai bei buitinė technika yra jo asmeninė nuosavybė, leidžią ieškovui visus bute esančius baldus bei buitinę techniką, tarpe jų sūnaus kompiuterį ir kitus daiktus, priklausančius vaiko kambariui, vertinti kaip savo asmeninę nuosavybę.

11.2. Apeliantė sutinka su teismo sprendimu dėl kompensacijos jai priteisimo, tačiau nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu. Apeliantė mano, kad iš ieškovo turi būti priteista 23156,86 Eur dydžio piniginė kompensacija, kurią sudaro: 1) 6880,07 Eur bendrų lėšų butui įsigyti, 2) 14770,62 Eur asmeninių lėšų butui įsigyti, 3) 1706,04 Eur buto renovacijos įmokų 4) 200,13 Eur asmeninių lėšų buto pagerinimui (durys), iš viso 23556,86 Eur, atėmus ieškovui mokėtiną kompensaciją už automobilį 400,00 Eur. Apeliantė įsitikusi, kad iš ieškovo turi teisę atgauti bent tą asmeninio turto dalį, kurią įdėjo į ieškovo nuosavybe pripažintą butą bei į automobilio pirkimą.

11.3. Apeliantė sutinka su teismo sprendimu dėl uzufrukto butui nustatymo, tačiau nesutinka su nustatytu tokio uzufrukto terminu. Teismas sprendimu neišsprendė visų šalių keliamų reikalavimų, t. y. sprendimo rezoliucinėje dalyje neišspręsti ieškovo vardu paimtų kreditų klausimai.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. F. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių rašytinių įrodymų, teikiamų su apeliaciniu skundu, negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, ieškovo nuomone, papildomi duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti ir vertinti.

12.2. Teismas teisingai nustatė atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydį, kurią sudaro: 1) 6 880,07 Eur bendrų lėšų, kurias šalys iki gyvenimo skyrium pradžios iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų pagal asmeninę ieškovo prievolę sumokėjo kreditoriui „Swedbank“, AB; 2) 12 170,54 Eur asmeninių atsakovės lėšų, kurios buvo panaudotos kreditui, skirtam būstui įsigyti ir buto remontui, dengti, t. y. ieškovo asmeninei prievolei vykdyti ir 3) 1 706,04 Eur buto renovacijos įmokų – iš viso 20 756,65 Eur; iš šios sumos teismas atėmė atsakovės ieškovui mokėtiną kompensaciją už automobilį (3 233,24 Eur), todėl pagrįstai sprendė priteisti iš ieškovo atsakovei 17 523,41 Eur dydžio kompensaciją.

12.3. Automobilis „Opel Vectra Station“ buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje už suteiktą kreditą, todėl teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Automobilį natūra priteisus atsakovei, ieškovui iš atsakovės pagrįstai priteista kompensacija, sudaranti 3 233,24 Eur, t. y. ½ automobiliu pirkti suteiktos paskolos su palūkanomis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad automobiliui įsigyti buvo panaudota tik 800 Eur santuokoje įgytų lėšų, o likusi lėšų dalis yra asmeninės atsakovės lėšos.

12.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš ieškovo atsakovei priteisus kompensaciją, vaiko teisė į gyvenamąją patalpą bus užtikrinta vaiko motinai (atsakovei) įsigijus būstą ar jį nuomojantis, o šalių sūnui baigus penktą klasę, paaugliško amžiaus berniukas bus pajėgus ir pakankamai savarankiškas lankyti mokyklą, užsiėmimus ir gyvendamas toliau nuo ugdymo vietos. Deklaratyvūs atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas neketina mokėti atsakovei kompensacijos. Nors apeliantė tvirtina, kad savaime kompensacijos priteisimo faktas dar nesuteikia atsakovei galimybės nusipirkti kitą būstą, jį išsinuomoti, neturint tam jokių santaupų, ir tokiu būdu užtikrinti vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, tai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos dydžio ir uzufrukto termino.

14. Sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei bei neturtinės žalos, automobilio „Opel Vectra Station“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, sutuoktinės pavardės, ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, apeliantė pripažįsta teisėtomis ir pagrįstomis ir pateiktu apeliaciniu skundu jų neskundžia.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia virtuvės baldų pirkimo sutartį, televizorių „Samsung“, LG ir skalbimo mašinos įsigijimo dokumentus.

16. CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju apeliantė daiktų įsigijimo dokumentus teikia pridėjimui po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini visų įrodymų kontekste.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl bute (duomenys neskelbtini), esančių baldų ir buitinės technikos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos padalyti apeliantės prašomu būdu, o priešieškinyje nurodytus vaiko baldus bei kompiuterį, kurie nedalytini kaip santuokinis turtas, teismas pripažino ieškovo asmenine nuosavybe ir dėl to sprendime visiškai nepasisakė.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, kad baldai ir buitinė technika buvo įgyti už buto remontui skirtą paskolą (jos dalį), ieškovui suteiktą iki santuokos sudarymo, sprendė, jog pagal šią paskolą įsigyti daiktai (baldai ir buitinė technika) yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl atsakovės reikalavimą dėl kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalijimo atsakovės nurodomu būdu atmetė. Taigi, pirmosios instancijos teismas šalių paaiškinimais nustatė, jog ieškovui suteikto kredito dalis, skirta buto remontui, buvo panaudota ir baldams bei buitinei technikai įsigyti. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad ieškovas jokio kilnojamojo turto, išskyrus asmeninius daiktus, neturėjo, todėl ieškovui įsigijus butą, į jį buvo parvežti visi apeliantės iki santuokos sudarymo turėti baldai, daiktai ir buitinė technika. Tačiau teismas vertina tai, kad virtuviniai baldai buvo įsigyti prieš santuokos sudarymą, t. y. 2006-11-30, o televizoriaus „Samsung“ už lėšas, gautas vestuvių proga (3 t., 105, 107 b. l.). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad už naujus montuojamus virtuvės baldus būtų sumokėjusi asmeninėmis lėšomis, todėl aplinkybė, kad jie buvo užsakyti atsakovės vardu, jokios reikšmės neturi. Byloje nėra pateikta duomenų ir apie tai, kokius konkrečiai baldus, buitinę techniką apeliantė pervežė į ieškovo butą, nepateikti ir jų įsigijimo dokumentai (CPK 178 straipsnis). Tik apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad skalbimo mašiną „Siemens“ 2012-08-30 gimtadienio proga apeliantei padovanojo jos motina (3 t., 106), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, skalbimo mašiną „Siemens“ pripažįsta asmenine atsakovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas iš buto remontui skirtos paskolos nupirko medžiagas buto remontui, o likusią dalį išleido asmeninėms reikmėms, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo reikalavimą baldus ir buitinę techniką, esančią ieškovui priklausiančiame bute, pripažinti santuokiniu turtu ir padalyti apeliantės prašomu būdu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šaldytuvas, indaplovė ir dujinė viryklė yra buitinė technika ir sudedamoji individualios montuojamos virtuvės baldų komplekto dalis, todėl butą pripažinus ieškovo asmenine nuosavybe, vargu ar apeliantė visa tai galės naudoti pagal tikslinę paskirtį. Teismas vertina ir tai, kad apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybę, kad teismas yra priteisęs 6880,07 Eur bendrų lėšų butui ir baldamas kompensacijos dalį. Atsakovė savo pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, vadovaudamasi CK 3. 120 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodė, kad santuokoje įgijo baldus ir kompiuterį, skirtus sūnaus poreikiams tenkinti, todėl šie daiktai į dalytiną turtą neįtraukiami. Nesant šalių reikalavimo ir ginčo šiuo aspektu, teismas neturėjo pareigos dėl to pasiakyti, vertinant tai, kad vaiko baldai ir kompiuteris nėra pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad vaiko kambario baldai ir kompiuteris yra skirti išimtinai sūnaus poreikiams tenkinti ir yra nedalytinas turtas.

20. Apeliantė sutinka su teismo sprendimu dėl kompensacijos jai priteisimo, tačiau ginčija kompensacijos dydį. Pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė 17 523,41 Eur dydžio kompensaciją, apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo ją padidinti iki 23 156,86 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios ieškovo asmeninę nuosavybę, atsiradusią iš asmeninės ieškovo prievolės, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis), atmetė atsakovės reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buto padalijimo, tačiau, įvertinęs tai, jog ieškovo asmeninė prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, buvo vykdoma (piniginės įmokos bankui už ieškovui suteiktą paskolą būsto įsigijimui ir buto remontui buvo mokamos) ir iš bendro sutuoktinių turto, ir iš asmeninio atsakovės turto, taip pat tai, jog ieškovo butas, atlikus namo renovaciją, buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, sprendė kompensacijos atsakovei priteisimo klausimą.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki šalių gyvenimo skyrium pradžios sutuoktiniai iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų pagal kredito sutartį sumokėjo kreditoriui „Swedbank“, AB, 13 760,13 Eur, todėl vadovaudamasis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos principu, minėtą įmokų sumą padalijo pusiau ir sprendė, kad iš šios sumos atsakovei tenkanti kompensacijos dalis sudaro 6 880,07 Eur. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, jog šalims gyvenant santuokoje buvo atlikta namo, kuriame yra ieškovo butas, renovacija, šalys kartu padengė 3 412,07 Eur, todėl ½ šių lėšų, t. y. 1 706,04 Eur, kaip kompensaciją iš ieškovo priteisė atsakovei. Teismas taip pat nustatė, jog kreditui, skirtam būstui įsigyti ir buto remontui, dengti, t. y. ieškovo asmeninei prievolei vykdyti buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai vertino, jog ieškovo asmeninei prievolei vykdyti buvo panaudota 12 170,54 Eur asmeninių atsakovės lėšų, todėl šią sumą kaip kompensaciją iš ieškovo priteisė atsakovei. Taigi, teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovei mokėtiną kompensaciją sudaro: 1) 6880,07 Eur bendrų lėšų butui ir baldamas, 2) asmeninių atsakovės lėšų butui ir baldams 12170,54 Eur bei 3) buto renovacijos įmokų 1706,04 Eur, viso 20756,65, todėl atėmus atsakovės ieškovui mokėtiną kompensaciją už automobilį 3233,24 Eur, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 17 523,41 Eur kompensaciją.

23. Apeliantė tvirtina, kad neginčijamai nustatytas faktas, kad 14770,62 Eur suma jos asmeninių lėšų buvo pervesta ieškovui butui įgyti, todėl, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai 14770,62 Eur sumą sumažino iki 12170,54 Eur.

24. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad 2 600,08 Eur suma, kuri gaunama iš ieškovui atsakovės pervestų 14 770,62 Eur atėmus bankui pervestą sumą padengiant kreditą (14 770,62 Eur - 12 170,54 Eur), teismo liko nepriteista, kadangi nenustatyta, jog būtent 2 600,08 Eur suma buvo skirta ieškovo asmeninėms prievolėms apmokėti. Apeliantei neįrodžius, kad 2 600,08 Eur suma buvo panaudota išimtinai ieškovo asmeninei prievolei vykdyti (kredito, skirto būsto įsigijimui ir buto remontui, dengimui), teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi bendrąja prezumpcija, kad šis turtas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą padidinti iš ieškovo atsakovei priteistiną kompensaciją 2 600,08 Eur suma atmeta kaip nepagrįstą.

25. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės reikalavimo iš ieškovo priteisti 200,13 Eur kompensaciją už buto duris, kaip ieškovo buto pagerinimo išlaidas, apmokėtas už asmenines atsakovės lėšas iki santuokos sudarymo. Taip apeliantė prašo padidinti iš ieškovo atsakovei priteistiną kompensaciją 200,13 Eur suma. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kitų aplinkybių, vertino atsakovės nurodomas aplinkybes, susijusias su buto durų užsakymu ir jų įstatymu, tačiau nepripažino, kad šie darbai atitinka CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąvoką „turto pagerinimas iš esmės“. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė užsakė ir UAB „Nilvaida“ sumokėjo už buto duris ir jų įstatymą, nesant įrodymų byloje, kad atsakovė už nurodytą turtą mokėjo iš savo asmeninių lėšų, nepagrindžia aplinkybės, jog durys buvo nupirktos ir įstatytos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas (2 t., 75 b. l.). Tokių įrodymų apeliantei nepateikus, reikalavimas dėl atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos padidinimo 200,13 Eur negali būti tenkinamas.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad automobiliui „Opel Vectra Station“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkti buvo panaudota tik 800 Eur santuokoje įgytų lėšų, kurių ½ arba 400 Eur, apeliantei priteisus automobilį asmeninės nuosavybės teise, turėtų būti mažinama apeliantei iš ieškovo priteista kompensacija. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

27. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad automobiliui įsigyti buvo panaudota tik 800 Eur santuokoje įgytų lėšų, o likusi lėšų dalis yra asmeninės atsakovės lėšos, dėl to, automobilį natūra priteisus atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija turėtų sudaryti tik 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su automobilio „Opel Vectra Station“ įsigijimu ir šiam automobiliui įsigyti panaudotomis lėšomis, ir, nenustatęs, kad 1 760,89 Eur suma, kurią atsakovė ieškovo sąskaitos „papildymui“ pervedė 2011 m. balandžio 13 d., būtų buvusi panaudota ieškovo asmeninėms prievolėms vykdyti, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi bendrąja prezumpcija, kad šis turtas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, byloje taip pat nenustatyta. Taigi, automobilis „Opel Vectra Station“ buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje už suteiktą kreditą, todėl teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisus atsakovei, ieškovui iš atsakovės pagrįstai priteista kompensacija, sudaranti 3 233,24 Eur, t. y. ½ automobiliui pirkti suteiktos paskolos su palūkanomis.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems baldams bei buitinei technikai uzufruktą iki 2019 m. liepos 1 d., bute paliekant gyventi atsakovę su šalių nepilnamečiu sūnumi.

29. Apeliantė sutinka su ieškovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems baldams ir buitinei technikai, teismo nustatytu uzufruktu, tačiau nesutinka su jo terminu. Tokią poziciją apeliantė grindžia tuo, kad kompensacijos iš ieškovo priteisimo faktas nesuteikia atsakovei galimybės nusipirkti kitą būstą, jį nuomoti, neturint tam jokių santaupų, užtikrinti vaikui teisę į gyvenamąjį būstą. Ieškovui neturint realizuotino turto, išieškojimas bus nukreiptas į jo uždarbį, todėl priteistos kompensacijos apeliantė ilgai negaus. Be to, po dvejų metų sūnus dar nebus tokio amžiaus, kad būtų pajėgus ir pakankamai savarankiškas lankyti mokyklą ir užsiėmimus, gyvendamas toliau nuo ugdymo vietos, todėl apeliantė įsitikusi, kad uzufruktas turėtų būti nustatytas iki sūnaus pilnametystės.

30. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje). Pagal CK 3.71 straipsnio 2 dalį ir CK 3.86 straipsnio 2 dalį uzufruktas nustatomas iki vaiko pilnametystės.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ne maksimalų uzufrukto terminą – iki šalių sūnaus pilnametystės, o iki 2019 m. liepos 1 d. – iki šalių sūnus baigs penktą klasę, CK 3.71 straipsnio nuostatų bei taikymo principų nepažeidė. Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad teismas atsižvelgė ir vertino ne tik nepilnamečio sūnaus, bet ir atsakovės, ieškovo, kaip buto savininko, bei hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB, interesus. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad teismui iš ieškovo atsakovei priteisus kompensaciją, vaiko teisė į gyvenamąją patalpą bus užtikrinta vaiko motinai įsigijus būstą ar jį nuomojantis, o šalių sūnui baigus penktą klasę, paaugliško amžiaus berniukas bus pajėgus ir pakankamai savarankiškas lankyti mokyklą, užsiėmimus ir gyvendamas toliau nuo ugdymo vietos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos tokiai teismo išvadai ir sprendžia, kad byloje nėra teisinių pagrindų bei sąlygų nustatyti uzufrukto maksimalų terminą. Nei CK nuostatos, nei kiti įstatymai nenumato galimybės teismui sprendimu nustatyti uzufruktą iki bus išmokėta kompensacija už kitam sutuoktiniui natūra atitekusią didesnę turto dalį. Dėl šios priežasties nėra teisinės galimybės tenkinti apeliantės prašymo dėl uzufrukto nustatymo iki vaiko pilnametystės, arba susiejant pirmosios instancijos teismo nustatytą uzufrukto terminą su ieškovo prievole sumokėti atsakovei visą teismo priteistą kompensaciją. Papildomai teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas kompensacijos priteisimo aspektu yra privalomas ieškovui ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

32. Apeliantė tvirtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neišspręsti ieškovo vardu paimtų kreditų klausimai, nors ieškovas patikslintame ieškinyje šį reikalavimą reiškė, o teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje tai aptarė. Teisėjų kolegija šiuo aspektu su apeliante sutinka.

33. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje yra nurodęs, kad ieškovas 2015 m. liepos 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Mokilizingas“ ir 2014 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį su „Swedbank“, AB (2 t., 7, 30 b. l.). Ieškovas nurodė, kad sutartys sudarytos jo asmeniniams poreikiams. Atsakovė nurodė, kad apie šių sutarčių sudarymą ji nieko nežinanti. Sutartis su UAB „Mokilizingas“ sudaryta po gyvenimo skyrium pradžios, o sutartis su „Swedbank“, AB, sudaryta iki gyvenimo skyrium pradžios, tačiau iš esmės iš bendrų sutuoktinių lėšų vykdoma nebuvo, todėl teismas santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktiniams taikė nuo jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios, pagal šias sutartis atsakovei kompensacijos iš ieškovo nepriteisė laikydamas jas asmeninėmis ieškovo prievolėmis vykdytomis iš ieškovo asmeninio turto.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės E. F. reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Kadangi kreditas šiam būstui įsigyti buvo suteiktas D. F. iki santuokos sudarymo, akivaizdu, kad pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr.06-090081-FA/06-090085-FA, AB „Swedbank“ bankui kredito sumą 20 696,80 Eur mokės ieškovas D. F.. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai išsprendžia ieškovo reikalavimus dėl paskolų pripažinimo asmeninėmis jo prievolėmis.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, papildant ir patikslinant jo rezoliucinę dalį taip:

„ Skalbimo mašiną „Siemens“ pripažinti asmenine atsakovės E. F., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Nustatyti, kad pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr.06-090081-FA/06-090085-FA, AB „Swedbank“ bankui kredito 20 696,80 Eur suma yra asmeninė ieškovo D. F. prievolė.

Nustatyti, kad pagal 2014 m. balandžio 25 d. sutartį Nr.14-031376-CL, AB „Swedbank“ bankui kredito 2865,40 Eur suma yra asmeninė ieškovo D. F. prievolė.

Nustatyti, kad pagal 2015 m. liepos 13 d. kredito sutartį Nr. SJJ50713PNPA, UAB „Mokilizingas“ kredito suma 374,22 Eur yra asmeninė ieškovo D. F. prievolė“.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė