Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-52-309/2018
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00608-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.; 18.1.; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. K.-B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo G. K.-B. skundas netenkintas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato l. e. veiklos skyriaus tyrėjos pareigas E. K. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
G. K.-B. 2017 m. lapkričio 28 d. prašymu-pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatą prašydama įpareigoti šokių būrelio „F“ vadovę D. S. atsiprašyti jos dukros K. B. už tai, kad ji (D. S.) K. B. kitų vaikų akivaizdoje pavadino skolininke ir išvarė iš šokių užsiėmimo.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato l. e. veiklos skyriaus tyrėjos pareigas E. K. 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nesutikdama su minėtu tyrėjos nutarimu, G. K.-B. šį nutarimą apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.
Šiaulių apylinkės teismas (Radviliškio rūmai) 2018 m. sausio 24 d. nutarimu G. K.-B. skundo netenkino, paliko galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato l. e. veiklos skyriaus tyrėjos pareigas E. K. 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą.
Apeliaciniu skundu G. K.-B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. sausio 24 d. nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą, ir įpareigoti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 3 dalį.
Skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad kaltininkės veiksmuose yra etikos pažeidimo, o ne administracinio nusižengimo, požymių.
Mano, kad ikiteisminio tyrimo institucija netinkamai kvalifikavo tarp šalių susidariusius teisinius santykius kaip nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nors pagal faktines aplinkybes buvo pažeistos vaiko teisės. Pažymi, jog ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. ANK 72 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė ir administracinėn atsakomybėn pagal ją gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimus. Teigia, kad šiuo atveju nė viena institucija, tyrusi skundą, tinkamai nekvalifikavo teisinių santykių, susiklosčiusių konfliktinės situacijos metu.
Be to, pasak apeliantės, medžiagos tyrimas atliktas formaliai, apsiribojant pareiškėjos ir šokių vadovės apklausa. Kadangi iš apklausų protokolų matyti, kad apklaustų asmenų pozicijos dėl esminių aplinkybių nesutampa, nepagrįstas teismo motyvas, kad įvykio aplinkybės aiškios ir apklausti kitų liudytojų nereikia. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal pareiškime nurodytas aplinkybes incidentas įvyko šokio būrelio metu, todėl konfliktinę situaciją galėjo matyti būrelio nariai ir jie turėjo būti apklausti. Kadangi jos (G. K.-B.) dukra buvo išvyta iš būrelio ir jos laukė lauke prie Kultūros namų, mano, kad yra tikslinga apklausti ir Kultūros namų administraciją, bei nustatyti, ar bendros patalpos nėra stebimos apsaugos kameromis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti veiksmai nebuvo atlikti, mano, jog galima teigti, kad medžiagos tyrimas atliktas nepilnai, dėl to skundžiami institucijų sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Atsiliepimu į G. K.-B. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) nutarimą.
G. K.-B. skundas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Iš K. B. apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė, jog 2017 m. lapkričio 28 d. šokių mokytoja D. S. jos paklausė: „Kada atneši pinigus už užsisakytas prekes šokiams (megztinį, kelnes, palaidinę)?“. Kai ji pasakė mokytojai, jog buvo pranešusi, kad šių prekių nebeužsisakinės, mokytoja jai pasakė, kad ji (K. B.) yra „tikra skolininkė“. Tuomet ji nuėjusi į rūbinę paskambino savo mamai, mama paskambino šokių mokytojai, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau ji paties pokalbio tarp mamos ir mokytojos negirdėjo. Po šio pokalbio mokytoja jai pasakė: „Eik, susirink savo daiktus iš čia, nes man čia tokių gražuolių nereikia“ (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lapas). Iš D. S. paaiškinimo matyti, kad ji, kaip šokių būrelio vadovė, K. B. atėjus į šokių pamoką, priminė jai apie nesumokėtus pinigus už užsakytą ir jau nupirktą šokių aprangą. Maždaug po penkių minučių jai paskambinusi K. B. mama jos paklausė, kodėl ji (D. S.) pavadino jos dukrą skolininke, nors ji taip K. B. nevadino. Baigusi pokalbį su K. B. mama, ji K. B. pasakė, kad „jos šokiai baigėsi ir ji gali eiti rengtis“. Taip ji pasakė todėl, kad su mergaitės tėvais buvo sutarta, kad kilus konfliktinei situacijai ji ir K. atsisveikins. Pažymėjo, kad K. B. tėvai apie dukters problemą žino, ji šios problemos viešinti nenori (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 lapas). Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įvertinus D. S. veiksmus akivaizdu, kad ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties, jos tikslas buvo tik priminti mokinei, kad reikia sumokėti pinigus už šokių rūbus. Taigi tyrėjai nebuvo pagrindo tęsti administracinio nusižengimo teiseną ir kaip liudytojus apklausinėti šokių būrelio narius, Kultūros namų administraciją bei atlikti kitus procesinius veiksmus.
Kaip minėta, ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ir nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje, tačiau negalima visais atvejais bet kokį konfliktą ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad D. S. žodžiais ar veiksmais būtų pažeidusi K. B. teises, kad jos tyčia būtų buvusi nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Bylos duomenimis, dėl to, kad šokių vadovė D. S. savo mokinei K. B. priminė, jog iki šiol nėra atsiskaityta už šokių rūbus, K. B. pasijuto nejaukiai, ji paskambinusi telefonu apie šią situaciją pranešė savo mamai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų ant K. B. šaukusi, šiurkščiai su ja pasielgusi. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad D. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje, požymių. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. elgesys liepiant vaikui išeiti iš šokių pamokos matant kitiems vaikams, yra neetiškas ir neprofesionalus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negali būti taikoma.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir G. K.-B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas
