Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-354/2018
(S)
Teisminio proceso Nr. 1-13-0-00004-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.11; 1.2.23.2.1; 2.1.6.6; 2.4.6.4.2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Renatai Kovierei, Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Karpalovui,
nuteistajam Ž. T., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatyta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ž. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – klonazepamo bei šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas platino: laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 14.20 val., iki 2016 m. 10-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, bet ne vėliau kaip 12.40 val., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), paruošė ir minėtoje kameroje buvusiems Ž. A. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų davė gerti arbatą su meduje esančiu klonazepamu bei ne mažiau kaip tris kartus davė D. B. jo paties pagaminto heroino tirpalo švirkštu susileisti į rankų venas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 12.40 val., iki 2016 m. spalio 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso pastate esančioje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), paruošė ir minėtoje kameroje buvusiems M. K., A. M., V. B. ir V. P. davė po du kartus gerti arbatą su meduje esančiu klonazepamu bei švirkštu suleido jo paties pagamintą heroino tirpalą M. K. į sėdmenis, A. M. – į kairės rankos alkūnės duobę, taip pat šį heroino tirpalą davė V. B. švirkštu susileisti į kairės rankos pažastį.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. T. prašo išteisinti jį iš BK 260 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir bylą nutraukti arba ištaisyti padarytus BK 64 straipsnio pažeidimus ir laisvės atėmimo bausmę sumažinti.
Skunde nuteistasis teigia, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamoji įstatymą. Nuteistojo manymu, teismas buvo šališkas ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, teismas taip pat pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį, nes bylą išnagrinėjo neteisingai.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jo parodymai nėra skirtingi, nes sutrintos ar sulaužytos tabletės yra vienas ir tas pats. Ž. T. pažymi, jog byloje yra duomenų, kad mirusiajam buvo oficialiai kalėjimo med. dalyje išrašytas klonazepamas, o tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad psichotropinė medžiaga priklausė pačiam A. M..
Be to, skunde Ž. T. teigia, kad teismas nepagristai nurodė, jog liudytojai D. B., E. G., V. P. parodė, kad būtent jis (apeliantas) platino narkotines medžiagas, ir pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog kai kurių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo tyčia dirbtinai derinami (tapatinami) tarpusavyje, todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra praktiškai niekinė ir ja remtis teismas negalėjo, be to, teismas niekaip nepaneigė liudytojo E. I. parodymų.
Skunde apeliantas taip pat pabrėžia, kad teismas, pats sau prieštaraudamas, 13 nuosprendžio puslapio 2 pastraipoje teigia, kad heroino platinimas jam (nuteistajam) nėra inkriminuojamas, tačiau 15 puslapio 1 pastraipoje apkaltina jį (nuteistąjį) heroino platinimu, niekuo nepagrisdamas tokio savo teiginio. Tokiu atveju, apelianto nuomone, heroino platinimas iš nuosprendžio turi būti šalinamas. Taip pat kaip neįrodytas turi būti šalinamas ir klonazepamo platinimas.
Be to, skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, bendrindamas jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, prie jos iš dalies pridėjo nepagristai per didelę kitu nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 64 straipsnis) ir skyrė galutinę nepagristai per didelę laisvės atėmimo bausmę, paskirta subendrinta bausmė mažintina.
Apygardos teismo posėdyje nuteistasis Ž. T. ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo Ž. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Ž. T. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl Ž. T. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius Ž. T. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų D. B., E. G., V. P. ir kitų liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, draudžiamų daiktų paėmimo protokolu, įvykio vietos, apžiūrų protokolais bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad Ž. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam Ž. T. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios teismo šališkumą.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. T. prašo jį išteisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog Ž. T. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir šias medžiagas platino. Atmestini apelianto argumentai, jog kai kurių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tyčia derinami. Pažymėtina, kad apylinkės teisme apklausus pareigūnus R. G., L. Š., P. P., kurie ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojų apklausas, pastarieji nurodė, jog liudytojai yra apklausiami po vieną; liudytojai negali perskaityti kitų liudytojų parodymų, nes jiems neduodama susipažinti su kitų asmenų apklausų protokolais; liudytojai po protokolais pasirašo tik juos perskaitę. Pagrindo netikėti tokiais pareigūnų parodymais nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad apklausiant liudytojus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. T. versija, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso ne jam, o A. M., yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. buvo oficialiai kalėjimo med. dalyje išrašytas klonazepamas. Liudytojas D. B. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad jis sėdėjo vienoje kameroje su Ž. T., pažymėjo, jog iki tol, kol Ž. T. pateko į jų kamerą, jie nieko nevartojo, nes neturėjo ir neieškojo. Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu teisingumą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. nurodė, jog Ž. T. turėjo plastikinį indelį su medumi, kuriame, kaip D. B. buvo sakęs pats Ž. T., buvo įdėta psichotropinių tablečių, kad visas dienas, kol buvo kameroje, Ž. T. gamino arbatą, į kurią įdėdavo savo atsinešto medaus su psichotropinėmis tabletėmis. Minėto liudytojo aiškinimu, Ž. T. turėjo du polietileno maišelius su narkotikais – heroinu, Ž. T. heroiną leidosi sau bei pasiūlė jam (D. B.) ir jis minėtą narkotinę medžiagą leidosi, o iki Ž. T. įkėlimo į kamerą, kiti kameroje buvę asmenys nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų neturėjo. Liudytojas D. B. taip pat parodė, kad Ž. T. iškeliant į kitą kamerą, pastarasis pasiėmė medų bei vieną maišelį su heroinu (2 t., 184–186 b. l.). Liudytojo D. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kad būtent Ž. T. turėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtina E. G. ir V. P. duoti parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad medų turėjo Ž. T., kad visi, išskyrus jį (E. G.), kameroje gėrė arbatą su Ž. T. medumi, nurodė, jog, kai į kamerą atkėlė Ž. T., atsirado ir vienkartiniai švirkštai. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. nurodė, kad Ž. T. padarė arbatos su savo atsineštu medumi, kad jis (E. G.) pastebėjo, jog asmenys, gėrę Ž. T. arbatą, apsvaigo, Ž. T. gyrėsi, jog į medų yra įdėta klonazepamo tablečių. E. G. taip pat parodė, kad Ž. T. turėjo heroino, iš savo pagalvės išsitraukė vienkartinį švirkštą, nurodė, jog Ž. T. pasidarė iš heroino tirpalą, kurį pirmiausia leidosi sau, tada V. P. suleido į rankos žasto užpakalinę dalį, heroino tirpalo suleido ir M. K. į sėdmenis, o visą likusį švirkšto turinį suleido A. M., paaiškino, jog kratos metu rasta švirkšto adata yra ta pati, su kuria buvo suleistas pagamintas heroino tirpalas (3 t., 4–6 b. l.). Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad būdami kameroje gėrė arbatą su medumi, kurį atsinešė Ž. T., patvirtino, jog pats Ž. T. pasakė, jog meduje buvo įmaišyta psichotropinių medžiagų. Be to, V. P. parodymai patvirtina E. G. parodymus, jog pastarasis minėtos arbatos negėrė. V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Ž. T. padarė arbatą su medumi, kuriame buvo įmaišyta psichotropinių medžiagų, ir visi buvę kameroje asmenys, išskyrus E. G., arbatą gėrė, jis (V. P.) nuo minėtos arbatos pasijuto apsvaigęs. V. P. teigimu, medus, kuriame buvo įmaišyta psichotropinių medžiagų, priklausė Ž. T., pats Ž. T. nurodė, kad meduje yra įdėta klonazepamo (3 t., 14–15, 21–22 b. l.). Apygardos teismas pažymi, kad liudytojų E. G., V. P., D. B. parodymai, susiję su narkotinių, psichotropinių medžiagų priklausomumu Ž. T. ir jų platinimu, iš esmės yra logiški ir nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina Ž. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. P., E. G. ir D. B. parodymų patikimumą patvirtina ir apylinkės teismo posėdžio metu pagarsinti V. B. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog į kamerą įkeltas vyras (Ž. T.) pasiūlė visiems atsigerti arbatos, jis (V. B.) matė, kad į puodelį su arbata naujai įkeltas vyras įdėjo medaus. V. B. aiškinimu, jis apsvaigo nuo išgertos arbatos, suprato, kad gertoje arbatoje galėjo būti įdėta klonazepamo, nes jam yra tekę minėtų vaistų vartoti. V. B. nurodė, kad būtent Ž. T. turėjo maišelį su heroinu ir vienkartinį švirkštą, paaiškino, kad Ž. T. jam davė susileisti narkotinių medžiagų (3 t., 38–39, 42–43 b. l.). Minėtų liudytojų parodymus, kad įvykio dieną buvo vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, t. y. heroinas ir klonazepamas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: specialisto išvadoje Nr. M 540/2016(04), nurodyta, jog A. M. lavono kraujyje rasta 0,087 mg/l morfino ir 0,084 mg/l 7-aminoklonazepamo (1 t., 58–60 b. l.), o teismo posėdyje apklaustas specialistas R. O. paaiškino, kad morfinas ir 7-aminoklonazepamas yra atitinkamai heroino ir klonazepamo skilimo produktai; neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktuose nurodyta, kad 2016 m. spalio 28 d. naudojant greito tyrimo testą buvo nustatyta, jog Ž. T. ir M. K. vartojo psichiką veikiančias medžiagas (morfiną, oksazepamą) (1 t., 189–191 b. l.; 2 t., 86–88 b. l.); draudžiamų daiktų paėmimo protokole ir specialistų išvadose nurodyta, kad 2016 m. spalio 28 d. kratos kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo rasta ir paimta adata nuo medicininio švirkšto, ant adatos ir jos dėklo yra heroino pėdsakai ir biologiniai pėdsakai, biologinių pėdsakų genotipas sutampa su Ž. T. genotipu (1 t., 49, 82–83, 91–92, 94–95 b. l.). Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo Ž. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Apeliantas Ž. T. teigia, kad apylinkės teismas nepaneigė liudytojo E. I. parodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto liudytojo parodymų paneigti ir nereikėjo, kadangi teismas apskritai minėto liudytojo parodymais nesivadovavo ir jų nepripažino įrodymais, nes pagrįstai konstatavo, jog E. I. parodymai yra nepatikimi ir duoti tik siekiant padėti Ž. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojo E. I. versija, jog ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai jį apklausiant, buvo paneigta kitų liudytojų – L. Š. ir P. P. parodymais. Ž. T. parodymai taip pat laikytini nepatikimais, nes jie nebuvo nuoseklūs ir prieštaraujantys tiek kitai bylos medžiagai, tiek tarpusavyje. Apylinkės teismo posėdžio metu Ž. T. nurodė matęs sutrintas klonazepamo tabletes į miltelius, o tie milteliai buvo sumaišyti į tirpią arbatą, vėliau Ž. T. nurodė, kad tabletės nebuvo sutrintos, o sulaužytos, be to, nurodė, kad tabletes A. M. išsitraukė iš vokų, iš kaltinamojo akto ar dar kažko. Be to, skiriasi Ž. T. versija ir dėl švirkšto darymo, nes apylinkės teisme duodamas parodymus pradžioje jis nurodė, kad švirkštą pasidarė pats, vėliau aiškino, kad švirkštą padarė A. M.. Ž. T. teigė, kad adata buvo tikra, ji buvo paimta nuo savadarbio tatuiruočių aparato, tačiau ši versija tai pat paneigta bylos duomenimis, nes iš draudžiamų daiktų paėmimo protokolo matyti, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas ne tik savadarbis tatuiruočių aparatas, tačiau ir adata nuo medicininio švirkšto, ant kurios buvo rasti heroino pėdsakai ir biologiniai pėdsakai, o biologinių pėdsakų genotipas sutampa su Ž. T. (1 t., 49, 82–83, 91–92 b. l.), be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš apžiūros protokolo matyti, kad paimtoje tatuiruočių darymo mašinėlėje antgalis yra (1 t., 67–71 b. l.), o tai paneigia Ž. T. versiją, jog A. M. tatuiruotes darė su tatuiruočių aparato adata.
Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas, pats sau prieštaraudamas, nuosprendžio 13 puslapio 2 pastraipoje nurodė, kad jam (Ž. T.) heroino platinimas nėra inkriminuojamas, tačiau, pasak Ž. T., jis vis vien nuteisiamas dėl heroino platinimo, todėl, apelianto vertinimu, iš nuosprendžio turi būti šalinamas heroino ir klonazepamo platinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio 13 puslapio 2 pastraipoje teismas nurodė, kad „E. G. ir V. P. parodymai nesutapo tuo klausimu, ar Ž. T. davė (suleido) heroino tirpalo V. P., tačiau tokia aplinkybė Ž. T. ir nėra inkriminuota“. Pažymėtina, kad Ž. T. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nuteistas dėl heroino platinimo V. P., todėl nėra pagrindo teigti, kad esama prieštaravimų apylinkės teismo nuosprendyje.
Dėl BK 64 straipsnio taikymo
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino bausmes ir jam paskyrė per didelę galutinę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs jam paskirtos bausmės, imama ta bausmės dalis, kuri asmeniui liko atlikti nuo tada, kai dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas nuosprendis.
Pagal 2016 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, nuteistajam Ž. T., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, ir Ž. T. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuteistajam Ž. T. nutarta skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 24 d. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, Ž. T. į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal 2015 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, laikas – laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. kovo 22 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. 12.17 val. iki 2013 m. spalio 30 d.
Šiuo atveju nuteistojo Ž. T. neatlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžius, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2017 m. gruodžio 14 d.) buvo 7 mėnesiai 10 dienų, nes pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį į subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę buvo įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime, t. y. 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos nuteistasis Ž. T., skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodytos bausmės pradžios datos – 2016 m. spalio 24 d., jau buvo atlikęs 1 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuteistojo Ž. T. neatliktos bausmės dalį, todėl buvo suklysta skiriant Ž. T. galutinę subendrintą bausmę – pridėta didesnė bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams) nei likusi neatlikta ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės dalis (laisvės atėmimas 7 mėnesiams 10 dienų). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu Ž. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės dalis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, nes tokį bausmių subendrinimo būdą parinko pirmosios instancijos teismas, ir nuteistajam Ž. T. iš naujo skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Ž. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatyta ir neatlikta bausmės dalimi ir Ž. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 5 metams, pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir Ž. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 4 mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus
Virginija Žindulienė
