Dėl antstolių veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-297/2009 (S)

Procesinio sprendimo kategorija

122.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Baranausko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaitkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Robertui Vaitkevičiui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. V. dėl antstolių veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje yra kilęs ginčas dėl atskirojo skundo padavimo terminų bei aplinkybių, kurios pripažintinos svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo priežastimis. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir pripažino antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmus dėl lėšų (5881,70 Lt) arešto pareiškėjos sąskaitoje ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą neteisėtais; įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjai 3629,90 Lt bei atšaukti 2003 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl 5881,70 Lt pareiškėjos sąskaitoje arešto. Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vaitkevičius 2009 m. gruodžio 29 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties bei prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį priėmė jam nedalyvaujant; šios nutarties nuorašą gavo 2008 m. gruodžio 19 d., t. y. pasibaigus CPK 335 straipsnyje nustatytam terminui atskirajam skundui paduoti. Suinteresuoto asmens nuomone, terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties – nutartis gauta pasibaigus apskundimo terminui, o atskirąjį skundą galėjo paduoti tik žinodamas skundžiamos nutarties motyvus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad byla buvo paskirta nagrinėti 2008 m. lapkričio 25 d. ir apie tai bylos šalims buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 24 d. prašyme nurodė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 2008 m. lapkričio 25 d. išnagrinėjęs bylą, teismas nutarties paskelbimą atidėjo 2008 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjas buvo informuotas apie posėdį, dalyvauti nepageidavo, bet privalėjo domėtis posėdžio baigtimi ir priimtais sprendimais. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, paskelbimas laikytinas prieš tai vykusio teismo posėdžio, kuriame nutarta atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tęsiniu, todėl laikė, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie nutarties paskelbimą 2008 m. gruodžio 9 d., ir jis turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 15 d. Suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad atskirasis skundas jam įteiktas pavėluotai, teismas laikė neturinčia reikšmės, nes sprendimų (nutarčių) nuorašai dalyvaujantiems byloje asmenims išduodami tik pačių asmenų prašymu. Dėl to teismas laikė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi suinteresuoto asmens antstolio R. Vaitkevičiaus atskirąjį skundą atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties nuorašą antstoliui išsiuntė 2008 m. gruodžio 10 d. lydraščiu; antstoliui siųsta korespondencija kurjerių tarnybai įteikta 2008 m. gruodžio 12 d. Šią aplinkybę patvirtina teismo spaudo data ant voko. Rašytiniais įrodymais patvirtintų aplinkybių pagrindu kolegija padarė išvadą, kad teismas nepažeidė CPK 292 straipsnyje nustatyto reikalavimo nutarties nuorašą išsiųsti per tris dienas nuo jos priėmimo, t. y. teismas savo veiksmais neapsunkino antstoliui galimybės paduoti atskirąjį skundą. Tuo tarpu antstolis, žinodamas apie vykusį teismo posėdį, galėjo reikalauti išduoti priimtos nutarties nuorašą ir užsitikrinti galimybę apskųsti nutartį įstatymo nustatytu terminu. Atsižvelgdama į tai, kad teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, bei spręsdama praleisto termino atnaujinimo klausimą, kolegija vertino paties skundą padavusio asmens veiksmus ir priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Nors suinteresuotas asmuo teigė, kad nutarties nuorašą gavo 2008 m. gruodžio 19 d., tačiau kolegija pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtina tik antstolio kontoros spaudas ant gautos korespondencijos. Kolegija įrodomąją reikšmę šiuo atveju teikė gavimo spaudui ant voko, t. y. nurodytai spaudu 2008 m. gruodžio 15 d. datai. Kadangi atskirąjį skundą antstolis paštui pateikė tik 2008 m. gruodžio 29 d., tai kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirąjį skundą antstolis pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija nesutiko su suinteresuoto asmens motyvu, kad įstatymu jis neįpareigojamas laiku pasidomėti apie priimtą nutartį ar atvykti jos pasiimti. Teisėjų kolegija vadovavosi CPK 7 straipsnyje nustatytu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu ir pripažino, jog antstolis veikė ne pagal šio straipsnio nuostatas. Suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie teismo posėdį, todėl jis, veikdamas sąžiningai, turėjo domėtis bylos nagrinėjimu ir priimtu procesiniu dokumentu, ypač kaip teisininkas gerai žinodamas įstatymo nustatytą trumpą terminą atskirajam skundui paduoti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo turėjo suprasti, jog laukdamas atsiunčiamo nutarties nuorašo, rizikuoja apsunkinti sau galimybę paduoti atskirąjį skundą įstatymo nustatytu laiku. Kadangi teismas laiku įvykdė pareigą išsiųsti nutarties nuorašą, tai suinteresuoto asmens elgesį pateikiant skundą kolegija vertino kaip aplaidų ir nepateisinamą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. Vaitkevičius prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarčiai apskųsti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 292 straipsnyje nustatytą imperatyviąją nuostatą išsiųsti per tris dienos nutarties nuorašą, nes nutartis buvo gauta tik po dešimt dienų – 2009 m. gruodžio 19 d., ir dėl teismo darbuotojų kaltės neliko realaus apskundimo termino. Įstatyme nustatyto termino nutarties nuorašui išsiųsti pažeidimas negali būti pagrindas ilginti terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau tai gali būti pagrindas atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad toks teismo padarytas pažeidimas yra svarbi procesinio termino praleidimo priežastis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojų profesinė sąjunga v. UAB,,Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-61/1999; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ugdymo ir globos centras,,Goda“ v. J. Kunigo įmonė,,Butrema“, UAB,,Kontora“, bylos Nr. 3K-3-626/2003; 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Dinvita“ v. V. Karpačo įmonė, antstolis Z. Zenkevičius, bylos Nr. 3K-3-1232/2003). Šaliai, neatvykusiai į teismo posėdį, teismo nutarties nuorašas išsiunčiamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos; ši teisė norma apima ne tik išsiuntimą laiku, bet ir nutarties išsiuntimą teisingu adresu. Praleidus terminą išsiųsti nutarties nuorašą, apribojama nedalyvavusio teismo posėdyje asmens galimybė laiku paduoti atskirtąjį skundą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl jų priimtos nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos. Kasatorius mano, kad teismai ne tik pažeidė procesines teisės normas, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja S. V. prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų nutartis palikti nepakeistas. Pareiškėja nurodė, kad byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai nurodė, jog teismas nutartį suinteresuotam asmeniui išsiuntė CPK 292 straipsnio nustatytu terminu; antstolis nutarties nuorašą gavo 2008 m. gruodžio 15 d., nepasibaigus nutarties apskundimo terminui; antstolio uždėtas antspaudas, kad nutartį gavo 2008 m. gruodžio 19 d., nepatvirtina to fakto, nes antstolis gali bet kada uždėti spaudą. Pareiškėja nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismo padarytas įstatymo pažeidimas yra svarbi procesinio termino praleidimo priežastis. Tai, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kasacinio skundo argumentas, kad teismų išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai taip pat nepagrįstas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tokios aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymo nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus miesto savivaldybė, antstolis M. Dapkus, A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2007). Kasatorius nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė paduoti pateikti atskirtąjį skundą po nutarties gavimo 2008 m. gruodžio 15 d. per septynias dienas. Be to, kasatoriaus nurodytų kasacinės instancijos teismo nutarčių ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 292 straipsnio aiškinimo

CPK 292 straipsnyje nustatyta, kad teismo priimtų nutarčių, kurios civilinio proceso tvarka gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, nuorašai ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo turi būti išsiųsti bylos dalyviams, neatvykusiems į teismo posėdį. Šia civilinio proceso norma nustatyta teismo pareiga itin reikšminga siunčiant žodinio proceso tvarka priimtų nutarčių nuorašus, nes šios nutartys atskiruoju skundu skundžiamos per septynias dienas nuo jų priėmimo ir pavėluotas nutarčių nuorašų išsiuntimas gali pažeisti proceso dalyvių garantiją į apeliaciją bei suvaržyti teisę įstatymo nustatytu laiku pateikti atskirąjį skundą. Taigi civilinio proceso normos, įgyvendinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), ne tik nustato trumpą terminą atskirajam skundui paduoti, bet ir teismo pareigą operatyviai informuoti proceso dalyvius apie priimtus sprendimus, kad būtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti teisę į apeliaciją.

Teismai nustatė, kad kasatorius apie žodinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau jame nedalyvavo, todėl 2008 m. gruodžio 9 d. priimtos nutarties nuorašas buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 10 d. lydraščiu; kasatoriui siųsta korespondencija kurjerių tarnybai įteikta 2008 m. gruodžio 12 d., o spaudas ant voko rodo, kad nutarties nuorašas jam įteiktas 2008 m. gruodžio 15 d. Teismai, atmesdami kasatoriaus argumentą, kad nutarties nuorašą jis gavo 2008 m. gruodžio 19 d., nurodydami, kad jis, pateikdamas atskirąjį skundą 20008 m. gruodžio 29 d., praleido civilinio proceso normų nustatytą septynių dienų nuo nutarties priėmimo terminą; nenurodė, dėl ko nesidomėjo bylos baigtimi ir praleido nutarties apskundimo terminą.

Kasatorius teigia, kad terminą 2008 m. gruodžio 9 d. nutarčiai apskųsti praleido dėl to, kad pavėluotai, tik 2008 m. gruodžio 19 d. gavo iš teismo nutarties nuorašą. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad 2008 m. gruodžio 9 d. nuorašą jis gavo 2008 m. gruodžio 19 d., ir nurodo, kad teismai, spręsdami atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių procesinių dokumentų. Iš bylos dokumentų matyti, kad teismo lydraštis, su kuriuo buvo siunčiamas teismo nutarties nuorašas, surašytas 2008 m. gruodžio 10 d., tačiau jame nurodytas ne kasatoriaus, o kitoks adresas; ant korespondencijos voko yra kurjerių pašto 2008 m. gruodžio 12 d. ir gruodžio 15 d. spaudai, tačiau ant byloje esančių registruotos siuntos įteikimo pranešimo ir procesinių dokumentų įteikimo pažymos yra kurjerių pašto įrašas ir spaudas, kad dokumentai (nutarties nuorašas) kasatoriui įteikti 2008 m. gruodžio 19 d. Taigi teismai netinkamai tyrė esančius procesinius dokumentus (CPK 183, 185 straipsniai) ir neįvertino paties teismo veiksmų, nurodant klaidingą kasatoriaus adresą, bei neteisingai nustatė datą, kada kasatorius gavo skundžiamos nutarties nuorašą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo padarytas įstatymo pažeidimas – šiuo atveju neteisingas kasatoriaus adreso nurodymas ir dėl to pavėluotas nutarties įteikimas – yra svarbi procesinio termino praleidimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. antstolis R. Vaitkevičius, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešoji policija, bylos Nr. 3K-3-548/2004; 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Dinvita“ v. antstolis Z. Zenkevičius, V. Karpačo įmonė, bylos Nr. 3K-3-1232/2003, kt.). Teismai, netinkamai vertindami įrodymus ir nepripažindami, kad suinteresuotas asmuo apeliacijos teisę prarado dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, t. y. teismo kaltės, savo išvadą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos padarė nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad teismo padarytas pažeidimas gali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų padarytas proceso teisės pažeidimas bei nukrypimas nuo suformuotos praktikos lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą, todėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis laiko svarbiomis ir terminą atnaujina, o teismų nutartis, kuriomis atsisakyta atnaujinti praleistą atskirojo skundo terminą, naikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl atskirojo skundo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti antstoliui Robertui Vaitkevičiui terminą atskirajam skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. paduoti.

Atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti Kauno miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas