Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-366/2024
Proceso Nr. 1-01-1-26217-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,
gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;
pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, priteista valstybės naudai iš D. V. konfiskuotino turto automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 1 918 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai aštuoniolika eurų).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. V. nuteistas už tai, kad jis žinodamas, jog jam Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 28 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir 2023 m. liepos 14 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2023 m. liepos 14 d., Panevėžio rajone, kelio Vilnius-Panevėžys 129 km 100 m, buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 19.40 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 3,14 promilių neblaivumas, 20.04 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Kastytis Paspirgėlis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka, taip pat prašo sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. D. V. asmenybė yra teigiama, jis yra dirbantis. Dėl teismo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės D. V. turės labai neigiamos įtakos teigiamoms asmenybės savybėms. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė tai, kad Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose nėra normalių laisvės atėmimo sąlygų ir vyrauja subkultūra (administracinių teismų praktikoje yra ne viena vieša patenkinta byla dėl žalos priteisimo už tai, kad valstybė neapsaugo savo kalinių nuo subkultūros, vyraujančios kastų sistemos), todėl toks ilgas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės neigiamos įtakos D. V. asmenybei, nuo ko kentėtų ir visa visuomenė. Sutinka, kad bausmė turi sukelti nepatogumų, neigiamų pasekmių, negali susidaryti nebaudžiamumo iliuzija, tačiau bausmė būtų proporcinga ir paskirta tinkamai įvertinus aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, reikšmę. Supranta, kad skirti kitos rūšies bausmę būtų neteisinga.
3.2. Gynėjo teigimu, D. V. nenori būti maitinamas ir išlaikomas mokesčių mokėtojų, nenori būti našta valstybei, bet nori išlaikyti pats save, mokėti mokesčius. Anot jo, toks D. V. požiūris yra labai gerbtinas.
4. Teismo posėdyje nuteistojo D. V. gynėjas advokatas K. Paspirgėlis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde klausimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliami – skunde prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka, taip pat prašoma sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
10. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
11. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. teisiamas dvyliktą kartą, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas ketvirtą kartą, už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą – pirmą kartą. 2017 metais už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje pasiekti nebuvo, nes D. V. dar du kartus padarė analogiškus nusikaltimus, už kuriuos buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus faktus ir į tai, kad D. V. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, t. y. žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 28 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 243 straipsnio sankcijose numatytų bausmių rūšis – laisvės atėmimą ir areštą.
13. Taip pat nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bausmių dydžiai tinkamai individualizuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikaltimas padarytas esant 2,92 promilių girtumui, kuris žymiai viršija įstatymu nustatytai 1,50 promilių ribai, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, ir tai rodo didelį veikos pavojingumą dėl sumenkusios žmogaus reakcijos ir gebėjimo tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį), kaltės formą ir rūšį (veikos tyčinės), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), jo asmenybę (baustas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka; nurodė dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą; psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu), BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui). Įvertinus minėtas aplinkybes, tiek už BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymą D. V. paskirta maksimali arešto bausmė, tiek už nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta maksimali laisvės atėmimo bausmė, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka.
14. Nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Paspirgėlis apeliaciniame skunde prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka. Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
15. Šiuo atveju pažymėtina, kad D. V. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar daromos spontaniškai. Kaip jau minėta ankščiau, D. V. teistas tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, aptariamas veikas padarė neišnykus teistumui. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis 2022 m. gruodžio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau praėjus vos pusei metų vėl vairavo neblaivus transporto priemonę, suvokdamas ir būdamas supažindintas, kad jam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Minėtos aplinkybės patvirtina didesnį nuteistojo D. V. pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime. Be to, negalima nepastebėti ir apelianto formalaus gailėjimosi, kas taip pat rodo, jog apeliantas kritiškai nevertina savo elgesio, nesistengia pakeisti savo elgesio ir nesiekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų veikų.
16. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos apelianto veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
18. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. kovo 18 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. V., buvo patirtos 72,92 eurų dydžio išlaidos.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo D. V. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (nuteistasis neturėjo pasirinkimo teisės ir negalėjo atsisakyti advokato), pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš D. V. teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas atmesti.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Kristina Latožienė
Valdas Petras Meidus
