Civilinė byla Nr. e2S-75-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02141-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8708-839/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Molėtų vanduo“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 40VĮ-705-(14.40.2E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.)“ panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB),,Molėtų vanduo“ (toliau – ir ieškovė) (per įgaliotą atstovę) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrių (toliau – ir atsakovas) pateikti visus su 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) susijusius duomenis, sprendimus ir dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, faktinių duomenų patikrinimo aktą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 40VĮ-705-(14.40.2 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.)“; pripažinti ieškovės teisę be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus sutikimo tiesioginio aukciono būdu perleisti artezinius gręžinius Art.1 (1419) – 1977 m., Art.2 (2957) – 1986 m. (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybiniame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB,,Molėtų vanduo“ ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovė pagrindinį ieškinio reikalavimą, t. y. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymą,,Dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.)“ kildina iš 2023 m. birželio 9 d. su Lietuvos valstybe sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria valstybė 5 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo dienos išnuomojo ieškovei 0,2643 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus rašto 40SD-(14.40.137E) teismas nustatė, kad ieškovė buvo informuota, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) po dviejų mėnesių bus nutraukta.
4. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad 2023 m. birželio 9 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) bus nutraukta (byloje nesant kitokių duomenų), todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas duoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.), nors ir galėtų būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau sutarčiai nutrūkus nebeteks pagrindo, todėl galimas ieškinio patenkinimas ieškovei nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių. Jeigu būtų priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas dėl įsakymo panaikinimo ir ieškovės pripažinimo teisės be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus sutikimo tiesioginio aukciono būdu perleisti artezinius gręžinius, jis negalėtų būti vykdomas (išduodant vykdomąjį raštą), nes sprendimo priėmimo dienai ieškovė kaip nuomininkė niekaip nedisponuotų žemės sklypu, kuriame yra arteziniai gręžiniai.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama nurodomų materialiųjų teisinių padarinių (perleisti nuomos teisę), turi, visų pirma, pagrįsti, jog ji nuomos teisę turi (ši teisė nėra pasibaigusi ar nuginčyta). Tik išsprendus šį klausimą, galima spręsti ieškovės pretenzijų dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę, pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB,,Molėtų vanduo“ prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį priimti.
7. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovei nesuprantama, kokiu pagrindu teismas galėjo nustatyti, kad visais atvejais nuomos sutartis bus nutraukta. Vien tai, jog ieškovei buvo pateiktas pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo po dviejų mėnesių, savaime nereiškia, kad būtent taip ir bus. Šioje byloje teismas nevertina, ar atsakovo ketinimas nutraukti nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas ir / ar toks ketinimas nebus ginčijamas, o remiasi tik galimomis prielaidomis apie nuomos teisinių santykių galimą pasibaigimą. Tačiau, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuomos teisiniai santykiai netgi ir negali pasibaigti, kadangi yra visa eilė atsakovo procedūrinių pažeidimų ir teisinių nuostatų nesilaikymo. Šiuo atveju nuomos sutartis galioja vos šešis mėnesius, tad jei atsakovas nustatė pažeidimą, ieškovei turi būti, visų pirma, suteikiama galimybė pašalinti tokį pažeidimą per du metus, o ne teikiamas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą.
8. Pažymi, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš anksto negali daryti prielaidų dėl galimų nuomos teisinių santykių pasibaigimo ir vertinti ne ginčo dalyką, t. y. pagal pateiktą ieškinį yra prašoma perleisti nuomos teises be atsakovo sutikimo, o ne uždrausti nutraukti nuomos sutartį. Dėl ko teismas klaidingai vertino ir ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimą, priešingai ieškovės ieškiniu keliamas reikalavimas jai sukelia materialinius teisinius padarinius – priėmus teismui palankų sprendimą, ieškovė gali perleisti nuomos teises ir parduoti jai nuosavybės teise priklausančius artezinius gręžinius bei vandens bokštą, o tokio reikalavimo nepatenkinus, ieškovė netenka galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu.
9. Pažymi ir tai, kad teismas turi vertinti ieškinio prima facie pagrįstumą ir vertinimas negali virsti detalia ieškinio analize ir ar juo labiau faktinių aplinkybių spėliojimu. Ieškinio pateikimo dienai nuomos sutartis yra galiojanti, kas reiškia, jog ieškovei gali būti sukeliamos materialinės teisinės pasekmės, o tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu faktinė situacija pasikeistų (nuomos teisiniai santykiai nutrūktų / pasibaigtų) yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnyje bylos nutraukimo institutas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB,,Molėtų vanduo“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Ieškovė UAB,,Molėtų vanduo“ kartu su atskiruoju skundu pateikė gausybę rašytinių dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis teikiamų rašytinių dokumentų jau yra byloje (pateikti kartu su ieškovės ieškiniu), todėl tokių rašytinių dokumentų pakartotinis priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų perteklinis.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais naujai teikiamais rašytiniais dokumentais, konstatuoja, kad šie dokumentai nėra susiję su klausimo dėl ieškovės ieškinio priėmimo išsprendimu. Be to, ieškovė nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius dokumentus, nenurodė jokių motyvų, kodėl teikiami rašytiniai dokumentai turėtų būti priimami, kaip jie susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais, kodėl naujai teikiamų rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtą teisme, konstatavus, kad ieškinyje suformuluotų reikalavimų išsprendimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2000). Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
16. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019, 33 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 20 punktas).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 40VĮ-705-(14.40.2 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.)“ ir pripažinti jos teisę be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus sutikimo tiesioginio aukciono būdu perleisti artezinius gręžinius Art.1 (1419) – 1977 m., Art.2 (2957) –1986 m. (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybiniame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad 2023 m. birželio 9 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) bus nutraukta (byloje nesant kitokių duomenų), todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas duoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.), nors ir galėtų būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau sutarčiai nutrūkus nebeteks pagrindo, todėl galimas ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių ir nebus galimas įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė, jog turi nuomos teisę (ji yra galiojanti, nėra nuginčyta). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paduodama teismui ieškinį, ieškovė nurodė, jog ji yra 2023 m. birželio 9 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) šalis (nuomininkė), nuosavybės teise valdanti artezinius gręžinius, esančius išsinuomotame valstybiniame žemės sklype, kartu pateikdama tai patvirtinančius įrodymus. Iš ieškinio turinio pirmosios instancijos teismui galint daryti prielaidą, jog ieškovė yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas, jos ieškinys turėjo būti priimamas ir nagrinėjamas. Nors kartu su ieškiniu buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. raštas 40SD-(14.40.137E), kuriuo ieškovė buvo informuota, kad 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) po dviejų mėnesių bus nutraukta, tačiau ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ji bus nutraukta. Nurodyta aplinkybė yra materialinio teisinio pobūdžio ir susijusi su ieškovės teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, todėl ieškinio priėmimo stadijoje dėl šios aplinkybės neturėjo būti sprendžiama. Be to, teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškovė neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris šią teisę realizuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti atsakovo funkcijų, nes tokiu būdu būtų pažeisti teismo bešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai.
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija. Teisminio nagrinėjimo metu ištiriami rengiantis teisminiam nagrinėjimui pateikti įrodymai ir išklausomi šalių tų įrodymų tyrimo rezultatų vertinimai. Atsižvelgiant į civilinės bylos iškėlimo teisme, parengiamojo teismo posėdžio ir teisminio nagrinėjimo tikslus, darytina išvada, kad preliminariai susipažinti ir net vertinti įrodymus ieškinio priėmimo savo žinion ir parengiamojo teismo posėdžio stadijoje įstatymas nedraudžia, tačiau įrodymų pakankamumo klausimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą ieškininį pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
20. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas manydamas, jog ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, turėjo ne iš karto atsisakyti priimti ieškinį, o pasinaudoti ieškinio trūkumų pašalinimo institutu ir nustatyti ieškovei pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad 2023 m. birželio 9 d. valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55.) yra galiojanti. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti ieškovei, kad, nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, peržengė CPK normų reglamentuotos ieškinio priėmimo stadijos ribas, taip pat nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teises kreiptis į teismą teisminės gynybos. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Molėtų vanduo“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
