M. T. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-491/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41983-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,

nuteistajam M. T., jo gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.48 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,36 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai liudytojos E. N. parodymus vertino kaip kaltinančius M. T., nors pagal šios liudytojos parodymus nuteistasis įvykio dieną apie pietus buvo namuose ir niekur nevažiavo.

2.2. Nors nuteistojo M. T. nurodytas automobilį vairavęs asmuo – jo brolis I. T., nepatvirtino, jog tai jis vairavo automobilį, tačiau tai yra normalu praėjus metams po įvykio. Be to, liudytojas I. T. nepaneigė, kad naudodavosi M. T. automobiliu, jiedu yra panašūs, o vaizdo įraše vairuotojo liudytojas neatpažino, nes įrašas neaiškus.

2.3. Liudytojų policijos pareigūnų D. D. ir L. K. parodymai neatitinka tikrovės. Jų parodymus, kad automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, paneigia vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad automobilio užvedimo spynelėje raktelių nebuvo, automobilio raktelius M. T. laikė rankoje, automobilio variklis ir duslintuvas buvo šaltas. Tai įrodo, kad M. T. nebuvo ką tik atvažiavęs ir neketino niekur važiuoti, ir kartu patvirtina jo parodymus, kad jis buvo nuėjęs į automobilį tik pasiimti mineralinio vandens.

2.4. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ į kiemą atvažiavo įrašo 7.45 minutę, o policijos pareigūnų tarnybinis automobilis – įrašo 25.01 minutę, t. y. po 17 minučių 29 sekundžių. M. T. girtumas antrą kartą buvo patikrintas dar po 15 minučių, dėl to abejonių kelia tai, kad antru pūtimu jam buvo nustatytas didesnis girtumas negu pirmu pūtimu.

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Savo skundą nuteistasis grindžia tokiais esminiais argumentais: 1) byloje nėra jokių įrodymų, jog jis 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.48 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“; 2) pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino jį teisinančius įrodymus – tai liudytojų I. T. ir E. N. parodymus; 3) antru tikrinimu alkotesteriu jam nustatytas didesnis girtumo laipsnis kelia abejones jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo procese elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Kartu svarbu paminėti, kad įrodinėjant asmenų kaltę netiesioginiais įrodymais, teismas juos turi sujungti į logišką ir nuoseklią įvykių seką, kas reikalauja kruopštesnio ir tikslesnio esamų įrodymų susiejimo bei platesnės jų analizės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Šiuo konkrečiu atveju iš bylos matyti, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.48 val. buvo gautas pranešėjos pranešimas apie tai, kad ji pro savo namų langą pamatė į daugiabučio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), įvažiavusį automobilį „Mitsubishi Pajero“, kuris įtartinai manevravo ir jai sukėlė įtarimų dėl neblaivaus vairuotojo, t. y. automobilis įvažiavo į gyvatvorę, po to atbulomis prisiparkavo kieme, vairuotojas iš automobilio nelipo. Nors pranešėja atsisakė nurodyti savo tapatybę bei būti apklausiama, byloje buvo surinkti netiesioginiai įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė, įvertino ir nustatė, kad M. T. 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.48 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, teisėjų kolegija jų nebekartoja ir atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Byloje esantys vaizdo ir garso įrašai iš parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“, prieš įvažiuodamas į daugiabučio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.37 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis, 12.38 val. įvažiavo į minėtą kiemą ir iš jo neišvažiavo, kol 12.55 val. atvyko policijos pareigūnai Dž. D. ir L. K.. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos padangų vėžės prie gyvatvorės ir automobilio „Mitsubishi Pajero“ priekyje įstrigusi šakelė patvirtina, kad automobilio priekiu buvo įvažiuota į minėtame kieme esančią gyvatvorę ir po to automobilis atbulomis priparkuotas kieme. Minėtų policijos pareigūnų parodymai, byloje esantys jų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašai rodo, kad 12.55 val. atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai automobilyje „Mitsubishi Pajero“ rado M. T. Pastarasis sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo prisisegęs saugos diržu. M. T. buvo patikrintas girtumas alkotesteriu. Šios aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos, todėl kolegija jų taip pat išsamiau nebeaptarinės.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. laikosi pozicijos, kad 2022 m. lapkričio 4 d. jo automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavo brolis I. T. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo versiją taip pat pakankamai išsamiai aptarė ir ją motyvuotai atmetė. Visų pirma, apie tai, kad automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavo jo brolis, nuteistasis pateikė tik baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme. Iki tol jis įvykio vietoje policijos pareigūnams pasakojo, jog šiuo automobiliu išvis nebuvo važiuojama 10 metų, ką paneigia prieš tai aptarti vaizdo ir garso įrašai, o viso ikiteisminio tyrimo metu jis parodymų nedavė. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas I. T., parodžius jam byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, kuriuose matyti automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairuotojas, kategoriškai parodė, kad vairuotojo neatpažįsta, ir neprisiminė, ar jis iš tikro 2022 m. lapkričio 4 d. vairavo šį automobilį. Teisėjų kolegija, vertindama tokius liudytojo parodymus, iš esmės sutinka su apeliantu, kad nuo įvykio iki I. T. apklausos teisme buvo praėję nemažai laiko. Tačiau neįtikinama, jog jam vizualiai parodžius 2022 m. lapkričio 4 d. automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavusį asmenį, jis iš įrašų negalėjo atpažinti nei savęs, nei savo brolio M. T., nei kokio nors kito giminaičio. Todėl, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas aptakiais ir neįtikinamais šio liudytojo parodymais pagrįstai nesivadovavo kaip apeliantą teisinančiu įrodymu ir juos atmetė.

10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat aptarė bei motyvuotai atmetė nuteistojo M. T. versiją, jog jis į automobilį atėjo pasiimti mineralinio vandens butelį. Kaip minėta, policijos pareigūnai Dž. D. ir L. K., atvažiavę į įvykio vietą, M. T. rado sėdintį automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairuotojo vietoje ir prisisegusį saugos diržu. Kad tuo metu automobilio „Mitsubishi Pajero“ užvedimo raktelis buvo užvedimo spynelėje, patvirtina liudytojų policijos pareigūnų Dž. D., L. K. parodymai, jų tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo bei garso įrašuose, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Iš byloje esančių vaizdo bei garso įrašų nėra visiškai aišku, kur buvo laikomas padėtas mineralinio vandens butelis. Tačiau, M. T. suprantamai negalėjo paaiškinti, kam norint pasiimti iš salono vandens butelį, reikėjo prieš tai atsisėsti į vairuotojo vietą ir net užsisegti saugos diržą. Toks nuteistojo aiškinimas yra taip pat ir nelogiškas, ir visiškai neįtikinamas.

11. Kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip pagrįstai ir nurodoma skundžiamame nuosprendyje, vaizdo ir garso įrašuose iš parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavęs vairuotojas dėl jo įvykio metu dėvėtos striukės spalvos, kepurės ir barzdos yra labai panašus būtent į M. T. Nors šie vaizdo ir garso įrašai nėra itin geros kokybės, tačiau įvertinus juose užfiksuotą vaizdą kartu su pranešėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairuotojas, įvažiavęs į gyvatvorę ir po to sunkiai priparkavęs automobilį kieme, iš jo nelipo iki kol neatvyko policijos pareigūnai, taip pat su tuo, kad policijos pareigūnai M. T. automobilyje rado sėdintį vairuotojo vietoje, prisisegusį saugos diržu ir laikantį užvedimo raktelį spynelėje, galima daryti jokių abejonių nekeliančią išvadą, jog 2022 m. lapkričio 4 d. apie 12.48 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavo ne kas kitas, o M. T.

12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai liudytojos E. N. parodymus įvertino ne kaip M. T. alibi, o kaip patvirtinančius faktą, jog iki sėsdamasis už automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairo, pastarasis girtavo. Kaip galima spręsti iš šios liudytojos parodymų, ji pas M. T. lankėsi per pietus ir ilgai neužsibuvo, nes supykusi dėl jo girtavimo, išėjo į savo namus. Tokie liudytojos parodymai nepaneigia anksčiau išdėstytų įrodymų bei nepatvirtina nuteistojo M. T. versijos, kad jis, išėjus E. N., automobilio nevairavo ir iki jo buvo nuėjęs tik pasiimti mineralinio vandens butelį.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo apklausti įvykio vietoje buvę kiti asmenys, kurie matyti vaizdo ir garso įrašuose. Tačiau šiuo atveju, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodinėjimas negali būti begalinis, kai surinktų byloje įrodymų pakanka pagrįstoms teismo išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, todėl papildomi procesiniai veiksmai nėra būtini.

14. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo M. T. girtumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai yra nepatikimi. Byloje pagal nuteistojo M. T. parodymus, taip pat liudytojo Dž. D. parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad M. T. alkoholį gėrė prieš daugiau nei 15 minučių iki jo patikrinimo. Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad M. T. neblaivumas buvo tikrinamas su galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkotesteriu bei nuo pirmo jo neblaivumo patikrinimo šiuo alkotesteriu praėjus 15 minučių. Nenustačius jokių M. T. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūros pažeidimų, nėra jokio pagrindo abejoti gautais jo rezultatais. Tai, kad antro patikrinimo metu M. T. buvo nustatytas šiek tiek didesnis girtumo laipsnis, negu pirmu tikrinimu, t. y. 2,38 promilės girtumas, kai pirmu tikrinimu – 2,36 promilės, rodo tik tai, kad jis alkoholį gėrė neseniai iki jo sulaikymo prie automobilio vairo.

15. Nors apeliaciniame skunde bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra keliami, argumentai dėl to nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl jam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu M. T. paskirtos bausmės klausimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat nuteistąjį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, bet baustas administracine tvarka (paskirtas baudas sumokėjęs), registruotas Užimtumo tarnyboje. Visi šie duomenys leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. T. paskirta bausmės rūšimi – bauda. Tokia teismo paskirta bausmė ir nustatytas jos dydis yra teisinga ir ne per griežta, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, sutinka ir šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Pajero“ konfiskavimu bei uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Nors baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam paskirto uždraudimo naudotis specialia teise terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. lapkričio 4 d., t. y. nuo tada, kai jis šia teise nesinaudoja, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nuteistajam taikytą BPK 134¹ straipsnyje numatytą kardomąją priemonę (specialiosios teisės sustabdymą) ar dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą.

16. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. T. apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Kristina Latožienė

Valdas Petras Meidus