V. J. pagal BK 260 str., 264 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-697/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00044-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.1.16.2.21

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

– 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą psichotropinių medžiagų platinimą 2018 m. liepos 4 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

– 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą psichotropinės medžiagos platinimą 2018 m. liepos 26 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. 9.30 val. iki 2019 m. sausio 10 d. 13.45 val. (2 paros).

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo V. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2018 m. liepos 4 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – 0,369 g metamfetamino ir nenustatytą kiekį 4-fluorometamfetamino. Šias medžiagas, supakuotas į užspaudžiamą polietileninį maišelį, automobiliu „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. liepos 4 d. apie 12.40 val. neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ten neteisėtai už 70 Eur sumą psichotropines medžiagas – 0,369 g metamfetamino ir nenustatytą kiekį 4-fluorometamfetamino pardavė A. R., veikiančiai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

2. Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2018 m. liepos 26 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 0,636 g metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninį maišelį, automobiliu „VW Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. liepos 26 d. apie 14.40 val. neteisėtai atgabeno iki garažo masyvo, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai už 70 Eur sumą pardavė A. R., veikiančiai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV), pagrindu.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį dėl veikos, padarytos 2018 m. liepos 26 d., ir šią bylos dalį jam nutraukti; pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Skundžiamais teismų sprendimais V. J. veika, padaryta 2018 m. liepos 26 d., nepagrįstai pripažinta nusikalstama, nes ikiteisminio tyrimo įstaiga tinkamai nesureagavo į jo 2018 m. liepos 4 d. padarytą veiką ir jo nusikaltimo vietoje ar iš karto po nusikaltimo nesulaikė, o dirbtinai siekė pasunkinti V. J. teisinę padėtį, laukdama, kol bus padaryta dar viena nusikalstama veika. Nepranešus kasatoriui apie jam taikytas neviešo pobūdžio priemones, buvo paneigtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 161 straipsnio 1 dalies prevencinis pobūdis ir netinkamai aiškintas baudžiamojo proceso įstatymas. Be to, skundžiami teismų sprendimai nukrypsta nuo teismų praktikos, kurioje pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas išplatinti kuo didesnį šios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas asmeniui, veikiančiam pagal NVIV, teismų praktikoje taip pat paprastai kvalifikuojamas kaip tęstinis nusikaltimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAzLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-303-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-303-699/2015">2K-303-699/2015</a>, 2K-249-788/2015, 2K-499/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS03MTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-719/2020">2K-1-719/2020</a> ir kt.). Šios klaidos nulėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog, nepranešus V. J. apie jam taikytas procesines prievartos priemones, buvo pažeista BK 161 straipsnio 1 dalies nuostata, tačiau teismas tokio pažeidimo nepripažino esminiu, nes taip nebuvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir tai nekliudo teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Toks teismo motyvas yra ne tik prieštaringas, bet ir iš esmės neteisingas, kadangi baudžiamojo proceso pažeidimas yra ne formalus, o esminis, sudarantis tiek apeliacijos, tiek ir kasacijos pagrindus. Baudžiamasis procesas ir jame įtvirtintos neviešo pobūdžio priemonės turi ne tik tikslą atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, bet ir prevencinį tikslą; šiuo požiūriu, jeigu kasatoriui būtų laiku ir tinkamai pranešta apie jam taikytas BPK XII skyriuje nustatytas priemones (BPK 161 straipsnio 1 dalis), tai jokios nusikalstamos veikos jis nebūtų padaręs.

3.3. BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata visame baudžiamajame procese kasatoriui buvo taikoma netiksliai ir netinkamai; taip pat šios normos teisinis reguliavimas žemesniųjų instancijų teismuose buvo taikomas ir aiškinamas netinkamai. Tik laikantis BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo „pranešti būtina iškart“, asmuo laisvas apsispręsti ir toliau nebedaryti galimai nusikalstamų veikų; be to, tik kai asmuo tinkamai informuojamas apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, jis įgyja teisę skųsti procesinius sprendimus (subjektų nutarimus ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, apygardos teismų nutartis) dėl tokių procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo, proporcingumo ar trukmės. Taigi, tokio procesinio pažeidimo nepripažinimas esminiu žemesniosios instancijos teisme daugiausia nulėmė netinkamą ir nepagrįstą skundžiamų procesinių sprendimų (apkaltinamojo nuosprendžio dalies ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties) priėmimą. Netinkamas pranešimas apie asmeniui taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones ir toks pranešimas ne laiku suvaržo gynybą ar netgi padaro ją neįmanomą.

3.4. Neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės V. J. buvo baigtos taikyti 2019 m. kovo 30 d., o su visa bylos medžiaga leista susipažinti tik 2020 m. spalio 6 d. Pranešti apie taikytas neviešo pobūdžio priemones ikiteisminio tyrimo įstaiga ar prokuroras privalo nepriklausomai nuo to, ar gynyba reiškė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ar nereiškė, nes BPK 161 straipsnio 1 dalies teisinis reguliavimas yra imperatyvus ir nesieja tokios būtinybės su kokiais nors įtariamojo ar gynybos veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 12 punkte neleistinai išplečia prokuroro diskreciją, pasisako: „Nors ir pavėluotai, tačiau V. J. buvo supažindintas su visais prieš jį atliktais procesiniais veiksmais.“

3.5. V. J. taikyta daug neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių, tokių kaip telekomunikacijos duomenų klausymas, jų įrašymas, fiksavimas ir kontrolė, slaptas sekimas, ir tokios neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo taikomos itin ilgą laikotarpį. Jų taikymo metu jokių duomenų, kad kasatorius V. J. platintų narkotines (psichotropines) medžiagas ar juo labiau verstųsi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perpardavimu, nenustatyta. Bylos 1-ame tome, 180 lape esančiame tarnybiniame pranešime nurodoma klausytis net dešimties skirtingų mobiliojo ryšio telefonų, tačiau nieko reikšmingo iš tokio klausymo nesurinkta ir medžiaga sunaikinta. Kaip matyti, tokių procesinių prievartos priemonių taikymas buvo neproporcingai ilgas, tai pažeidė BPK 11 straipsnyje reglamentuotą proporcingumo principą. Teismų praktika įtvirtina „maksimalaus tikslumo“ reikalavimą neviešo pobūdžio veiksmams prieš asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-507/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-285-876/2018, 2K-90-303/2019 ir kt.). Šio „maksimalaus tikslumo“ baudžiamajame procese prieš V. J. nebuvo paisoma, o žemesniųjų instancijų teismai tokius pažeidimus toleravo. Be to, V. J. apie tokių procesinių prievartos priemonių taikymą ir vėl nepranešta. BPK 161 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma pareiga pranešti asmeniui apie jam taikytas BPK XII skyriuje reglamentuotas procesines prievartos priemones, ir šią pareigą ikiteisminio tyrimo įstaiga bei ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir kontroliuojanti prokuratūra pažeidė.

3.6. Žemesniųjų instancijų teismai visiškai klaidingai nepripažino teisiškai ydinga ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. A. R. narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įsigydavo ne tik iš kasatoriaus V. J., todėl net ir penki kartai, kiek leista prieš kasatorių veikiančiam asmeniui (beje, priklausomam nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų) imituoti nusikalstamą veiką, yra neleistinai daug, nors net ir vienintelio karto pakanka nusikalstamos veikos požymiams nustatyti ir asmeniui in flagranti (darant nusikaltimą) užklupti. Tokia situacija ne kartą aptarta teismų praktikoje, pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, kurioje pažymėta: slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai (taip pat ir BPK XII skyriuje nustatytos priemonės) negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, 2K-530/2012)). Jeigu po pirmojo, 2018 m. liepos 4 d. vykusio, 0,369 g metamfetamino pardavimo V. J. būtų sulaikytas in flagranti, vėlesnė veika (2018 m. liepos 26 d.) iš viso nebūtų buvusi padaryta. Todėl V. J. kaltu turėtų būti pripažintas tik dėl pirmosios jam inkriminuotos veikos. Bylą nagrinėję teismai visiškai nevertino, kad abiem atvejais ne V. J., o būtent prieš jį veikusi A. R., prašydama jai parduoti psichotropinę medžiagą, grindė tokį prašymą taip pat ir savo priklausomybe bei abstinencija, pirma parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (įgyti psichotropinės medžiagos).

3.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai be jokio pagrindo rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-511/2015">2K-190-511/2015</a>, netgi pateikdamas tokią citatą, kurios šioje nutartyje iš viso nėra. O gynėjo nurodytomis nutartimis (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K- 57-696/2017) be jokio pagrindo nesirėmė, nors jose nurodyta teismų praktika dėl negalimumo pripažinti nusikalstamomis pakartotinių veikų, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga nesureagavo iš karto po pirmosios nusikalstamos veikos, yra nuosekliai plėtojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-788/2017">2K-8-788/2017</a>, 2K-195-458/2020, 2K-202-303/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS03MTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-719/2020">2K-1-719/2020</a> ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, o teismo motyvacija yra visiškai netinkama, kadangi V. J. psichotropinę medžiagą pardavė tam pačiam asmeniui, ir ne mažiau svarbu tai, kad tas asmuo (A. R.) veikė pagal tą pačią, nors ir kritikuotiną, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį taikyti NVIV. Būtent šie teismų praktikoje įtvirtinti ir pripažinti teisiškai reikšmingais kriterijai žemesniųjų instancijų teismų buvo aiškinami visiškai netinkamai. Tai nulėmė nepagrįstą V. J. pripažinimą kaltu ir nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. liepos 26 d. padarytos veikos arba jo veikos nepripažinimo tęstine.

3.8. Kasatoriaus motyvų, kad jo veika, padaryta 2018 m. liepos 26 d., iš viso negali būti pripažinta nusikalstama arba mažų mažiausiai turėtų būti pripažintina tęstine, pripažinimas pagrįstu turėtų nulemti ir švelnesnės bausmės skyrimą. Reikšmingas motyvas skirti švelnesnę bausmę ar kitokią bausmės rūšį yra tas, kad kiekis, kurį neteisėtai vienam asmeniui pardavė (baudžiamojo įstatymo prasme – platino) kasatorius V. J., yra artimas nedideliam narkotinės (psichotropinės) medžiagos kiekiui. Tai yra teisiškai reikšminga ir pagal Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir pirmos kategorijos jų prekursoriais (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai), apžvalgą Nr. AB-40-1. Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“. Šiose rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 22 punkte pripažino, kad V. J. išplatintas psichotropinės medžiagos kiekis artimas nedideliam (o jei būtų pripažinta, kad jis be pagrindo nuteistas dėl 2018 m. liepos 26 d. padarytos veikos, tai tas kiekis dar sumažėtų), tačiau tai nenulėmė V. J. apeliacinio skundo tenkinimo bent jau iš dalies.

3.9. Skundžiami žemesniųjų instancijų teismų sprendimai nukrypsta nuo teismų praktikos, kad bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).

3.10. Žemesniųjų instancijų teismai nepakankamai vertino faktą, kad V. J. turi priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši aplinkybė taip pat pripažįstama teisiškai reikšminga teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.). V. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad gydosi nuo turimos priklausomybės, o jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė tokį gydymą smarkiai paveiks neigiama linkme.

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nėra pagrindo teigti, kad BPK 161 straipsnio l dalies reikalavimas nagrinėjamoje byloje buvo įvykdytas netinkamai ir tuo labiau kad reikalavimo įvykdymas (taip, kaip jis buvo įvykdytas) šioje byloje suvaržė V. J. teises ar sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kasaciniame skunde išimtinai sutelkiamas dėmesys tik į BPK 161 straipsnio 1 dalies reikalavimą „pranešti būtina iškart“, nepagrįstai pamirštant ar ignoruojant kitą būtinąją sąlygą – kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Kasaciniame skunde reikalavimas informuoti asmenį nepagrįstai suprantamas siaurąja prasme (tik paties pranešimo faktu), visiškai nevertinant ikiteisminio tyrimo situacijos, aplinkybių, ar asmeniui yra (buvo) taikoma tik viena ar kelios procesinės prievartos priemonės, nevertinant, ar baigtas taikymas vienos ar visų procesinių prievartos priemonių, t. y. visiškai ignoruojant būtinąją sąlygą – galimos grėsmės ikiteisminio tyrimo sėkmei įvertinimą.

4.2. Vertinti ikiteisminio tyrimo sėkmei galimai įtakos turėsiančius veiksnius ikiteisminio tyrimo metu (kai dar ne visi duomenys surinkti ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas) ir vertinti įtaką ikiteisminio tyrimo sėkmei jau esant užbaigtam ikiteisminiam tyrimui, pvz., nagrinėjant bylą teisme, yra visiškai skirtingi procesai. Baudžiamojo proceso normos neapibrėžia sąvokos „tyrimo sėkmė“, taip pat neįtvirtina kokių nors kriterijų, kuriais vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas ar proceso dalyvis galėtų identiškai (faktinės situacijos atitikties nustatytiems kriterijams aspektu) įvertinti galimas grėsmes ikiteisminio tyrimo sėkmei.

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro vykdomos funkcijos ir suteikti įgaliojimai suteikia teisę vertinti galimą grėsmę ikiteisminiam tyrimui, pvz., Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga 20 punktas – vertinant asmens susipažinimo su tyrimo medžiaga įtaką ikiteisminio tyrimo sėkmei. Šių rekomendacijų 25 punkte nustatyti tam tikri kriterijai, apibrėžiantys, kokie faktai ar aplinkybės gali turėti įtakos ikiteisminio tyrimo sėkmei: 1) yra prieštaravimų tarp proceso dalyvių parodymų dėl tyrimo metu įrodinėtinų aplinkybių; 2) yra prieštaravimų tarp įtariamųjų gynybinių pozicijų; 3) kai manoma, kad pagal liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus savo parodymus gali pakeisti įtariamieji; 4) kai manoma, kad proceso dalyvis gali daryti įtaką kitiems proceso dalyviams, kurie apklaustini kaip liudytojai; 5) kai proceso dalyvio supažindinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis tyrimo taktikos požiūriu įvyktų per anksti; 6) proceso dalyvis prašo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, iš kurios būtų galima suprasti, kad ikiteisminio tyrimo metu taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės; 7) kai proceso dalyvis prašo susipažinti su neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymo jam nežinant rezultatais, kai priemonių taikymas dar nebaigtas; 8) neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės taikytos kitiems asmenims; 9) kitais atvejais. Taigi, šiose rekomendacijose įtvirtinta tam tikra grėsmės tyrimo sėkmei vertinimo metodika, kuri iš esmės aktuali ir BPK 161 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

4.4. Šioje byloje buvo priimtas sprendimas V. J. supažindinti su procesinių prievartos priemonių taikymo faktu, vykdant supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Toks asmens informavimas nepažeidžia BPK 161 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tuo labiau nesukelia asmens teisių pažeidimo.

4.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sutinkama su gynėjo pozicija, kad apie BPK XII skyriuje nustatytų ir taikytų kitų procesinių prievartos priemonių taikymą kaltinamajam nepranešta, taip pažeista BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata. Tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog V. J. buvo supažindintas su procesinių prievartos priemonių taikymo faktu vykdant susipažinimą su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nedetalizavo, koks vis dėlto pažeidimas padarytas, t. y. ar pasirinktas būdas nėra tinkamas, ar tai padaryta pažeidžiant reikalavimą pranešti iš karto. Nepaisant tam tikro netikslumo dėl paties pažeidimo konstatavimo, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad gynėjo nurodytas procesinis pažeidimas yra formalus, procesinės prievartos priemonės buvo taikytos teisėtai – gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, tik ne visas jas taikant gauta tiriamai nusikalstamai veikai reikšmingų duomenų; gynėjo nurodyti procesiniai pažeidimai nėra esminiai, nes jais nebuvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir tai nekliudo teismui išsamiai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo nuosprendžio. Kartu teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad V. J., susipažinęs su bylos medžiaga, turėjo teisę teikti prašymus, papildymus, tačiau šia teise nesinaudojo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo V. J. argumentas, jog jis neturėjo galimybės pasinaudoti teise apskųsti procesinius sprendimus (dėl procesinių prievartos priemonių taikymo), yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Šis nuteistojo V. J. kasacinio skundo argumentas jau buvo išnagrinėtas ir apeliacinio proceso metu bei aptartas nutartyje, nurodant, kad esminių tyrimo trūkumų nenustatyta, tačiau baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pranešimą asmeniui apie jam taikytas poveikio priemones, įgyvendinimas šiuo atveju turi trūkumų.

4.6. Gynyba apie baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 161 straipsnio l dalies prasme) pasisakė tik baigiamosiose kalbose. Nei ikiteisminio tyrimo proceso metu (po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga procesas dar nebuvo baigtas), nei teisminio įrodymų tyrimo metu nei nuteistasis V. J., nei jo gynėjas advokatas V. Sirvydis neteikė jokių skundų, prašymų ar pareiškimų dėl BPK 161 straipsnio l dalies vykdymo ir jokie prokuroro paaiškinimai nebuvo reikalingi, t. y. apeliacinės instancijos teismas nutartyje netiksliai nurodo, kad toks galimas BPK 161 straipsnio l dalies reikalavimų vykdymo trūkumas jau buvo nagrinėjamas teisme. Apeliacinio proceso metu (2021 m. sausio 12 d. posėdis) buvo teikti paaiškinimai dėl BPK 161 straipsnio l dalies vykdymo būdo, nurodant, kad V. J. supažindinimo su taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis būdas pasirinktas įvertinus galimas grėsmes ikiteisminio tyrimo sėkmei, kartu vertinant ir paties V. J. elgesį, – ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys (2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 24 d. tarnybiniai pranešimai), kad V. J. per kitus asmenis ieško kontaktų su tuometine įtariamąja A. R. ir asmeninių susitikimų su A. R. metu siekia sužinoti ikiteisminio tyrimo duomenis, siekia palenkti A. R., kad ši teiktų paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagal V. J. nurodytas aplinkybes. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir A. R. (tuo metu apklausta kaip įtariamoji), ji nurodė, kad V. J. siekė daryti įtaką jos paaiškinimams. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir 2021 m. vasario 8 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl šios priežasties V. J. netgi buvo sugriežtinta kardomoji priemonė ir tai lėmė kitų procesinių prievartos priemonių taikymą.

4.7. V. J. nuteistas už du nusikaltimus, padarytus 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 26 d. 2018 m. birželio 6 d. nutartimi buvo leista vykdyti V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, o 2018 m. birželio 18 d. nutartimi – nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. nusikaltimų padarymo metu buvo taikomos šios dvi procesinės prievartos priemonės, kurių vienos taikymo pabaiga – 2018 m. rugsėjo 6 d., antrosios – 2018 m. rugsėjo 18 d. Taigi, antrosios nusikalstamos veikos įvykdymo metu (2018 m. liepos 26 d.) abi procesinės prievartos priemonės tebegaliojo, jų terminas nebuvo pasibaigęs ir turėjo baigtis praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko nuo antrosios nusikalstamos veikos įvykdymo datos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo V. J. kasaciniame skunde nurodomas argumentas apie informavimo apie taikytą procesinę prievartos priemonę prevencinę paskirtį yra deklaratyvus, nes 2018 m. liepos 26 d. veikos įvykdymo metu procesinės prievartos priemonės nebuvo baigtos taikyti, taigi ir BPK 161 straipsnio l dalyje nustatytos pareigos informuoti asmenį apie taikytas procesines prievartos priemones negalėjo kilti.

4.8. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai apie ydingą ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 18 d. nutartį, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šia nutartimi laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. leista įtariamajai A. R. ne daugiau kaip penkis kartus iš V. J. tiesiogiai ar per galimus jo nusikalstamos veikos bendrininkus įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BPK 159 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta laikantis BPK nustatytos tvarkos. Dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo į ikiteisminio tyrimo teisėją prokuroras kreipėsi su prašymu, kuriame nurodė tuo metu žinomą informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką bei veiksmus, kuriuos prašoma leisti atlikti. Prokuroro prašymas buvo tenkintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau nagrinėjant bylą teisme nesinaudojo teise skųsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Minimoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas aptarė tuo metu tyrime disponuojamus duomenis apie galimą V. J. nusikalstamą veiką ir juos įvertino kaip pakankamus procesinei prievartos priemonei taikyti. Taip pat ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai ir išsamiai aptartas procesinės prievartos priemonės taikymo ir pačios nutarties teisėtumas, nurodoma, kad šioje byloje nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimas 2018 m. birželio 18 d. teismo nutartyje motyvuojamas bendrininkų ir papildomų aplinkybių apie nusikalstamą veiką atskleidimu; tyrimo pradžioje buvus duomenų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo faktą, siekta išsiaiškinti, ar jis yra sisteminis; minėta teismo nutartis dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo yra motyvuota, tyrimo veiksmai orientuoti į narkotines ir psichotropines medžiagas platinančio asmens išsiaiškinimą. Taip pat ir apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad procesiniai veiksmai (prieš V. J.) buvo atlikti prieš tai tinkamai sankcionavus, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjui patikrinus prokuroro prašomos taikyti procesinės prievartos priemonės būtinumą, pagrįstumą, proporcingumą ir leidus konkrečiu laikotarpiu taikyti atitinkamas poveikio priemones. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismų sprendimuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad kasaciniame skunde dėstomi teiginiai apie tariamai neteisėtą, „ydingą“ nutartį dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

4.9. Nėra pagrindo teigti, kad 2018 m. liepos 26 d. nusikalstama veika buvo išprovokuota ar kad tą dieną nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus, teismų praktiką ar Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Nagrinėjamu atveju tyrimo medžiaga patvirtina, kad duomenų apie galimą V. J. nusikalstamą veiką jau buvo gauta, o nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu A. R. neatliko veiksmų, kurie būtų vertinami kaip provokuojantys ar skatinantys V. J. nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir motyvuotai atsakė, kad jokia provokacija prieš V. J. nebuvo įvykdyta.

4.10. Nustatant visų nusikaltimų, nurodytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, 2018 m. birželio 18 d. teismo nutartimi buvo duotas leidimas veiksmus atlikti tris mėnesius, tačiau šie veiksmai realiai buvo vykdomi trumpiau – nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 26 d., t. y. 22 dienas. Toks laikotarpis buvo būtinas nustatytiems tikslams pasiekti ir tokia trukmė negali būti laikoma nepateisinamai ilga ar naudota siekiant pasunkinti kaltininko teisinę padėtį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista iki penkių kartų vykdyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau vėlgi visa apimtimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nesinaudota ir NVIV atlikti du kartus, t. y. tiek, kiek buvo būtina siekiant surinkti psichotropinių medžiagų platinimo sistemiškumui atskleisti reikalingus duomenis. Taigi nebuvo pažeistos BPK 2 straipsnio nuostatos, ne tik reglamentuojančios pareigą atskleisti nusikalstamą veiką, bet ir įpareigojančios prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

4.11. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus (šie argumentai kartojami kasaciniame skunde) dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo ir veikų kvalifikavimo tinkamumo. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta ir apeliacinės instancijos teismo patvirtinta nusikalstamų veikų kvalifikacija.

4.12. Nagrinėjant šioje byloje svarbias aplinkybes, susijusias su tyčia, visų pirma būtina įvertinti paties V. J. teiktus paaiškinimus šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino, tik paskutinės 2019 m. spalio 2 d. apklausos metu teigė, kad galėjo būti faktai, jog perdavė A. R. psichotropines medžiagas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2019 m. sausio 12 d. nurodė: „kai jai (A. R.) reikėdavo, ji paprašydavo ir aš jai atveždavau psichotropines medžiagas“, „psichotropines medžiagas (kurias perdavė A. R.) Jonavos turguje įsigijo abiem atvejais kelios dienos iki pardavimo“. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, V. J. 2021 m. gegužės 24 d. posėdžio metu jau teigė, kad „platinimas A. R. atveju, tai buvo prievartinis prašymas, ji manęs pati prašė, sakė, gal galiu iš jos nupirkti kiekį“. Taigi, V. J. kiekvienu atveju nurodo vis skirtingas aplinkybes, savo parodymų turinį priderindamas prie tuo metu jam žinomų bylos aplinkybių ar vadovaudamasis pasirinkta gynybos versija. O A. R. parodymai dėl bendravimo su V. J. aplinkybių, psichotropinių medžiagų įgijimo yra nuoseklūs. Todėl tyrime gautų duomenų viseto pagrindu teisme teisingai padaryta išvada, kad kiekvienu atveju V. J. veikė pagal naujai susiformavusią tyčią, t. y. kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie siekį uždirbti kuo daugiau pinigų, išplatinti vis didesnį kiekį medžiagų yra akivaizdžiai deklaratyvios ir neatitinkančios faktinių aplinkybių, iš esmės priderintos prie vyraujančios teismų praktikos. Byloje visiškai teisingai nustatyta, kad V. J. neturėjo bendro tikslo dar pirmąjį kartą įgytas psichotropines medžiagas per kelis kartus išplatinti tam pačiam asmeniui, priešingai, jo tyčia kiekvieną kartą kildavo vis iš naujo, todėl reikėjo iš naujo įgyti psichotropinių medžiagų ir vėl jas parduoti atsiradusiam pirkėjui (apeliacinio teismo nutarties 8 lapas).

4.13. Iš specialistų išvadų matyti, kad kiekvienu atveju buvo disponuota skirtingos konsistencijos psichotropine medžiaga, o visi pirmiau aptarti duomenys (teismų pripažinti įrodymais) patvirtina, kad V. J. tyčia kiekvieną kartą įgyjant ir platinant psichotropines medžiagas formavosi savarankiškai, t. y. abu nusikaltimai pagrįstai laikyti baigtais nuo kiekvieno atskiro psichotropinių medžiagų pardavimo momento.

4.14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė minimalią – dvejų metų – laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu ir bendrinimu, taip pat įvertino, kad bausmės tarpusavyje buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), be to, pridėtos bausmės daliai buvo pasirinktas minimalus tos bausmės rūšies dydis (trys mėnesiai). Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kad galutinė subendrinta bausmė V. J. – dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo nėra nei per griežta, nei neproporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepažeidė BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taip pat byloje nėra nustatytas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, todėl dar labiau mažinti galutinę bausmę ar keisti jos atlikimo tvarką nėra teisinio pagrindo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK pažeidimų, padarytų taikant jam neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones

6. Kasatorius skunde nurodo, kad už antrąją nusikalstamą veiką – psichotropinės medžiagos (0,636 g metamfetamino) įgijimą ir platinimą A. R. 2018 m. liepos 26 d. – jis nuteistas nepagrįstai, nes ši veika buvo padaryta tik dėl netinkamo, BPK reikalavimus pažeidžiančio, ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusios institucijos elgesio. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leidus A. R., atliekančiai nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, iš kasatoriaus net penkis kartus įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo pareigūnams organizavus net du tokius pirkimus ir nesulaikius V. J. po pirmojo, 2018 m. liepos 4 d. atlikto, psichotropinių medžiagų (0,369 g metamfetamino ir nenustatyto kiekio 4-fluorometamfetamino) pardavimo, jam ilgą laiką taikant įvairias neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones ir apie jų taikymą nepranešus iš karto pabaigus jas taikyti (pažeidžiant BPK 161 straipsnio 1 dalį), buvo neleistinai pasunkinta kasatoriaus teisinė padėtis, leidžiant jam padaryti dar vieną nusikalstamą veiką ir nesuteikiant jam galimybės apsispręsti šios nusikalstamos veikos nedaryti.

7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad duomenys apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti renkami atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas – iki pradedant ikiteisminį tyrimą – arba taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas); tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežtesni reikalavimai (pvz., aktualūs išaiškinimai šiais klausimais pateikti kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-57-696/2017, 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020 ir kt.).

8. Kasatorius, ginčydamas jam taikytų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (ypač NVIV) teisėtumą, akcentuoja tai, kad nors šios priemonės buvo taikomos gana ilgą laiką, ne visų jų taikymo metu buvo gauta tyrimui reikšmingų duomenų: taikant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą, dalis jos metu gautų duomenų buvo sunaikinta kaip nereikšminga; taikant NVIV jau po pirmojo psichotropinių medžiagų pirkimo buvo gauta pakankamai duomenų apie jo daromą nusikalstamą veiką, todėl taikant NVIV antrą kartą buvo sunkinama kasatoriaus teisinė padėtis ir jokių naujų tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Be to, taikant NVIV, ne kasatorius, o A. R., veikianti pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, susisiekė su kasatoriumi dėl psichotropinės medžiagos pirkimo. Atsižvelgiant į kasaciniame skunde dėstomus argumentus, nagrinėjamoje byloje itin aktualus V. J. taikytų procesinių prievartos priemonių proporcingumo klausimas.

9. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-48-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-285-976/2018, 2K-129-976/2019, 2K-90-788/2022 ir kt.).?????

10. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (BK 154 straipsnis) leista vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimis; slaptą sekimą (BK 160 straipsnis) leista vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimis; nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (iš V. J. tiesiogiai ar per galimus jo bendrininkus įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ne daugiau kaip penkis kartus) (BK 159 straipsnis) A. R. leista atlikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi. Iš teismų priimtų nuosprendžio bei nutarties turinio matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tikrino nurodytų priemonių sankcionavimo teisėtumą ir pažeidimų nenustatė. Taip pat abiejų instancijų teismai tikrino ne tik V. J. taikytų priemonių sankcionavimo teisėtumą, bet ir jų realizavimo teisėtumą bei proporcingumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad dėl V. J. atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus, nebuvo neproporcingi, pertekliniai, skatinantys daryti nusikalstamas veikas. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismų išvadomis.

11. Nagrinėjamoje byloje neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo, NVIV) taikymas V. J. buvo sankcionuotas ir jų tęsimas teismo nutartyse buvo motyvuojamas siekiu nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, išsiaiškinti nusikalstamą veiką vykdančius asmenis, jų tarpusavio ryšius, narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekėjus, jų gabenimo maršrutus, realizavimo būdus ir schemas, slėpimo ir laikymo vietas. Tyrimo pradžioje buvus duomenų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo faktą, siekta išsiaiškinti, ar jis yra sisteminis. Kiekviena teismo nutartis dėl neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (nurodytų BPK 154, 159, 160 straipsniuose) sankcionavimo yra motyvuota, tyrimo veiksmai orientuoti į narkotines ir psichotropines medžiagas platinančių asmenų tinklo išsiaiškinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, NVIV ar kitų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymas negali būti vertinamas retroaktyviai, t. y. juo siektų tikslų nepasiekimas automatiškai nereiškia šios procesinės prievartos priemonės taikymo neteisėtumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS03MTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-719/2020">2K-1-719/2020</a>). Taigi tai, kad dalis duomenų, gautų taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones nagrinėjamoje byloje buvo sunaikinta kaip nereikšminga, savaime nereiškia šių priemonių taikymo neproporcingumo. Nagrinėjamoje byloje, gavus patikimos informacijos apie V. J. daromus labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo imtasi priemonių šiai informacijai patikrinti ir daromų nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti. Atitinkamų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta informacija patvirtino šioje byloje aktualias aplinkybes, t. y. kad V. J. platina narkotines medžiagas.

12. Kasaciniame skunde ypač pabrėžiamas BPK 159 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo V. J. teisėtumas. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, tai reiškia, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šiuo klausimu yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2010">2K-418/2010</a>, 2K-238-139/2015). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-149-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-149-511/2017">2K-149-511/2017</a>, 2K-7-174-303/2019).???

13. Nagrinėjamoje byloje motyvuota Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi A. R. buvo leista laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. iš V. J. tiesiogiai ar per galimus jo bendrininkus ne daugiau kaip penkis kartus įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vykdant šią nutartį, A. R., kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, iš V. J. du kartus įgijo psichotropinės medžiagos. Pažymėtina, kad dar iki minėtos Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria sankcionuotas NVIV taikymas, priėmimo A. R. buvo apklausta ir davė parodymus apie tai, kad psichotropines medžiagas ji periodiškai pirkdavo iš V. J., nurodė, kokiais būdais užmaskuotai dėl jų tardavosi, kaip ir kur vykdavo medžiagų perdavimas ir t. t. Iš A. R. ir V. J. pokalbių telefonu matyti, kad ji neskatino, neįkalbinėjo kasatoriaus parduoti jai psichotropinių medžiagų, o užmaskuotai pasiteiravo dėl „kelnių, šortų“. V. J. nekilo jokių klausimų, apie ką kalbama, jis iš karto suprato, ko iš jo yra prašoma, ir nurodė, kur ir kaip gali susitikti su A. R.. Išanalizavus šiuos duomenis, matyti, kad NVIV buvo sankcionuoti ir realizuoti teisėtai – nėra pagrindo pripažinti, kad V. J. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką.

14. Taip pat darytina išvada, kad pasirinkta šios procesinės prievartos priemonės taikymo apimtis nelaikytina neproporcinga ja siekiamiems tikslams. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad jis turėjo būti sulaikytas iš karto po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (2018 m. liepos 4 d.), taip užkertant kelią jam padaryti antrąją veiką (2018 m. liepos 26 d.). Sutiktina su kasatoriaus pozicija, kad NVIV taikymas nusikalstamoms veikoms „tiražuoti“, t. y. iš esmės nesiekiant NVIV jokių tyrimui reikšmingų tikslų, o laukiant, kol kaltininkas padarys daugiau ar sunkesnių nusikalstamų veikų, taip pablogindamas savo teisinę padėtį, yra draudžiamas. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties pagrindu NVIV buvo atlikti du kartus 22 dienų laikotarpiu. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad antruoju atveju NVIV taikymas buvo nepagrįstas ir tik pasunkino jo padėtį. Taikant NVIV antrąjį kartą, buvo atskleistas V. J. veikų sistemiškumas, nevienkartinis (neatsitiktinis) pobūdis, taip patikrinant ir A. R. parodymų patikimumą, t. y. buvo gauta iš esmės tyrimui reikšmingų duomenų. Pažymėtina ir tai, kad nors, vadovaujantis minėta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, NVIV galėjo būti taikomi dar bent du mėnesius, perkant psichotropines medžiagas iš V. J. dar bent tris kartus, NVIV tolesnis taikymas, atsižvelgiant į gautus duomenis, į tai, kokia yra tikimybė gauti naujų duomenų, buvo nutrauktas, siekiant nepagrįstai nesunkinti V. J. padėties.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei aktyvios (lenkimo, skatinimo disponuoti dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais), nei pasyvios (nusikalstamų veikų „tiražavimo“) provokacijos tiriant šią baudžiamąją bylą, taikant NVIV, nenustatyta. Tiek procesinių prievartos priemonių šioje byloje taikymo apimties aspektu, tiek konkrečios procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų aspektu procesinių prievartos priemonių naudojimo šioje byloje proporcingumas buvo išlaikytas, nusikalstamų veikų vadinamojo tiražavimo požymių, galinčių lemti pasyvios provokacijos nustatymą, nekonstatuotina.

16. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata. Kasatoriaus teigimu, tik laikantis BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo „pranešti būtina iškart“, asmuo laisvas apsispręsti ir toliau nebedaryti galimai nusikalstamų veikų; be to, tik kai asmuo tinkamai informuojamas apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, jis įgyja teisę skųsti procesinius sprendimus (subjektų nutarimus ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, apygardos teismų nutartis) dėl tokių procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo, proporcingumo ar trukmės.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius netinkamai interpretuoja BPK 161 straipsnio 1 dalies turinį, nurodydamas, kad ši nuostata apie asmeniui, jam nežinant, taikytas procesines prievartos priemones įpareigoja pranešti iškart, kai jos baigiamos taikyti, nors iš tiesų ši norma apie asmeniui, jam nežinant, taikytas procesines prievartos priemones įpareigoja pranešti iš karto, kai tai galima padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, nurodytos BPK 154, 159 ir 160 straipsniuose, buvo taikomos nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 30 d. Iš bylos duomenų matyti, kad šios priemonės buvo taikomos kompleksiškai – tam tikrais laikotarpiais vienos kartu su kitomis. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, pabaigus taikyti vieną iš paskirtų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių, apie jos taikymą buvo galima V. J. pranešti iškart, taip nepakenkiant tyrimo sėkmei, tol, kol nebuvo baigtos taikyti visos procesinės prievartos priemonės.

18. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad, nepranešus jam laiku apie taikytas procesines prievartos priemones, jis neteko galimybės jas skųsti. BPK I dalies III skyriaus 5 skirsnyje išdėstyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimo tvarka. BPK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pabaiga reglamentuota BPK 218 straipsnyje, jo 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka. BPK 440 straipsnio, nustatančio žemesniųjų teismų sprendimų apskundimo aukštesniesiems teismams tvarką, 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.

19. Nagrinėjamoje byloje V. J. su informacija apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (teikimais dėl jų taikymo, teismų nutartimis, kuriomis šių priemonių taikymas buvo sankcionuotas, jų taikymo metu gauta informacija) buvo supažindintas 2020 m. spalio 6 d., prokurorui paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir leidus įtariamajam V. J. susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 6 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo matyti, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus ją papildyti proceso dalyviai galėjo iki 2020 m. spalio 9 d. Atsižvelgiant į aptartas BPK nuostatas, laikytina, kad iki tos dienos V. J. (taip pat ir kiti proceso dalyviai) turėjo teisę apskųsti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmus ir nutarimus, susijusius su neviešo pobūdžio procesinių priemonių jam taikymu. Taip pat nuo 2020 m. spalio 6 d., kai buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, V. J. įgijo teisę per septynias dienas BPK X dalyje nustatyta tvarka pateikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių, kuriomis buvo sankcionuotas ir pratęsiamas procesinių prievartos priemonių jam taikymas. Bylos 4 tome, 83–84 lapuose esantis supažindinimo su bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą protokolas patvirtina, kad 2020 m. spalio 6 d., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, V. J. nurodytomis galimybėmis nepasinaudojo, protokole nurodė, kad jokių prašymų, papildyti neturi; taip pat ir vėliau jokių skundų dėl pareigūnų, prokurorų ar teisėjų atliktų procesinių veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų nepateikė.

20. Vis dėlto sutiktina su abiejų instancijų teismų išvada, kad V. J. su informacija apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones buvo supažindintas vėliau, nei pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes tai buvo galima padaryti. Nagrinėjamoje byloje neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės V. J. buvo baigtos taikyti 2019 m. kovo 30 d., o su visa bylos medžiaga leista susipažinti 2020 m. spalio 6 d., taip jį supažindinant ir su jam taikytų neviešo pobūdžio procesinių priemonių faktu ir jų taikymo rezultatu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per šį laikotarpį, kai pasibaigė nutartimis nustatytas procesinių priemonių taikymo terminas, iki dienos, kai buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, kelis kartus buvo sprendžiama dėl kardomųjų priemonių V. J. paskyrimo (pakeitimo), tačiau jokie aktyvūs tyrimo veiksmai iš esmės nevyko. Nelaikytina tinkama tokia praktika, kai asmuo apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones supažindinamas pabaigus ikiteisminį tyrimą kartu su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Visų pirma, asmuo, kuriam tokios priemonės buvo taikomos, gali ir nepareikšti pageidavimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Antra, BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja apie procesinių prievartos priemonių taikymą asmeniui pranešti iš karto, kai tai galima padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Taigi, kiekvienu atveju, kai tokios priemonės procese buvo taikomos, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorams kyla pareiga objektyviai vertinti ikiteisminio tyrimo situaciją ir nustatyti anksčiausią momentą, kada asmeniui galima pranešti apie jam taikytas procesines prievartos priemones, nepakenkiant tyrimo sėkmei. Nėra pagrindo manyti, kad tokia galimybė kiekvienu atveju atsiranda tik jau pabaigus ikiteisminį tyrimą.

21. Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada, kad BPK 161 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje buvo taikomos netiksliai, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Šioje nutartyje jau aptarta, kodėl teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad buvo suvaržyta jo teisė skųsti jam taikytas procesines prievartos priemones. Kitų esminių suvaržymų kasaciniame skunde V. J. nenurodė, taip pat jų nenustatė ir bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pagal byloje esančius duomenis taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad vėlesnis, nei buvo galimas, V. J. supažindinimas su jam taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis galėjo sukliudyti teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

22. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad tik laikantis BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo „pranešti būtina iškart“ asmuo laisvas apsispręsti ir toliau nebedaryti galimai nusikalstamų veikų. Toks argumentas laikytinas deklaratyviu. Nepaneigiant baudžiamųjų ir baudžiamąjį procesą reglamentuojančių įstatymų prevencinio pobūdžio, pažymėtina, kad BPK 154, 159, 160 straipsniuose nurodytų (V. J. taikytų) procesinių prievartos priemonių pirminė ir svarbiausia paskirtis yra surinkti patikimą ikiteisminiam tyrimui reikšmingą informaciją apie nusikalstamų veikų aplinkybes, jas darančius asmenis ir kt. O asmens apsisprendimą nedaryti nusikalstamų veikų visų pirma turėtų lemti ne jam taikomos procesinės prievartos priemonės, o vidinės, moralinės nuostatos.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl nusikalstamų veikų pripažinimo viena tęstine nusikalstama veika

23. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai jo 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 26 d. padarytas veikas kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kasatoriaus teigimu, tokią išvadą turėtų lemti tai, kad abiem atvejais psichotropinės medžiagos buvo platintos tam pačiam NVIV atliekančiam asmeniui, veikiančiam pagal tą pačią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

24. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-650/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai aiškinama, kad tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, jog kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-258-677/2016).??????

25. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsnyje, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-51-648/2019).??? Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-240-697/2021).??????

26. Iš byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino bylos aplinkybes, susijusias su V. J. tyčios turiniu, ir išsamiai dėl jų pasisakė, pagrįsdamas, kodėl nelaiko, kad kasatorius nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendra tyčia. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis sutinka. Nors V. J. nagrinėjamoje byloje abiem atvejais pardavė narkotines medžiagas tam pačiam asmeniui, veikiančiam pagal NVIV, nėra pagrindo laikyti, kad dėl abiejų veikų jis turėjo bendrą išankstinį sumanymą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad kiekvieną kartą tyčia dėl psichotropinių medžiagų platinimo – pardavimo A. R. – susiformuodavo iš naujo, jai paskambinus ir užmaskuotai pasiteiravus dėl galimybės jų įsigyti. Kiekvieną kartą po tokio skambučio V. J. atskirai vyko šių medžiagų įsigyti ir jas perpardavė A. R.; pažymėtina ir tai, kad abiem atvejais tai buvo skirtingos psichotropinės medžiagos. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, jau pirmąjį kartą įgydamas 0,369 g metamfetamino ir nenustatytą kiekį 4-fluorometamfetamino bei šią medžiagą parduodamas A. R., V. J. turėjo išankstinį sumanymą įgyti ir A. R. platinti dar 0,636 g metamfetamino. Todėl teismai, kvalifikuodami 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 26 d. veikas kaip atskiras nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl per griežtos bausmės skyrimo

27. Kasatorius nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad visų pirma bausmė mažintina, nes dėl vienos iš veikų jis apskritai turėtų būti išteisintas arba jo veikos pripažintinos viena tęstine. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija jau pasisakė – nėra pagrindo laikyti, kad byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų ar buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nuteisiant V. J. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas ir kvalifikuojant jas kaip atskirus nusikaltimus. Taigi, šiuo požiūriu peržiūrėti V. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

28. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a> ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).

29. Kasatorius nurodo, kad, skirdami jam bausmę, teismai tinkamai neatsižvelgė į tai, kad jo išplatintas narkotinių medžiagų kiekis tik nežymiai viršija nedidelį kiekį pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnę 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakciją Nr. V-1033 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“. Taip pat teismai neatsižvelgė į tai, kad V. J. gydosi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šį gydymosi procesą sutrikdytų. Teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamas nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmė taikytina tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė).

30. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).??????

31. Tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, tiek apeliacinės instancijos teismas, dar kartą svarstydamas bausmės nustatymo klausimą pagal nuteistojo gynėjo pateiktą apeliacinį skundą, įvertino šias įstatyme nurodytas aplinkybes, jas aptarė. Taip pat atsižvelgė ir į kasatoriaus minėtas aplinkybes, susijusias su jo platintu narkotinių medžiagų kiekiu ir jo priklausomybe. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė bausmės skyrimo klausimu, taip pat ir vertindamas galimybę taikyti kasatoriui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir motyvuotai pasisakė, kodėl nemato tokios galimybės. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis dėl V. J. paskirtos bausmės teisės taikymo prasme. Teismai atsižvelgė į visas tiek įstatyme konkrečiai įvardytas, tiek kasatoriaus paminėtas aplinkybes ir dėl bausmės dydžio apsisprendė nesuteikdami nė vienai iš šių aplinkybių iškirtinės, dominuojančios reikšmės. Toks sprendimas atitinka tiek Baudžiamojo kodekso nuostatas, tiek ir teismų praktikoje suformuluotus bausmių skyrimo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skirdamas bausmę V. J. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. J. kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Alvydas Pikelis