Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-303/2022
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01028-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.4.6.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
kaltinamajai V. L. ir jos gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, jo dalyvavimą užtikrinant naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio ir kaltinamosios V. L. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmę įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą ar būti užsiregistravus darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją V. L. įpareigota sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys atmestas.
75 590,82 Eur, esantys L. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, konfiskuoti valstybės naudai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Kartanienės pranešimą, kaltinamosios ir jos gynėjo, prašiusių kaltinamosios kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o kaltinamosios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad žinodama, jog D. B. yra tik formalus AB „T“ 37,36 proc. (180 058 vienetų) akcijų savininkas, o reali šių akcijų įgijėja ir savininkė yra ji pati, siekdama nuslėpti realų akcijų turėtoją, jų savininku 2009 m. gruodžio 15 d. sutartimi su UAB „Ž“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) įformino D. B., o vėliau, žinodama realią AB „T“ akcijų vertę ir gaunamą pelną pardavus šias akcijas, ji 2013 m. pabaigoje – 2014 m. sausio mėn. laikotarpiu surado AB „T“ akcijų pirkėją – UAB „Ta“, atstovaujamą D. M.. Po to ji, siekdama savo naudai įgyti lėšų ir apgaule išvengti turtinės prievolės – mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, žinodama, kad A. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pastovių lėšų pragyvenimui, jo gyvenimo būdas yra asocialus, turėdama jo vardu išduotus jo asmens dokumentus, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku parengė 2014 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, žinodama, kad A. G. neturi lėšų akcijoms pirkti, šioje sutartyje nurodė melagingus duomenis, kad A. G. iš D. B. už 250 000 Lt (72 405 Eur) įgijo 37,36 proc. (180 058 vienetus) AB „T“ akcijų, ir šią sutartį AB „F“ patalpose (duomenys neskelbtini) pateikė pasirašyti D. B. ir A. G., nieko nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką. Taip ji kaip statytinį AB „T“ akcijų savininką įformino A. G. ir visas su šių akcijų tolesniu pardavimu kylančias mokestines prievoles bei pareigas sumokėti mokesčius perdavė A. G.. Po to ji AB „F“ patalpose A. G., nieko nesuvokiančiam apie daromą nusikaltimą, pateikė pasirašyti tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku savo pačios parengtą 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, kad A. G. AB „T“ 37,36 proc. (180 058 vienetus) akcijų pardavė UAB „T“, atstovaujamai direktoriaus D. M., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, už 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur).
1.1. Po to ji, žinodama, kad lėšos pardavus AB „T“ akcijas priklauso jai, tačiau norėdama nuslėpti tikrąjį lėšų savininką, 2014 m. sausio 17 d. davė nurodymus A. G., ir šis AB Šiaulių banko filiale (Kaunas, Savanorių pr. 135), dalyvaujant jai pačiai, savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir visas mokėjimo priemones, sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus atidavė jai. Po to UAB,,Ta“ už parduotas AB „T“ akcijas 2014 m. sausio 17 d. iš UAB,,T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedė į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, iš viso 120 000 Lt (34 754,40 Eur) ir iš UAB,,Ta“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB,,Swedbank“, pervedė 80 000 Lt (23 169,60 Eur), po to ji, naudodamasi jai A. G. perduotais nurodytos sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, minėtas pervestas sumas, t. y. iš viso 200 000 Lt (57 924 Eur), 2014 m. sausio 17 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, už anksčiau nupirktas AB „T“ akcijas pervedė D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB,,Swedbank“, o pastarasis, žinodamas, kad jis yra tik formalus šių akcijų savininkas, o tikroji šių akcijų valdytoja yra V. L. ir pajamos už parduotas akcijas priklauso jai, šias į sąskaitą pervestas lėšas, iš viso 200 000 Lt (57 924 Eur), išgrynino ir atidavė V. L.. 2014 m. vasario 28 d. jos nurodymu A. G. Lietuvos centrinėje kredito unijoje (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15-2) atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) litais ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) eurais ir visas mokėjimo priemones, šių sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus atidavė jai.
1.2. Po to 2014 m. kovo 3 d. UAB „Ta“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB,,Swedbank“, į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė 1 000 000 Lt (289 620 Eur) ir 2014 m. kovo 4 d. UAB „Ta“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, pervedė 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Taip UAB „Ta“ pervedė A. G. visą sutartimi nurodytą sumą, iš viso 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur).
1.3. Po to ji, siekdama įgyti visas UAB „Ta“ A. G. pervestas lėšas, žinodama, kad šios lėšos yra gautos įforminus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. kovo 4 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15-2) A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketą, nurodydama lėšų kilmę „akcijų pardavimas“, ir A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13, kuriame įrašė fiktyvią mokėjimo paskirtį „paskola“, šiuos dokumentus pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvaujančiam A. G. pasirašyti, pastarajam pasirašius šiuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, ir ši pateiktų dokumentų pagrindu iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, į jos nurodymu A. G. vardu AB Šiaulių banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 999 955,05 Lt (289 607 Eur).
1.4. Po to ji, naudodamasi A. G. jai atiduotais sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2014 m. kovo 5 d. pervedė 799 000 Lt (231 406,39 Eur) į kitą A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos centrinėje kredito unijoje, ir 2014 m. kovo 5 d., melagingai nurodant pervedimo paskirtį „paskola“, pervedė 1000 Lt (289,62 Eur) į AB Šiaulių banke esančią A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas ji 2014 m. kovo 5 d., naudodamasi jai A. G. atiduotais sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvią paskirtį,,paskola“, pervedė L. A., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, į jos asmeninę mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke.
1.5. Po to ji 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15-2), dalyvaujant A. G., A. G. vardu užpildė tris piniginių operacijų anketas: pirmąją anketą dėl 50 000 Lt sumos, nurodydama joje lėšų kilmę „akcijų pardavimas“ ir lėšų panaudojimo paskirtį,,paskolos grąžinimas už akcijas“; antrąją – dėl 100 000 Lt sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ ir lėšų panaudojimo paskirtį,,nekilnojamo turto įsigijimui“, ir trečiąją – dėl 648 608 Lt sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ ir lėšų panaudojimo paskirtį,,paskola“, A. G. jos nurodymu pasirašius šiuos dokumentus, ji anketas pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, ši jai pateiktų dokumentų pagrindu iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, 2014 m. kovo 6 d. paėmė 100 000 Lt (28 962 Eur) ir padavė V. L.. Tuo pačiu metu, banko darbuotojai atspausdinus du mokėjimo nurodymus ir V. L. paliepimu pasirašius juose A. G., mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į AB SEB banke A. G. vardu esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 648 608 Lt (187 849,86 Eur), nurodant paskirtį,,paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iš tos pačios sąskaitos pervedė 50 000 Lt (14 481 Eur) D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB,,Swedbank“ banke, nurodant paskirtį „paskolos grąžinimas“, šias lėšas pastarasis išgrynino ir, sau palikęs ne mažiau kaip 13 000 Lt (3765,06 Eur) pajamų mokesčiui sumokėti, 37 000 Lt (10 715,94 Eur) atidavė V. L.
1.6. V. L., tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad A. G. jokios paskolos iš A. G. negavo, kad paskolos sutartis tarp A. G. ir A. G. yra fiktyvi, siekdama valdyti A. G. pervestas lėšas ir jomis disponuoti, A. G., naudodamasi jai perduotais A. G. sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvų pavedimo pagrindą kaip skolos grąžinimą, pervedė L. A., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke: 2014 m. kovo 6 d. 348 600 Lt (100 961,54 Eur) ir 2014 m. kovo 7 d. 300 000 Lt (86 886 Eur). Po to L. A., vykdydama V. L. nurodymus, 2014 m. kovo 10 d. 300 000 Lt (86 886 Eur) iš nurodytos sąskaitos AB SEB banke pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, ir, iš jos atskaičius banko mokesčius, pervedė 299 995,80 Lt (86 884,79 Eur), juos, konvertavusi į JAV dolerius, iš viso 119 267,92 JAV dolerio, 2014 m. kovo 21 d. padėjo kaip kaupiamąjį indėlį į UAB Medicinos banke esančią savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. kovo 10 d. į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, padėjo kaupiamąjį indėlį – 300 000 Lt (86 886 Eur), o likusią dalį lėšų, t. y. 48 000 Lt (13 901,76 Eur), L. A. išgrynino ir atidavė V. L..
1.7. V. L., siekdama išgryninti likusius A. G. pervestus pinigus, V. B. vardu parengė 2014 m. vasario 25 d. įgaliojimą atstovauti A. G. ir valdyti pinigus, esančius jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, ši 2014 m. balandžio 7 d., dalyvaujant kartu V. L., AB Šiaulių banko patalpose (Kaunas, Laisvės al. 80 / Maironio g. 26) šį įgaliojimą ir užsakymą išgryninti lėšas – 999 955,05 Lt (289 607 Eur) iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė AB Šiaulių banko darbuotojai. Po to V. B., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, banko darbuotojos paprašyta pateikti A. G. sąskaitoje esančių lėšų kilmę pateisinančius dokumentus, 2014 m. balandžio 10 d. atvykusi į AB Šiaulių banko (Kaunas, Laisvės al. 80 / Maironio g. 26) skyrių kartu su V. L. bei A. G. pateikė fiktyvią V. L. 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodyti melagingi duomenys, kad A. G. paskolina A. G. 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur). Tačiau, AB Šiaulių banko darbuotojams kilus įtarimų, lėšų išmokėjimas buvo sustabdytas. V. L. žinojo, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp A. G. ir UAB „Ta“ buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėją, ir šiuo sandoriu A. G., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Ta“ gavusiam iš viso 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur), nesuvokiant, kad įforminus šį akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir už parduotas akcijas gavus pajamų, vadovaujantis 2002 m. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 73-3085 17 straipsnio „Neapmokestinamosios pajamos“ 1 dalies 30 punktu (įsigaliojusiu nuo 2014 m. sausio 1 d.) („pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestiniu finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 Lt per mokestinį laikotarpį“), 6 straipsnio,,Pajamų mokesčio tarifai“ 1 punktu (,,pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“), 27 straipsnio,,Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ 1 punktu (,,Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“), 5 punktu (,,Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos“), gautas akcijų pardavimo pajamas reikia deklaruoti pateikiant metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją iki 2015 m. gegužės 4 d. (1–3 d. d. – nedarbo dienos) ir iki šios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis, A. G. vardu buvo suformuota prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, taip V. L., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. kovo 4 d. per A. G. gavusi už parduotas AB,,T“ akcijas 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) pajamų ir žinodama, kad A. G. šios prievolės neįvykdys, pati išvengė iš viso 261 000 Lt (75 590,82 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.
2. V. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdama svetimo asmens vardu išgryninti lėšas, gautas kaip atlygį už parduotas AB „T“ akcijas pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp A. G. ir UAB „Ta“, 2014 m. kovo 4 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15-2) A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketą, nurodydama lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“, ir A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13, kuriame įrašė fiktyvią mokėjimo paskirtį,,paskola“, ir šį suklastotą dokumentą pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvaujančiam A. G. pasirašyti, šiam pasirašius, jį pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, ši, remdamasi šiuo dokumentu, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. nurodymu atidarytą A. G. vardu AB Šiaulių banke, pervedė 289 607 Eur. Taip V. L. suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą – 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13. 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15-2) A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketas, nurodydama jose melagingus duomenis apie pinigų paskirtį ar kilmę: pirmąją anketą dėl 50 000 Lt sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį,,paskolos grąžinimas už akcijas“; antrąją – dėl 648 608 Lt sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį,,paskola“, ir šias anketas, kuriose buvo suklastoti įrašai apie lėšų kilmę, pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvaujančiam A. G. pasirašyti, pastarajam šiuos dokumentus pasirašius, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, ši, remdamasi jai pateiktais dokumentais, mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą V. L. nurodymu jo vardu AB SEB banke, 648 608 Lt (187 849,86 Eur), nurodant paskirtį,,paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iš tos pačios sąskaitos pervedė 50 000 Lt (14 481 Eur) D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB,,Swedbank“, nurodant paskirtį,,paskolos grąžinimas“. Taip V. L. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – nurodytas dvi piniginių operacijų anketas. Tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė fiktyvią 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, kad A. G. paskolina A. G. 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur), ir ją pateikė V. B., ši, kartu dalyvaujant V. L., AB Šiaulių banko patalpose (Kaunas, Laisvės al. 80 / Maironio g. 26) šią sutartį pateikė AB Šiaulių banko darbuotojai. Taip V. L. pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą – 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistosios apeliacinį skundą, konstatavo, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl panaikino nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad V. L. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų požymių, tačiau dėl padarytų BPK pažeidimų jos kaltės (nekaltumo) klausimo nagrinėjimas negalimas. Teisme ištaisyti nustatytus pažeidimus nėra galimybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti kaltinimą, nes nėra prokuroro apeliacinio skundo ir prašymo pakeisti kaltinimą.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinimą, padarė išvadą, kad V. L. veiksmuose nėra apgaulės, jos veiksmai neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalies požymių. Byloje nėra duomenų, kad V. L. būtų naudojusi apgaulę, siekdama, kad D. B., A. G., UAB „Ta“ pasirašytų akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ar kitus kaltinime minimus dokumentus, žala kitiems asmenims nepadaryta, biudžeto lėšos nebuvo grobiamos. Faktinės bylos aplinkybės pagal kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas rodo nusikaltimo finansų sistemai mechanizmą, t. y. V. L. veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio pardavus AB „T“ akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai, veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį.
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo atsirado ir didelė žala, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Dėl neteisėtų V. L. veiksmų, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pasitelkiant dokumentų klastojimą (palengvinantį mokesčio išvengimą), didelę žalą patyrė valstybė, nes į jos biudžetą nebuvo sumokėta 75 590,82 Eur.
III. Kasacinių skundų argumentai
6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
1.8. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad bylą prokurorui teismas perdavė iš esmės ne dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK reikalavimams, o dėl netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tai nepagrįstai prilygindamas BPK normų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Šiuo atveju kaltinamajame akte yra pateiktas V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir pagrįstos surinktų duomenų visuma, nurodytos BK straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas veikas, dalys ir tas aprašymas atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos, dispozicijas. Viso proceso metu nei V. L., nei jos gynėjas nenurodė, kad kaltinimas neaiškus ar nesuprantamas.
1.9. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, apie tokią galimybę pranešdamas nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuodamas apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama.
1.10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu veikų kvalifikavimu ir manydamas, kad veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, nustatančius atsakomybę už lengvesnes nusikalstamas veikas, turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva tokias veikas perkvalifikuoti. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės savo iniciatyva keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos veikos kvalifikacijos, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo padėties pabloginimą, tačiau tokią galimybę turi pirmosios instancijos teismas (bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams pranešdamas, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnę nusikalstamą veiką). Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 5 punkto nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą, nepagrįstai taikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kurių pagrindu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavė prokurorui. Manydamas, kad nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Kasaciniu skundu kaltinamoji V. L. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutarties dalį, pašalinant formuluotes, pažeidžiančias nekaltumo prezumpciją ir principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę): 1),,Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagal kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas rodo nusikaltimo mechanizmą, kuomet vykdomas akcijų pardavimas tikslu išvengti pateikti deklaraciją ir sumokėti mokesčius (tai patvirtina nuteistosios V. L. ir liudytojų parodymai), o tai vertinama kaip nusikaltimas finansų sistemai. V. L. veiksmai, siekiant išvengti mokėti Gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio pardavus AB,,T“ akcijas, gali būti vertinami kaip nusikaltimai finansų sistemai ir sudaryti kito nusikaltimo, nustatyto BK 221 straipsnyje, sudėtį“ (nutarties 19 punktas); 2),,Atsižvelgiant į tai, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad V. L. siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus AB,,T“ akcijas, kuris sudarė 261 000 Lt (75 590,82 Eur), nors, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą, neapmokestinamosios pajamos yra pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 Lt per mokestinį laikotarpį“ (nutarties 19 punktas); 3) „V. L. veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus bendrovės akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o kaip nusikaltimas finansų sistemai, veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį“ (nutarties 20 punktas); 4) „Nagrinėjamu atveju ir kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kadangi bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo atsirado ir didelė žala, o tai turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Didelę žalą gali sudaryti bet kokio pobūdžio turtinė ar neturtinė žala. Visais atvejais žala laikoma didele, kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 150 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad dėl neteisėtų V. L. veiksmų, siekiant išvengti mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, pasitelkiant dokumentų klastojimą (palengvinantį mokesčio išvengimą), didelę žalą patyrė valstybė, kadangi į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti 75 590,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, byla prokurorui grąžintina ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo neatitikimo BK 219 straipsnio reikalavimams“ (nutarties 23 punktas). Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasatorė skunde nurodo:
1.11. Iš esmės ji sutinka su priimtu sprendimu panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, tačiau nesutinka su nutarties motyvais, bloginančiais jos teisinę padėtį (nekaltumo prezumpcijos, non reformatio in peius principų, BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimai). Apeliacinės instancijos teismas kaltinamosios teisinę padėtį pablogino dviem aspektais. Nors pasisakydamas dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį stengėsi laikytis nekaltumo prezumpcijos, teismas vis dėlto išdėstė motyvus, kuriais ne tik leido susidaryti įspūdį dėl V. L. kaltės, bet ir faktiškai ją konstatavo. Iš nutarties 19, 20 punktų matyti, kad teismas pripažino nustatyta aplinkybę, jog kasatorė siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio, konstatavo jos kaltę ir pasiūlė kvalifikuoti kasatorės veiksmus pagal kitą BK straipsnį.
1.12. Skundžiama nutartimi (23 punktas) konstatuotas papildomas veiką kvalifikuojantis požymis (didelė žala), keičiantis ir teisinį veikos kvalifikavimą, t. y. teismas pasisakė apie kasatorės veiksmų neteisėtumą, faktiškai pripažino ją kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nors ji pagal šią BK straipsnio dalį nebuvo kaltinama. Toks konstatavimas reiškia, kad kasatorė negali tikėtis, jog prokuroras ar pirmosios instancijos teismas priimtų dėl jos kitokį procesinį sprendimą, nei konstatuota nutarties 23 punkte. Tai yra šiurkštus tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų garantijų, taip pat ir teisės į tinkamą apeliaciją pažeidimas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos į teisingą teismą pažeidimas, nes tokiomis formuluotėmis išeinama iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose aptartos „įtarimo būklės“ sąvokos ribų.
1.13. Kaltinimas BPK 256 straipsnio pagrindu (dėl netinkamo veikos kvalifikavimo) apeliacinės instancijos teisme keičiamas nebuvo, nors gynyba šiuo aspektu buvo itin nuosekli, ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad toks veikų kvalifikavimas kaip kaltinamajame akte negalimas. Tuo atveju, kai teikiamas tik nuteistojo apeliacinis skundas, kiti proceso dalyviai skundų nepaduoda, prokuroras negali bloginti apelianto teisinės padėties, nes tai pažeistų principą non reformatio in peius. Šioje byloje nei prokuroras, nei apeliacinės instancijos teismas nekeitė kaltinimo, todėl tokia nutartyje išdėstyta motyvacija, kai apeliacinės instancijos teismas, neįspėjęs kasatorės, neatlikęs įrodymų tyrimo, nesudaręs galimybės pasisakyti, ar ji sutinka su faktiniu pripažinimu kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nors faktiškai priėmė teisingą sprendimą, kartu ne tik sukūrė galimybę pabloginti kasatorės teisinę padėtį, bet net ir pasisakė dėl BK 300 straipsnio 3 dalies požymių taip, tarsi tai būtų privaloma veikos teisinė kvalifikacija tiek prokurorui, surašysiančiam naują kaltinamąjį aktą, tiek pirmosios instancijos teismui.
1.14. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija negalima ir dėl kaltinamųjų atgrasymo nuo jų teisės apskųsti teismo sprendimą įgyvendinimo (Konvencijos protokolo Nr. 7 2 straipsnis). Jeigu bylos baigtis, kaltinamojo požiūriu, padavus skundą gali būti blogesnė (nepalankesnė kaltinamajam), tai atgraso atitinkamus asmenis nuo šios teisės įgyvendinimo. Teismas nesilaikė ir teismų praktikos, pagal kurią principo non reformatio in peius laikomasi visose proceso stadijose, t. y. tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019). Net ir panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka ir toliau tęsiant baudžiamąjį procesą, kasatorės teisinė padėtis negali būti bloginama, nors tam visas prielaidas sukuria skundžiamos nutarties 19, 20 ir 23 punktų motyvai.
1.15. Teismų baigiamuosiuose procesiniuose sprendimuose, kurie savo esme nėra apkaltinamieji nuosprendžiai, negali būti formuluočių, pažeidžiančių nekaltumo prezumpciją. Tokia situacija aptarta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-648/2020">2K-236-648/2020</a>; tokie išaiškinimai taikytini ne tik atvejais, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl senaties, bet ir bet kuriuo kitu atveju, kai žemesnės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas kitais pagrindais, o byla perduodama nagrinėti iš naujo. EŽTT sprendimuose taip pat nurodoma, kad bet kokiame teismo baigiamajame akte, kuriuo nekonstatuojamas asmens kaltumas, negali būti formuluočių, iš kurių galima būtų spręsti (netgi susidaryti įspūdį), kad teismas laiko kaltinamąjį kaltu, nes tai pažeidžia ir Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju skundžiamos nutarties motyvuose aiškiai ne tik konstatuojamas kasatorės veiksmų neteisėtumas, bet ir pasisakoma apie veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, t. y. teisinė padėtis bloginama ir motyvais, pažeidžiančiais nekaltumo prezumpciją.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio kasacinis skundas tenkintinas, kaltinamosios V. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 219 straipsnio ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo
9. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Toks sprendimas gali būti priimamas tik esant minėtoje normoje nurodytoms dviem būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) tai trukdo nagrinėti bylą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, be šių dviejų privalomų sąlygų, turi būti ir trečia – nustatyto pažeidimo negalima ištaisyti teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE1LTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-415-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-415-677/2016">2K-415-677/2016</a>, 2K-34-303/2017, 2K-166-511/2021). BPK 332 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.
10. Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame išdėstytas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-942/2016">2K-42-942/2016</a>, 2K-121-697/2020, 2K-244-895/2020). Priimdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turėtų: 1) nurodyti, kurie konkrečiai kaltinamojo akto turinio rekvizitai neišdėstyti ar išdėstyti netinkamai, 2) pateikti motyvus, kodėl ir kaip nustatyti BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, ir 3) argumentuotai pagrįsti, kodėl nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtNzE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-719/2021">2K-10-719/2021</a>).
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. nuteista už dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3, 5 dalys). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal V. L. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimo kaltinamajame akte nurodyti BK straipsnį (jo dalį ir punktą), nustatantį atsakomybę už padarytą veiką. Tokią išvadą teismas motyvavo dviem argumentais: 1) pagal kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes V. L. veiksmuose nėra apgaulės, jos veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio pardavus AB „T“ akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai, veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį; 2) kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo kilo didelė žala valstybei, todėl V. L. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Teismas taip pat nurodė, kad ištaisyti nustatytų pažeidimų ir pakeisti kaltinimą nėra galimybės, nes byloje nėra pateiktas prokuroro apeliacinis skundas ir prašymas pakeisti kaltinimą.
12. Šių apeliacinės instancijos teismo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimo nesilaikoma, kai kaltinamajame akte išvis nenurodytas BK straipsnis, nustatantis atsakomybę už padarytą veiką, arba nenurodyta BK straipsnio dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287/2013">2K-287/2013</a>). Iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto matyti, kad jame, kaip to reikalaujama BPK 219 straipsnio 5 punkte, nurodyti BK straipsniai, nustatantys atsakomybę už V. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir jų dalys. Nevertindama V. L. veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir atitikties kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuojami kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui.
13. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismui priimant BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą sprendimą būtina, be kita ko, argumentuotai pagrįsti, kodėl nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo iš esmės neįvykdė, vien formaliai konstatuodamas kaltinamojo akto surašymo pažeidimus. Pavyzdžiui, nustatęs, kad viena iš V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų galėtų būti vertinama ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o kaip nusikaltimas finansų sistemai pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl šio veikos kvalifikavimo pažeidimo negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Pasisakydamas dėl kitos V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokia veikos kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo atsirado ir didelė žala, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (apysunkis nusikaltimas). Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje konkrečiai ir nenurodoma, tačiau iš jos turinio galima suprasti, kad, šio teismo manymu, nustatyto pažeidimo negalima ištaisyti teisme, nes galimai reikėtų pasunkinti V. L. teisinę padėtį, o tai padaryti draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas taip pat nepagrindžia galimybės priimti BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą sprendimą.
14. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vienas svarbiausių apeliacijos principų – non reformatio in peius (apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties). Teismų praktikoje pažymima, kad būtent dėl šio ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) principų asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018 ir kt.).
15. Aiškinant minėtų principų taikymą, aktualus Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
16. Įgyvendinant šį nutarimą, buvo pakeistas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nustatantis galimybę panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, be kita ko, jo d papunktyje nurodant, kad tokį sprendimą galima priimti ir tada, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma galėtų būtų taikoma tik tais atvejais, kai yra nustatytos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>). Taigi šioje normoje nustatyti ir aiškiai apibrėžti savarankiški nuosprendžio panaikinimo pagrindai, kurie iš esmės skiriasi nuo BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų nuosprendžio panaikinimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo prokurorui motyvą nurodė tai, kad teismas negali išnagrinėti bylos, nepablogindamas V. L. padėties, t. y. neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Tokiu motyvu nuosprendis gali būti naikinamas tik vienu – BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje – nurodytu atveju ir tik esant visoms šioje normoje nurodytoms sąlygoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtNzE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-719/2021">2K-10-719/2021</a>). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisinės padėties pabloginimo sąvoka negali būti aiškinama pernelyg plačiai, BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiui taikyti reikšmingas ne bet koks, o esminis padėties pabloginimas, kuris gali būti nustatomas tik atsižvelgiant į teismo sprendimo visumą. Tai, kad, teismo manymu, yra pagrindas vieną iš nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikuoti pagal griežtesnę atsakomybę nustatantį BK straipsnį, savaime nereiškia esminio jos padėties pabloginimo.
17. Pirmiau nurodyta teismų praktika suponuoja, kad, nustačius esminius skirtumus tarp faktinių ir teismo nustatytų aplinkybių, nuteistojo teisinės padėties bloginimo perspektyva nėra kliūtis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, net ir nesant jo teisinę padėtį bloginančio skundo. Kita vertus, minėtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas negali būti suprantamas kaip paneigiantis Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintas kaltinamojo teises į gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, rungimosi principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-788/2019">2K-19-788/2019</a>).
18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 5 punkto nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje, nepateikė argumentų, kaip teismo nurodomi BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme, ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Priėmęs tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, nesant jokių teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduoto V. L. apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Proceso tęsimas nepagrįstai perduodant bylą prokurorui neatitinka ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpiausią laiką.
19. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie suvaržė V. L. teises į jos apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
20. Teisėjų kolegijai nusprendus visa apimtimi naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kaltinamosios V. L. kasacinio skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma pašalinti iš šios nutarties tam tikras jos formuluotes, paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aurelijus Gutauskas
Audronė Kartanienė
