Ž. P., R. V., E. B. ir J. N. pagal BK 178 str. 3 d., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-861 / 2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.20.;

2.4.2.1. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

gynėjui V. Venckūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistojo R. V. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 237 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Šioje byloje taip pat nuteisti E. B. ir J. N., o M. M. pritaikyta priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su E. B., M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, 2001 m. gegužės 20 d., tarp 12-17 val., prie degalinės (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą turtą stambiu mastu – Lenkijos firmai (duomenys neskelbtini) priklausantį 252 275 Lt vertės vilkiką „MAN 19.463 FLT“, (duomenys neskelbtini) su 90 819 Lt vertės puspriekabe „Scmitz SFG-24“ (duomenys neskelbtini) ir 164 826,47 Lt vertės kroviniu bei vilkiko kabinoje buvusius bendros 3 764 Lt vertės šaldytuvą, radijo aparatus, įrankius.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo R. V. ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 237 straipsnio 1 dalį motyvuodama tuo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad jie dalyvavo vilkiko vagystėje, tačiau liudytojų P. ir Ž. P., nuteistųjų parodymai ir kiti įrodymai patvirtina, kad nuteistųjų R. V., E. B. ir J. N. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimo slėpimas.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkto rekomendacijos) apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nors byloje yra pakankamai duomenų, kad jis nuo 2001 m. gegužės 21 d. 2.24 val. iki 2001 m. gegužės 27 d. 14.10 val. buvo išvykęs iš Lietuvos (T. 5, b. l. 100-101), teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jam pakako laiko dalyvauti nusikaltimo padaryme.

Kasatoriui iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kokius konkrečius BK 237 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus jis atliko.

Nepagrįstai pripažinęs jį kaltu, teismas nesivadovavo BK 54 ir 55 straipsniuose išdėstytais bausmės skyrimo pagrindais. Tai buvo pirmoji jo nusikalstama veika, todėl teismas, paskirdamas beveik maksimalią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, privalėjo motyvuoti savo sprendimą.

Teismas nepagrįstai netaikė 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir nesumažino neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies.

Nuteistojo R. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo R. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 237 straipsnio 1 dalį

BK 237 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kitų atvejų, tam, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Pagal BK 24 straipsnį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Vykdytojas yra asmuo, pats padaręs nusikalstamą veiką. Jei kaltininkas nėra nusikaltimo vykdytojas, o tik padėjėjas, jo atlikti objektyvūs veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus. Subjektyviai kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais prisideda prie kitų bendrininkų nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. V. kartu su kitais nuteistaisiais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams talkino iškraunant iš pavogto vilkiko krovinį – šaldytą mėsą. Teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai apie tai, kad nuteistasis R. V. suvokė, kad prisideda prie nusikalstamos veikos, nes suprato, jog tiek vilkikas, tiek krovinys yra kitų, nenustatytų asmenų pagrobti, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 237 straipsni 1 dalį. Apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo R. V. veiksmai išdėstyti tiek, kiek yra nustatyti bylos duomenimis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuosprendis būtų surašytas pažeidžiant BPK 331 straipsnyje keliamus reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl jo apeliacinio skundo esmės ir šį teiginį argumentuoja tuo, kad teismas, nepaisydamas bylos duomenų apie tai, kad jis nuo 2001 m. gegužės 21 d. 2.24 val. iki 2001 m. gegužės 27 d. 14.10 val. buvo išvykęs iš Lietuvos, padarė išvadą, jog jis dalyvavo padarant nusikaltimą. Taigi, iš kasacinio skundo darytina prielaida, kad nuteistasis R. V., nors tiesiogiai ir nenurodo, mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

BPK 320 straipsnio 3 dalis apeliacinės instancijos teismui nustato pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. V. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl vilkiko ir krovinio vagystės. Teismas atliko įrodymų tyrimą, įvykdė kasacinio teismo nurodymus, išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartyje, ir teisingai konstatavo, kad nuteistasis R. V. padarė nusikaltimą numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 237 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kasaciniame skunde minimus bylos duomenis teismas įvertino atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog nuo 2001 m. gegužės 21 d. iki 27 d. R. V. nebuvo Lietuvoje, nepašalina jo atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad vogtas vilkikas buvo surastas 2001 m. gegužės 31 d. vakare, o iki to laiko iškraunant krovinį dalyvavo ir nuteistasis R. V. Taigi, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta.

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistajam R. V. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas bausmės skyrimą motyvavo tinkamai ir BK 54 bei 55 straipsnių nuostatų nepažeidė. Taikyti nuteistajam R. V. 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nėra pagrindo. Amnestijos įstatymas nuteistajam R. V. pritaikytas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, ištaisant Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. nuosprendyje, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, padarytą klaidą dėl amnestijos netaikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas